Nuo pat gimimo, kai išgirstame pirmąjį kūdikio riksmą, iki pirmųjų žodžių ir sakinių, vaiko kalbos raida yra nuostabus procesas, kuriam didelę įtaką daro tėvai. Teisingas kalbos vystymasis yra svarbus vaiko tolimesniam vystymuisi, todėl svarbu sekti kiekvieną ištartą garsą ir laiku ieškoti pagalbos, jei pastebimi raidos nukrypimai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skatinti vaiko kalbos raidą, kokie yra jos etapai ir kada kreiptis į specialistą.
Kalbos Supratimas ir Bendravimas
Dažnai kalbą suprantame tik kaip minčių reiškimą balsu, tačiau iš tiesų kalbėjimas yra tik viena medalio pusė. Kita pusė yra kalbos supratimas. Tyrinėtojų manymu, 1-2 metų vaikas supranta penkis kartus daugiau žodžių, nei moka pasakyti. Be to, žmogus gali bendrauti ne tik žodžiais - gestai, intonacijos yra svarbi bendravimo dalis. Kartais tėveliai be reikalo ima panikuoti, manydami, kad jų vaikas nekalba. Pavyzdžiui, jei vaikas rodo į puodelį ir sako „po“, tai daro nuosekliai, tai jau yra žodis! Tiesiog vaikas dar nėra taip gerai įgudęs, jo kalbos padargai dar nėra išlavėję pakankamai, kad galėtų ištarti šį triskiemenį žodį. Prisiminkite, kaip jūs pradėjote mokytis užsienio kalbos: mokytoja rodydavo jums paveikslėlius, juos įvardindavo, o jums reikėdavo pakartoti - pavyzdžiui, „a cat“, „a dog“.
Ankstyvasis Kalbos Vystymasis: Nuo Naujagimio Iki Metų
Ankstyvasis vaiko amžius (nuo gimimo iki 3 metų) kalbos raidos vystymuisi yra pats intensyviausias laikotarpis - kalbos vystymosi aukso amžius. Šiuo metu vaikų smegenys yra pasirengusios priimti bei įsisavinti labai didelį kiekį informacijos, kas reiškia, kad su tomis pačiomis pastangomis kūdikystėje galima pasiekti geresnių rezultatų nei vėlesniame amžiuje.
Kalbos Raidos Etapai Pagal Mėnesius
Trumpai apžvelkime pirmųjų kūdikio metų kalbos raidą:
- Naujagimis: Vienintelė naujagimio „kalba“ - tai jo verksmas, kuris neturi intonacijų, bet skiriasi stiprumu.
- 2 mėnuo: Atsinaujina verksmo intonacijos, pagal kurias galime atpažinti kūdikio alkį, skausmą, nepasitenkinimą. Kūdikis skleidžia gomurinius garsus: „eche“, „ek-che“, „aga“, „age“. Jis gali kintančia intonacija balsu tęsti „aaa“, „eee“, o kai kurių kūdikių garsai gali būti „y“, „ū“. Kūdikis jau gali guguoti.
- 3 mėnuo: Kūdikis guguoja tardamas skiemenis: „ei-ei“, „ai“, „ge“, gy“, gie“, „bu“. Jis taria tęsdamas „r-r-r“ ar „aa“, „ee“, „ūū“.
- 4 mėnuo: Kūdikis jau „kalba“: dažnai lūpomis taria sprogstamuosius garsus „m“, „v“; „ke“, „ge“, „agu“, „oi“, „kie“, „gie“ ar „gi“ variacijas. Rečiau „gagu“, „alia“, „aba“. Kartais „mama“, „baba“, gali tarti ir kažką panašaus į „maman“. Iškiša liežuvį, pakelia jį aukštyn, stimuliuojant pasuka ar net užriečia aukštyn.
- 5 mėnuo: Kūdikiai yra labai linksmi, daug guguoja, gali tarti piktus garsus, atsiranda daugiau gugavimo variantų: „ba-ba“, „a-ū“, „abu“, „k“, „ajai“, „l“, „fu“, „la“, aiškesni ir dažniau kartojami žodžio „mama“ garsai. Lūpomis burzgia, pučia burbulus.
- 6 mėnuo: Kūdikis jau taria skiemenis su raidėmis „p“, „b“, „g“, taip pat „bu“, „gam“, „be-be“, „gie“. Būdinga skiemenų virtinė „gie-gie“, „da-da“, „mem-mem“, kartoja „apa-apa“, „ba-ba“, „lia-lia“, gali būti girdimi neaiškūs „ne“, „ai“, „oi“, „ei“. Kartais tėveliai išgirsta „ve-ve“, „te-te“. Rikiuoja įvairius skiemenis, kaitalioja garsų stiprumą ir aukštį.
- 7 mėnuo: Aiškūs džiaugsmo, nepasitenkinimo, pykčio garsai. Taria garsus „k“, „g“, „d“, „b“, „n“, „p“, „s“, „t“, „b“, „l“ arba jų derinius su balsiais: „ba-ba“, „de-de-de“, „ma-maman“, „di-di“, „agu-agu“, „da-da“, „o“, „ak“, „ok“. Kartais gali ištarti „mama“, „baba“, „papa“, „gu-gu“. Galimi silpni garsai „ju-ju“, „te“. Bet ką reiškia garsų junginiai, tokio amžiaus kūdikis dar tikrai nesupranta.
- 8 mėnuo: Būdingas dialogas. Garsais reiškia norus, taip pat taria įvairius garsų junginius: „ne“, „a-a“, „ach“, „a-ba“.
- 9 mėnuo: Emocingai reaguoja į garsą. Taria garsus: „bu-bu“, „di-di“, „gu-gu“, „au“, „ei“, „ababa“, „avava“. Spontaniškai taria žodžius: „mama“, „baba“, „papa“, „am“ („valgyti“), „tiatia“, „ati“ („ateik“).
- 10 mėnuo: Būdingas dialogas: taisyklingai ištartą skiemenį mėgdžioja, imituoja judesius (pamėgdžioja tardamas „ate, ate“, beldimą). Emocingai reaguoja į garsą. Gali ištarti žodžius ir skiemenis: „mama“, „baba“, „papa“, „am“, „tiatia“. Taria daug garsų, jaučia ritmą.
- 11 mėnuo: Sąmoningai taria žodžius „mama“, „tete“, skiemenuoja: „lia-lia“, „opa-pa“, „nem-nem“, „am-am“, liūliuoja „lialialia“.
- 12 mėnuo: Kūdikis taria pirmuosius prasmingus skiemenis ir žodžius: „tiatia“, „tete“, „mama“, „opapa“, žaisdamas slėpynes „ku-kū“, rodo ir sako atsisveikindamas „atia“. Tokio amžiaus vaikas gali sakyti nuo 3 iki 10 prasmingų žodžių.
Pirmieji Žingsniai Kalbos Link
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi - taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau ima tarti garsus, pirmuosius žodžius. Girdėdami aplinkinių kalbą vaikai pradeda sieti žodį su konkrečiu daiktu, veiksmu ir be didelių pastangų išmoksta daug naujų žodžių. Aptarkite daiktus, veiksmus, kai rengiatės, vaikštote lauke, važiuojate į svečius, ruošiatės miegoti.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Kaip Atpažinti Pirmąjį Žodį?
Kūdikiai turi tokį didelį norą bendrauti, kad net dar negebėdami kalbėti visais būdais bando komunikuoti: šypsosi, nutyla, stebi, verkia, čiauška. Logopedė D. Vitkutė išvardino keturis bruožus, pagal kuriuos vaiko ištartą kalbos garsų grupę galime vertinti kaip pirmąjį žodį:
- Garsų grupė, kurią ištaria vaikas, savo sandara bei skambėjimu turi būti panaši į tą žodį, kurį vaikas nori ištarti. Pavyzdžiui, jei vaikas pamatęs katę sako „ati“ (katė), tai galime vertinti kaip pirmąjį žodį.
- Žodis turi būti ištartas trumpai bei jį ištarus išlaikoma pauzė. Pavyzdžiui, jei vaikas ilgai ir nenutrūkstamai taria „mamamamama“, tai yra čiauškėjimas, bet ne žodis „mama“. Jei vaikas žiūri ar rodo į mamą ir sako „ma-ma“, tai galima vertinti kaip pirmąjį žodį.
- Žodis turi būti vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui/veiksmui įvardinti. Tai reiškia, kad kai vaikas dar taisyklingai netaria žodžio, tačiau įvardija tą patį daiktą ar veiksmą vis tuo pačiu pavadinimu, tai pirmasis žodis.
- Pirmaisiais žodžiais laikoma, kai jie vartojami vaikui norint bendrauti, inicijuojant pokalbį. Pavyzdžiui, jei šeima turi augintinį ir vaikas bando jį pakviesti, kalbina ir laukia, kol augintinis į jo kvietimą atkreips dėmesį, jau galima teigti, kad vaikas, inicijuodamas pokalbį, vartoja tikslingą savo pirmąjį žodį.
Apibendrinant, jei žodis vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui/veiksmui įvardinti, tai laikoma pirmuoju arba dar vienu ištartu žodžiu, kuris gali prisidėti prie tikslingai vartojamų žodžių skaičiaus.
Kalbos Raida Po Vienerių Metų
Vienerių metų amžiaus vaiko kalba pradeda labai sparčiai vystytis. Metinukas turėtų pasakyti bent vieną prasmingą žodį, o 2 m. vaikas - dviejų žodžių sakinį. Vaikas iki 18 mėnesių jau puikiai mėgdžioja garsus (šuns, katės, automobilio, paukščio), taria daug žodžių, o kai kuri 18 mėnesių vaikai išmoksta kalbėti sakiniais.
Kalbos Raidos Etapai: Nuo Gugavimo Iki Sakinių
Kiekvieno vaiko vystymasis ir jo kalbos raida yra kitokia, todėl visos pateikiamos gairės yra tik orientacinės.
Štai pagrindiniai kalbos raidos etapai:
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
- 4 mėnesiai: kūdikis jau „kalba“, dažnai lūpomis taria sprogstamuosius garsus „m“, „v“; „ke“, „ge“, „agu“, „oi“, „kie“, „gie“ ar „gi“ variacijas.
- 6 mėnesiai: taria skiemenis su raidėmis „p“, „b“, „g“, taip pat „bu“, „gam“, „be-be“, „gie“. Būdinga skiemenų virtinė „gie-gie“, „da-da“, „mem-mem“, kartoja „apa-apa“, „ba-ba“, „lia-lia“.
- 9 mėnesiai: taria garsus „k“, „g“, „d“, „b“, „n“, „p“, „s“, „t“, „b“, „l“ arba jų derinius su balsiais: „ba-ba“, „de-de-de“, „ma-maman“, „di-di“, „agu-agu“, „da-da“, „o“, „ak“, „ok“. Kartais gali ištarti „mama“, „baba“, „papa“, „gu-gu“. Galimi silpni garsai „ju-ju“, „te“.
- 12 mėnesių: Kūdikis taria pirmuosius prasmingus skiemenis ir žodžius: „tiatia“, „tete“, „mama“, „opapa“, žaisdamas slėpynes „ku-kū“, rodo ir sako atsisveikindamas „atia“.
- 18 mėnesių: Vaikas iki 18 mėnesių jau puikiai mėgdžioja garsus (šuns, katės, automobilio, paukščio), taria daug žodžių, o kai kuri 18 mėnesių vaikai išmoksta kalbėti sakiniais.
- 2,5 - 3 metai: atsako į klausimus, jungia du žodžius į sakinį, pasako tarp 50 - 200 ir daugiau žodžių. Kalba darosi vis suprantamesnė.
- 3 - 4 metai: supranta dviejų dalių instrukcijas, geba atsakyti į klausimus, moka pasakyti daugiau nei 200 žodžių, sudaro paprastus 3 žodžių sakinius, geba palaikyti pokalbį, kalbėti apie tai, ko nemato. Kalba beveik gramatiškai taisyklinga.
- 4 - 5 metai: sudaro 5 - 6 žodžių sakinius, kalba gramatiškai taisyklinga. Dauguma kalbos garsų tariami taisyklingai, atsako į klausimus apie save ir artimą aplinką.
- 5 metai ir daugiau: aiškiai ir suprantamai išreiškia savo mintis ir idėjas. Supranta ir reaguoja į paprasto užduoties instrukcijas. Prisitaiko prie socialinio konteksto ir bendrauja su kitais vaikais bei suaugusiais.
Žodyno Plėtimas ir Taisyklingas Tarimas
Vartokite įvairias žodžio formas (pavyzdžiui, senelė, senutė), sinonimus (svečiai, viešnia), palyginimus (meilus kaip katinėlis) ir pan. Naujus žodžius, kurių jūs norite išmokyti savo vaiką, ištarkite aiškiai, lėtai, pakartokite keletą kartų. Svarbu įvardyti ne tik kasdienės aplinkos daiktus, bet ir paminėti jų savybes, požymius. Lieskite įvairius paviršius, lipdykite, ragaukite, kad vaikas patirtų naujų pojūčių ir išmoktų juos išreikšti žodžiais (švelnus, šiurkštus, slidus, kietas, minkštas, rūgštus).
Garsų Tarimo Mokymas
Norėčiau trumpai aptarti, kokiu nuoseklumu reikėtų mokyti garsų tarimo. Tėveliai dažnai moko vaiką kartodami tam tikru garsu prasidedančius žodžius (pavyzdžiui, ratas, rožė, rytas ir t. t.). Būtų lengviau pasiekti norimus rezultatus, jei iš pradžių aptartumėte su vaiku (geriausia prieš veidrodį) lūpų ir liežuvio padėtį tariant mokomą garsą. Išmokti tarti naują garsą - nelengva užduotis, todėl nenusiminkite, jei jums nepasisekė taip greitai, kaip tikėjotės. Būkite kantrūs ir nuoseklūs.
Foneminės Klausos Lavinimas
Taisyklingas garso tarimas priklauso ne tik nuo tikslios artikuliacijos, bet ir nuo gebėjimo jį skirti nuo panašiai skambančių garsų. Gebėjimas skirti garsus iš klausos svarbus mokantis skaityti ir rašyti, todėl pravartu žaisti keletą paprastų žaidimų, kurie padėtų lavinti foneminę klausą.
Rišliosios Kalbos Ugdymas
Mokykloje svarbu mokėti atsakyti į klausimus pilnu sakiniu, nuosekliai išdėstyti savo mintis, todėl naudinga lavinti vaiko gebėjimą rišliai pasakoti. Iš pradžių galima mokytis apibūdinamojo pasakojimo, lyginant du daiktus. Vaikui pasakoti yra daug lengviau, kai jis mato tikrus daiktus ar su jais veikia. Klauskite vaiko, kaip jis nulipdė darbelį iš plastilino, pagamino sumuštinį, žaidė kieme ar darželyje.
Kada Kreiptis Į Logopedą?
Logopedė dėl vaiko kalbos raidos nerimaujantiems tėvams turi pagrindinį patarimą - konsultuotis su specialistu, kuris ne tik įvertins esamą vaiko kalbos situaciją, bet ir pateiks rekomendacijas, kurias šeima galės pritaikyti kasdienybėje. Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų - tėvai delsia kreiptis į specialistus. Dažnu atveju vaikas pas logopedą atvyksta sulaukęs penkerių ar šešerių metų, nors šiame amžiuje iš jo jau reikėtų tikėtis taisyklingai tariamų visų lietuvių kalbos garsų. Apsilankymas pas logopedą nereiškia, kad vaikas turi kalbos sunkumų, tai tiesiog galimybė įsitikinti, ar vaikui reikalinga pagalba.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Fonologinio Suvokimo Sutrikimai
Vis tik pasitaiko, jog garsų struktūros ir sekos suvokimo gebėjimai vystosi ne visiems vaikams vienodai, o kai kuriais atvejais fonologinio suvokimo procesas gerokai užtrunka. Vos tik pastebėjus, jog mažieji turi fonologinio suvokimo trūkumų arba kyla abejonių dėl vaiko gebėjimų šioje srityje, tėvams visuomet rekomenduojama kreiptis į logopedą.
Fonologinio suvokimo sutrikimų turintiems vaikams kur kas sunkiau atlikti:
- Rimo užduotis.
- Išskirti garsą iš kitų garsų, skiemenų ar žodžių eilės.
- Įvardyti garso vietą žodyje (pradžioje, viduryje, pabaigoje).
- Nustatyti žodžio garsus.
Pastebime, jog fonologinio suvokimo sutrinkimų turintiems mažyliams dažnai sunku pakartoti panašiai skambančių skiemenų eiles, pvz., „pa-ba-po“, ar atskirti panašiai skambančius kalbos garsus, pvz.: „š-ž“, „p-b“, „k-g“, „t-d“, bei žodžius, tokius kaip „buvo-puvo“, „dūda-būda“, „šilas-žilas“ ir pan.
Tėvų Vaidmuo Vaiko Ugdyme
Logopedės D. Vitkutės teigimu, siekiant gerų ir efektyvių rezultatų, labai svarbus ne tik specialisto, bet ir tėvų bei vaiko vaidmuo. Jie praleidžia su savo vaikais daugiausiai laiko, geriausiai juos pažįsta ir turi nepakeičiamą tarpusavio ryšį. Logopedė pataria kartu su vaiku be papildomų trukdžių, žiūrint vaikui į akis ir neužsiimant niekuo kitu praleisti bent 20 minučių per dieną. Kalbinti vaiką reikėtų kaip tik išeina: pasakoti apie savo dieną, klausti, kurti ryšį, džiaugtis vaiko pirmaisiais garsais, kad mažylis suprastų, jog jis tėvams yra svarbus.
Žaidimai Ir Žaislai, Skatinantys Kalbėti
Yra daug žaidimų ir žaislų, kurie gali padėti skatinti vaiko kalbą. Logopedė D. Vitkutė šeimas skatina rinktis „tyliuosius“ žaislus, kurie, pasak specialistės, skatina vaikus kalbėti.
Žaislai, kuriuos verta rinktis:
- Kaladėlės
- Kamuoliukai
- Knygos
- Lėlės
- Lėlių namas
- Mašinos
- Medinė dėlionė
- Muilo burbulai
- Piramidė
- Maisto muliažai
Taip pat, galima naudoti ir žaislų pakaitalus, tokius kaip skardinės, dėžės, paveikslėliai ant maisto pakuočių, ir kt.
Pavyzdžiai, kuo mokomuosius žaislus galima pakeisti:
- Kaladėlės: Nepradarytos skardinės (kad būtų saugu), įvairios dėžės nuo sauso maisto, pavyzdžiui, sausainių, košių popierinės dėžutės, įvairūs daugkartiniai plastikiniai indeliai.
- Knygos: Įvairūs paveikslėliai ant maisto pakuočių, žurnalų, reklaminių lankstinukų, žiūrėjimas pro langą ir įvairių objektų vardijimas.
- Burbulai: Pasigaminkite savo burbulus iš muilo, vonios putų. Galima naudoti ir popieriaus gabalėlius, plunksneles ar bet kokį kitą lengvai nupučiamą daiktą.
- Muzikiniai instrumentai: Mediniai, plastikiniai šaukštai - puiki alternatyva! Pripildykite tuščius butelius sausais ryžiais. Iš tuščios dėžės, atviro indo, servetėlių dėklo pasigaminkite gitarą pridėdami lengvai tampomas gumeles (dar kitaip vadinamas kanceliarinėmis gumytėmis).
- Skirtingų dydžių indeliai: Naudokite paprastus plastikinius indukus.
- Kortelės su paveikslėliais: Kaip ir su knygomis, naudokite įvairius paveikslėlius ant maisto pakuočių, žurnalų, reklaminių lankstinukų, savo asmenines nuotraukas iš nuotraukų albumų.
- Geometrinės formos: Galima iškirpti atitinkamos formos skyles ant dėžės ir tuo pačiu išsikirpti tos pačios formos figūras. Taip pat galima tiesiog namuose susirasti daiktus, panašius į geometrines formas, ir tas figūras įvardinti.
- Suveriami žiedai: Galima naudoti plaukų gumeles, sukarpytus ir po to pagal pasirinktą dydį surištus siūlus. Juos galima verti/užmauti ant pasibaigusio popierinio rankšluosčio ar tualetinio popieriaus rulonėlio.
- Vandens stalas: Pripilkite vandens į tuščią plastikinį indą, skardą arba tiesiog į plautuvą ar vonelę/vonią. Sudėkite įvairius žaislus, traukite juos iš vandens ir aptarkite jų išvaizdą.
Ką Turėtų Mokėti 4-5 Metų Vaikas?
Logopedė teigia, kad dažniausiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose tenka dirbti su vaikais nuo ketverių metų. Nors iki puspenktų metų vyksta fiziologinis šveplavimas, ir vaikai dar gali netarti [š] [ž[ [č] [r] garsų ar juos painioti su lengviau ištariamais garsais [s] [z] [c] [l], visi keturmečio kalba retai sutinkamam žmogui jau turėtų būti visiškai suprantama (nepaisant dar galimo fiziologinio šveplavimo).
Pagal normas iš vaiko, sulaukusio penkerių metų, jau galėtume tikėtis taisyklingai tariamų visų lietuvių kalbos garsų.
Ar Logopedinės Užduotys Turi Būti Įdomios?
Be abejonės reikia sukurti atitinkamą atmosferą ir parinkti tokias užduotis, kurios vaiką domins ir skatins mokytis.
Tėvų Patarimai Skatinant Vaiko Kalbą
Nuo pat gimimo bendraukite su vaiku kuo daugiau. Bendravimas pradžioje bus beveik vienpusis, tačiau vos gimęs kūdikis jau fiksuoja garsus, pradeda eksperimentus su savo balsu. Daug skaitykite, dainuokite daineles, skatinkite vaiką pamėgdžioti garsus ir gestus. Vadovaukitės principu: su vaiku kalbėti reikia viena pakopa sudėtingesne kalba, nei kalba pats vaikas. Taigi, jei vaiko žodyne atsirado pirmieji dviskiemeniai žodžiai, pradėkite naudoti kuo daugiau triskiemenių žodžių ir dviejų žodžių sakinukų. Kai vaikas jau kalba jungdamas du žodžius, pereikite prie trijų. Pavyzdžiui: 1) Mama; 2) Mamytė. Mama eina. Kur mama? 3) Mamytė eina namo. Būkite pozityvūs. Stenkitės pastebėti tai, kas vaikui pavyksta, o ne tai, kas nepavyksta. Nebūkite per daug reiklūs vaikui. Nemuštruokite vaiko. Žinoma, kuo dažniau vaikas kartos vieną ar kitą žodį, tuo greičiau jis jį išmoks tarti taisyklingai. Tačiau neverskite vaiko kartoti garso ar žodžio per prievartą, rinkitės žaidimo formą. Nenuleiskite kartelės. Bendraujant su vaiku natūraliai kyla pagunda naudoti jo vartojamus žodžius (lialia, niam, opa), tačiau prisiminkite, kad vaiko kalba tobulės ne tuomet, kai jūs leisitės iki jo lygio, o tuomet, kai jis kils iki jūsų.
Kada Kreiptis Į Specialistą: Konkretūs Pavyzdžiai
Kreiptis į specialistą reikėtų, jei kūdikis pirmą gyvenimo pusmetį ir vėliau nepradeda skleisti jokių garsų, jei nereaguoja į garsus arba reaguoja tik į labai stiprų garsą. Jei iki 15 mėn. kūdikis nepasako nei vieno prasmingo žodžio, jeigu kyla įtarimų, kad mažylis nepakankamai supranta kalbą, vengia akių kontakto, nenori bendrauti. Tai gali būti rimtesnių bėdų simptomai. Kartais vaiko kalbėjimą galime įsivertinti ir tokia supaprastinta formule: jei trijų metų vaiko kalbos nesupranta mama, o ketverių metukų - aplinkiniai, laikas susitikti su logopedu.
Kalbos Sutrikimų Priežastys
Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus. Sudėtingesnės kalbos problemos, kai vėluoja žodyno, gramatinės kalbos sandaros ir kitų kalbos komponentų vystymasis, atsiranda dėl kalbinių sričių pažeidimų, komplikuoto nėštumo ar traumų gimdymo metu, netinkamos vaiko kalbinės aplinkos, jo psichinio ir motorinio vystymosi. Šiek tiek lėčiau kalbėti išmoksta neišnešioti kūdikiai, dvynukai, vaikai, augantys dvikalbėse šeimose.