Isteriškas kūdikio verksmas: priežastys, valdymas ir raminimo būdai

Šeima, besilaukianti kūdikio, įsivaizduoja idilišką laiką trise - žaidimus, maudynes, maitinimus ir sauskelnių keitimus. Tačiau realybėje dažnai pasitaiko situacijų, kai kūdikis verkia, o tėvai skuba raminti. Jei mažylis ašaroja dažnai, tėvai nerimauja dėl jo sveikatos. Svarbu suprasti, kad auginant kūdikį reikia kantrybės, o vaiko signalus - girdėti ir suprasti. Stebėkite savo atžalą, atkreipkite dėmesį į jo elgesį ir emocijų raišką. Vaikas gimsta su išraiškingu verksmo refleksu, kuris yra būtinas signalas tėvams, jog kažkas nutiko.

Kūdikio neverbaliniai signalai prieš verksmą

Prieš išliedamas ašarų jūrą, kūdikis savo nepasitenkinimą rodo ir kitais būdais:

1. Galvos pasukimas ir delno čiulpimas: Vaikutis pasuka galvą į šoną ir bando čiulpti vidinę delno pusę. Tai rodo, kad jūsų atžala išalko ir instinktyviai ieško krūties. Žindomi kūdikiai turi išvystytą čiulpimo refleksą.
2. Ignoravimas: Atžala ignoruoja tėvus, norinčius su juo pažaisti, nusisukdamas nuo jų: jis neketina kontaktuoti su išoriniu pasauliu.

Šios reakcijos ir verksmas parodo, kad mažyliui kažko reikia. Verkimas yra savybė, padedanti jam išgyventi. Ašaromis dažnai pasakoma apie savo poreikius - norisi valgyti, nepatogu gulėti su ankštais drabužėliais ar nešvariomis sauskelnėmis, liūdna arba norisi švelnumo.

Dažnos kūdikio verksmo priežastys

Kūdikiai nuo pirmų dienų išmoksta patikrinti, ar teisingai užmautos sauskelnės, ar ne per siauri drabužiai. Galbūt kūdikis skundžiasi dėl drėgmės. Nepatingėk patikrinti sauskelnių - dažnai tai padeda. Daugeliui kūdikių nepatinka, kai juos maudo arba keičia drabužėlius. Mieliau renkasi gulėti prišildytoje lovytėje. Jeigu to norisi ir jūsų mažyliui, pasistenkite pakeisti sauskelnes greitai. Pasirūpinkite, kad mažyliui nebūtų per karšta. Kaip patikrinti? Tai „išduos“ pilvukas. Daugeliui vaikų reikia skirti daugiau laiko ir dėmesio. Vyresnius vaikus ramina, jei jie yra vienoje patalpoje su tėvais ir girdi jų balsus. Maitinant kūdikį galima pastebėti, jog ir tada kūdikis prašo pamylavimo. Rankytėmis imasi už mamytės rankoves. Klaidinanti nuomonė, kad per didelis švelnumas išpaikins atžalą. Pirmomis savaitėmis tai neįmanoma. Jeigu vaikui reikia daugiau dėmesio, besitvarkant namuose pasodinkite jį į kengūros nešioklę. Klaidinga manyti, kad vaikai gali užmigti bet kur ir bet kada. Jeigu diena buvo ilga ir vaikas gavo daug įspūdžių, jis gali būti susijaudinęs, tad užmigti jam bus ypač sunku. Jeigu kitų priežasčių verksmui nėra, mažylis tikriausiai bando pasakyti: „Baigta! Aš daugiau neišlaikysiu“. Tada reikia pamyluoti, kad jis nusiramintų ir užmigtų.

Pagrindinės priežastys, kodėl kūdikis verkia:

1. Alkis: Garsus vaiko verksmas dažnai gali reikšti, kad jis alkanas. Sužinoti, ar ši versija teisinga, galite tokiu būdu: ištieskite savo ranką prie vaikučio veido. Jei jis alkanas, prasižios, tarsi ieškodamas krūties, ims čiulpti jūsų delną ar pirštą.
2. Pilvo diegliai: Jei jūsų kūdikiui 1-3 mėnesiai, visai gali būti, kad jis verkia iš skausmo, kamuojamas pilvo dieglių. Vaikai, kuriems skauda pilvuką, verkia netolygiai: verksmas tai pagarsėja, tai prityla. Kiti požymiai: vaikas riečia kojytes prie pilvo, muistosi.
3. Nešvarios sauskelnės: Kai kurie jautrūs mažyliai gali verkti ir tada, kai pasišlapina ar pasituština. Mažam kūdikiui rekomenduojama keisti sauskelnes ne rečiau kaip kas tris valandas arba dažniau, jei jis pasituština. Nepatogiai dėl pilnų sauskelnių besijaučiančio mažylio verksmas yra ne toks garsus, kaip, pavyzdžiui, alkano. Jis labiau kniaukia, zirzia, o ne rėkia visu balsu.
4. Karšta: Visai gali būti, kad vaikui yra karšta. Rūpestingos mamos neretai persistengia ir namuose prirengia vaiką taip, lyg eitų į lauką. O kur dar pūkinė antklodė, kuria užkloja mažylį… Tai, kad vaikui per karšta, parodys ne tik jo nepatenkintas balselis, bet ir rausvi žandukai, sušilęs kūnelis (užkiškite ranką ties spranduku).
5. Pervargimas: Tai tikrai labai dažna kūdikių verksmo priežastis. Vaikus gali pervarginti įvairūs aplinkos dirgikliai - šviesos ir garsai prekybos centre, zyziantis televizorius, užgriuvę svečiai į namus, rodantys jam ypatingą dėmesį. Toks mažylis tampa verksmingas ir jo negalima sudominti jokia iki tol jam buvusia įdomia veikla.
6. Nepatogumas: Kūdikis gali jaustis nepatogiai dėl įvairių priežasčių: jis nugulėjo vieną šoną, o ant kito pasiversti pats dar nemoka, guli nepatogioje lovelėje, pernelyg prigludę rūbai, aštrios jų etiketės ir t.t. Nemokėdamas pasakyti, ką jaučia, žodžiais, mažylis ima verkti. Jei nepatogumas susijęs su jo gulėjimo poza, kūdikis gali mostaguoti rankomis ir kojomis.
7. Nuobodulys: Vaikams reikia artumo nuo pirmųjų minučių šiame pasaulyje. Ne veltui iš karto gimę jie dedami mamai ant krūtinės. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis jaučia ypatingą artumą su mama ar kitu žmogumi, kuris jį nuolat prižiūri. Tai, kad mažylis verkia dėl to, kad jam nuobodu, suprasite jį pakalbinę ir priglaudę. Jei verksmas tada liaujasi, vadinasi, jūs atspėjote jo nerimo priežastį.
8. Dygsta dantys: Vidutiniškai pirmieji dantys išdygsta 6-9 mėnesių vaikams. Tačiau pasitaiko ir išimčių, kai dantukai prasikala ir 4 mėnesių, ir gerokai vyresniam kūdikiui. Verkdami dėl dantų dygimo skausmo, kūdikiai kiša rankas į burną, stipriai kanda į mamos paduotą pirštą, graužia viską, kas tik pasitaiko po ranka.

Kaip padėti verkiančiam kūdikiui?

Kai kūdikis verkia, tėvams ne visada aišku, kokia šio verksmo priežastis. Yra žinoma, kad kūdikiui verkiant, pakyla mamos ar tėčio kraujospūdis. Pati gamta sureguliavo taip, kad išgirdę verksmą, skubėtume padėti vaikui.

Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas

1. Alkis: Pirmus gyvenimo mėnesius mažylis praalksta kas 3-4 valandas, o kartais ir dar dažniau. Iki 6 mėnesių kūdikiui pakanka mamos pieno (arba mišinėlio), jei gydytojas nerekomendavo primaitinimo pradėti anksčiau. Vaikas žindomas pagal poreikį.
2. Pilvo diegliai: Paimkite kūdikį ant rankų, prispauskite jo pilvuką prie savo šilto kūno (oda prie odos kontaktas). Pamasažuokite pilvuką laikrodžio rodyklės kryptimi. Šiluma šiek tiek sumažina skausmą.
3. Nešvarios sauskelnės: Pakeisti sauskelnes. Jei vaikas pasituština, nuplaukite užpakaliuką. Drėgnąsias servetėles naudokite ypatingu atveju, kelionėje arba kai neturite galimybės namuose apiplauti vaikučio po tekančiu šiltu vandeniu. Prieš pakeičiant sauskelnes, leiskite kūdikiui pabūti pliku užpakaliuku. Oro vonios jam bus naudingos.
4. Karšta: Nuklokite šiltas antklodes ir perrenkite vaiką švariais, sausais rūbeliais. Jei jis atrodo ištroškęs, pažindykite.
5. Pervargimas: Panešiokite ramiai vaikelį, pavėžinkite vežimėlyje, leiskite pagulėti ramioje aplinkoje. Vaikus raminamai veikia liūliavimas, ramus mamos balsas, fizinis kontaktas su ja. Kuo vaikas mažesnis, tuo mažiau jam reikia dirgiklių.
6. Nepatogumas: Paguldykite vaiką ant kitos pusės, aprenkite patogiais, švelnaus audinio ir judesių nevaržančiais rūbeliais.
7. Nuobodulys: Bendraukite su vaiku, glauskite, myluokite, kalbinkite jį, kai tik turite laisvo laiko. Jei turite išeiti į kitą kambarį, o mažylis verkia, pasiimkite pagal galimybes jį su savimi.
8. Dygsta dantys: Duokite kūdikiui specialių kramtukų, kad jis galėtų pasikasyti niežtinčias dantenas. Kai kurie kramtukai prieš naudojimą gali būti palaikomi šaldytuve.

Nepaaiškinamas verksmas ir "raganų valanda"

Pavalgęs vaikutis, patogiai gulintis lovytėje, nesiliauja lieti ašaras. Negaluojančio vaiko verkimas pasižymi aukšta tonacija. Taip pat sunerimti reikia, jei ilgai verkiantis vaikas staiga prityla. Be abejo, tik tėvai geriausiai pažįsta savo mažylius. Būna situacijų, kai tėvai negali suprasti, dėl ko verkia jų vaikas. Atminkite - kūdikiams irgi būna bloga nuotaika. Tokia padėtis gali tęstis net kelias valandas. Blogiausiu atveju, tai diegliukai. Tokie negalavimai pasitvirtina, kai vaikas verkia daugiau nei 3 valandas per parą ir dažniau nei tris dienas per savaitę. Vaistai nepadeda ir tai virsta košmaru šeimoje. Dažniausiai minimi pilvo diegliai, kurių pavadinimas tarsi sufleruoja, jog mažyliui pilvuką diegia arba skauda. Tačiau dažnai objektyvių tokio skausmo įrodymų nėra. Juk nepaklausime kūdikio, ar jam skauda! O atlikti medicininiai nenuraminamai verkiančių kūdikių tyrimai įprastai tik patvirtina, jog fiziškai kūdikis visiškai sveikas. Kartais minimas vertinys iš anglų kalbos kolikinis verksmas (ang. Colic).

O kas, jei verksmas stiprus ir nenuraminamas, tačiau neatitinka visų išvardintų kriterijų? Trunka trumpiau ar pasireiškia rečiau? Kol kas nėra aiškaus ir vieningo sutarimo, ne tik kaip tokį verksmą vadinti, bet ir pakankamai informacijos, kaip elgtis, jei mažylis nenumaldomai verkia, su kuo toks verkimas gali būti susijęs ir, svarbiausia - jog toks verkimas yra kūdikio raidos etapas, kurį reikia tiesiog kuo ramiau pralaukti. Nepaaiškinamas verksmas skiriasi nuo pilvuko pūtimo pirmiausia tuo, jog nenurimsta pasišalinus dujoms ar vaikui pasituštinus. Jo nelydi padidėjęs irzlumas dienos metu, karščiavimas, pakitusios išmatos ar kiti ligas signalizuojantys simptomai. Šiuo atveju, nekalbame apie vienkartinį ilgą verksmą, kuris tikrai gali būti susijęs su liga ar skausmu.

Laikotarpis, kai kur literatūroje žinomas kaip „raganų valanda“ ar „purpurinis verksmas“, dažniausiai prasideda nuo antrosios gyvenimo savaitės, dažnai pasiekia piką apie 6-8 savaitę ir pamažu išnyksta trečiąjį ar ketvirtąjį gyvenimo mėnesį. Retais atvejais užsitęsia iki šeštojo mėnesio. Jo pasireiškimo dažnumas nepriklauso nuo kūdikio lyties bei nuo to, ar kūdikis žindomas, ar maitinamas pieno mišiniu. Nenuraminamas verkimas būdingas 10-15 % visiškai sveikų vaikų, todėl nenuostabu, jog dalis tėvų, senelių, niekada nėra su juo susidūrę ir kartais gali sutrikdyti tėvus tokiais komentarais, kaip: „Kūdikiai taip neverkia.“, „Niekada nesu mačiusi taip verkiančio kūdikio“. Pats verksmas, jei jo metu kūdikiu yra švelniai rūpinamasis, kūdikiui yra visiškai nepavojingas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, kūdikiai vystosi įprastai ir nėra pastebėta jokio ryšio tarp jų sveikatos, elgesio ar gebėjimo valdyti emocijas vėlesniame amžiuje, lyginant su kūdikiais, kurie nepatyrė tokio verkimo. Tačiau nenuraminamo ir nepaaiškinamo verksmo laikotarpis yra ypatingai sunkus tėvams ir kitiems kūdikius prižiūrintiems žmonėms. Būdami su verkiančiu kūdikiu, tėvai ir globėjai išgyvena itin stiprius jausmus: nerimą už jo sveikatą, savo nuovargį ir susierzinimą, stiprų vidinį poreikį tą verksmą nuraminti, nepasitenkinimą savo ar partnerio veiksmais, netgi abejones dėl savo, kaip tėvų, gebėjimų. Ir tai yra visiškai natūralu. Išvarginti verksmo, pervargę tėvai gali prarasti savikontrolę.

Kaip sušvelninti "raganų valandos" periodą?

Kol kas trūksta mokslinių įrodymų, kokia gi tikroji tokio verksmo priežastis ir kokios priemonės galėtų jį palengvinti. Belaukdami, kol bus atrasta patikima priemonė nuraminanti šį nepaaiškinamą verksmą, galime pasidomėti, kas gi galėtų pagelbėti bent jau sušvelninti šiuos verkimo periodus. Kadangi toks verksmas siejamas su jautria nervų sistema bei emocine vaikų būsena, pirmiausia turime galvoti, kaip sukurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, ramūs ir tinkamai pailsėję.

• Dienos būdravimo metu iki minimumo sumažinkite stimuliaciją, leiskite laiką su kūdikiu kuo ramiau. Venkite svetimų žmonių, sausakimšų erdvių, kuriose būtų daug garsų, kvapų, spalvų (pvz. - Bendraujant su mažyliu niekur neskubėkite, sulėtinkite savo judesius ir visuomet perspėkite kūdikį prieš jį paimant ar stipriai pasikeičiant aplinkai. Tarkim, panardinant į vandenį.
• Vakarop priblankinkite namuose šviesas, pritildykite garsus, išjunkite televizorių.
• Kuo daugiau laiko praleiskite nešiodami kūdikį, pagal galimybes, laikykite oda-oda kontakte.
• Išmėginkite įvairius raminimo būdus, tačiau neturėkite per didelių lūkesčių dėl jų efekto. Dažnai tai, kas nuramina vaiką vieną vakarą, gali nebeveikti kitą, tad tiesiog nusiteikite ramiems eksperimentams. Dažnai tėvai teigia, jog vaikus nuramina važiavimas mašina.
• Išeikite trumpam su kūdikiu į lauką.
• Kvieskitės pagalbos. Šiuo periodu tai ne prabanga, o būtinybė.
• Išlikite kiek įmanoma ramesniais. Kelias valandas beklausant kūdikio verksmo, išlikti ramiems nėra paprasta, tačiau turite prisiminti, jog taip labiausiai padedate savo kūdikiui nurimti ir jaustis saugiu. Išmėginkite gilų kvėpavimą, laikydami priglaudę kūdikį, tai padės nurimti ir jums, ir kūdikiui.
• Žinokite, kad tai fenomenalus kūdikio raidos etapas, kuris visai neturi nieko bendro su tuo, kokie tėvai jūs esate ar kaip prižiūrite kūdikį.
• Jei jaučiate, kad sunku valdytis, kyla nerimas ar pyktis, perduokite kūdikį partneriui.

Nors verkimas užtrunka ilgai, dažniausiai jis tiesiog netikėtai baigiasi. Kūdikis nurimsta ir įprastai tiesiog ramiai užmiega. Tiesa, jo tėvams nurimti užtrunka kur kas ilgiau. Išgirdę, jog jūsų draugai išgyvena šį periodą - skubėkite į pagalbą. O jei vakare girdite kaimynystėje nepaliaujamą verksmą, jokiu būdu nebelskite į sienas, geriau pasiūlykite panešioti kūdikį ar išvirti raminančios žolelių arbatos.

Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai

Kada kreiptis į gydytoją?

Negaluojančio vaiko verkimas pasižymi aukšta tonacija. Taip pat sunerimti reikia, jei ilgai verkiantis vaikas staiga prityla. Jeigu mažylis turi temperatūros, sloguoja ar pastebimi kitokie negalavimo simptomai - būtina kreiptis į gydytoją pediatrą, ir nustačius ligą imtis gydymo.

Isterijos priepuoliai vyresniems vaikams

Kartais vaiko isterija gali ir tėvams sukelti isteriją. Paprastai isterijos būdingos 2-3 m. amžiaus mažyliams. Kaip tik šiuo metu jie bando suprasti, kas jie yra. Tai pati pradžia atsiskyrimo ir savęs suvokimo. Iki tol mažylis nevisiškai suvokia, kad jis ir tėvai yra atskiros asmenybės. Kaip tik šiuo metu, kai pradeda suvokti save, vaikutis ir pradeda reikšti savo poziciją. Dažniausiai tėvams prieštarauja, priešinasi, elgiasi priešingai, nei jie prašo. Tai visiškai įprasta raidos išraiška, kuri iš tėvų pareikalauja nemažai kantrybės ir ištvermės.

Pasitaiko, kad ir vyresnių vaikučių tėvai skundžiasi, jog atžalos elgiasi taip, kaip elgdavosi būdami trejų metukų. Viena priežasčių gali būti ta, kad tėvai neatsispyrė vaiko reikalavimams, nepagrįstoms isterijoms, nusileisdavo, pataikaudavo. Jeigu penkerių-septynerių metų vaikas trypia kojomis ir klykia norėdamas ką nors gauti, vadinasi, pražiopsojome tuos pirmus kartus, kai reikėjo pralaukti ir nenusileisti? Gali taip būti, nes vaikas, kuris pajaučia, kad isterija ar kitokiu „negražiu“ elgesiu gali ko nors pasiekti, tą elgesį kartoja. Ir, priešingai, jeigu supranta, kad nieko tokiu elgesiu nepasieks, nes mama nenupirks, tarkim, saldainio, dažniausiai isterijos greitai pasibaigia. Vaikas neplanuoja šių priepuolių, jos nėra tyčinės ir negalima pasakyti, kad sąmoningai puola ant žemės ir spardosi, tiesiog mato, kad tai veikia tėvus ir kartoja šį elgesį, kol jis veiksmingas.

Kaip elgtis vaikui isterikuojant?

Reikėtų tuo metu, o geriau dar anksčiau užbrėžti aiškias elgesio ribas. Mažylis turi žinoti, kas jam leidžiama, o kas - ne. Nereikia bijoti vaikui pasakyti „ne“, nes šis turi išmokti išgirsti žodį „negalima“ ir jam paklusti. Dar svarbu, kad ribos būtų aiškios, nekintančios. Jeigu nusprendėme, kad filmuką žiūrės tik kartą per dieną, to ir laikykimės šio pažado. Tai padaryti nėra lengva, nes mes norime auginti savo vaikus kitaip, nei mus tėvai augino. Aš nekalbu apie tai, kad vaiką reikia auklėti griežtai ir jo neišgirsti, nesuprasti. Jokiu būdu. Ribos reikalingos, bet ne mažiau reikalingas ir įsiklausymas į vaiką, gebėjimas suprasti, kodėl jį ištiko isterijos priepuolis. Gali būti, kad mažyliui nepakanka tėvų dėmesio ir nori žūtbūt jo gauti. Gal nori pasakyti, kad jam blogai, o kitaip savo jausmų nemoka reikšti. Priežasčių būna tikrai įvairių. Labai svarbu, kad vaikas turėtų teisę rinktis. Tai yra nesakyti „ne“ tais atvejais, jei turite galimybę leisti pasirinkti, nes jis turi išmokti rinktis - ne tik klausyti tėvų. Ir tada jau bus jo sprendimas. Rinktis geriausiai duoti iš dviejų ar daugiausia trijų dalykų. Iš daugiau bus per sunku ir mažylis dar labiau gali supykti.

Vaikai dažniausiai isterijos priepuolius „surengia“ viešoje vietoje: svečiuose, parduotuvėje, gatvėje. Reikia vienodai elgtis tiek namuose, tiek viešoje aplinkoje. Jeigu nuspręsite, kad saldainių perkate tik savaitgaliais, nekeiskite nuomonės. Pačiam vaikui bus aiškiau ir jis ramiau jausis, jei žinos, kad atėjus savaitgaliui saldainių gaus. Mažylis sutrinka, kai nėra aiškių taisyklių ir tėvai kartais nė už ką nesutinka pirkti, tarkim, žaisliuko, o kitą dieną ima ir nuperka. Aiškios ribos reikalingos ne tik namuose, bet ir pas senelius. Tai svarbu dėl paties vaiko, nes jis jausis saugesnis. Dažnai augantieji namuose, kuriuose yra taisyklės, mažiau verkia, mažiau isterikuoja, nes jiems aišku, kaip elgtis.

Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė

Praktiniai patarimai, kaip elgtis ištikus isterijai:

1. Nenusileiskite. Svarbu jokiais būdais nenusileisti vaikui net jei parpuolė ant grindų, galima paeiti į šalį, leisti jam „išsipykti“. Svarbiausias dalykas yra nenusileisti. Vaikas gali ilgai rėkti, bet kai pajaus, kad tai neveikia, nustos. O jei problema įsisenėjusi, apibrėžkite taisykles nuo šiandien. Šiuo atveju rezultatą pasiekti bus sunkiau, isterijos tęsis ilgiau. Juk vaikas jau pripratęs taip elgtis, viską gauti ir reikia laiko, kol supras, kad tai neveikia. Reikia rasti jėgų prakentėti.
2. Neuždarykite vaiko vieno. Dažnai tėvai vaiką uždaro kitam kambaryje: „Tu pagalvok, ką darai blogai.“ Tai viena didžiausių tėvų klaidų. Mažam vaikui per sunku galvoti, nes jis nesuvokia, ką bloga daro parpuldamas ant grindų. Jis tiesiog turi didžiulį norą ir tą norą reiškia kaip tik taip. Todėl geriau ne kitame kambaryje palikti, o paeiti šiek tiek į šoną, kad mažylis jaustų, jog jūs truputėlį atsitraukiate ir jūsų jo elgesys neveikia. Paliktas kitame kambaryje jausis atstumtas, nesuprastas, nuskriaustas dar labiau. O jeigu parodysite, kad suprantate, kas vyksta, pasakysite: „Aš suprantu, tu pyksti, bet neduosiu to daikto. Tad nusiramink ir tada abu kažką pažaisime“, mažiukui bus paprasčiau. Jis žinos, kad tėvai jį išgirdo.

Akivaizdu, kad „ožiukai“ ne visus vaikus aplanko vienodai dažnai. Isterijos - nors ir nemaloni - yra normali vaiko raidos dalis. Nusivylimas, susierzinimas, kad ko nors nepavyksta atlikti. Savarankiškumo apribojimas - pavyzdžiui, kai liepiama vaikui ramiai pasėdėti, arba daroma už jį ai tai, ką jis norėtų atlikti pats (pavyzdžiui, apsiauti batukus). Kai negauna to, ko nori (čia ir dabar). Tai labai dažna situacija parduotuvėje, tačiau gali nutikti bet kur. Tokią taktiką linkę naudoti vaikai, kurių nevai yra linkę pastebėti vaiką tuomet, kai jis elgiasi netinkamai, ir užmiršta pagirti ir paskatinti už tinkamą elgesį.

Kūdikio verksmo tipai ir jų reikšmės

Klyksmas ir verksmas yra svarbūs kūdikių bendravimo būdai. Ilgainiui, kūdikio verksmo priežastis perprasite iš verkimo garsumo, tono, garsinių niuansų ir kitų subtilių ženklų.

• Alkano kūdikio verksmas: Išalkęs kūdikis jaučiasi nelaimingas.
• Šlapio vystyklas: Kai kurie kūdikiai išlieka ramūs ir tada, kai vystyklas šlapias. Kiti iškart protestuoja ir duoda ženklą.
• Pavargusio kūdikio verksmas: Verksmas yra vienas iš būdų pasakyti, kad mažylis pavargo ir nori miego. Nelaukite, kol jis ims rėkti visa gerkle, nes pervargusį kūdikį užmigdyti itin sunku.
• Skausmo verksmas: Spiegimą primenantis, trumpam, kol kūdikis įkvepia, nutrūkstantis ir vėl atsinaujinantis riksmas gali būti ligos ar aštraus skausmo, pavyzdžiui, pilvuko dieglių, požymis. Tačiau tokiu rėkimu mažylis gali norėti pasakyti, kad jis jaučia didelį diskomfortą: pavyzdžiui, jam duria šiurkšti drabužėlių etiketė.
• Perstimuliavimas: Jeigu kambaryje per daug triukšminga, per daug ryški šviesa arba per daug žmonių spiečiasi prie mažylio, jis gali reaguoti į per stiprius dirgiklius suirzdamas, verkdamas.
• Bendravimo poreikis: Ūgtelėję kūdikiai verkimu reikalauja ne tik pagrindinių poreikių patenkinimo (nori būti sotūs, švarūs, sveiki, pailsėję), bet ir prašo bendravimo, stimuliacijos, prasiblaškymo. Užtikrinkite visapusišką vaiko raidą. Žaiskite su sočiu, pailsėjusiu vaiku, rodykite jam paveiksliukus, žaisliukus, atkartokite vaiko skleidžiamus garsus.
• Bejėgiškumas: Pasaulį labai norintis mažylis gali pravirkti dėl savo nerangumo ir bejėgiškumo, pavyzdžiui, negalėdamas pasiekti žaisliuko, įsipainiojęs į susisukusius šliaužtinukus, norėdamas išlipti iš lovelės.

Atminkite!

Visada atminkite, kad kūdikiai neverkia šiaip, be jokios priežasties, jie dar nesugeba manipuliuoti ar kitaip bandyti paveikti tėvų elgesį. Kūdikystė - tai tyras ir nuoširdus laikotarpis, kuomet ašaros visada reiškia nemalonumą, o šypsena - pasitenkinimą. Niekada netikėkite istorijomis apie neva plaučiukų prasivėdinimo svarbą - kūdikiams negalima leisti paverkti vardan geros jų sveikatos ateityje. Tai visiškai tarpusavyje nesusiję reiškiniai, jokiais moksliniais tyrimais nepagrįsti pasakojimai. Į kūdikio verksmą reaguoti reikia visada ir iškart - taip formuojamas mažylio suvokimas apie jį supantį pasaulį ir šalia esančių artimų žmonių meilę, suteikiamą saugumo jausmą. Reagavimas į kūdikio verksmą - tai mamos ir mažylio pokalbis.

tags: #isterinis #kudikio #verksmas