Karščiavimas yra dažna vaikų būklė, kuri kelia nerimą tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai prižiūrėti karščiuojantį 5 metų vaiką, kokias vaistų dozes skirti ir kada kreiptis į gydytoją.
Kas yra karščiavimas?
Karščiavimas - tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C.
Karščiavimo tipai: "Gerasis" ir "Blogasis"
Svarbu atskirti "gerąjį" ir "blogąjį" karščiavimą, nes nuo to priklauso priežiūros taktika.
- "Gerasis" karščiavimas: Bendra vaiko būklė yra nebloga, karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Davus vaikui pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Dažniausiai už jį būna atsakingi virusai.
- "Blogasis" karščiavimas: Temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus, ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda, jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
Kada mažinti temperatūrą?
Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir anksčiau.
Gydytojai pataria mažinti didesnę kaip 38,5 laipsnių vaiko temperatūrą, jeigu vaikas dėl to blogai jaučiasi ir jį vargina skausmas, pavyzdžiui, gerklės. Bet šios ribos reikia laikytis ne visada. Kai kurie vaikai lengvai pakelia ir 39 °C temperatūrą, todėl patariama visada įvertinti vaiko savijautą. Stebėkite vaiką: jeigu temperatūra nevargina, jis puikiai jaučiasi, nėra irzlus ir užsiima įprastine veikla, neskubėkite.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Karščiavimo mažinimo būdai
Yra keletas būdų, kaip sumažinti karščiavimą 5 metų vaikui:
Vaistai nuo karščiavimo (antipiretikai):
- Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C.
- Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą. Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
- Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių. Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą). Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
- Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.
- Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
- Svarbu! Negalima duoti aspirino, nes gali ištikti sunki komplikacija Rejė sindromas, kuris sukelia smegenų ir kepenų pažeidimus.
Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės:
- Vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.
Skysčiai:
- Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga, jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį. Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis.
- Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui pvz. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo.
- Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Tai reiškia, jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C, jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)).
- Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x3 lygu 720 ml ).
- Sergantis vaikas turi būti gydomas namuose, bet gulėti lovoje nebūtina. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja ir netenka skysčių, todėl dažnai jam duokite natūralaus negazuoto vandens, arbatos, pavyzdžiui, aviečių, bruknių, liepžiedžių.
Ramybė:
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
- Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
Kambario temperatūra ir drėgmė:
- Ligoniuko kambaryje neturi būti šilčiau kaip 18-20 laipsnių, geriausias oro drėgnis - 60-70 proc. Vėdinkite kambarius, dažniau plaukite grindis, o įjungus šildymą įsigykite oro drėkintuvą arba ant radiatoriaus pakabinkite šlapią rankšluostį.
Mityba:
- Ligoniukas praranda apetitą, bet versti jį valgyti nereikia. Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
Kada kreiptis į gydytoją?
Konsultuotis su vaikų ligų gydytoju-pediatru, kai vaikas karščiuoja >38°C ir:
- Yra jaunesnis nei 6 mėn;
- Yra skysčių trūkumas (sausa burna, lūpos, liežuvis, nėra ašarų, mažiau šlapinasi, vemia/viduriuoja, atsisako gerti skysčius);
- Vaikas mažiau aktyvus, kūdikis nesišypso;
- Kūdikis prastai valgo;
- Nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi blogai;
- Blogėja karščiuojančio vaiko būklė;
- Skundžiasi dideliu skausmu (ausies, gerklės, pilvo, kt.);
- Temperatūra kyla >40°C;
- Vaikas karščiuoja >5 d.;
- Gydymas antipiretikais nesumažina temperatūros;
- Yra galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia ar nesinaudoja galūne;
- Serga gretutine plaučių ar širdies liga;
- Nėra aiškios ligos priežasties.
Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:
- Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. amžiaus;
- Oda išblyškusi, papilkėjusi, pamėlusi, marmuruota;
- Nėra reakcijos į aplinką, neįmanoma pažadinti, didelis vangumas;
- Nuolat verkia;
- Dejuoja kvėpuojant arba įkvėpia >60 k/min, kvėpuojant įsitraukia krūtinė, kvėpuojant virpa nosies sparneliai, yra papildomų garsų kvėpuojant;
- Atsiranda neblykštantis bėrimas*;
- Yra traukuliai ar kitaip sutrikusi neurologinė būklė (judėjimas, kalba, eisena, sąmonė, elgesys);
- Kūdikio momenėlis išsipūtęs;
- Vemia tulžimi;
- Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti,);
*Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.
Papildomi patarimai
- Stebėkite vaiką (ir naktį):
- Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
- Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
- Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
- Leisti vaikui ilsėtis: Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
- Pakartotinė konsultacija: Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
- Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;
- Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;
- Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.
Kalcio ir vitamino D svarba
Jeigu jūsų 1-3 metų vaikas nervingas, piktas be priežasties, prastai miega, nevalgus, galbūt šio vaiko organizmui paprasčiausiai trūksta kalcio ir vitamino D.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
- Naujagimiams iki pusės metų reikia 400 mg kalcio per parą, vaikams iki penkerių - 600 mg kalcio per parą.
- Vaikas per dieną privalėtų gauti maždaug 500 DV (veikimo vienetų) vitamino D.
Vertingas kalcio ir vitamino D šaltinis, sulaukus vienerių metų yra pieno mišinys - pavyzdžiui, viena stiklinė Aptamil3 pieno mišinio užtikrina 51 proc. rekomenduojamos vitamino D paros normos ir 48 proc.