Komedija „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ netikėtai užėmė pirmąją vietą Lietuvos kino rinkoje, uždirbdama 61 tūkst. litų. Nepaisant neigiamų įvertinimų interneto portale IMDB.com, kur filmas patenka į blogiausių visų laikų filmų šimtuką, kvailoko siužeto juostą trijuose Lietuvos miestuose susirinko pažiūrėti 5,2 tūkst. žiūrovų. Šis netikėtas triumfas rodo, kad žiūrovų skonis kartais gali nesutapti su kritikų nuomone, o komedijos žanras Lietuvoje išlieka populiarus.
Kino rinkos permainos ir nauji lyderiai
Rugsėjo 22-24 dienomis pirmose dviejose pelningiausių filmų sąrašo vietose debiutavusias komedijas „Aš, tu ir Diupri“ bei „Laukiniai nuotykiai“ iš viršūnės išstūmė naujokai. Antrojoje pelningiausių praėjusį savaitgalį filmų sąrašo vietoje liko filmas, kuriam buvo pranašaujama lyderio pozicija - „Pirmoji eskadrilė“, kuri 5-iuose kino teatruose uždirbo 54,8 tūkst. litų. Praėjusios savaitės lyderiai išsirikiavo atitinkamai trečioje ir ketvirtoje pajamingiausių filmų sąrašo vietose: „Aš, tu ir Diupri“ uždirbo 24,7 tūkst., „Laukiniai nuotykiai“ - 24,2 tūkst. litų. Ant žemiausio populiariausių filmų penketuko laiptelio debiutavo animacinė komedija „Lukas skruzdėliukas“, uždirbusi 20,1 tūkst. litų.
Juostos pajamoms neišvengiamai pakenkė ypač didelė vaikams skirtų filmų konkurencija: populiarumo nepraranda lietuviškai įgarsinti „Ratai“ (6 vieta) ir „Garfildas 2“ (8 vieta), aktyviai dėl žiūrovų dėmesio kovoja „Laukiniai nuotykiai“ bei „Namas monstras“.
Artėjantys kino hitai ir lietuviško kino įvykis
Ateinantis savaitgalis į kino teatrus atneš dar daugiau stiprių komerciškai filmų. Penktadienį įvyks ypač palankiai Vakaruose sutiktos romantinės komedijos „Ir velnias dėvi Prada“ premjera. Šio žanro filmai retai būna teigiamai vertinami kritikų, bet šiai populiariaus romano ekranizacijai tai pavyko pasiekti. Į pirmąsias pelningiausių filmų sąrašo vietas nusitaikė ir įtempto siužeto filmas apie išgyvenimą audringoje jūroje „Gelbėtojas“, kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Kevinas Costneris ir Ashtonas Kutcheris. Šių aktorių porą galima vadinti patirties ir jaunystės žavesio sąjunga.
Spalio 6 dieną penkiuose didžiausiuose šalies miestuose įvyks vienas svarbiausių lietuviško kino įvykių - naują trumpametražių filmų programą „Gėris“ pristatys kino festivalis-konkursas „AXX“. Iš trumpųjų filmukų geriausius rinks ir komisija, ir žiūrovai. Dar viena ateinančio savaitgalio naujiena - labdaringas filmas „Visi nepastebėti vaikai“. Atskiras dalis šiam projektui statė tokie režisieriai kaip Emiras Kusturica, Spike Lee, Ridley Scottas ir kiti. Dalis nekomercinės juostos pajamų bus skiriama vargstančių šalių vaikams.
Taip pat skaitykite: Daugiau apie „Nusikaltėlį kūdikio veidu“
Nusikaltėlių atvaizdavimas kine: nuo gangsterių romantikos iki tikroviškumo
Michaelas Mannas dažnai konsultuojasi su pareigūnais, gerai pažįstančius nusikalstomo pasaulio specifiką, todėl net patyrę specialistai režisieriui priekaištų (dažniausiai!) neturi.
Žodžio „gangsteris“ Amerika iki Didžiosios ekonominės depresijos laikų nežinojo. Svarbiausia ano laikmečio persona kriminalinėje hierarchijoje, be abejonės, buvo garsusis Alas Capone, kurį FTB įkūrėjas J. Edgaras Hooveris buvo pavadinęs „Visuomenės priešu Nr. 1“. Toliau rikiuojasi ištisas legionas kriminalinio pasaulio „romantikų“, kuriame ženkli vieta atiteko bebaimei bankų grobikų trijulei - Johnui Dillingeriui, George’ui Nelsonui, pramintam „Žudiku kūdikio veidu“, ir Charlesui Arthurui, geriau žinomam kaip „Gražuolis“ Floydas. Johnas Dillingeris buvo tikras kriminalinio pasaulio džentelmenas. Jis tuštino bankų seifus, bet darė viską, kad atsitiktiniai klientai ir bankų tarnautojai nenukentėtų. Beje, kinas Johno gyvenime suvaidino lemtingą vaidmenį. Filme „Visuomenės priešai“ pasakojami įvykiai telpa į keturiolikos mėnesių epopėją. Tuomet Johnas Dillingeris savo populiarumu nusileido tik JAV prezidentui (Alas Capone nuo 1931-ųjų jau sėdėjo už grotų). Ilgokame filme bus ir kriminalinės romantikos, ir neišvengiamo šiam žanrui smurto, ir ryškiai nutapyta meilės istorija, ir nemažai įtampos kupinų persekiojimo scenų. Galima net sakyti, kad „Visuomenės priešai“ yra labai giminingi kitam M. Ir filme „Visuomenės priešai“ pirmajame plane matome dviejų antagonistų dvikovą. Tik Christiano Bale‘o (FTB agentas Melvinas Purvisas) ir romantišką Dillingerį vaidinančio Johnny Deppo duetas neprilygsta Pacino-DeNiro tandemui. Ko gero todėl, kad režisierius šį kartą užima beaistrio stebėtojo poziciją. Tokiu būdu M. Mannas norėjo žiūrovus labiau įtraukti į filmo veiksmą, kad žmonės patys seanso metu dėliotų akcentus ir spalvintų veikėjų charakteristikas.
Biografiniai filmai: sporto ikonų portretai
„Ali“ tai biografinis filmas apie Muhamedą Ali, bet atrodo, jog jame slypi kur kas daugiau reikšmės. Manas veda mus per svarbiausius boksininko gyvenimo etapus, tuo pačiu vaizduodamas, kaip tokių žmogaus teisių gynėjų, kaip Malkolmo X ir Martino Liuterio Kingo jaunesniojo mirtys paveikė šį veikėją. Michaelas Mannas ir kiti scenarijaus autoriai sukūrė daugiaaspektį milžiniškos sporto ikonos portretą. Jie nagrinėja ne tik tai, kas buvo Ali, kaip kovotojas, bet itin detaliai atskleidžia tai, kaip tuometinės Amerikos teisminė sistema ir socialinis politinis to laikotarpio klimatas paveikė jo gyvenimą. Pirmą kartą pasaulio čempionu Ali tapo 1964 metais vasarį, kai būdamas vos 22-iejų, nugalėjo ringe Sonį Pistoną. Šis įvykis filmo autoriams tapo atskaitos tašku. Geriausius savo gyvenimo metus, būdamas geriausios sportinės formos boksininkas buvo priverstas leisti ne ringe, o teismo salėse ir nesibaigiančiuose juridiniuose tyrimuose. Nuo jo tada nusisuko artimiausi draugai, apleido tikėjimo broliai, o Bokso asociacija atėmė licenciją. Tačiau boksininkas nepalūžo ir galiausiai laimėjo bylą JAV Aukščiausiame teisme.
Istorinės dramos: karas, meilė ir išlikimas
Filme britų ir prancūzų kariai kariauja kolonijinėje Amerikoje pasitelkę į pagalba įvairias indėnų gentis. Netikėtai tarp britų pareigūno dukros ir jaunojo indėno įsiliepsnoja jausmai, apsunkindami esamą situaciją. Vykstant karui dėl žemių ir išlikimo filmo siužetas moko kaip išgyventi laukinėje gamtoje ir kaip pagal senovės būdus pasigaminti lanką, strėlę ar net kanoją. Miško kovų scenos laikosi Holivudo taisyklių: didvyris retai nepataiko, o piktadariai visada nukenčia. Tačiau ne viskas taip paprasta. „Paskutinis Mohikanas“ turi viską, įskaitant veiksmą, romantiką, karą ir aistringą dramą. Tai puikus filmas rodantis Ameriką jos ankstyvojoje stadijoje, pilnas konkurencijos, intrigų ir smurto, filme parodoma kasdienė gyvenimo pusė per iti neramų šaliai laikotarpį. Filmų apie indėnus mėgėjams „Paskutinis Mohikanas“ bus geriausias pasirinkimas.
Trileriai: psichologinės dramos ir nusikaltimų tyrimai
Williamas L. Petersenas Michaelo Manno trileryje vaidina atsistatydinusį FTB agentą Vilą Grahamą, kuris vėl šaukiamas tarnybon, kad užbaigtų tirti Dantų fėja praminto žudiko Dolarhaido bylą. Siužeto užuomazga vyksta Floridoje, kur buvęs FTB vadovas Džekas Kroufordas (akt. Pažadėjęs žmonai pernelyg nerizikuoti Grahamas sutinka apsilankyti naujausioje nusikaltimo vietoje Atlantoje, kur ant žudiko, policijos praminto Dantų fėja, aukų liko įkandimo žymės. Suranda Vilas ir žudiko pirštų atspaudus, o tada kreipiasi į kalėjimo kameroje jau trejus metus laikomą buvusį psichiatrą Lekterį - prašo jo padėti suprasti Dantų fėjos motyvus. Nusikaltimo tyrimas nuves Grahamą pradžioje į pirmąją nusikaltimo vietą Birmingeme, Alabamos valstijoje, vėliau į Vašingtoną. Pirmąja neatsakingų žingsnių auka tampa bulvarinių žinių korespondentas Fredis Loundsas (akt. Netrukus mirtina grėsmė iškyla ne tik Vilui Grahamui, bet ir jo šeimai.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Kriminalinės dramos: nusikaltėlių gyvenimai ir paskutinis kartas
Tikriausiai visiems yra žinoma, kad labiausiai JAV aktorių Jamesą Caaną išgarsino vyriausiojo dono Vito Korleonės sūnaus Sanio vaidmuo „Krikštatėvyje“ (1972). Režisierius neslėpė, kad kūrė šį filmą stipriai paveiktas prancūzų režisieriaus Jeano - Pierre‘o Melville‘io „Samurajaus“ (1968 m.). Kaip ir begalė kitų nusikaltėlių, po dar vienos sėkmingos operacijos Frenkas nusprendė baigti savo sėkmingą kriminalinę karjerą. Bet pagyvenęs mafijozas Leo (akt. Robertas Prosky) pasiūlo vyrukui dar šiek tiek kartu pasidarbuoti. Bet kurį seifą sugebantis atidaryti vagis Frenkas paprastai dirba vienas. Jis labai atsargus, nes kartą jau sėdėjo kalėjime ir daugiau nebenori ten grįžti. Kartais jam padeda draugužis Baris (akt. Jamesas Belushi) ir keli artimi žmonės. Iš daugelio panašių filmų žinome, kad dažniausiai „paskutinis kartas“ iš tikrųjų baigiasi visai ne taip, kaip tikėtasi. Ne išimtis ir šis M. Manno filmas. Filmavimams komanda rengėsi atsakingai. Pagrindinio vaidmens atlikėją profesinių gudrybių mokė tikri seifų tuštintojai. Mafijos pagalbininką Karlą suvaidino Dennis Farina, tuo metu buvęs Čikagos policijos pareigūnu, o vėliau padaręs puikią aktoriaus karjerą. Dar vienas aktorius W.R. Billas Brownas anksčiau taip pat buvo seifų plėšikas.
Dramos: tiesos paieškos ir manipuliacijos
JAV, 1994-eji metai. Populiari televizijos laida „60 minučių“ dažnai išsako tiesą apie valdininkų korupciją ir nebijo kitų pavojingų temų. Džefris niūrus vyrukas, susirūpinęs savo byrančia santuoka, nutarė demaskuoti savo darbdavius. Kompanijos gaminamos cigaretės labai kenksmingos. Patys gamintojai tą puikiai žino. „60 minučių“ nori, kad tiesa išaiškėtų, tačiau laida eteryje nepasirodo. „Informatoriaus“ pagrindą sudaro kur kas naujesnis „amžiaus procesas“, kuriame mokslininkas Džefris Vigandas (akt. Džefris Vigandas taip pat patiria didelį spaudimą - elektroniniu paštu jis gauna grasinimą nužudyti ir savo pašto dėžutėje randa kulką. Nepaisant optimistinės pabaigos filmas priverčia susimąstyti apie tiesos vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje. Anksčiau tiesa buvo aukščiausia vertybė, savotiškas šventas Gralis, dėl kurio su pasaulio blogiu kovėsi nesavanaudiški donkichotai. Dabar, deja, vis dažniau tiesa tampa įžūlių manipuliacijų objektu.
Veiksmo filmai: policininkai prieš narkobaronus
Pastaruoju metu Holivudo kūrėjai vis dažniau į didžiuosius ekranus sugražina senų kriminalinių televizijos serialų personažus. “Majamio policijos” pagrindą taip pat sudaro dar devintajame dešimtmetyje sukurtas ir per TV3 ilgai rodytas to paties pavadinimo serialas. Nepasakytum, kad dabartiniai policininkų Sonio Kroketo ir Ričardo Tabso vaidmenų atlikėjai Colinas Farrellas ir Jamie Foxx‘as būtų prastesni aktoriai už Doną Johnsoną ir Philipą Michaelą Thomasą. Gal net atvirkščiai. Režisierius M. Mannas neprilygsta savo šedevrui “Karštis”, bet reabilituoja save po nesėkmės su “Nakties įkaitu”. Kai kurie “Majamio policijos” epizodai (ypač finalinis sprogimas ir susišaudymai), kaip ir analogiškos scenos “Karštyje” yra tikri preciziškos režisūros, dinamikos, įtampos ir ritmo perliukai. Ir jokios kompiuterinės grafikos! Manno filmo fabulą sudaro dviejų Majamio policininkų bandymas apsimesti nusikaltėliais, kad tokios konspiracijos būdu porelė galėtų surasti jų kolegas išdavusį niekšą ir, jei labai pasiseks, likviduoti narkobaronų imperiją. Užduotis verta paties Heraklio. Žinoma, pilnos pergalės triumfo nebus, nes niūrus kino filosofas M. Mannas nė akimirkai neleidžia mums užmiršti, kad tai - viso labo kinas. Todėl lengvai improvizuoja, žaidžia kontekstais ir “juodai” juokauja. Pirmąją demonstravimo savaitę “Majamio policija” užėmė aukščiausią pajamų eilutę, tačiau po to iš karto smuktelėjo į ketvirtąją. Nesusigražino. Pasaulio ekranuose filmas uždirbo 163.7 ml. dolerių. O tai reiškia, kad filmo kūrėjams sugrįžo tik pusė šios sumos, nes kita pusė tradiciškai lieka kino teatrų kasose.
Biografinės dramos: Enzo Ferrari gyvenimas
„Ferrari“ scenarijus buvo parašytas jau senokai, mat scenarijaus autorius Trojus Kenedis Martinas (Troy Kennedy Martin) mirė dar 2009 metais. Veiksmo centre - verslininkas Enzo Ferrari (Adam Driver), buvęs lenktynininkas, sukuręs garsiąją lenktyninių automobilių markę, pavadintą jo vardu. Enzo pats nebesivaržo, tačiau makaluojasi beveik visose scenose kaip vadybininkas, atstovas spaudai ir visų galų meistras. Jei Enzo gyvenimas būtų vien automobiliai, net ir tai, kad „Ferrari“ įmonė yra arti bankroto ribos, nebūtų tokia didelė problema. Taigi kaip ir visuose holivudiniuose veiksmo filmuose Enzo likimas pastatytas ant kortos: arba jo vairuotojai laimės „Mille Miglia“ 1000 km lenktynes po Italiją ir Enzo vėl pastatys įmonę ant kojų, arba jam reikės užleisti vietą konkurentams. Enzo žmonos Lauros vaidmenį atlieka Penelopė Kruz, kuri sužiba filme visu ryškumu. Šįkart jos vaidmuo - ne žavios vilioklės, o piktos, kampuotos, nusivylusios, įskaudintos moters, kuri turi dar ir itališką charakterį. Taigi jos vaidmuo persmelktas ne melancholiško lietuviško liūdesio, o žaibuojančio pykčio, kuris reinkarnuojasi į virš galvos skriejančias kulkas bei rėksmingus keiksmus. 1957-ųjų lenktynių sportas tikrai neprimena filmo „Greiti ir įsiutę“, tačiau jame neabejotinai yra daugiau rizikos. Galima sakyti, daugiau ir aistros. Kaip pats Enzo vadina šį pomėgį, tai mirtina aistra. Lenktynininkai nevažiuoja į trasą „laimėti arba mirti“. Jie važiuoja „laimėti ir mirti“, o prieš išeidami lenktyniauti rašo savo žmonoms ir merginoms atsisveikinimo laiškus tuo atveju, jeigu žūtų. Enzo Ferrari ir jo lenktyninkai nepripažįsta kompromisų. Automobilių sportas jiems kaip religija. Tai ypač išryškėja scenoje, kurioje vyksta mišios, skamba religinė muzika, o lenktynių komandos nariai lyg užhipnotizuoti stebi chronometrą, mat turėjo išaiškėti, ar bus pagerintas greičio rekordas. Nuo lentynių sporto jie priklausomi. Vis dėlto pagrindinis filmo akcentas - visai ne lentynės, o Enzo bandymas išlaikyti lygsvarą asmeniniame gyvenime. Jame glūdi prieštaravimas: kentėdamas dėl savo sūnaus mirties verslininkas negali judėti pirmyn, tačiau tarp skausmo spyglių skleidžiasi meilė Linai, glūdi prieraišumas Laurai.
Trileriai: samdomi žudikai ir įkaitai
Filme „Nakties įkaitas“ (rež. Michaelas Mannas) Tomas Cruise’as persikūnija į samdomą žudiką Vincentą, kuris atvyksta į Los Andželą su specialia užduotimi: jis turi pašalinti penkis svarbius liudytojus vieno narkobarono byloje. „Nakties įkaite“ įtampos filme netrūksta. Gerai režisierius valdo ir filmo ritmą, gaila, kad neišplėtotos giliau liko ir kelios geros idėjos, pavyzdžiui vadinamasis „Stokholmo sindromas“ (kai įkaitas pradeda jausti psichologinę priklausomybę nuo pagrobėjo). Bet visuma labai nebloga.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Režisieriaus Michaelo Manno kūryba: nuo televizijos iki kino klasikos
Režisierius Michaelas Mannas - ne išimtis. Jo patikimu padėjėju ne kartą yra buvęs Čikagos policijos profesionalas Chuckas Adamsonas, konsultavęs režisierių itin svarbiais atvejais. Jis Michaelui Mannui ir papasakojo apie savo ilgai trukusią dvikovą su patyrusiu ir klastingu recidyvistu Nilu Makojumi. Pirmą kartą šią dvikovą Michaelas Mannas pabandė pavaizduoti televizijos filme „Likvidavimas Los Andžele“ (L.A. Takedown, 1989 m.). Šis filmas buvo savotiškas bandymas patyrinėti kontekstą. Jeigu „Likvidavimas Los Andžele“ būtų susilaukęs didesnės sėkmės, galima būtų siužetą tęsti. Nenorėdamas visai atsisakyti perspektyvios istorijos Michaelas Mannas ėmė ją vystyti visai kitu lygmeniu. Laikas parodė, kad ši pasirinkta taktika buvo labai teisinga. Šio filmo epigrafu galėtų būti žodžiai, užrašyti Jeano-Pierre’o Melville’io „Samurajaus“ (1968 m.) titruose: „Nėra didesnės vienatvės už tigro vienatvę džiunglėse“. Puikiai tinka ši charakteristika ir Nilui Makouliui (Robertas De Niro). Bet Nilo pėdomis jau seniai seka Los Andželo policijos leitenantas Vincentas Hana (Alas Pacino), kurį užvaldė medžiotojo azartas. Patyręs nusikaltėlis Nilas Makoulis turi neįtikėtiną intuiciją ir beveik gyvulišką pavojaus nuojautą. Šiandien keistoka prisiminti, kad JAV ekranuose pasirodęs „Karštis“ netapo akivaizdžiu lyderiu. Laikas viską sudėliojo į savo vietas. Metams bėgant filmo reitingas kilo, ir jis tapo nekvestionuojama modernaus kino klasika.
tags: #nusikaltelis #kudikio #veidu #trailer