Naujagimių tuštinimosi dažnumas ir išmatų konsistencija yra svarbūs rodikliai, atspindintys kūdikio virškinimo sistemos veiklą. Naujų tėvelių dalis gyvenimo neišvengiamai susijusi su sauskelnėmis, o supratimas, kas yra normalu ir kada reikia sunerimti, gali padėti išvengti nereikalingo streso. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip paskatinti naujagimį tuštintis, normalius tuštinimosi dažnius, galimas problemas ir kada kreiptis į gydytoją.
Tuštinimosi dažnis naujagimiams
Pirmiausia tuštinimosi dažnis priklauso nuo to, ar kūdikis maitinamas motinos pienu ar pieno mišiniais.
Maitinamiems motinos pienu
Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau). Žindomų mažylių išmatos yra minkštos, grūdėtos, garstyčių spalvos.
Maitinamiems pieno mišiniais
Tėvai gali tikėtis, kad pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinsis nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Jos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kitokio kvapo, lyginant su žindomų kūdikių.
Bendros tendencijos
Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės. Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų. Normalu jeigu prasidėjus primaitinimui kūdikio išmatose pamatysite nesuvirškinto maisto likučių (ypač jeigu nuo pat primaitinimo pradžios rinksitės kūdikio vedamą primaitinimą, t.y.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Pirmosios naujagimio išmatos: mekonijus
Daugelis naujagimių pirmą kartą pasituština per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Šios išmatos, vadinamos mekonijumi, būna tirštos, lipnios, panašios į degutą. Mekonijus susidaro, kai dar būdamas gimdoje vaisius nuryja vaisiaus vandenų. Mekonijaus aptiksite pirmosiose keliose naujagimio sauskelnėse. Jo bus tol, kol virškinimo sistema visiškai išsivalys. Vėliau išmatų konsistencija ir net spalva skirsis.
Ką daryti, jei naujagimis nesituština?
Jeigu neramu, kad naujagimis ar kūdikis jau kelias dienas nesituštino, pasitarkite su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju, ką daryti. Tačiau yra keletas būdų, kaip galite paskatinti kūdikį tuštintis namuose:
- Pilvo masažas: Švelniais judesiais masažuokite kūdikio pilvuką pagal laikrodžio rodyklę. Tai gali padėti suaktyvinti žarnyno veiklą. Masažuojama švelniais judesiais -pusračiais iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę.
- Mankšta: Leiskite kūdikiui laisvai pasispardyti, pajudėti, nes tai stimuliuoja virškinimą. Taip pat galite švelniai lankstyti kūdikio kojytes, pritraukdami jas prie pilvuko.
- Šilta vonia: Šilta vonia gali padėti atpalaiduoti kūdikio pilvo raumenis ir paskatinti tuštinimąsi.
- Mitybos koregavimas (jei maitinate mišiniais): Pasitarkite su gydytoju dėl mišinio pakeitimo, ypač jei kūdikis yra 6 mėn. amžiaus ar vyresnis ir nėra maitinamas mamos pienu. Tokiu atveju galite jam paruošti HiPP 2 Combiotic pieno mišinį. Šis mišinys yra su svarbiomis skaidulinėmis medžiagomis (GOS iš laktozės), kurios gali laisvinti vidurius. Taip pat įsitikinkite, kad mišinukas kokybiškas, tinkamas kūdikio amžiui, jo galiojimo laikas nepasibaigęs.
- Tinkama mamos mityba (jei maitinate krūtimi): Jei žindote kūdikį, atkreipkite dėmesį į savo mitybą. Ribokite alergizuojančio maisto (karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų) vartojimą. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti.
- Skysčių kiekis: Jei kūdikis yra vyresnis nei 6 mėnesių, pasiūlykite jam atsigerti šiek tiek vandens. Jeigu vaikas vyresnis, vandenį kartą per dieną galite pakeisti atskiestomis (1 dalis sulčių ir 1 dalis vandens) slyvų, kriaušių arba obuolių sultimis. Mažesnį nei 6 mėnesių kūdikį vasarą svarbu dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko.
- Aliejai: Tinka alyvuogių, kokoso, linų sėmenų aliejai. Svarbu, kad aliejus būtų kokybiškas, šviežias, pirmo šalto spaudimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų vidurių užkietėjimas kūdikiams nėra pavojingas, būtina kreiptis į gydytoją, jei pastebite šiuos simptomus:
- Jeigu įtariate, kad viduriai užkietėjo naujagimiui iki 4 mėn. amžiaus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
- Dehidratacijos požymiai: Retas šlapinimasis, sausos sauskelnės, sausa burna, verksmas be ašarų, vangumas arba irzlumas.
- Kraujas išmatose: Tai gali reikšti infekciją, žarnyno uždegimą ar alergiją maistui.
- Užsitęsęs vidurių užkietėjimas: Jei kūdikis nesituština ilgiau nei 1-2 dienas. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos.
- Karščiavimas: Aukštesnė nei 38°C temperatūra gali rodyti infekciją.
- Vėmimas: Dažnas vėmimas gali reikšti rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą.
- Stiprus pilvo skausmas ir pūtimas: Jei kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia.
- Atsisakymas valgyti ar gerti: Jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką.
- Svorio nepriaugimas, sustojęs augimas, sulėtėjęs vystymasis.
Maitinimo buteliukų higiena ir pasirinkimas
Jeigu kūdikis dėl svarbių priežasčių nėra maitinamas mamos pienu, o maitnamas pieno mišiniu, iki 12 mėn. pieno buteliukus, kuriuose bus ruošiamas adaptuotas pieno mišinys, reikėtų pasterizuoti (naudojami specialūs garintuvai) arba virinti kartą per dieną 3 - 4 min.
Maitinimo buteliukų higiena ir priežiūra yra labai svarbi, siekiant užtikrinti kūdikio sveikatą ir išvengti infekcijų. Po kiekvieno naudojimo buteliukai kūdikiams turi būti kruopščiai išplauti šiltu vandeniu ir švelniu plovikliu, kad būtų pašalinti maisto likučiai. Taip pat rekomenduojama naudoti specialų šepetėlį, skirtą buteliukų valymui, kad gerai išvalytumėte visas sunkiai pasiekiamas vietas. Ne mažiau svarbu buteliukus sterilizuoti - tam galima naudoti specialius sterilizatorius, virinti juos ar sterilizuoti mikrobangų krosnelėje. Reguliarus sterilizavimas padeda apsaugoti kūdikį nuo bakterijų ir užtikrinti, kad maitinimo indai būtų švarūs ir saugūs naudoti. Taip pat būtina reguliariai tikrinti žindukus, ar nėra įtrūkimų ar kitų pažeidimų, ir, esant reikalui, juos pakeisti.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Renkantis maitinimo buteliukus svarbu atsižvelgti į tai, kad jie būtų patogūs naudoti ir saugūs kūdikiui. Visų pirma, reikia atsižvelgti į buteliuko medžiagą - buteliukai gali būti pagaminti iš stiklo arba plastiko. Stikliniai buteliukai yra lengvai valomi, ilgaamžiai ir nesugeria kvapų, tačiau yra sunkesni ir lengviau dūžtantys. Plastikiniai buteliukai, yra lengvesni ir patvaresni, tačiau svarbu pasirinkti tuos, kurie neturi BPA (bisfenolio A). Puikus pasirinkimas gali būti Medela buteliukai.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į buteliuko žinduką - jis turėtų būti minkštas, pagamintas iš silikono ar latekso, o žinduko forma turi būti tokia, kuri imituotų natūralų žindimą. Taip pat reikia pasirinkti tinkamą žinduko tėkmės greitį pagal kūdikio amžių - mažiems kūdikiams tinka lėtesnė tėkmė, o vyresniems - greitesnė. Buteliuko forma taip pat svarbi: buteliukai kūdikiams su platesniu kakleliu lengviau valomi ir juos lengviau užpildyti, o siauresni gali būti patogesni laikyti. Kai kurie buteliukai naujagimiams yra specialiai sukurti taip, kad padėtų išvengti oro patekimo į kūdikio žarnyną, kas gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą. Pavyzdžiui, Avent buteliukai turi specialius vožtuvus, kurie reguliuoja oro srautą, todėl kūdikis mažiau praryja oro, o tai sumažina virškinimo sutrikimų riziką.
Kūdikių pilvo problemos: diegliai, pūtimas ir laktozės netoleravimas
Kūdikių mamos dažnai į gydytojus kreipiasi dėl virškinamojo trakto sutrikimų. Kol kūdikis vystosi mamos gimdoje, maisto pagrindą jis gauna iš kraujo, tad virškinamasis traktas dar nėra naudojamas medžiagų įsisavinimui. Kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį.
Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. „Daugelis pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai, tai reiškia, kad nėra jokio pažeidimo, jokios ligos, tai yra tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis. Labiausiai diegliai siejami su virškinamojo trakto nebrandumu. Dalis kūdikių gali būti jautrūs karvės pieno baltymams, kiti gali prasčiau virškinti pieno angliavandenius (laktozę). Pagalbos būdų diegliukų kamuojamam kūdikiui yra įvairių ir jie labai individualūs. Tačiau svarbiausia yra meilė, kantrybė ir tinkama mityba. Rūpindamiesi savo kūdikiu, tėvai neturėtų pamiršti ir savo poreikių. Kuo mažiau streso ir nuovargio jie jaučia, tuo labiau jie gali sutelkti dėmesį į mažylį.
Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija. Jei dieglius galime tik numanyti, pilvo pūtimą patvirtina padidėjusi pilvo apimtis ir visiems pažįstami garsai, lydintys dujų išėjimą iš žarnyno. „Reikėtų mažylį dažniau maitinti, kad jis neįsiverktų ir per daug neišalktų, kad galėtų valgyti ramiai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
„Ištikus šiai bėdai, žindomą kūdikį reikia žindyti dažniau. Pieno mišiniu maitinami kūdikiai taip pat turėtų būti maitinami dažniau. Vidurių užkietėjimą gali lemti ir kitos problemos, ne tik skysčių trūkumas. Taip gali nutikti dėl alergijos karvės pieno baltymams, psichologinių problemų ir pan.
Dažnai visomis pilvuko bėdomis apkaltinama laktozė ir jos netoleravimas. Pirminis laktozės netoleravimas gali būti dėl įgimto fermento-laktazės, kuris būtinas virškinti pieno cukrų - laktozę, trūkumo. Tokie kūdikiai visiškai negali vartoti jokio pieno turinčio laktozės. „Laktozės netoleravimas gali atsirasti po žarnyno infekcijų ar esant maisto produktų alergijai, kai pažeidžiamas žarnyno gleivinės epitelis. Tai vadinamasis antrinis laktozės netoleravimas. Ši problema praeina pasveikus po infekcijos ar išsiaiškinus bei pašalinus alergeną. Pasak specialistės, žindomiems kūdikiams pasireiškiantis pilvo pūtimas dažniausiai būna susijęs ne su laktozės netoleravimu, bet jos pertekliumi mamos piene. Kai mamos pieno gamyba yra labai gera ir kūdikis vos spėja žįsti laktozės gausų pradinį pieną - kūdikio virškinimo traktas nespėja suvirškiti visos laktozės. Kūdikio virškinamasis traktas vystosi ir mokosi virškinti įvairias medžiagas, kurias gauna iš motinos pieno arba pieno mišinio.
„Jeigu kūdikiui įtariama alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali atlikti tyrimus ir patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai pašalinti iš savo mitybos, kuo ji pakeisti ir kurį laiką stebėti vaikučio būklę prieš jį sugrąžinant. Labai svarbu pašalinti ne visus produktus iš karto, o po vieną. Ir jei pokyčio nėra, būtina juos sugrąžinti į mamos valgiaraštį. Kitu atveju galime prisišaukti didesnę bėdą - pačios mamos išsekimą dėl maisto medžiagų trūkumo. O juk ji - svarbiausias žmogus kūdikiui, tad šiuo periodu jai būtina stiprybė.
Pieno mišiniai yra keleto rūšių. Dažniausiai pieno mišinių pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų baltymai, augaliniai riebalai ir laktozė, vitaminai ir mineralinės medžiagos, gali būti papildytas gerosiomis bakterijomis ir kitomis medžiagomis. „Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia - dviejų. Būtina pasikliauti specialisto - pediatro ar dietologo - pagalba.
Dažnai pakanka tiesiog nuraminti vaikutį, skirti jam rūpesčio, dėmesio ir daugiau jokių vaistų ar gydymo būdų nereikia. Tačiau yra keletas požymių, kai reikia sunerimti: tuomet, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis. Tačiau taip pat reikia suprasti, jog visi vaikai auga skirtingai - vienas mažylis per mėnesį paaugs į ūgį, bet nepriaugs svorio, kitas - priešingai, priaugs svorio, bet nepaaugs į ūgį, o trečias paaugs ir į ūgį, ir į svorį.
tags: #kaip #prakakoti #naujagimiui