Dalia Staponkutė - lietuvių prozininkė, vertėja, filosofijos mokslų daktarė, daugiau nei tris dešimtmečius gyvenanti ir kurianti tarp Lietuvos ir Kipro. Jos gyvenimas ir kūryba persmelkta tarpkultūriškumo, kalbų mokymosi ir tapatybės paieškų.
Tapatybės Kelionė Ir Kūrybinis Kelias
D. Staponkutės kūrybinė tapatybė yra mišri, keliasluoksnė. Ji pati teigia: "Užaugau Lietuvoje, studijavau filosofiją Rusijoje, gyvenu Kipre, profesiškai brendau kelionėse tarp Kipro, Lietuvos, Graikijos ir Anglijos." Tokia biografija formuoja unikalų požiūrį į pasaulį, leidžia pažvelgti į kultūras iš atstumo, pastebėti niuansus, kurie nematomi iš arti.
Periferijos Ir Centro Santykis
D. Staponkutė savo kūryboje dažnai nagrinėja periferijų kultūrinį nerimą, žmogaus, įstrigusio periferijų tunelyje, patirtis. "Periferija graikiškai reiškia judėjimą, susijusį su pernešimu, minties klajone nuo vieno prie kito, abejone, aistringu ginču ir naujų ribų nubrėžimu…" Rašytoja kelia klausimą, kas yra "centras" ir "periferija" šiuolaikiniame pasaulyje, ypač skaitmeninės kultūros kontekste. Ar pati lietuvių kalba nėra periferija skaitmeniniame pasaulyje? O literatūra?
Atstumo Įtaka Kūrybai
Gyvenimas tarp skirtingų šalių ir kultūrų sukuria tam tikrą atstumą, kuris gali tapti tiek iššūkiu, tiek kūrybiniu impulsu. D. Staponkutė teigia, kad atstumas gali pažadinti kūrybingumą ir sumanumą, kuris šiaip gal ir neprabustų. Kūrybinis gyvenimas veda link atvirumo netikėtumui, nuotykiams ir paradoksams, o atstumas padeda tokius atsivėrimus savyje pastebėti.
Kalbos Mokymasis Kaip Kelionė Į Kitą Pasaulį
D. Staponkutė pabrėžia kalbos mokymosi svarbą integracijai į visuomenę. Ji teigia, kad kalbą reikia mokytis nedelsiant, nes laikas bėga, atsiranda įpročiai ir daug priežasčių nesimokyti. Ypač Kipre, kur vyrauja daugiakalbystė ir visur vartojama anglų kalba, tačiau valstybinė graikų kalba yra būtina visavertiškai integracijai į visuomenę. Antraip nuolat ko nors nesupranti ir dėl to lieki nepatenkintas pirmiausia šalimi, jos žmonėmis - virsti savotišku bambekliu.
Taip pat skaitykite: Apie D. Šmatavičienę
Santuoka Su Kalba
Kalbų mokymasis - tai ne tik mechaninis procesas, bet ir kelionė į kitą pasaulį, kurio tvarka ir sumaištis nebūtinai paklūsta mūsų supratimui. Santuoka su kita kalba pareikalauja atsidavimo, matematinio tikslumo, vertimo. Vertimas yra tarsi meilė per sapną. Galima suprasti žodžių reikšmę, tačiau vertimo kalba jie neskamba.
Kalba Ir Tapatybė
D. Staponkutė teigia, kad jai tikruoju centru lieka lietuvių kalba, o namais - Kipras. Ji pastebi, kad dvikalbiai vaikai nardo po skirtingas kalbines erdves, nejausdami nei įtampos, nei žlugdančio skirtumo, nei ypatingo prieraišumo vienai kalbai.
Vertimo Menas
Vertimas D. Staponkutei - tai ne tik profesija, bet ir kūrybinis procesas, leidžiantis pažinti kitas kultūras ir kalbas. Ji yra išvertusi į lietuvių kalbą N. Kazantzakio romaną „Paskutinis gundymas“, J. Kampanelio „Mauthauzeną“, L. de Bernieres „Kapitono Korelio mandoliną“ ir kitus kūrinius. Taip pat ji verčia lietuvių autorių kūrinius į graikų kalbą, sudarė lietuvių poezijos antologiją kartu su graikų vertėju Sotiriu Souliočiu.
Vertėjo Patirtis
D. Staponkutė teigia, kad literatūros vertimas padėjo jai pereiti iš akademinės kalbos į literatūrinę. Ji pastebi, kad vertimas yra tarsi meilė per sapną, kai galima suprasti žodžių reikšmę, tačiau vertimo kalba jie neskamba.
Kipro Įtaka Kūrybai
Kipras D. Staponkutei tapo antraisiais namais, vieta, kur ji susidūrė su kitokia kultūra, istorija ir žmonėmis. Kipras - tai sala, kurioje nuolat gyvena virš keturiasdešimt tautybių žmonių, kurioje galima rasti rusų, kinų, arabų įstaigų, kurioje jau didelė retenybė, jei tave kavinėje aptarnaus graikiškai.
Taip pat skaitykite: D. Grybauskaitės gimtadienio šventės
Kipro Istorija Ir Tapatybė
D. Staponkutė pastebi, kad Kipro istorija yra viena seniausių pasaulyje, itin pamokanti ir gali atstoti geriausią kraujomaišos, kraujo keršto, religinių intrigų ir politinio melo pavyzdį. Ji teigia, kad Kipras neturi ne tik priešų, bet ir draugų, o priešo įvaizdis saloje atsirado sulig jos nepriklausomybe.
Kipro Architektūra Ir Laikinumas
Kipro architektūra po karo primena pašiūrę, o dauguma Kipro gimnazijų ir kitų valstybinių įstaigų yra ne darbui skirtos kontoros, o "būstai" laikui praleisti. Tokia architektūra, anot D. Staponkutės, atspindi laikino miesto įvaizdį.
Rašytojo Tapatybė Ir Pasaulio Lietuvis
D. Staponkutė nesistengia tapatintis su konkrečia - Lietuvoje kuriančių ar diasporos - rašytojų kategorija. Ji teigia, kad visi yra lietuvių rašytojai, jei rašo lietuviškai. Rašytoja vertina skaitytojų pripažinimą, tačiau niekada jam nepataikauja.
Pasaulio Lietuvis Kaip Tiltas Tarp Kultūrų
D. Staponkutė nuo 2015 m. bendradarbiauja su žurnalu "Pasaulio lietuvis", kurioje turėjo savo skiltį "Įžvalgos", o vėliau tapo vyr. redaktore. Žurnalas jai patiko, todėl jo ir ėmėsi. Jis buvo geros kokybės (popierius, dizainas, formatas), turėjo gerą struktūrą. D. Staponkutė teigia, kad "Pasaulio lietuvis" - tai nepriklausomas įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių balsas, erdvė, kurioje gali atsiverti įvairios šio balso variacijos.
Kūrybinis Kelias
D. Staponkutė yra trijų knygų autorė: "Lietumi prieš saulę" (2007), "Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja" (2014) ir "Vivat regina!" (2023). Už esė knygą "Iš dviejų renkuosi trečią" ji sulaukė aukščiausio skaitytojų įvertinimo. Šią knygą literatūros mokslininkai išrinko kūrybingiausia.
Taip pat skaitykite: Grybauskaitės politinė karjera
"Vivat Regina!": Paralelinių Istorijų Romanas
Naujausias D. Staponkutės romanas "Vivat regina!" pasakoja apie Europos pakraščių herojų likimą Renesanso laikais. Romane susitinka ir susipina dviejų istorinių figūrų - Kotrynos Kornaro ir Barboros Radvilaitės - gyvenimo istorijos, brėkštant Europos Renesansui.
tags: #dalia #staponkute #gime