Henry Match - komikas, neretai juokaujantis apie sovietinę tikrovę, socialines šiuolaikinės visuomenės problemas, iškreiptai interpretuojant toleranciją kitokiam. Kūryboje jis taip pat žinomas kaip MC Endray, Mismi ir Catatak. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas slypi už šio charizmatiško kūrėjo, jo kelią į komediją, kūrybinius ieškojimus, klaidas ir ateities planus.
Nuo Ekonomikos Studijų Iki Komedijos Scenos: Vitos Žibos Pavyzdys
Prieš pradedant gilintis į Henry Match asmenybę, verta atkreipti dėmesį į kitą įdomų pavyzdį - ekonomikos mokslus baigusią Vitą Žibą, kuri savo gyvenimą susiejo su komedija. Vita 15min pasakojo, kad jos gyvenimas būtent šia linkme ir pasisuko - ji dirba darbą, susijusį su investicinių fondų kontrole. Tačiau šalia to visuomet norėjo užsiimti ir papildoma veikla, kuri galėtų atnešti ne tik pelno. „Aš daug sričių bandžiau, bet niekada savęs taip ir neišpildydavau. Galvojau, kad galiu ką nors daugiau. Studijų laikotarpiu turėjau daug veiklų, patiko ir viešasis kalbėjimas, o penkerius metus buvau studentų atstovybėje, kuri užimdavo daug laiko. Vėliau viskas aprimo. Prasidėjus karantinui, viskas užsidarė ir didžiausiu pomėgiu tapo pasivaikščiojimai arba „Netflix“, kuriame specialiai žiūrėdavau stand up'us. Tada supratau, kad noriu save išbandyti komedijoje. Tai nebuvo kaip nušvitimas, tos mintys, matyt, pasąmonėje seniai dėliojosi“, - patikino ji.
Jau praeitų metų lapkritį ji panoro tapti komikų bendruomenės dalimi, todėl kruopščiai tam ruošėsi - rašė tekstus, kvietė draugus jos pasiklausyti. Vita žinojo, kad jei nori gerai pasirodyti, į tai turi įdėti visą savo širdį. „Radau, ką noriu daryti, todėl tai darysiu visu 100 proc. Dabar kasdien rašau, stengiuosi ir išėjusi į lauką galvoju, kas man pačiai apie žmones keista, kas galbūt erzina. Taip susidėlioju mintis ir apie tai parašau bajerį“, - kalbėjo V.Žiba.
Apie merginą daugelis sužinojo vos prieš kelias savaites, tačiau ant atviro mikrofono scenos ji žengia bene 45-ąjį kartą. Pirmasis pasirodymas įvyko gegužės 14 d., kai po karantino atsidarė barai, klubai ir prasidėjo renginių maratonas. „Kaip tik turėjau pusę metų pagalvoti, kur save galėčiau išsibandyti. Pamačiau, kaip vyksta open mic'ai ir pradėjau save labiau spausti, pasiruošiau specialią programą. Pirmasis stand up'as buvo organizaujamas „Com.Unija“ trupės, prie geležinkelio stoties esančiuose festivalių namuose „Line Up“. Tada bandžiau per savaitę po du kartus į open mic'ą nueiti“, - apie kiek nedrąsų žingsnį 15min pasakojo Vita.
Pirmaisiais jos žiūrovais tapo ne kas kitas, o būtent artimiausi bičiuliai. Vis dėlto debiutinis bandymas kaip reikiant prisvilo - nė vienas draugas nenusijuokė, todėl Vita šiek tiek sutriko. Pamena, kad iš vieno išgirdo truputį šiurkštokus žodžius: „Geriau tu su tuo nedirbk“. „Prisimenu, kad tada iškart sėdau ir perrašiau visą programą, nes buvo likusi vos savaitė. Tuomet užlipau ant scenos ir prasidėjo panika, nieko neatsimenu, bet viskas gerai išėjo. Dar prie manęs priėjo toks komikas Antanas Sadauskas, kuris sakė irgi rengiantis open mic'us „K2comedy“ ir pasiūlė užsukti po dviejų dienų. Sakiau, kad aš būsiu su ta pačia programa, bet jis patikino, kad viskas gerai, reikia išbandyti ir prieš kitą publiką. Taip ir išsisukom. Vėliau pasiūlė dar ir dar kartą. Sau turėjau išsikėlusi tikslą, kad bent į septynis open mic'us nueisiu. Na, arba per mėnesį bent po vieną kartą. Bet taip išėjo, kad dabar galėčiau suskaičiuoti iki 50 pasirodymų“, - nusijuokė ji.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: vaikiškas "Henry" dulkių siurblys
Mesdama sau iššūkį, Vita nepabijojo ir kartais neišvengiamo nepasisekimo. Ji sau drąsiai tarė - o ką praras? „Galvojau, kad realiai 100 žmonių pamatys ir viskas. Jei bus blogai, tai pabandysiu dar kelis kartus. Jei ne man, tai ne man. Vis dėlto man pasisekė ir pradėjau daugiau domėtis, mintis išrašyti logiškiau, kad skambėtų juokingiau. Tada ir užsikabinau“, - prisiminė pašnekovė.
Dažnai esame įpratę dažniau ant scenos matyti įvairius juokelius laidančius vyrus, tačiau, pasirodo, ne tokiomis retomis viešniomis tampa ir moterys. Ne kartą su savo programa ant scenos žengė ir Elžbieta Latėnaitė, Milda Noreikaitė bei Lina Kazlauskaitė. Todėl Vita stebisi, kodėl dalis merginų iki šiol baiminasi pasirodyti - juk, anot jos, palaikymas iš komikų bendruomenės labai didelis. „Galiu pasakyti, kad komikai nelabai žiūri, ar tu moteris, ar tu vyras. Jie labiau žiūri, kaip rašai, o ne kas lipa ant scenos. Gal iš pradžių man ir pačiai buvo nedrąsu, bet tada sulaukiau palaikymo. Komikai prieidavo, pasakydavo, kurią vietą pataisyti. Tikrai labai serga vieni už kitus“, - 15min sakė Vita.
Mergina dėmesio sulaukė ir iš žinomų komikų - „Humoro klubo“ nario Pauliaus Ambrazevičiaus, Pauliaus Mikolaičio-Demiko bei Justino Jankevičiaus. Ir, panašu, kad pastarasis Vitą palaiko labiausiai. „Susipažinome per open mic'ą. Jis pasiūlė pasifilmuoti vienam sketche. Ten buvo pati pradžia, bet jis kažkaip manimi patikėjo, pasiūlė, pasifilmavome, susirašėme. Gal ateityje turėsime bendrų projektų. Tikrai labai supportina mane, tai toks stipriausias paskatinimas iš visų“, - džiaugiasi V.Žiba.
Vita neslepia, kad labai domisi mūsų šalies istorija, tad tai būtinai turėjo būti programoje. „Turiu gana sarkastišką požiūrį į gyvenimą. Man viskas atrodė ir atrodo absurdiška. Pradėjau stebėti, kas klausosi tų jaunųjų reperių, todėl, kai paminėjau OG Version, kalbėjau ne apie jo kūrybą, o apie pačią visuomenę. Absurdiška, kad išvardinau tris skandalus, palyginau su LDK, ir žmonės iš šių dalykų bei vienos dainos suprato, apie ką aš kalbu. Čia buvo labiau skirta visuomenei, kad mes iš kūrėjų tikimės skandalų, o ne domimės jų kūryba. Man tas sulyginimas šiaip patinka, nes mėgstu paimti tam tikrus faktus. Pagalvoju, o kaip tai būtų šiais laikais. Tada atrandu tam priešingą dalyką ir bandau viską sujungti. Ieškau didžiausio kontrasto“, - apie tai, kaip gimsta jos juokeliai, 15min dėstė Vita.
Po pasirodymų mergina neretai sulaukia ir žiūrovų komplimentų. Drąsesnis prieina ir pagiria, pasako, kad kažkuri vieta patiko labiau. Sulaukia Vita ir kiek kitokių komentarų, tačiau jie nugula internete. „Buvo, kam nepatiko, kas nesuprato, bet tai - labai natūralu. Mano humoro stilius didžiajai daliai neprivalo patikti. Atsiranda žmonės, kurie mano istorijose mato save, gali susitapatinti, o kitiems situacijos tiesiog juokingos. Ir tie, kurie nesiklauso OG Version, irgi gali nesuprasti, apie ką kalbu. Tiesiog komikai stengiasi, kad bent 60-70 proc. žmonių suprastų, apie ką tu kalbi“, - paaiškino ji.
Taip pat skaitykite: Henrio Mačo klaidos ir pamokos
Vita jau pasvajoja ir apie Modesto Vaišnoro garbei įsteigtą premiją. Nors žinojo, kad šiemet jos negaus, tačiau pasidžiaugė už ją pelniusį Evaldą Jasaitį. „Kiekvienas komikas pasakys, kad Evaldas iš visų padarė didžiausią pažangą. Bet gal man pavyks kitais metais. Jei tikrai toliau seksis ir prasiveršiu, tapsiu viena iš naujųjų komikių. Tikrai to norėčiau, nes labai fainas įvertinimas“, - šyptelėjo pašnekovė.
Mergina žiūrovams stengiasi perteikti priešingas emocijas, kad šie susitelktų ne į ją, o į tai, ką ji pasakoja. „Stengiuosi būti neutrali ir nenoriu, kad žmonės apie mane susidarytų įspūdį iš to, kaip aš atrodau. Todėl ateinu apsirengusi kuo paprasčiau. Savo humoru stengiuosi paimti erzinančias situacijas, jas hiperbolizuoti. Todėl gal ir atrodo, kad komikai viskuo nusivylę, bet jie bando matyti situacijas per absurdo akis“, - 15min sakė Vita.
Vita neslepia, kad norėtų pasirodyti ir su 30-ies minučių trukmės programa, o ateityje daryti turą po Lietuvą. Kol kas ji nesijaučia esanti stipri ir galinti tapti kitų komikų komandos dalimi, tačiau šios minties jokiais būdais neatsisako - juk tam ir skirtos svajonės. „Žinoma, norėčiau jungtis prie trupės, kitų komikų. Dar tik pusę metų tuo užsiimu, pati pradžia, tai susijungimas galėtų įvykti tik praėjus kuriam laikui. O vėliau, nežinau, greičiausiai kaip visi tapsiu renginių vedėja“, - baigdama pokalbį nusišypsojo V.Žiba.
Henry Match Biografija ir Kūrybiniai Ieškojimai
Henry Match - tai ne tik komikas, bet ir žmogus, nuolat ieškantis savęs kūryboje. Jis gimė baltarusės ir ruso šeimoje, todėl tai daro labai užtikrintai. Akcentas ir turinys rezonuoja su kuriamu personažu ant scenos. Lyginant su kitais lietuvių komikais, Henry yra aštrus.
Vietos Paieškos ir Kūrybiniai Eksperimentai
Henry teigia, kad jo gyvenime visada buvo daug ieškojimų. Galbūt tai pasąmonės įtaka, nes, kaip rusas, labai vėlai įsiliejo į lietuvių bendruomenę. Ieškojau savo vietos visuomenėje ir gyvenime, reikėjo būti naudingam, norėjosi būti išgirstam. Tikriausiai visa tai persikelia į kūrybą, kurioje aš taip pat ieškau savo vietos, balso, vertybių. Nežinau, ar kada apsistosiu ties kažkuo viena. Ieškojimai yra kaip žaidimas, kur gali pabūti truputį kitoks, nei esi iš tikrųjų, peržengti rėmus, įsikūnyti į kitą žmogų ar personažą. Kartais visiems reikia pažiūrėti į save iš šono. Paprastai kalbant, palikti savo kūną, ego, lygiai kaip per meditaciją. Mano atveju - aš tiesiog medituoju kitaip. Taip eksperimentuodamas ne visada gaunu, ko noriu, ir dažniausiai padarau daug klaidų, bet per jas tik stipriau augu. Gyvenime yra du patys smagiausi dalykai: klysti ir būti naujoku.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Henry Match rengė stand up‘us, tinklalaides, kūrė dainų žodžius ir muziką, režisavo ir vaidino savo paties trumpametražiame filme.
Klaidos Kaip Kūrybos Variklis
Buvo daug klaidų. Kuo daugiau praeina laiko, tuo daugiau jas supranti, žaizdos užgyja, o patirtys lieka. Neseniai prisiminiau nutikimą iš mokyklos. Tada Algis Ramanauskas atvyko vesti pamokos apie teatrą, kaip nebijoti susifeilinti. Jis pasakojo, kad, kai susimauni, neturi ties tuo užstrigti, nereikia bijoti klysti ir pasirodyti kažkaip prastai. Suklydai - viskas gerai, judėk toliau. Nežinau, kiek Algis paveikė mano kūrybą, bet šiltus jausmus klaidoms tikrai jaučiu. Noriu paraginti žmones klysti, dėl to „YouTube“ kanale laikau savo seniausius įrašus. Kai kuriems jau ketveri metai ir jie nelabai juokingi. Gal net neturi jokios vertės, bet aš juos vis tiek palieku matomus, kad žmonės suprastų, jog galima pradėti nuo bet ko. Neturi būti profesionalu, neturi būti gražu iškart.
Filmas "Tyla" ir Žinomumas
Henry filmas „Tyla“, sukurtas 2020 m. pavasarinio karantino metu, „YouTube“ platformoje peržiūrėtas 14 tūkst. kartų. „Kitokių pasikalbėjimų“ įrašas, kuriame tave kalbino Mantas Katleris, peržiūrėtas 410 tūkst. kartų. Šiuo metu esi įtakingesnis minties lyderis nei šiuolaikinis lietuvių poetas, kurio eilėraščių rinktinė išeina 500 vnt.
Anot Henry, noras būti žinomam buvo pradžioje. Kai turėjau 3 000 sekėjų, maniau, kad tokio skaičiaus man ir užtenka. Man svarbu, kad mane vertintų ne dėl to, kad esu žinomas, o dėl to, kad atpažįsta mano kūrybą. Žinomumas nėra tikslas pats savaime. Dažniausiai po didelių žingsnių man kaip kūrėjui, tokių kaip muzikinis debiutas, pirmas ir antras solinis pasirodymas arba po pasikalbėjimų šou, užuot jautęs laimę ir džiaugsmą, užsidarydavau savyje ir paskęsdavau savianalizėse. Mąstydavau, o kas dabar, kuo dabar nustebinti? Sparčiai keitėsi ir aplinkinių, draugų reakcijos. Reikėjo laiko priprasti ir suprasti, kas aš esu ir ko siekiu. Žinau, kad man nenaudinga tiek daug analizuoti, nes kiekvieną kartą sau keliu vis aukštesnius reikalavimus. Galų gale priprasdavau prie naujo gyvenimo ir grįždavau prie kūrybinio eksperimentavimo, kitų darbų.
Pavyzdžiui, į pirmą stand up‘ą ėjau galvodamas, kad nėra blogų temų - yra tik blogi sąmojai. Juokauti galima apie viską, jeigu tai yra juokinga. Siekiau žodžio laisvės, o galbūt tiesiog norėjau būti išgirstas, pastebėtas, todėl juokaudavau labai aštriomis, tamsiomis ir skaudžiomis temomis. Vėliau mano comedy voice transformavosi. Pradėjau scenoje daugiau dalytis savimi, norėjau puoselėti žmonių nuoširdumą. Sukūriau tinklalaidę „Aš tave myliu“, kuriame nuoširdžiai kalbėjau apie savo gyvenimą, potyrius, emocijas, praeitį, narkotikus, seksą - viską visiškai atvirai. Suvokiau, kad atvirumas padeda ir kitiems, man dėl to buvo džiugu.
Ateities Planai
Henry teigia, kad kalbėti tik tam, kad kalbėčiau, nejaučiu poreikio. Kol kas užtenka to, ką pasakau savo kūryba. Man atrodo, Albertas Einsteinas sakė, kad turi džiaugtis ne savo populiarumu, o tuo, kokias privilegijas tai suteikia. Tai prisimindavau, kai praleisdavau paskutinį traukinį ar autobusą, o žmonės, kurie atsiliepdavo į instagramo įrašą, veždavo mane per visą Lietuvą.
Pasak Henry, stand up‘as - kaip teatras: nulipi nuo scenos ir viskas baigiasi. Ar tavęs, kaip kūrėjo, nekankina egzistenciniai klausimai - o kas bus toliau?
Henry teigia, kad tiesa, stand up‘as vis tiek turi būti aktualus, turi nuolat keistis. Nufilmuoti dvejų metų senumo pasirodymai gali būti visai nebejuokingi. Tikrai norisi sukurti kažką, kas būtų amžina. Turiu svajonių sukurti ilgametražių, trumpametražių filmų. Viskam savas laikas. Dabar pradėjau kurti muziką, nes muzika išlieka - tai universali kalba. Galvoju apie vaizdo projektus, bet neketinu atsisakyti savo gyvų pasirodymų.
Paklaustas, ar parašys knygą, Henry atsako: "Nuo devyniolikos galvoju apie knygą. Daug kartų bandžiau pradėti. Buvo autobiografinių, grožinės literatūros bandymų, eiles visada ir taip rašiau. Ketinu parašyti knygą, tačiau neskubu, nes dabar labiau norisi dirbti su vizualiaisiais ir gyvais projektais. Knygos - ateityje, kai nurimsiu, kai nebesinorės bėgioti ir ieškoti."
Požiūris į Komediją ir Sceną
Anot Henry, jam nelabai patinka lyginti ir lygintis su kitais žmonėmis. Tai turėtų labiau vertinti žiūrovas, nes jo matymas neutralus. Nestebiu Olego kūrybos pastaruoju metu.
Henry sako, kad pradžioje norėjau banaliai prajuokinti, nes tai pagrindinis stand up‘o tikslas, todėl į gilius pasvarstymus pasirodymo metu neįsitraukdavau. Nors visuomet būdavo kažkokia mintis. Manau, kad lietuvių ir rusų auditorijos savaime susijungė. Tikrai nėra to diskriminacinio požiūrio į rusus, kuris galėjo vyrauti prieš kokius penkiolika metų. Kūryboje aš dalijuosi rusų kultūra. Visų pirma, žmonėms, manau, įdomu išgirsti požiūrį į Lietuvą iš šalies kitos tautybės atstovo akimis. Galiu pastebėti tai, ko jie ilgai nematydavo, t.y. nustebinti.
Paklaustas, ar jis išgyveno tą sovietinę realybę, apie kurią juokauja, Henry atsako: "Ne. Tėvai išgyveno, o aš jaučiau jų emocijas. Kai man buvo treji-penkeri metai, tėvas dirbo viršvalandžius fiziškai ir protiškai sunkiame darbe - jis buvo lėktuvų technikas-inžinierius, o mama dirbo per du darbus ir naktimis už kapeikas siūdavo sijonus, kuriuos kitą dieną užsakovai turguje parduodavo už milžinišką kainą. Siūdavo ir verkdavo, nes patiems su tėvu maisto nelabai užtekdavo. Užtat mes su broliu galėjome augti sveiki. Esu labai dėkingas jiems, myliu juos ir manau, kad tik pasiekęs patį dugną žmogus gali išmokti būti žmogumi. Dėl to aš kartais galiu sustoti pakalbėti su benamiu ar alkoholiku. Aš žinau, kad šitie žmonės tikri."
Henry teigia, kad mes gyvename tokiais laikais, kai gali internete iššauti per dvi dienas ir visus aplenkti. Lietuviškame „YouTube“ mažai turinio, iš kurio galėtum rinktis, todėl žmonės yra beveik priversti pasiklausyti tai, kas ten pasirodo. Mūsų laikais karaliai ateina ir miršta tą pačią dieną. Spėju, kad R.Šilansko laikais komikų nebuvo daug, jie buvo visiems žinomi, todėl ir titulus gaudavo, o dabar tokius titulus būtų sunku išdalyti, nes komikai yra pernelyg skirtingi. Titulams Lietuvos komedija dar per jauna, nes stand up‘as dar nėra tapęs mainstreamu. Titulai atsiras su laiku, nes atsiranda daugiau komediantų, daugiau jaunimo ateina savęs išbandyti. Manau, reikia dar mažiausiai dvejų metų be karantino, kad būtent stand up komedija Lietuvoje pasiektų piką. Galbūt tada atsiras pirmas klubas, sukurtas tokiai komedijai.
Henry Match Naujausiame Projekte "Emigrantai. Apelsinai"
Henry Match neseniai prisijungė prie naujo „Go3” originalaus turinio serialo „Emigrantai. Apelsinai“. Seriale jis įkūnija Ispanijos bosą. Iš kūrybinės komandos sulaukęs kvietimo prisijungti, komikas teigia negalėjęs pasakyti „ne“. „Iškart sutikau, nes man labai patinka nebūti savimi (šypsosi). Jaučiausi tikrai gerai, o taip pat man pasirodė labai įdomus niuansas šiam mafijos boso vaidmeniui pasirinkti mane - nediduką žmogų. Juk įprastai mafijos bosus įsivaizduojame kitokius“, - pasakoja jis.
Įdomu tai, kad likus vos dviem dienoms iki filmavimo, Henry susilaužė ranką. Tačiau tai netgi buvo pritaikyta jo vaidmeniui. Kadangi tapau griežtu mafijos bosu, sugalvojau, kad tai jis pats sau susilaužo ranką. Ir tik tam, kad sugiję kaulai būtų stipresni! Anot komiko, serialas turėtų patikti ne tik visai šeimai, bet ir tiems, kurie neabejingi geram humorui, kadangi čia jo pasitaikys tiek lengvesnio, tiek gilesnio.
Komedija Kaip Savotiška Psichoterapija
Henry Match teigia, kad į jo paties gyvenimą komedija atėjo per tragediją. Visgi, anot jo, taip pasitaiko dažnai - komikais neretai tampa jautresni, ir patys traumų patyrę žmonės. „Visa tai įvyko organiškai, bet manau, kad pagrindas - negeros patirtys. Komedija tapo savotiška psichoterapija, būdu viską išanalizuoti. Juokingiausi žmonės dažniausiai yra nelaimingi“, - pastebi Henry Match.
Kaip Gimsta Programa?
Tuo tarpu kaip kiekvienas komikas „susirinks“ programą, anot Henry Match, yra labai individualu - visi tą daro skirtingai. „Kažkas tiesiog sėdi ir rašo, iš 55 bajerių atmesdamas 50 ir pasilikdamas 5. Aš, pavyzdžiui, rašydavau iškart po pasirodymų - tuomet, kai vis dar jaučiu adrenaliną, publikos reakcijas. Taip gimdavo kažkas naujo. Vieni mėgsta dirbti turėdami dialogus su šalia esančiu žmogumi, su kuriuo gali apie viską kalbėtis. O aš mėgstu rašyti ir visiškoje vienatvėje, tyloje. Taip pat stengiuosi gyvenime daug veikti. Komedija - įdomus darbas, nes tu dirbi ir nuolatos, ir, kartu, niekuomet. Tačiau svarbiausia, manau, viską užsirašyti. Anksčiau tą darydavau specialioje užrašinėje, dabar - telefone, nes, pavyzdžiui, stovint kamščiuose, taip tiesiog paprasčiau“, - dalijasi jis.
Komikai Televizijoje ir Scenos Baimė
Kaip pastebi Henry Match, Vakaruose jau įprasta, kad populiariausias laidas veda komikai. Jį džiugina tai, kad pastaruoju metu tą vis dažniau išvystame ir Lietuvoje: „Manau, kad komikai ar kiti aštresnio liežuvio savininkai geriau gaudosi stresinėse situacijose, lengviau improvizuoja. Komikus „panaudoti“ galima tikrai daug kur.“
Visgi pats Henry Match nuo komikų bendruomenės pastaruosius tris metus yra atsiskyręs: „Šou biznyje yra daug ryklių - čia kiekvienas yra pats už save.“ Kad ir kiek metų praleistų scenoje, daugelis kūrėjų jaudulio ar baimės taip niekuomet ir neatsikrato. Tuo tarpu Henry Match tikina niekuomet to ir nejautęs. „Tai - daugiau nežinomybė, o ne scenos baimė. Būdamas ten, jaučiuosi savo vietoje - įsijungia kažkokie vidiniai resursai. Aktyviau ir geriau jaučiuosi prieš kameras ir scenoje nei tiesiog kasdienybėje“, - dalijasi jis.
Nuo Komedijos Iki Režisūros
Anot Henry Match, tarp aktoriaus ir komiko kelio - nemažai panašumų. Ir ne vien tik dėl patirties scenoje. „Vidutinis komikas prieš kameras bus automatiškai geresnis už naujoką vaidyboje“, - teigia jis. Būtent čia - kine - Henry Match save mato ir ateityje. O nuo komedijos šiuo metu jis pripažįsta kiek atsitraukęs. „Dabar pagrindinis mano tikslas yra pereiti į režisūrą. Jau dirbau su keliomis reklamomis, trumpo metro filmu. Galvoju, kad komedija ateityje man liks kaip hobis, esantis šalia“, - prideda jis.