Henry Match - komikas, išsiskiriantis aštriu humoru ir gebėjimu scenoje kalbėti apie sudėtingas temas. Jo kūryba apima sovietinės tikrovės satyrą ir socialinių šiuolaikinės visuomenės problemų nagrinėjimą, dažnai iškreiptai interpretuojant toleranciją kitokiam. Gimęs baltarusės ir ruso šeimoje, Henry Match savo pasirodymuose užtikrintai naudoja akcentą ir turinį, kurie rezonuoja su jo kuriamu personažu. Tačiau Henry Match - tai ne vienintelis jo pseudonimas. Kūryboje jis taip pat žinomas kaip MC Endray, Mismi ir Catatak.
Šiame straipsnyje gilinamės į Henry Match kūrybinį kelią, jo požiūrį į klaidas, žinomumą ir ateities planus.
Kūrybiniai ieškojimai
Henry teigia, kad jo gyvenime visada buvo daug ieškojimų. Galbūt tai pasąmonės įtaka, nes, kaip rusas, labai vėlai įsiliejo į lietuvių bendruomenę. Ieškojau savo vietos visuomenėje ir gyvenime, reikėjo būti naudingam, norėjosi būti išgirstam. Tikriausiai visa tai persikelia į kūrybą, kurioje aš taip pat ieškau savo vietos, balso, vertybių. Nežinau, ar kada apsistosiu ties kažkuo viena. Ieškojimai yra kaip žaidimas, kur gali pabūti truputį kitoks, nei esi iš tikrųjų, peržengti rėmus, įsikūnyti į kitą žmogų ar personažą. Kartais visiems reikia pažiūrėti į save iš šono. Paprastai kalbant, palikti savo kūną, ego, lygiai kaip per meditaciją. Mano atveju - aš tiesiog medituoju kitaip. Taip eksperimentuodamas ne visada gaunu, ko noriu, ir dažniausiai padarau daug klaidų, bet per jas tik stipriau augu. Gyvenime yra du patys smagiausi dalykai: klysti ir būti naujoku. Henry Match rengė stand up‘us, tinklalaides, kūrė dainų žodžius ir muziką, režisavo ir vaidino savo paties trumpametražiame filme.
Klaidos - kūrybos dalis
Henry Match nebijo klysti ir mano, kad klaidos yra neatsiejama kūrybos proceso dalis. Jis prisimena Algio Ramanausko pamoką apie teatrą, kurioje buvo pabrėžiama, kad nereikia bijoti susifeilinti ir užstrigti ties klaidomis. Anot Henry, suklydai - viskas gerai, judėk toliau. Nežinau, kiek Algis paveikė mano kūrybą, bet šiltus jausmus klaidoms tikrai jaučiu. Noriu paraginti žmones klysti, dėl to „YouTube“ kanale laikau savo seniausius įrašus. Kai kuriems jau ketveri metai ir jie nelabai juokingi. Gal net neturi jokios vertės, bet aš juos vis tiek palieku matomus, kad žmonės suprastų, jog galima pradėti nuo bet ko. Neturi būti profesionalu, neturi būti gražu iškart.
Filmas "Tyla" ir žinomumas
Henry filmas „Tyla“, sukurtas 2020 m. pavasarinio karantino metu, „YouTube“ platformoje peržiūrėtas 14 tūkst. kartų. „Kitokių pasikalbėjimų“ įrašas, kuriame tave kalbino Mantas Katleris, peržiūrėtas 410 tūkst. kartų. Šiuo metu esi įtakingesnis minties lyderis nei šiuolaikinis lietuvių poetas, kurio eilėraščių rinktinė išeina 500 vnt.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: vaikiškas "Henry" dulkių siurblys
Žinomumo paradoksai
Henry teigia, kad noras būti žinomam buvo pradžioje. Kai turėjau 3 000 sekėjų, maniau, kad tokio skaičiaus man ir užtenka. Man svarbu, kad mane vertintų ne dėl to, kad esu žinomas, o dėl to, kad atpažįsta mano kūrybą. Žinomumas nėra tikslas pats savaime. Dažniausiai po didelių žingsnių man kaip kūrėjui, tokių kaip muzikinis debiutas, pirmas ir antras solinis pasirodymas arba po pasikalbėjimų šou, užuot jautęs laimę ir džiaugsmą, užsidarydavau savyje ir paskęsdavau savianalizėse. Mąstydavau, o kas dabar, kuo dabar nustebinti? Sparčiai keitėsi ir aplinkinių, draugų reakcijos. Reikėjo laiko priprasti ir suprasti, kas aš esu ir ko siekiu. Žinau, kad man nenaudinga tiek daug analizuoti, nes kiekvieną kartą sau keliu vis aukštesnius reikalavimus. Galų gale priprasdavau prie naujo gyvenimo ir grįždavau prie kūrybinio eksperimentavimo, kitų darbų.
Kūrybos transformacijos
Henry Match pasakoja, kaip keitėsi jo požiūris į temas, apie kurias galima juokauti. Pavyzdžiui, į pirmą stand up‘ą ėjau galvodamas, kad nėra blogų temų - yra tik blogi sąmojai. Juokauti galima apie viską, jeigu tai yra juokinga. Siekiau žodžio laisvės, o galbūt tiesiog norėjau būti išgirstas, pastebėtas, todėl juokaudavau labai aštriomis, tamsiomis ir skaudžiomis temomis. Vėliau mano comedy voice transformavosi. Pradėjau scenoje daugiau dalytis savimi, norėjau puoselėti žmonių nuoširdumą. Sukūriau tinklalaidę „Aš tave myliu“, kuriame nuoširdžiai kalbėjau apie savo gyvenimą, potyrius, emocijas, praeitį, narkotikus, seksą - viską visiškai atvirai. Suvokiau, kad atvirumas padeda ir kitiems, man dėl to buvo džiugu.
Rusiškos kultūros atspindžiai kūryboje
Henry Match teigia, kad lietuvių ir rusų auditorijos savaime susijungė. Tikrai nėra to diskriminacinio požiūrio į rusus, kuris galėjo vyrauti prieš kokius penkiolika metų. Kūryboje aš dalijuosi rusų kultūra. Visų pirma, žmonėms, manau, įdomu išgirsti požiūrį į Lietuvą iš šalies kitos tautybės atstovo akimis. Galiu pastebėti tai, ko jie ilgai nematydavo, t.y. nustebinti.
Atsakydamas į klausimą, ar jis išgyveno tą sovietinę realybę, apie kurią juokauja, Henry atsako: "Ne. Tėvai išgyveno, o aš jaučiau jų emocijas. Kai man buvo treji-penkeri metai, tėvas dirbo viršvalandžius fiziškai ir protiškai sunkiame darbe - jis buvo lėktuvų technikas-inžinierius, o mama dirbo per du darbus ir naktimis už kapeikas siūdavo sijonus, kuriuos kitą dieną užsakovai turguje parduodavo už milžinišką kainą. Siūdavo ir verkdavo, nes patiems su tėvu maisto nelabai užtekdavo. Užtat mes su broliu galėjome augti sveiki. Esu labai dėkingas jiems, myliu juos ir manau, kad tik pasiekęs patį dugną žmogus gali išmokti būti žmogumi.
Ateities planai
Henry teigia, kad kalbėti tik tam, kad kalbėčiau, nejaučiu poreikio. Kol kas užtenka to, ką pasakau savo kūryba. Man atrodo, Albertas Einsteinas sakė, kad turi džiaugtis ne savo populiarumu, o tuo, kokias privilegijas tai suteikia. Tai prisimindavau, kai praleisdavau paskutinį traukinį ar autobusą, o žmonės, kurie atsiliepdavo į instagramo įrašą, veždavo mane per visą Lietuvą.
Taip pat skaitykite: Nuo Tragedijos Iki Scenos: Henry Match
Nuo stand-up iki kino režisūros
Paklaustas, ar parašys knygą, Henry atsako: "Nuo devyniolikos galvoju apie knygą. Daug kartų bandžiau pradėti. Buvo autobiografinių, grožinės literatūros bandymų, eiles visada ir taip rašiau. Ketinu parašyti knygą, tačiau neskubu, nes dabar labiau norisi dirbti su vizualiaisiais ir gyvais projektais. Knygos - ateityje, kai nurimsiu, kai nebesinorės bėgioti ir ieškoti."
Anot Henry, jam nelabai patinka lyginti ir lygintis su kitais žmonėmis. Tai turėtų labiau vertinti žiūrovas, nes jo matymas neutralus. Nestebiu Olego kūrybos pastaruoju metu.
Henry sako, kad pradžioje norėjau banaliai prajuokinti, nes tai pagrindinis stand up‘o tikslas, todėl į gilius pasvarstymus pasirodymo metu neįsitraukdavau. Nors visuomet būdavo kažkokia mintis. Henry teigia, kad mes gyvename tokiais laikais, kai gali internete iššauti per dvi dienas ir visus aplenkti. Lietuviškame „YouTube“ mažai turinio, iš kurio galėtum rinktis, todėl žmonės yra beveik priversti pasiklausyti tai, kas ten pasirodo. Mūsų laikais karaliai ateina ir miršta tą pačią dieną. Spėju, kad R.Šilansko laikais komikų nebuvo daug, jie buvo visiems žinomi, todėl ir titulus gaudavo, o dabar tokius titulus būtų sunku išdalyti, nes komikai yra pernelyg skirtingi. Titulams Lietuvos komedija dar per jauna, nes stand up‘as dar nėra tapęs mainstreamu. Titulai atsiras su laiku, nes atsiranda daugiau komediantų, daugiau jaunimo ateina savęs išbandyti. Manau, reikia dar mažiausiai dvejų metų be karantino, kad būtent stand up komedija Lietuvoje pasiektų piką. Galbūt tada atsiras pirmas klubas, sukurtas tokiai komedijai.
Henry Match mato save kine. O nuo komedijos šiuo metu jis pripažįsta kiek atsitraukęs. „Dabar pagrindinis mano tikslas yra pereiti į režisūrą. Jau dirbau su keliomis reklamomis, trumpo metro filmu. Galvoju, kad komedija ateityje man liks kaip hobis, esantis šalia“, - prideda jis.
Vaidmuo seriale "Emigrantai. Apelsinai"
Žaidimo pradžioje L. Malinauskas ir Henry Match pristatys ir serialą „Emigrantai. Apelsinai“, kuris pratęs puikiai pažįstamų „Emigrantai. Čiken faktorius“ herojų - Armino, Dariušo ir Froido - nuotykius. Šįkart trys draugai nuspręs keisti gyvenimą iš pagrindų - iš niūriosios Anglijos jie patrauks į saulėtąją Ispaniją. Tiesa, čia juos atves ne tik pokyčių noras, bet ir neišblėsusi Armino meilė latvei Jurmalai. Bet, nė nespėjus pasidžiaugti palmių pavėsiu, vyručiai - kaip visuomet - papuls į bėdą. Nelaimingo nutikimo metu jie tampa daug, daug skolingi mafijos bosų bosui Chulio ir jo parankiniui lietuviui Rokui… Kokie nuotykiai laukia trijų draugų?
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Būtent Henry Match šiame seriale įkūnys minėtąjį Ispanijos bosą. Iš kūrybinės komandos sulaukęs kvietimo prisijungti, komikas teigia negalėjęs pasakyti „ne“. „Iškart sutikau, nes man labai patinka nebūti savimi (šypsosi). Jaučiausi tikrai gerai, o taip pat man pasirodė labai įdomus niuansas šiam mafijos boso vaidmeniui pasirinkti mane - nediduką žmogų. Juk įprastai mafijos bosus įsivaizduojame kitokius“, - pasakoja jis.
Tiesa, kaip gyvenime, taip ir seriale - prieš prasidedant filmavimams, komikui nepavyko išvengti pačiu netinkamiausiu metu įvykusių kuriozų: „Likus vos dviem dienoms iki filmavimo, susilaužiau ranką. Iš pradžių labai dėl to išgyvenau, bet viskas baigėsi gerai - galiausiai tą pritaikėme net mano vaidmeniui. Kadangi tapau griežtu mafijos bosu, sugalvojau, kad tai jis pats sau susilaužo ranką. Ir tik tam, kad sugiję kaulai būtų stipresni!“ Anot komiko, serialas turėtų patikti ne tik visai šeimai, bet ir tiems, kurie neabejingi geram humorui, kadangi čia jo pasitaikys tiek lengvesnio, tiek gilesnio.
Komedijos ištakos ir kūrybinis procesas
Komikas pasakoja, kad į jo paties gyvenimą komedija atėjo per tragediją. Visgi, anot jo, taip pasitaiko dažnai - komikais neretai tampa jautresni, ir patys traumų patyrę žmonės. „Visa tai įvyko organiškai, bet manau, kad pagrindas - negeros patirtys. Komedija tapo savotiška psichoterapija, būdu viską išanalizuoti. Juokingiausi žmonės dažniausiai yra nelaimingi“, - pastebi Henry Match.
Tuo tarpu kaip kiekvienas komikas „susirinks“ programą, anot Henry Match, yra labai individualu - visi tą daro skirtingai. „Kažkas tiesiog sėdi ir rašo, iš 55 bajerių atmesdamas 50 ir pasilikdamas 5. Aš, pavyzdžiui, rašydavau iškart po pasirodymų - tuomet, kai vis dar jaučiu adrenaliną, publikos reakcijas. Taip gimdavo kažkas naujo. Vieni mėgsta dirbti turėdami dialogus su šalia esančiu žmogumi, su kuriuo gali apie viską kalbėtis. O aš mėgstu rašyti ir visiškoje vienatvėje, tyloje. Taip pat stengiuosi gyvenime daug veikti. Komedija - įdomus darbas, nes tu dirbi ir nuolatos, ir, kartu, niekuomet. Tačiau svarbiausia, manau, viską užsirašyti. Anksčiau tą darydavau specialioje užrašinėje, dabar - telefone, nes, pavyzdžiui, stovint kamščiuose, taip tiesiog paprasčiau“, - dalijasi jis.
Komikai televizijoje ir scenos baimė
Kaip pastebi Henry Match, Vakaruose jau įprasta, kad populiariausias laidas veda komikai. Jį džiugina tai, kad pastaruoju metu tą vis dažniau išvystame ir Lietuvoje: „Manau, kad komikai ar kiti aštresnio liežuvio savininkai geriau gaudosi stresinėse situacijose, lengviau improvizuoja. Komikus „panaudoti“ galima tikrai daug kur.“
Kad ir kiek metų praleistų scenoje, daugelis kūrėjų jaudulio ar baimės taip niekuomet ir neatsikrato. Tuo tarpu Henry Match tikina niekuomet to ir nejautęs. „Tai - daugiau nežinomybė, o ne scenos baimė. Būdamas ten, jaučiuosi savo vietoje - įsijungia kažkokie vidiniai resursai. Aktyviau ir geriau jaučiuosi prieš kameras ir scenoje nei tiesiog kasdienybėje“, - dalijasi jis.
Komedija kaip hobis ir režisūros siekiai
Anot Henry Match, tarp aktoriaus ir komiko kelio - nemažai panašumų. Ir ne vien tik dėl patirties scenoje. „Vidutinis komikas prieš kameras bus automatiškai geresnis už naujoką vaidyboje“, - teigia jis.
Būtent čia - kine - Henry Match save mato ir ateityje. O nuo komedijos šiuo metu jis pripažįsta kiek atsitraukęs. „Dabar pagrindinis mano tikslas yra pereiti į režisūrą. Jau dirbau su keliomis reklamomis, trumpo metro filmu. Galvoju, kad komedija ateityje man liks kaip hobis, esantis šalia“, - prideda jis.