Vytautas V. Landsbergis - žinomas Lietuvos režisierius, rašytojas ir atlikėjas, gimęs 1962 m. gegužės 25 d. Vilniuje. Jo kūrybinis kelias apima filmus, spektaklius, literatūrą ir muziką, palikdamas ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Šiame straipsnyje apžvelgiama V. V. Landsbergio biografija, šeima, kūrybinė veikla ir svarbiausi pasiekimai.
Šeima ir Ankstyvasis Gyvenimas
Vytautas V. Landsbergis gimė žinomoje Lietuvos šeimoje. Jo tėvas - Vytautas Landsbergis (g. 1932 m.), muzikologas ir politikas, o motina - Gražina Ručytė-Landsbergienė (1930-2020), muzikė pianistė, 1949-1957 m. tremtinė ir visuomenininkė. Vytautas V. Landsbergis turi seserį Birutę Landsbergytę-Cechanavičienę, kuri 1968-1979 m. mokėsi Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje, o 1979-1985 m. studijavo lietuvių filologiją Vilniaus universitete.
Studijos ir Karjeros Pradžia
Vytautas V. Landsbergis mokėsi Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje Vilniuje, vėliau baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete. 1983-1985 m. jis dirbo Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. 1985-1988 m. jis buvo laikraščio "Lietuvos pionierius" estetinio lavinimo skyriaus vedėjas.
1988-1991 m. V. V. Landsbergis studijavo kino režisūrą Šota Rustavelio teatro institute Tbilisyje (Gruzija), bet studijas nutraukė dėl kilusio pilietinio karo. Vėliau jis tęsė mokslus J. Meko Anthology Film Archives Niujorke.
Karjera Kine
Nuo 1989 m. V. V. Landsbergis kuria dokumentinius filmus. 1993 m. jis įkūrė kino ir video studiją "A Propos", kurioje 1994-1999 m. buvo direktorius, o 2000-2006 m. - direktoriaus pavaduotojas ir režisierius. Studijoje "A Propos" jis kuria vaidybinius bei dokumentinius filmus, vaizdo klipus, taip pat suteikia sąlygas kurti kitiems jauniems menininkams, būdamas jų filmų prodiuseris. 2007 m. V. V. Landsbergis su žmona R. suorganizavo Jono Meko kino filmų festivalį Vilniuje (2005 m.).
Taip pat skaitykite: Bako biografija ir politinė veikla
Filmografija
V. V. Landsbergio filmografija apima įvairius žanrus ir temas:
- 1989 m.
- 1990 m.
- 1992 m.
- 1993 m. - "Perlojos respublika", "Petras Repšys" (apie dailininką P.
- 1994 m.
- 1995 m.
- 1996 m.
- 1997 m.
- 1998 m.
- 1999 m.
- 2000 m. - "Jono Meko antologija" (apie avangardinio kino pradininką J.
- 2001 m. - "Švendubrės šamanas" (apie poetą V. Bložę), "Vilius Orvydas" (apie savamokslį skulptorių V. Orvydą), "Svečiuose pas Vytautą Kašubą" (apie dailininką V.
- 2002 m.
- 2003 m.
- 2004 m. - "Verdenė" (apie poetę Nijolę Miliauskaitę), "Niujorkas - mano šuo" (apie J.
- 2005 m.
- 2006 m. - "Liudvikas" (apie poetą L.
- 2008 m.
- 2009 m.
- 2011 m.
- 2013 m.
- 2016 m.
- 2021 m. - "Antanas Sutkus.
- 2022 m.
- 2023 m. V. V.
Jo filmas "Sabas" buvo apdovanotas prizu už geriausią režisūrą Sportinių filmų festivalyje Bolonijoje (Italija, 1996 m.), o Maskvos kino festivalyje (Rusija, 1997 m.) jis buvo išrinktas žiūrovų filmu. "Karininko romansas" tapo Lietuvos televizijos žiūrovų geriausiu muzikiniu filmu (2000 m.). Tarptautiniame kino festivalyje "Arsenalas" Rygoje (Latvija) V. V.
Vaidybiniam filmui vaikams "Jonukas ir Grytutė" jis pats parašė scenarijų pagal brolių Grimų pasaką. Jis taip pat yra dokumentinių filmų apie savo tėvą V. Landsbergį "Dienoraščio akimirkos" (1997 m.) ir "Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją" (2022 m.) scenarijaus bendraautoris, muzikinio filmo "Karininko romansas" ir savo dokumentinių filmų scenarijaus autorius.
Teatras
V. V. Landsbergis rašo pjeses, kurias pats ir stato įvairiuose šalies teatruose ar burdamas pastatymų trupes, taip pat režisuoja kitus pastatymus šalies teatrų scenose.
Svarbiausi Teatriniai Darbai
- 1992 m. - Liudviko Jakimavičiaus ir V. V.
- 1995 m. - Sigito Parulskio "Iš gyvenimo vėlių" (Šiaulių dramos teatras), V. V.
- 2000 m.
- 2002 m.
- 2003 m.
- 2004 m. - "Lelijos romanas" pagal B.
- 2005 m. - D. Čepauskaitės "Kiauliaganys" (Kauno valstybinis dramos teatras), V. V.
- 2006 m. - J. Vaiškūno ir D. Vaiškūnienės "Eglė žalčių karalienė" (Klaipėdos dramos teatras), V. V.
- 2007 m. - V. V. Landsbergio "Briedis Eugenijus" ("Domino" teatras), V. V.
- 2008 m. - V. V. Landsbergio "Išėjau aš stotin" (su Aidu Giniočiu, Keistuolių teatras), V. V.
- 2010 m. - V. V.
- 2011 m. - V. V. Landsbergio "Atėjau, pamačiau, negalėjau, arba Visiškas Rudnosiukas" (teatro trupė "Laimingi žmonės"), V. V.
- 2015 m. - V. V.
Literatūrinė Veikla
Nuo 2005 m. V. V. Landsbergis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Nuo 1980 m. jis rašo eilėraščius, vėliau ėmė kurti Vytės Nemunėlio personažo Rudnosiuko istorijas ir kitas pasakas vaikams bei suaugusiems. Nuo 1980 m. pasirašinėja su raide V tarp vardo ir pavardės, kad nebūtų painiojamas su tėvu V. Landsbergiu.
Taip pat skaitykite: Apie Vytautą Mackonį plačiau
Bibliografija
V. V. Landsbergio bibliografija yra plati ir įvairi:
- Nuo 1999 m.
- 1989 m.
- 1990 m.
- 1993 m.
- 1999 m.
- 2003 m. - "Angelų pasakos" (pasakos, Evangelijos parafrazės, kiti leidimai: 2006, 2007 m., atnaujinti ir papildyti leidimai - 2010, 2018 m.).
- 2004 m.
- 2005 m.
- 2006 m.
- 2007 m.
- 2008 m.
- 2009 m.
- 2010 m. - "Trys pjesės : Daktaras ir Mangaryta. Vilis.
- 2011 m. - "Žuveliukas.
- 2012 m.
- 2013 m.
- 2014 m. - "Dominykas Dvasių Karalystėje : ketvirtoji knyga apie arklį Dominyką ir jo svajonių rugaigėlę" (pasakos, kitas atnaujintas leidimas - 2017 m.), "Kieno liežuvis ilgesnis?" (antroji "Pūkio pasakų" serijos knygelė mažiesiems), "Pūkis ir šarka" (trečioji "Pūkio pasakų" serijos knygelė mažiesiems, garso įrašas - 2018 m.), "Gediminas ir keturi seneliai" (atnaujintas 2007 m.
- 2015 m.
- 2017 m.
- 2018 m. - "Žolių kambarys : eilėraščių rinktinė", "Dominykas Ažuolų slėnyje : penktoji knyga apie arklį Dominyką ir jo svajonių rugiagėlę" (pasakos).
- 2019 m.
- 2020 m.
- 2021 m.
- 2022 m.
- 2023 m. - "Pokalbiai su tėvu" (V.
- 2024 m.
- 2025 m.
Į švedų kalbą išversta V. V. Pagal jo kūrinius "Rudnosiuko istorijos", "Obuolių pasakos", "Angelų pasakos", "Briedis Eugenijus" "Gediminas ir keturi seneliai" Lietuvos teatruose buvo pastatyta keletas spektaklių.
Muzikinė Kūryba
V. V. Landsbergis kuria dainas ir jas pats atlieka, pritardamas gitara. Jis išleido savo dainų garso įrašų plokšteles: "Kaimiečių mantros" (2004 m.), "Žiauriai gražūs romansai" (2005 m., kitas leidimas - 2013 m.), "Aš visai nežinau kodėl" (2006 m.), "Angelas ant stogo" (2006 m.), "Sapnas" (2007 m.), "Trylika brolių" (2009 m.), įgarsino pasaką "Dominyko meilė" (2006 m.).
Gyvenimas ir Pomėgiai
2003 m. V. V. Landsbergis įsigijo sodybą ir nuo to laiko su pertraukomis 2003-2016 m. gyveno ir kūrė Anykščiuose. 2010-2014 m. jis rengė edukacines programas šalies moksleiviams muziejuje - memorialiniame Antano Žukausko-Vienuolio name. 2006-2012 m. jis buvo Pasaulio anykštėnų bendrijos Anykščių kolegijos narys.
Apdovanojimai ir Pripažinimas
Nuo 2016 m. V. V. Landsbergio pasakų knygos yra išrinktos geriausiomis metų knygomis vaikams: "Rudnosiuko istorijos" - 1993 m., "Arklio Dominyko meilė" - 2004 m., "Arklio Dominyko brangakmenis" - 2011 m. Jis apdovanotas J. Aisčio literatūrine premija už eilėraščių knygą "Debesys panašūs į žmones" (2008 m.). Lietuvos autorių teisų gynimo asociacijos agentūros duomenimis, V. V. Kultūros ministerija apdovanojo V. V. Landsbergį prizu už geriausią lietuviškos dramaturgijos spektaklį "Daktaras ir Mangaryta" (2003 m.). Už asmeninį indėlį, įamžinant pasipriešinimo dalyvių ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą, V. V. Landsbergis buvo apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi (2007 m.).
Taip pat skaitykite: Šerėno kelias į satyrą
Šeima
Buvo vedęs, žmona Giedrė Bukelytė - filologė. Išsiskyrė. Sūnus Gabrielius Landsbergis (g. 1982 m.) - valstybės tarnautojas, politikas, diplomatas. Vėl vedė, žmona Ramunė Bartininkaitė-Landsbergienė (g. 1965 m.) - bibliotekininkė, verslininkė. Vaikai: Jonas Landsbergis (g. 1990 m.) - dailininkas dizaineris, Elena Landsbergytė (g. 1991 m.) - studentė medikė pediatrė, Julija Landsbergytė (g. 1998 m.), Severija Landsbergytė (g.
tags: #vytautas #landsbergis #vaikai