Gimtadienis - tai ypatinga diena, kupina džiaugsmo, šventės ir šiltų linkėjimų. Tai metas, kai artimieji susirenka kartu, kad pagerbtų žmogų, kuriam ši diena skirta. Šiame straipsnyje panagrinėsime gimtadienio šventės ištakas, tradicijas ir įvairius būdus, kaip išreikšti nuoširdžius sveikinimus.
Kalėdų datos nustatymo istorinis pagrindimas
Neretai teigiama, kad Kalėdos pakeitė Romos imperijoje plačiai švęstą Saturnalijų šventę, kurios metu buvo gausiai puotaujama ir geriama, vykdavo viešos šventės, dovanų dalybos ir pan. Saturnalijos buvo šventė, skirta Romos panteono dievui Saturnui. Ši šventė pradėta švęsti ~220 m. po Kr. Tariamas Kalėdų ryšys su Saturnalijomis argumentuojamas pirmiausia datų panašumu. Tačiau Saturnalijos švęstos gruodžio 17-23 dienomis, o Kalėdų oktava švenčiama gruodžio 25-sausio 1 dienomis. Šie laikotarpiai nepersidengia, o juk jeigu būtų norėta Kalėdomis pakeisti Saturnalijas, kurios jau ilgą laiką buvo švenčiamos būtent 17-23 d., tai ir būtų buvę padaryta.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad iki Kalėdų nuo seniausių laikų buvo pasiruošimo joms laikotarpis, kurį vadiname Adventu. Tiksliai nežinoma, kada atsirado Adventas, bet tikėtina, kad šis laikotarpis pradėjo formuotis IV amžiuje, kuomet krikščionybė Romoje nebebuvo persekiojama. Tai susikaupimo, atgailos, pasninko, artimo meilės darbų laikas, t. y. priešingybė Saturnalijų puotoms. Dideles ir viešas iškilmes pakeisti apsimarinimo ir susikaupimo laikotarpiu neatrodo labai patogu, todėl neįmanoma. Tiesa, yra žinoma, kad kai kurie nekalti ir grynai su pagonišku tikėjimu nieko bendro neturintys Saturnalijų papročiai Viduramžiais, visiškai išnykus šios šventės šventimui, persikėlė į Kalėdų papročius.
Kitas tvirtinimas yra, kad Kalėdos imtos švęsti gruodžio 25-ąją vietoj Sol Invictus (lot. Saulė nenugalimoji) kulto. Sol Invictus šventė imta švęsti 274 m., imperatoriaus Aurelijaus valdymo metais. Tai buvo jo bandymas Saulės dievybės kultą išpopuliarinti liaudyje, pastatant Saulės šventyklą ir šiai progai surengiant žaidynes. Vis dėlto nėra jokių duomenų, kad imperatoriaus Aurelijaus laikais ši šventė švęsta būtent gruodžio 25-ąją. Anksčiausias istorinis šaltinis, kuriame jau matyti, kad ši šventė švenčiama gruodžio 25-ąją - 354 metų rankraštis. Bet juk tai keliasdešimt metų po Kalėdų datos nustatymo gruodžio 25-ąją valdant Konstantinui! Maža to, tai ankstyviausias šaltinis, rodantis, kad apskritai kokios nors Romos panteono dievybės kultas švęstas gruodžio 25 d. Tame pačiame rankraštyje paminima ir Kalėdų šventė - taip pat gruodžio 25-ąją.
Be to, nepamirškime, kad 354-ieji yra Julijono Apostato valdymo metai. Julijonas buvo pakrikštytas ir auklėtas krikščioniškai, bet vėliau išsižadėjo tikėjimo, o imperatoriaus idealu laikė būtent Aurelijų, skleidusį Saulės kultą. Imperatorius Julijonas stengėsi ir vėl varžyti krikščionybę, uždraudė krikščionims tapti mokytojais, karo vadais ar aukštais valstybės pareigūnais, panaikino krikščionių dvasininkų privilegijas. Nors krikščionių jis ir nepersekiojo, vis dėlto norėjo, kad imperijos žmonės vėl atsigręžtų į pagonybę. 354 m., kuomet minėtas rankraštis nurodo Sols Invictus šventę, jos pobūdis jau kiek pasikeitęs - ji švenčiama kaip Natalis Invictus (Nenugalimosios gimimas). Kai kurie istorikai kelia tikėtiną versiją, kad ne krikščionys „pasisavino“ pagoniškos šventės datą, o būtent imperatorius Julijonas, norėdamas nustelbti krikščionių šventę, nenugalimosios Saulės šventę ėmė švęsti kaip jos gimimo šventę. Tuo metu Sol Invictus nebuvo labai plačiai ir kiekvienais metais švenčiama šventė, t. y. įsišaknijusi liaudyje - skirtingai nei Saturnalijos.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Sakoma, kad Jėzaus gimimo dienos šventimas būtent gruodžio 25-ąją buvo įvestas tik IV amžiaus pradžioje, imperatoriaus Konstantino valdymo laikais. Vis dėlto čia maišomi du dalykai. Ir iš tiesų, jau 204 m. „Pirmasis mūsų Viešpaties atėjimas kūne, kuomet jis gimė Betliejuje, buvo gruodžio 25 d., trečiadienį, kuomet Augustas ėjo savo 42-uosius metus, o nuo Adomo buvo praėjęs tūkstantis ir penki šimtai metų. Hipolitas rašo lyg jau apie seniai egzistuojančią nuomonę, o ne kaip apie kažką naujo. Žinoma, kad ankstyvieji krikščionys Jėzaus gimimo datą siejo su nukryžiavimo data. Tad krikščionys jau pačioje III a. pradžioje tikrai laikė gruodžio 25-ąją Jėzaus gimtadieniu, o greičiausiai ir daug seniau. Tai anksčiau tiek už Saturnalijų, tiek už Sol Invictus švenčių pradžią ir nėra duomenų, kad tą dieną anksčiau nei krikščionys būtų kokią savo dievybę šventę pagonys. Tiesa, tai galioja Vakarų krikščionybei, nes Rytuose ši šventė švęsta sausio 6-ąją.
Popiežius Benediktas XVI savo knygoje „Liturgijos dvasia“ taip pat pastebi: „Anksčiau buvo tvirtinama, kad gruodžio 25-oji buvo nustatyta kaip priešprieša Mitros mitui arba kaip krikščionių atsakas į nenugalimosios saulės kultą, platintą Romos imperatorių III amžiuje, siekiant sukurti naują imperijos religiją. Tačiau šios senos teorijos nebelaikomos pagrįstomis. Bet neužtenka paneigti mitų, verta žinoti, ar įmanoma tiksliai išskaičiuoti gruodžio 25-ąją kaip mūsų Išganytojo Gimimo dieną. Atsakymas būtų toks: taip, įmanoma iš žinomų istorinių faktų apskaičiuoti, kad Išganytojas gimė gruodžio pabaigoje, nors konkrečiai gruodžio 25-oji yra labai sena tradicija, kuria tiesiog turime pasikliauti.
Jėzaus Gimimo dieną galima išskaičiuoti pagal iš šv. Rašto žinomas šv. Jono Krikštytojo gimimo detales. Evangelijoje pagal Luką skaitome, kad Jono Krikštytojo tėvas Zacharijas buvo kunigas ir priklausė Abijo kunigų skyriui (Lk 1, 5). Žydų kunigai turėjo šeimas ir įvairias savo profesijas, o kunigišką tarnystę šventykloje atlikdavo po savaitę du kartus per metus. Buvo išskirti 24 žydų kunigų skyriai, nes Mozės brolis Aaronas turėjo 24 anūkus. Iš kiekvieno Aarono anūko kilo kunigystės skyrius. Taigi kiekvienas skyrius atliko pareigas šventykloje vieną savaitę kas 24 savaites. Išlikę istoriniai duomenys rodo, kad Jeruzalės sunaikinimo metu, kuris įvyko 9-ą žydų mėnesio Av dieną, šventykloje tarnavo Jehojaribo skyrius. Žinodami tai, istorikai nesunkiai suskaičiuoja, kad Abijo skyrius turėjo tarnauti 2-ąją Tishri mėnesio savaitę, būtent tą savaitę švenčiama atpirkimo (Jom Kipuro) šventė. Tuo metu ji turėjo išpulti rugsėjo antroje pusėje, ~rugsėjo 22 d., tad žinome, kad būtent kažkada šiomis dienomis šventykloje tarnavo Zacharijas. Kad Zacharijas tarnavo šventykloje būtent per Jom Kipuro šventę, rašoma ir Jokūbo Protoevangelijoje, parašytoje ~150 m. Evangelijoje rašoma: „Kartą Zacharijas ėjo pagal skyriaus eilę Dievo tarnystės pareigas, ir, pagal kunigų paprotį, burtu teko jam įžengti į Viešpaties šventovės vidų ir aukoti smilkalus. Smilkymo valandą lauke meldėsi visa tauta. Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje. Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir išgąstis pagavo jį. Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, tavo prašymas išklausytas. Toliau rašoma: „Tarnystės dienoms pasibaigus, jis sugrįžo namo. Žinome, kad Evangelija toliau pasakoja: „Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.“ Tai reiškia, kad Jono Krikštytojo ir Jėzaus Kristaus amžiaus skirtumas yra 6 mėnesiai. Žinoma, pagal šią skaičiavimo logiką visiškai tiksliai išskirti būtent gruodžio 25-osios neįmanoma. Šis skaičiavimas nepadeda išskirti konkrečios dienos, bet tikrai padeda apibrėžti, kad Jėzus turėjo gimti gruodžio pabaigoje. Tačiau apie gruodžio 25-ąją kalbama labai seniai, jau III a. Vis dėlto tiksliausia būtų sakyti, kad gruodžio 25-oji žinoma kaip Jėzaus Kristaus gimimo diena nuo pat pradžių. Pagalvokime - nejau Švč. Mergelė Marija nežinojo, kurią dieną gimė jos Sūnus? Nejau toks faktas nebuvo įdomus apaštalams ir evangelistams, ypač šv. Lukui? O juk Evangeliją pagal Luką ir anksčiausią mums žinomą šaltinį apie gruodžio 25-ąją skiria vos kiek daugiau nei 100 metų. Ar tikrai per 100 metų Jėzaus Gimimo diena būtų buvusi užmiršta?
Gimtadienio tradicijos
Gimtadienio šventės tradicijos skiriasi įvairiose kultūrose, tačiau kai kurie elementai yra universalūs. Tai tortas su žvakutėmis, dainos, dovanos ir, žinoma, nuoširdūs sveikinimai.
Gimtadienio tortas ir žvakutės
Tradicija puošti tortą žvakutėmis siekia senovės Graikiją, kur žmonės nešdavo apvalius pyragus į Artemidės, mėnulio deivės, šventyklą. Žvakutės simbolizavo mėnulio šviesą, o dūmai nuo užpūstų žvakučių, kaip tikėta, nunešdavo maldas deivei. Šiandien tortas su žvakutėmis yra neatsiejama gimtadienio šventės dalis, o užpūsdamas žvakutes žmogus sugalvoja norą.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Gimtadienio dainos
„Su gimimo diena“ - viena populiariausių dainų pasaulyje, skirta gimtadieniams. Jos melodija ir žodžiai yra paprasti, tačiau daina sukuria šventinę atmosferą ir suteikia džiaugsmo visiems susirinkusiems. Įvairiose šalyse egzistuoja ir kitos gimtadienio dainos, atspindinčios vietos kultūrą ir tradicijas.
Gimtadienio dovanos
Dovanų dovanojimas yra dar viena svarbi gimtadienio tradicija. Dovanos simbolizuoja meilę, dėmesį ir rūpestį. Jos gali būti įvairios - nuo smulkmenų iki brangių daiktų, tačiau svarbiausia, kad dovana būtų apgalvota ir parinkta atsižvelgiant į žmogaus pomėgius ir poreikius.
Gimtadienio sveikinimai
Gimtadienio sveikinimai - tai žodžiai, kuriais išreiškiami palinkėjimai žmogui jo gimimo dienos proga. Jie gali būti trumpi ir paprasti arba ilgi ir įmantrūs, tačiau svarbiausia, kad jie būtų nuoširdūs ir atspindėtų jūsų jausmus.
Tradiciniai sveikinimai
- Su gimimo diena!
- Linkiu tau laimės, sveikatos ir sėkmės!
- Tegul išsipildo visi tavo norai!
Nuoširdūs sveikinimai
- Su gimimo diena, mano brangusis drauge! Dėkoju tau už mūsų draugystę ir linkiu tau visko, kas geriausia!
- Mielas broli, su gimimo diena! Tavo drąsa ir stiprybė mane visada įkvepia.
- Mano mylima mama, su gimimo diena! Tu esi mano gyvenimo saulė, apšviečianti mano dienas.
Kūrybiški sveikinimai
- Tegu tavo gimimo diena būna startas dideliems gyvenimo džiaugsmams!
- Broli, tavo gyvenimas - tai lyg stebuklinga knyga, kupina nuotykių!
- Linkiu tau svaiginančio ir įsimintino gyvenimo skrydžio!
Gėlės gimtadienio proga
Gėlės - neatsiejama gimtadienio šventės dalis. Jos simbolizuoja grožį, džiaugsmą ir meilę. Gėlių puokštė gali būti puiki dovana arba papildomas akcentas prie pagrindinės dovanos.
Gėlių spalvų reikšmės
- Raudonos: meilė, aistra, drąsa
- Rožinės: švelnumas, susižavėjimas, dėkingumas
- Baltos: tyrumas, nekaltumas, pagarba
- Geltonos: džiaugsmas, laimė, draugystė
- Oranžinės: susižavėjimas, entuziazmas, dėkingumas
- Violetinės: paslaptingumas, kerai
Gėlių rūšių reikšmės
- Rožės: meilė, grožis
- Gvazdikai: meilė, sėkmė
- Orchidėjos: švelnumas, prabanga
- Gerberos: flirtas, simpatija, optimizmas
- Kalijos: susižavėjimas, pagarba
- Tulpės: tyra meilė, laimė
- Lelijos: smalsumas, koketavimas, didingumas
- Saulėgrąžos: išdidumas, susižavėjimas
Marius Strolia: kūryba ir menas
Šiame kontekste verta paminėti dailininką Marių Strolią, Lietuvos dailininkų sąjungos narį, kurio kūryboje dažnai atsispindi mitologiniai motyvai ir archajinės formos. Jo darbai stebina kūrybine išraiškos būdų ir autorinių technikų kaita, originaliais ir neįprastais kūrinių formatais. M. Strolios kūryba gali būti puiki dovana gimtadienio proga, ypač vertinantiems meną ir originalumą.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Iškilmingas Mergelės Marijos Gimimas
Švęsdami Mergelės Marijos gimimo iškilmę Trakų bazilikoje, tikintieji klausė Šv. Mišių lotynų kalba. Liturgijoje skambėjo vienos gražiausių Claudio Monteverdi (1567 - 1643) Mišių „In illo tempore, A6“ iš rinkinio „Cantus Sanctissimæ Virgini Missa Senis Vocibus …“, išleistų Venecijoje 1610 m., taip pat Švč. Mergelės Marijos paveikslo vainikavimo apeigoms skirtas responsoriumas (choristų ir kunigo giedojimas pakaitomis) „Corona Aurea“ (Aukso karūna).
Bažnyčios priekyje dešinėje ir kairėje stovėjo choristai, jie atitardavo į altorių atsisukusiems kunigams: lotyniškų mišių tradicija ir toks aukojimo būdas tęsėsi iki Vatikano II-ojo susirinkimo 1962-1965 m., po kurio įvykdyta liturgijos reforma. Lotynų kalba nuo IV a. laikoma Apaštalų Sosto ir Visos Bažnyčios bažnytine kalba. Po didžiosios Rytų schizmos (skilimo) 1054 m., kuomet atsirado Vakarų krikščionių (Romos katalikų) bažnyčia ir Rytų krikščionių (stačiatikių) bažnyčia, ji liko pagrindine katalikų liturgine kalba - iki II Vatikano ja aukojamose Šv. Mišiose dalyvavo ir ja meldėsi 97% katalikų.
Evangelijos pagal Matą skaitinyje išgirdome apie Jėzaus kilmę, buvo suminėti jo protėvių vardai. Pamokslą sakęs kunigas Arūnas Simonavičius prašė prisiminti savo protėvius ir už juos melstis - ateis akimirka, kai jie pasitiks mus prie Dangaus vartų. Pasak pamokslininko, Mergelė Marija gerai žinojo savo giminės istoriją ir šiandieną pirmiausia nusilenktų tėvams Joakimui ir Onai. Bendravimas su protėviais priskiriamas šventųjų bendravimui, o šventieji ne esantys be nuodėmės, bet priklausantys Dievui.
Nuoširdūs sveikinimai Mariui
Šiandien, Mariaus gimtadienio proga, norime jam palinkėti visko, kas geriausia. Tegul gyvenimas būna kupinas džiaugsmo, laimės, meilės ir sėkmės. Linkime jam tvirtos sveikatos, ilgų metų, kantrybės, vilties ir tikėjimo ateitimi. Tegul išsipildo visos jo svajonės ir tikslai. Su gimimo diena, Mariau!
Sveikinimai nuo artimųjų
- „Linkiu tau begalės laimės gimtadienio proga ir visada!“ - Marius
- „Dėkoju už draugystę ir meilę, kuria mane supai, mano brangusis broli!“ - Darius
- „Linkiu tau visko, ko tavo širdis trokšta, mano brangusis broli!“ - Paulius
Sveikinimai nuo draugų
- „Su gimimo diena, mano brangusis drauge! Dėkoju tau už mūsų draugystę ir linkiu tau visko, kas geriausia!“
- „Tegu gimtadienio diena būna pilna džiaugsmo ir juoko!“ - Ignas
- „Linkiu tau svaiginančio ir įsimintino gyvenimo skrydžio!“