Menas, tradiciškai laikytas paslaptinga ir išskirtine sritimi, šiandien vis labiau atsiveria kiekvienam, norinčiam prisiliesti prie kūrybos. Tai ne tik pasyvus stebėjimas muziejuose, bet ir aktyvus dalyvavimas kūrybiniame procese, kurio galimybes siūlo tokios vietos kaip Karinacraft studija Vilniuje. Čia susijungia įvairios meno formos, vyksta keramikos ir grafikos užsiėmimai, skatinantys kiekvieną atrasti savo unikalų braižą.
Grafikos Meno Dirbtuvės: Nuo Technikos Iki Saviraiškos
Karinacraft studijos grafikos meno dirbtuvės ypatingos tuo, kad jose akcentuojamas ne tik techninis tikslumas, bet ir meninė išraiška. Kiekvienas dalyvis skatinamas ieškoti savo braižo, pasakoti istorijas linijomis, dėmėmis ir tekstūromis. Dalyvavimas tokiose dirbtuvėse - tai ne tik kūrybinis užsiėmimas, bet ir savęs pažinimo kelias. Grafika reikalauja susikaupimo, kruopštumo, bet kartu leidžia improvizuoti. Procesas dažnai būna netikėtas - tai, ką matai raižydamas, visai kitaip atrodo atspaude. Karinacraft studija tampa vieta, kur žmonės atranda, kad menas nebūtinai turi būti tobulas.
Grafika ir Kaligrafija: Fantazijos bei Detalių Harmonija
Studijoje galima išbandyti savo jėgas grafikoje ir kaligrafijoje. Kuriant šiomis technikomis, lavinama fantazija bei skiriama daugiau dėmesio detalėms. Vis labiau populiarėja spalvotas tušas ant balto popieriaus lapo. Šiose technikose kiekvienas kuria savo stilių ir ant išskirtinių medžiagų. Net jei manote, kad dailė ne jums, verta išbandyti grafikos ir kaligrafijos technikas. Grafikos pamokos Vilniuje vyksta jums patogiausiu laiku. Nesvarbu, esate suaugęs ar vaikas, studentas ar moksleivis, jums tikrai patiks ši technika. Kuriant grafikos technika, atsipalaiduojate bei pamirštate visas problemas.
Spalvų Duetas: Juoda ir Balta Grafikos Magija
Grafika dažniausiai yra dviejų spalvų duetas: juoda ir balta. Atrodo tik dvi spalvos, bet kiek gražių kūrinių galima padaryti. Ypač įdomu, jeigu vietoj balto popieriaus paimsime kitos spalvos popierį.
Kaligrafija: Naujų Įgūdžių Paieška
Kaligrafijos pamokos Vilniuje - puiki galimybė išmokti naujų įgūdžių. Mokydamiesi kaligrafijos, įsivaizduokite, kad esate mažas vaikas, nes reikia iš naujo mokytis rašyti kiekvieną raidę. Paimdami į rankas plunksną, pastebėsite, kad bus labai sunku priprasti, o ranka drebės. Po ilgų treniruočių pastebėsite nuostabų rezultatą. Mokytojai visada padės ir patars, kaip bus geriau. Nebijokite mokytis naujų technikų! Apsilankykite studijoje ir išbandykite save naujoje srityje!
Taip pat skaitykite: Geriausi vaikų gydytojai Dainavoje
Ofortas ir Linograviūra: Senosios Technikos Naujame Kontekste
Ar kada nors girdėjote, kas yra ofortas ir linograviūra?
Linograviūra - grafikos technika, kuri naudojama kurti spausdintus paveikslus. Ji yra susijusi su medžiagų drožimu. Linograviūra prasideda nuo linoleumo plokščių paruošimo. Linoleumas yra minkšta ir lanksti medžiaga, kuri gali būti supjaustyta į įvairias formas. Studijoje linograviūros technikai rasite specialius rinkinius tam, kad padaryti antspaudus.
Ofortas - grafikos technika, spaudos būdas. Ant šlifuotos vario arba cinko plokštelės, kuri padengta rūgščiai atspariu laku, piešiama plieno adata. Norint gauti įvairaus sodrumo linijas, ėsdinama vieną ar keletą kartų. Raižant pažeidžiamas lakas, todėl jos atspaude sudaro linijinį piešinį. Studijoje galite rasti naujausią spausdinimo presą ofortui ir linograviūrai.
Grafikos Apibrėžimas ir Pagrindinės Šakos
Grafika - vaizduojamosios dailės šaka, kurios meninio vaizdo pagrindą sudaro piešinys. Pagal paskirtį skiriamos kelios grafikos šakos:
- Lakštinė grafika - praktinės paskirties neturintys savarankiški grafikos kūriniai - piešiniai, estampai, jų ciklai ir serijos. Kuriama popieriaus (kai kada kartono) lakštuose įvairia grafikos technika. Pagrindinės raiškos priemonės - linija ir toninė dėmė.
- Knygų grafika - kūriniai, papildantys, puošiantys ir interpretuojantys knygos, žurnalo arba laikraščio tekstą. Tai iliustracija, meninis šriftas ir knygos elementų bei teksto dalių dekoras (atsklanda, apvadas, frontispisas, inicialas, vinjetė, viršelis, užsklanda). Kuriama įvairia grafikos (medžio arba vario raižinio, oforto, litografijos, piešinio, kita), tapybos (akvarelės, guašo), mišria technika.
- Reprodukcinė grafika - tapybos kūrinių, piešinių arba dailės kitų kūrinių grafinių kopijų tiražiniai atspaudai. Gali būti atskiri lakštai arba kaip knygų iliustracijos.
- Taikomoji grafika - susijusi su prekių įpakavimo, reklamos meniniu apipavidalinimu, taip pat atvirukų, pašto ženklų, banknotų, logotipų kūryba. Aprėpia grafinį dizainą ir tipografiką, ornamentinius motyvus, spalvą, fotografiją.
Kaligrafija: Tarp Meno ir Rašto
Kaligrafijos raštas puošia tekstą, daro jį emocingesnį, vaizdingesnį. Svarbiausias kaligrafijos elementas - ranka rašytas arba pieštas šriftas. Dažniausiai yra kuriama plunksna. Plunksnai yra įvairių dydžių ir formų. Nuo to, kaip mes spaudžiame plunksną, priklauso raidžių storis ir dydis. Gražiai rašyti mes galime ne tik plunksna, bet ir teptuku. Teptukai irgi yra įvairių dydžių ir formų. Tuomet kaligrafiškai rašyti galima ne tik plunksnomis, bet ir teptukais.
Taip pat skaitykite: Viskas apie valstybinio darželio lankymo tvarką
Kaligrafija tai menas, kuris reikalauja ir specialių dažų, tai yra ne akvarelė, guašas ar akrilas, tai yra tušas. Dažniausiai tušas būna juodas, bet kartu su vandeniu sudaro puikų duetą. Kuo daugiau vandens yra tuše, tuo šviesesnė tušo spalva. Taip paprastai iš dviejų ingredientų - tušo ir vandens sudaroma nuostabių spalvų paletė. Dabartiniame pasaulyje yra daugybė priemonių tam, kad rašyti kaligrafiškai, kurie atrodo kaip teptukai, bet nereikalauja jokių papildomų dažų ir tai yra jų didelis privalumas.
Kaligrafija tai ne tik gražus raštas. Kaligrafija tai daugiau nei menas. Tai atskira dailės sritis. Mokydamiesi kaligrafijos, mes tobuliname savo vaizduotę bei fantaziją. Niekada nėra per vėlu pradėti mokytis, o ypač mokytis kaligrafijos. Gražų raštą galite panaudoti visur! Nesvarbu ar tai yra dovana ar atvirukas, bet tai atrodys gražiau, jei jūs paruošite linkėjimus, parašytus jūsų ranka.
Edukacinės Programos ir Užsiėmimai
Be individualių užsiėmimų, vyksta ir grupinės edukacinės programos. Pavyzdžiui, Prano Domšaičio galerijoje organizuojami užsiėmimai, skirti įvairioms amžiaus grupėms:
- "Linijos" (rugpjūčio 28, 29, 30 ir 31 dienomis 10-12 val.): užsiėmimas skirtas linijų įvairovės pažinimui, pradedant nuo atlikimo technikos iki emocinio poveikio.
- "Draugiški šaržai" (rugpjūčio 28 d. 10‒ 12 val.): dalyviai susipažins su portreto, karikatūros ir šaržo skirtumais, išbandys monotipijos grafikos techniką.
- "Kaligrafija ir koliažas" (rugpjūčio 29 d. 10‒12 val.): supažindinama su tipografika ir kaligrafija, dalyviai turės galimybę išbandyti sausojo tušo techniką ant ryžių popieriaus.
- "Rugiagėlių jūra" (rugjūčio 30 d. 10‒12 val.): kūrybinis užsiėmimas, įkvėptas rugiagėlių grožio.
- "Erdvinės skulptūros" (rugjūčio 31 d. 10-12 val.): susipažinimas su skulptūros menu ir erdvinių objektų kūrimas.
- Grafikos dirbtuvės suaugusiems (kiekvieną antradienį 17.30 val.): giliaspaudės ir iškiliaspaudės grafikos technikų išbandymas.
Linijinė Grafika: Elegancija ir Išraiškingumas
Linijinė grafika - tai menas, kuriame kiekviena linija pasakoja savo istoriją, atskleidžia subtilias formas ir jausmus. Ši technika išryškina švarų dizainą ir grakštų minimalizmą, kviečiantį įsisukti į kūrinio erdvę. Originalūs linijinės grafikos darbai - tai elegancijos ir išraiškingumo dermė.
Grafikos Istorija: Nuo Uolų Piešinių Iki Šiuolaikinių Eksperimentų
Grafikos užuomazgų esama ikiistorinėje dailėje - tai piešiniai ant uolų, kaulo dirbinių, keramikos. Seniausia spausdintinės grafikos technika - medžio raižinys; šia technika 8-9 a. pradėta kurti Rytų šalyse (Kinijoje, Korėjoje). 14 a. pabaigoje-15 a. pradžioje spausdintinė grafika atsirado Europoje.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Renesanso epochoje medžio raižinio techniką tobulino vokiečių dailininkai A. Düreris, H. Baldungas, H. Holbeinas jaunesnysis; įsitvirtino realistinis vaizdavimas, atsisakyta gotikai būdingų lenktų kūno formų, sunkių drabužių klosčių.
1516 Italijoje Ugo da Carpi išrado spalvotą medžio raižinį (chiaroscuro). 15 a. viduryje Vokietijoje atsirado vario raižinys, 15 a. antroje pusėje šią techniką plėtojo M. Schongaueris, V. Stossas.
16 a. Rembrandt. 17 a. plėtotos oforto ir vario raižinio technikos, įsivyravo baroko stilistika; būdinga daugiaplaniškumas, banguojančios linijos, šešėliavimo efektai. Žymiausias oforto meistras buvo Rembrandtas. Portretus raižė A. van Dyckas, animalistinio žanro raižinių sukūrė Nicolaesas Berchemas, P. Potteris.
18 a. Prancūzijoje portretus raižė Pierre’as Drevet, Robert’as Nanteuil’us, knygų iliustracijas kūrė Charles’is‑Nicolas Cochinas, Nicolas‑Henri Tardieu. Rokoko stilistika, gracingomis, lengvomis formomis išsiskyrė F. Boucher ofortai. Žymių dailininkų paveikslų kopijų išraižė Gérardʼas Edelinckas, spalvotus estampus kūrė Philibertʼas‑Louis Dubucourt’as, Jacobas Christophas Le Blonas, Louis‑Marinas Bonnet ir kiti. 1768 prancūzų grafikas Jeanas‑Baptisteʼas Nicolas Le Prince’as išrado akvatintos techniką. Anglijoje W. Hogarthas pagal savo paveikslus kūrė buitinės tematikos satyrinius estampus, moralizuojančias karikatūras. 18 a. antroje pusėje Anglijos grafikoje paplito spalvotas metalo raižinys; mecotintos technika estampus kūrė Richardas Earlomas, Williamas Wardas. T. Bewickas išrado skersai pjauto medžio raižymo techniką, kuri turėjo įtakos anglų grafikos raidai. Knygų iliustracijų sukūrė W. Blake’as.
16-17 a. Ispanijos grafikoje vyravo baroko stilius. 18 a. pabaigoje-19 a. pradžioje grafikos kūrinių sukūrė F. J. de Goya; jiems būdinga ekspresija, fantazija, socialines ydas, karą, žmonių tamsumą smerkiantys siužetai.
17-18 a. Rusijoje Adrianas Schoonebeckas, Aleksejus Zubovas išraižė Sankt Peterburgo panoramų, batalinių, triumfo tematikos kompozicijų; 18 a. klasicistinių portretų sukūrė Jevgrafas Čemesovas, Ivanas Sokolovas, 19 a. klasicizmo tradicijas tęsė Ignacas Klauberis, Andrejus Uchtomskis, Nikolajus Utkinas, jie raižė portretus, peizažus. Buitinės tematikos litografijų sukūrė A. Orlovskis, Ignacas Ščedrauskas.
18-19 a. Japonijoje klestėjo ukijo‑ė mokyklos spalvota medžio raižinio technika, pasižyminti lokalių spalvų koloritu, precizišku linijų ritmu, dekoratyvumu; plėtota peizažas (K. Hokusai, A. Hirošige), portretas (Utamaro, Utagava Kunisada), buitinės tematikos kompozicija (Kijonaga Torii).
19 a. Europos grafikoje vyravo realizmas ir romantizmas, taikytos litografijos, plieno ir toninio medžio raižymo technikos. Prancūzijoje litografijų sukūrė E. Delacroix, T. Géricault, H.‑V. Daumier (karikatūros), J. Chéret (afišos). 19 a. antroje pusėje atsirado chromolitografija. 19 a. antroje pusėje knygoms iliustruoti taikytas medžio raižinys; žymaus to meto prancūzų iliustratoriaus G. Doré kūriniams būdinga realistinis piešinys, romantiška nuotaika. Socialinė tematika išsiskyrė T.‑A. Steinleno, 20 a. - F. Masereelio grafikos kūriniai. 19 a. vokiečių grafikoje plėtota istorinė, buitinė, socialinė tematika (M. Klingeris). Anglų dailininko F. Brangwyno kūryboje vyravo miesto gyvenimo vaizdai, industriniai motyvai, A. V. Beardsley estampai turi sąsajų su art nouveau, Belgijos grafikoje ryšku simbolizmas (J. Ensoras).
20 a. pradžioje atsirado linoraižinys; grafikoje išryškėjo naujos meno kryptys - ekspresionizmas (E. Nolde, M. Pechsteinas, F. Marcas, A. Macke), kubizmas (K. Schwittersas), abstrakcionizmas (V. Kandinskis). Vokiečių grafikoje socialine tematika išsiskyrė K. Kollwitz, O. Dixo, G. Groszo grafikos kūriniai. Rusijoje lakštinę ir knygų grafiką kūrė V. Favorskis, A. Kravčenko, Nikolajus Kuprejanovas, Andrejus Gončiarovas, M. Dobužinskis; būdinga realizmas, meistriška, raiški raižyba. 20 a. antros pusės Europos grafika pasižymi stilistikų, formų, tikrovės interpretacijų įvairove. Jos plėtotei įtakos turėjo abstrakcionizmas, siurrealizmas, opartas.
Grafika Lietuvoje: Nuo Istorinių Portretų Iki Šiuolaikinių Eksperimentų
Lietuvoje grafikos užuomazgų yra archeologinių radinių piešiniuose, ornamentuose. Spausdintinė grafika atsirado 16 a. kartu su knygų spausdinimu. 16 a. antroje pusėje paplito lakštinė grafika (Žygimanto Augusto portretai, M. Flensburgiečio Vilniaus vaito Stanislovo Sabino portretas 1590), 16 a. pabaigoje-17 a. pradžioje pradėtas plėtoti peizažo žanras (T. Makowskio Trakų, Kauno panoramos). 17 a. vyravo knygų grafika; iliustracijas raižė A. ir L. Tarasevičiai, L. Kščonovičius, C. Götke, T. Makowskis, T. Schnopsas ir kiti. Jų raižiniai baroko stilistikos (įsigalėjo 17 a. 4 dešimtmetyje), būdinga realizmas, sudėtingos barokinės kompozicijos.
18 a. paplito lakštinės grafikos portretai; žymiausias to meto portretų raižytojas - H. Leibovičius (išraižė didelio formato Radvilų giminės portretų). Vilniuje religines kompozicijas ir portretus kūrė P. V. Balcevičius, I. Karęga, J. Perlis. 18 a. pabaigoje grafikos kūrinių meninis lygis sumenko.
19 a. grafika tapo profesionalia (ir savarankiška) dailės šaka. 1805 Vilniaus universitete įkurta Grafikos katedra (dėstė I. Veisas, J. Saundersas, F. L. Lehmannas, vėliau - šios katedros mokiniai M. Podolinskis, G. Kislingas). Studentai lavinti istorinio žanro, portreto, peizažo, kaligrafijos srityse. Daugiausia vario raižymo technika kurti klasicistiniai portretai, knygų grafika. Romantinės stilistikos litografijų ir knygų iliustracijų sukūrė V. Slaveckis, J. H. Głowackis, K. Bachmatavičius, K. Račinskis, K. Ripinskis, J. Ozemblovskis, M. Pšibilskis, H. Žukauskas ir kiti. 1846-75 Vilniuje ir Paryžiuje spausdintas J. K. Vilčinskio Vilniaus albumas (daugiau kaip 350 lakštų); jame savo kūrinius reprodukavo A. V. Žametas, K. Ripinskis, M. E. Andriolis ir kiti. 4-5 dešimtmečio knygų grafikoje paplito medžio raižinys (V. Smakausko iliustracijos J. I. Kraszewskio knygai Vitolio rauda 1846) ir plieno raižinys.
20 a. pradžioje grafikoje vyravo knygų ir žurnalų iliustracijos. Grafikos kūrinių sukūrė, knygų apipavidalino M. K. Čiurlionis, A. Žmuidzinavičius, P. Rimša ir kiti. Kūriniuose žymu simbolizmo ir moderno įtaka, taikyta tautodailės ornamentika. 20 a. grafikos raidai įtakos turėjo 1926 Kauno meno mokykloje įsteigta Grafikos studija (1941 perkelta į Vilniaus dailės akademiją). Išsiplėtė kūrinių tematika, praturtėjo grafikos technika (ypač medžio raižinių ir linoraižinių). Grafikos studijos mokiniai V. Petravičius, V. K. Jonynas, P. Augius (Augustinavičius), V. Ratas‑Rataiskis plėtojo tautodailės meno tradicijas ir modernizmo kryptis. 4 dešimtmetyje knygų iliustracijų sukūrė V. K. Jonynas, V. Petravičius, P. Augius (Augustinavičius), M. Bulaka, D. Tarabildienė, J. Kuzminskis, A. Kučas. Avangardistinių, abstrakčių estampų sukūrė po II pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukę dailininkai T. Valius, R. Viesulas, H. Šalkauskas, E. Kubbos. 5-6 dešimtmetyje vyravo knygų grafika, daugiausia iliustruoti lietuvių literatūros klasikų kūriniai, tautosaka; būdinga realistinis piešinys, dekoratyvi forma (J. Kuzminskis, M. Bulaka, A. Kučas, V. Jurkūnas, P. Rauduvė, D. Tarabildienė, V. Galdikas, A. Makūnaitė, A. E. Steponavičius, B. Žilytė). 7 dešimtmečio grafikai būdinga stilių įvairovė, formos ekspresija, lakoniškas piešinys, vaizdų metaforos, abstrakti raiška. Lakštinėje grafikoje ryšku gyvenimo realijos, istoriniai įvykiai, darbo ir poilsio tematika (T. Kulakauskas, D. Tarabildienė, A. Makūnaitė, S. Krasauskas, A. Skirutytė, P. Repšys). Plėtotas kaimo ir miesto peizažas (P. Rauduvė, R. V. Gibavičius, A. Pakeliūnas), portretas (L. J. Paškauskaitė). Sukurta dekoratyvių estampų tautosakos motyvais (J. Kuzminskis, A. Surgailienė), įtaigių, lakoniškų plakatų (V. Kaušinis, J. Galkus).
8-10 dešimtmečio grafika įvairios stilistikos. 8-9 dešimtmečio lakštinėje grafikoje vyravo linoraižinys ir medžio raižinys - daugiausia spalvotas arba paspalvintas (J. Kuzminskis, A. Kučas, V. Jurkūnas vyresnysis, D. Tarabildienė, A. Makūnaitė, A. Surgailienė, A. Skirutytė). Kurti estampai ir jų ciklai lietuvių dainų bei pasakų motyvais. Kompozicijoje, štrichų ritmikoje ryšku tautodailės (grafikos, audinių, medžio dirbinių, margučių) įtaka. Būdinga dekoratyvus plokštuminis, sąlygiškas vaizdas, apibendrintos formos. Klasikinę raižinio tradiciją (nuo 7 dešimtmečio pradžios) tęsė L. J. Paškauskaitė, S. Krasauskas, P. Repšys, L. Lagauskas (jie nestilizavo tautodailės formų). A. E. Steponavičius, B. Žilytė, V. Valius, R. V. Gibavičius (nuo 7 dešimtmečio vidurio) derino tautodailės ir modernaus meno bruožus. 8 dešimtmetyje išryškėjo simboliškumo apraiškos. Kai kurių grafikų (V. Daniliauskaitės, iš dalies E. Kairiūkštytės) kūryboje tautodailės įtaka vien išorinė (pabrėžtas ritmas, dekoratyvus plokštuminis vaizdas). Kiti grafikai (G. Didelytė, I. T. Daukšaitė‑Guobienė, N. Šaltenytė, J. Stauskaitė, R. Vėliuvienė, S. Eidrigevičius, D. Gražienė, D. Jonkaitytė, B. Stančikaitė) atsisakė tautodailės tematikos ir jos raiškos formų. Jų kūriniai išsiskyrė subtilia tonų gradacija, kuri būdinga oforto, akvatintos, litografijos technikoms. Estampuose vaizduota peizažų fragmentai, įvairios detalės, ryšku gamtos sudvasinimas, įasmeninimas, autobiografiškumas. 8-9 dešimtmetyje I. T. Daukšaitė‑Guobienė, D. G. Mažeikytė, J. D. Plikionytė, N. Šaltenytė, J. Stauskaitė, R. Vėliuvienė, D. Gražienė, B. Stančikaitė ir kiti suformavo metaforišką grafikos sampratą. Groteskas ryškus E. Juchnevičiaus, M. P. Vilučio, V. Jurkūno jaunesniojo, grotesko elementų yra L. Lagausko, P. Repšio, E. Saladžiaus, R. Kepežinsko kūriniuose. Kartu su lyrizmu ir grotesku 8 dešimtmečio pabaigoje įsitvirtino daiktiškumo tendencija (išryškinama tiksli daikto forma). A. Švėgždos kontempliatyvus (metafizinis) fotorealizmas turėjo įtakos 9-10 dešimtmečio A. Puipos, R. Bartkaus, R. Valantino (g. 1961), iš dalies G. Jonaičio (g. 1963) kūrybai. Greta tradicinių, populiarių technikų (ofortas, akvatinta, sausoji adata, medžio raižinys, linoraižinys) pradėtos taikyti mišrios ir autorinės technikos su koliažo elementais. D. Dauknytė, E. Bžeskas (g. 1974), A. Rakauskaitė (g. 1974), I. Dargužytė (g. 1974), J. Čepas (g. 1976) eksperimentuoja su atspaudo formatu. Kartais erdvėje eksponuojami didelio formato grafikos kūriniai įgauna instaliacijos bruožų (A. Krasauskaitės, D. Radavičiūtės, S. Valiaus, kitų kūriniai). Fluxus, poparto įtaka žymi K. Grigaliūno, L. Šalčiūtės, konceptualiojo meno - R. Rimkūno (g. 1963), A. Gelūno kūriniuose.
10 dešimtmečio pradžioje susiklostė unikalus knygų grafikos kūrinys - dailininko knyga - individuali tam tikros idėjos interpretacija, jungianti vaizdą ir tekstą. Pirmoji jų paroda surengta 1991, nuo 1997 pradėtos rengti tarptautinės dailininko knygos meno trienalės (kuratorius K. Vasiliūnas). Išryškinama knygos, kaip meno kūrinio, funkcija, taikomos įvairios medžiagos (medis, polietilenas, granitas, saldainių pakuotės). Dailininko knygų sukūrė E. Mikalauskis, K. Grigaliūnas, R. Vaigeltaitė, L. Šalčiūtė, K. Vasiliūnas, R. Janulevičiūtė ir kiti.
8-10 dešimtmečio knygų grafikos plėtotė susijusi su lakštinės grafikos raida, jai būdinga meninių interpretacijų gausa (tai lėmė iliustruojamų literatūros kūrinių įvairovė), kitų dailės šakų įtaka. Tautodailės tradicijas tęsė J. Kuzminskis (Lazdynų Pelėdos Šiaurės sostinė 1972, P. Cvirkos Ąžuolas 1974, V. Krėvės Raganius 1982), A. Kučas (P. Cvirkos Petras Kurmelis 1976), V. Jurkūnas vyresnysis (M. Valančiaus Palangos Juzė, A. Baranausko Anykščių šilelis, abi 1977), A. Makūnaitė (K. Donelaičio Mes vyžoti būrai 1975). Šias tradicijas savitai plėtojo A. E. Steponavičius (V. Krėvės Dainavos šalies senų žmonių padavimai 1973, P. Cvirkos Nemuno šalies pasakos 1987), A. Surgailienė, V. Valius (E. Mieželaičio Čia Lietuva, Lietuviškos pasakos, abi 1974, Maironio Pavasario balsai 1976, Just. Marcinkevičiaus Mažvydas 1977, Gintaro krašto poezija 1980), B. Žilytė, S. Valiuvienė, J. K. Juodikaitis. S. Krasauskas, V. Kalinauskas, B. Leonavičius, A. Každailis, P. Repšys, A. Žvilius knygų grafikoje derino klasikinės ir modernistinės dailės bruožus. Juos plėtojo D. G. Mažeikytė, V. Jurkūnas jaunesnysis, S. Eidrigevičius, B. Stančikaitė, D. Steponavičiūtė, S. Chlebinskas, D. Radavičiūtė, B. Zokaitytė ir kiti. Savita tikrovės ir literatūros kūrinio interpretacija išsiskyrė A. E. Steponavičiaus, A. Surgailienės, V. Kalinausko, V. Valiaus, B. Leonavičiaus, R. V. Gibavičiaus kūryba.
Transfer Technologija: Netikėtumo Žavesys
Grafika - vaizduojamosios dailės šaka, pasižyminti bene didžiausia technikų įvairove. Svarbiausios meninio vaizdo kūrimo priemonės yra kontūrinė linija, juodų ir baltų dėmių deriniai, štrichas. Tačiau dažnai menininkai neapsiriboja tradicinėmis technikomis, eksperimentuoja ir sukuria savo autorines technologijas. Būtent tokia technologija dalijasi grafikos menininkė Vaiva Kovieraitė - Trumpė: „Transfer technologija mano kūryboje atsirado netikėtai. Kuriant grafikos darbus tenka naudotis tokiomis pagalbinėmis priemonėmis kaip skiedikliai ir laikraščiai. Kartkartėmis, skiediklis užsipildavo ant laikraščio, taip spausdintas ofsetines raides perkeldamas ant popieriaus. Nuo tada ir prasidėjo eksperimentai su skirtingais spausdintais vaizdais, įvairiais cheminiais skysčiais, skirtingomis popieriaus gramatūromis bei tekstūromis. Skaitmeniniai menai niekada nedomino dėl to, kad juose dingsta netikėtumo, neplanuotos klaidos atsiradimo galimybė.
Edukaciniai Grafikos Užsiėmimai: Kūrybinis Procesas Iš Arti
Šiaulių dailės galerija organizuoja edukacinius grafikos užsiėmimus, kur galima susipažinti su įvairiomis grafikos technikomis ir atspaudo išgavimo būdais - monotipija, raižymu, „transfer” technologija.