Bendras kraujo tyrimas yra įprasta procedūra, atliekama profilaktinių patikrinimų metu. Šis tyrimas suteikia svarbios informacijos apie kraujo ląsteles, įskaitant eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), trombocitus (kraujo plokšteles) ir leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius). Nėštumo metu kraujo tyrimų rezultatai gali skirtis nuo įprastų normų, todėl svarbu suprasti, kas yra normalu nėščiai moteriai.
Įvadas apie kraujo tyrimus
Kraujo tyrimai atliekami siekiant įvertinti įvairius kraujo rodiklius, kurie gali padėti diagnozuoti ligas, stebėti gydymo efektyvumą ir įvertinti bendrą sveikatos būklę. Kraujo tyrimo rezultatai parodo svarbiausių kraujo dalelių kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Svarbu suprasti, kad kraujo tyrimą reikia vertinti kompleksiškai, atsižvelgiant į visų rodiklių visumą, o ne tik į vieną nukrypusį rodiklį.
Kraujo ląstelės ir jų funkcijos
Kaulų čiulpuose gaminamos nebrandžios kamieninės kraujo ląstelės, kurios vėliau bręsta ir diferencijuojasi į tris pagrindines kraujo ląstelių rūšis:
- Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai): Perneša deguonį iš plaučių į visus organizmo audinius.
- Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai): Kovoja su infekcijomis ir dalyvauja imuninėje sistemoje.
- Trombocitai (kraujo plokštelės): Dalyvauja kraujo krešėjimo procese.
Eritrocitai ir nėštumas
Raudonieji kraujo kūneliai - eritrocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi RBC, ERY) - ir juose esantis hemoglobinas (kraujo tyrime paprastai žymimi HgB, Hb) perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius. Sumažėjęs eritrocitų ir hemoglobino skaičius rodo anemiją. Kraujo tyrime eritrocitus nusako dar keli rodikliai, parodantys jų dydį ir hemoglobino koncentraciją juose. Tai MCV, MCH, MCHC. Retikuliocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi Ret, RET) yra labai jaunos eritrocitų formos. Jų padidėjimas rodo suintensyvėjusią eritrocitų gamybą. Taip gali būti atsistatant kraujodarai, po nukraujavimo, paskyrus trūkstamų kraujo gamybai preparatų - visais šiais atvejais intensyviau gaminami raudonieji kraujo kūneliai. Hematokritas (kraujo tyrime paprastai žymimas Hct) rodo kokią procentinę kraujo dalį sudaro eritrocitai. Jo sumažėja esant anemijai arba po masyvių lašinių skysčių infuzijų (kraujas tarsi praskiedžiamas). Šis rodiklis padidėja sergant policitemija (nekontroliuojamas, pernelyg intensyvus eritrocitų dauginimasis), mieloproliferacinėmis ligomis. ENG - eritrocitų nusėdimo greitis. Jis dažnai atliekamas kartu su kraujo tyrimu ir rodo, kiek specialiame stulpelyje eritrocitų nusėda ant dugno per 1 valandą. Žymimas mm/h (eritrocitai yra sunkesni už plazmą, tad natūraliai nugrimzta ant mėgintuvėlių dugno). Tam tikros medžiagos (pvz.: uždegiminiai baltymai) greitina šį procesą.
Nėštumo metu moters organizme įvyksta reikšmingų fiziologinių pokyčių, įskaitant padidėjusį kraujo tūrį. Kraujo plazmos padidėja apie 45-50 proc., besilaukiančioms dvynukų - net iki 60 proc. (apie 1,5 l cirkuliuojančio kraujo tūrio), eritrocitų - apie 20-30 proc. Kadangi didėja cirkuliuojančio kraujo tūris, auskultuojant širdį galima išgirsti sistolinį ūžesį ar trečią širdies toną, ir tai nėra patologinis požymis. Dėl netolygaus kraujo plazmos ir eritrocitų kiekio pasiskirstymo nėščiosioms būdinga fiziologinė anemija (stebima mažesnė hemoglobino koncentracija), sumažėja kraujo klampumas (žemesnė hematokrito koncentracija).
Taip pat skaitykite: Priežastys: gerklės skausmas ir eritrocitai nėštumo metu
Eritrocitų normos nėštumo metu
Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai I ir III nėštumo trimestre hemoglobino koncentracija būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre- mažesnė nei 105 g/l. Jeigu nėštumo metu hemoglobino nemažėja arba net didėja, tai lyg pirmasis įspėjamasis ženklas, kad reikėtų pagalvoti apie preeklampsiją. Po gimdymo praėjus 6 savaitėms, fiziologinė anemija įprastai išnyksta, taip pat ir cirkuliuojančio kraujo tūris per 6-12 savaičių po gimdymo sugrįžta į buvusį kiekį. 8-10 nėštumo savaitę eritrocitų padaugėja ir iki nėštumo pabaigos padidėja apie 20-30 proc., jeigu moters organizme yra pakankamas kiekis geležies.
MCV (vidutinis eritrocitų tūris)
MCV kraujo tyrimai parodo vidutinį eritrocitų tūrį, kas yra vienas iš pagrindinių rodiklių, norint tiksliai nustatyti mažakraujystę. Kartu su kitais kraujo rodikliais, šie kraujo tyrimai padeda išsiaiškinti dėl kokios priežasties yra sumažėjęs hemoglobinas ir eritrocitų kiekis. Kaip žinoma mažakraujystė gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių: įvairių lėtinių ligų, vitamino B12, folio rūgšties ar geležies stokos. Tad labai svarbūs profilaktiniai kraujo tyrimai, kad pradėjus vartoti reikalingus maisto papildus, matytumėte ar yra teigiami rezultatų pokyčiai, o esant poreikiui, koreguoti gydymo planą, ieškant efektyvesnių būdų. MCV (vidutinio eritrocitų tūrio) rodiklio normos yra 78-96 fl. Tiek šio rodiklio skaičiaus padidėjimas, tiek sumažėjimas, reiškia nukrypimą nuo normos, kas gali būti jūsų blogos savijautos ar sveikatos sutrikimų priežastimi.
Geležies svarba nėštumo metu
Geležis - būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui, taigi ir hemoglobinui. Šis mineralas svarbus būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kuomet vaisius dar neturi skydliaukės, - geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai. Geležies poreikis laukiantis vaikelio išauga dvigubai, jos reikia vaiko vystymuisi ir augimui. Geležies nėštumo metu daugiau negu įprastai reikia ir dėl spartesnės medžiagų apykaitos, taip pat placentai formuotis. Apie 200 mg šio mikroelemento moteris netenka gimdydama. Nėščiajai per parą rekomenduojama suvartoti 25 mg geležies, o trečiąjį nėštumo trimestrą - 30 mg. Ypač geležies pritrūksta antrąjį ir trečiąjį trimestrą, kai jos reikia daugiau ir augančiam vaisiui, ir placentai. Geležies stokos rizika nėštumo metu didesnė, jeigu jos trūko dar iki šio periodo, taip pat laukiantis kelių vaikelių, jeigu nėštumo pradžioje vargina dažnas vėmimas.
Geležies trūkumo požymiai ir gydymas
Geležies trūkumo požymiai: greitas nuovargis, silpnumas, dirglumas, gali traukti nevalgomi dalykai. Geležies organizmas negamina, todėl jos gauname iš maisto produktų ir maisto papildų. Šio mikroelemento gausu raudonoje mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, žuvyje. Daug jo yra ir galvijų kepenyse, bet jose kaupiasi sunkieji metalai, todėl nėščiosioms patariama atsisakyti šio produkto. Ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai, riešutai ir visagrūdžiai produktai yra turtingi ne tik geležies, bet ir maistinių skaidulų.
Anemija yra gydoma geležies preparatais. Svarbu pabrėžti, kad geležies preparatai būtini, siekiant normalizuoti kraujo rodiklius ir sukaupti geležies atsargas organizme. Dažniausiai skiriami geriamieji dvivalentės (II) geležies druskų preparatai. Šie preparatai gali būti sudėtiniai, t.y. Geriamuosius geležies preparatus įprastai rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. iki valgio, užsigeriant citrusinių vaisių sultimis. Kitus vaistus ar maisto papildus, jeigu juos vartojate, reikėtų vartoti tik po 2 val. pertraukos. Rekomenduojama gerti daugiau vandens, valgyti daug ląstelienos turintį maistą, nes šie preparatai kietina vidurius. Jeigu geležies preparatai nėra veiksmingi, galima įtarti folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumą, uždegimą, infekciją, vėžinius susirgimus, inkstų funkcijos sutrikimus, vidinį kraujavimą ir kt. Kraštutiniais atvejais ir tik jeigu geriamieji geležies preparatai nepadeda, o nėštumas jau yra bent antrajame trimestre, gali būti skiriamas gydymas intraveniniais geležies preparatais. Dar rečiau prireikia eritrocitų masės transfuzijos.
Taip pat skaitykite: Vaikų su negalia apsauga Lietuvoje
Folio rūgšties ir vitamino B12 svarba
Geležies pasisavinimą organizme gerina folio rūgštis (vitaminas B9), kuri taip pat dalyvauja kraujodaros procesuose. Folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, skatina eritrocitų susidarymą. Vaisiaus smegenys pradeda formuotis jau antrąją nėštumo savaitę. Net ir trumpalaikis folio rūgšties trūkumas šuo periodu gali turėti skaudžių pasekmių. Folio rūgštis taip pat svarbi baltymų apykaitai, kai kurių aminorūgščių susidarymui, ji stiprina imuninę sistemą. Vitaminas B9 būtinas nervų sistemai, teigiamoms emocijoms, yra reikalingas laimės hormonų serotonino ir noradrenalino gamybai. Šie hormonai suteikia optimizmo, džiaugsmo, geros nuotaikos, pasitikėjimo savimi. Daugiausia folio rūgšties yra tamsiai žalios spalvos daržovėse, kepenyse, jautienoje, ėrienoje, kiaulienoje, vištienoje, kiaušinio trynyje, piene, sūryje, lašišoje, tune.
Vitaminas B12 dalyvauja folio rūgšties apykaitoje, nuo jo priklauso pastarosios veiksmingumas. Pritrūkus šio vitamino, eritrocitai tampa labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 kartu su folio rūgštimi dalyvauja aminorūgšties metionino, veikiančio augimą ir vystymąsi, sintezėje. Vitamino B12 trūkumas ne tik sutrikdo aminorūgščių, baltymų ir lipidų apykaitą, dėl jo trūkumo folio rūgštis negali atlikti svarbiausių savo funkcijų - dezoksiribonukleino (DNR) ir ribonukleino (RNR) rūgščių sintezės. Dėl vitamino B12 ir folio rūgšties stokos sutrinka normalus ląstelių dalijimasis, audinių ir organų augimas bei vystymasis. Pirmiausia tai paveikia greitai atsinaujinančius raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus) ir žarnyno gleivinių ląsteles, o nėštumo metu - embriono ir vaisiaus vystymąsi. B12 lemia nervų sistemos ir virškinamojo trakto būklę, kuri labai svarbi nėščiai moteriai. Šio vitamino stoka gali sukelti psichinius sutrikimus, pažeisti daugelį organų. Vitaminas B12 randamas tik gyvūninės kilmės maisto produktuose, daugiausia jo yra galvijų kepenyse ir inkstuose. Dėl jo stokos sukeltos anemijos pasekmių ypač nukenčia vegetarės ir veganės, atsisakančios mėsos, kiaušinių, pieno produktų, jūros gėrybių, jeigu jos papildomai nevartoja šio vitamino.
Kiti kraujo rodikliai nėštumo metu
Be eritrocitų, kraujo tyrimai nėštumo metu apima ir kitų svarbių rodiklių įvertinimą.
Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai)
Leukocitų nėštumo metu fiziologiškai padaugėja, ypač neutrofilų sąskaita (fiziologinis stresas). Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis. Manoma, kad tai vyksta dėl padidėjusio estrogenų ir kortizolio kiekio. Neutrofilų padaugėja, nes nėštumo metu sumažėja neutrofilų apoptozė. Jų chemotaksis ir fagocitinis aktyvumas yra sumažėjęs dėl inhibuojamųjų faktorių nėščios moters serume. Leukogramoje gali būti mielocitų, metamielocitų, nėštumo metu tai nėra patologijos požymis, tai rodo aktyvų kraujo čiulpų atsaką į padidėjusią eritropoetino gamybą nėštumo metu. Taip pat fiziologiškai leukocitų kiekis didėja gimdant (stresinė situacija) ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo (kelias dienas po jo), gali pasiekti net iki 30 000/μl. Praėjus 4-6 savaitėms po gimdymo, leukocitų kiekis grįžta į normą. Limfocitų kiekis I ir II nėštumo trimestrą sumažėja ir padidėja III trimestrą. Būdinga monocitozė, ypač I trimestrą, tačiau ji mažėja didėjant nėštumo trukmei. Monocitų ir limfocitų santykis yra labai padidėjęs.
Trombocitai (kraujo plokštelės)
Trombocitų kiekis normos atveju nėštumo metu nekinta arba sumažėja nedaug, padidėjimas yra retas. Trombocitų kiekis sumažėja dėl hemodiliucijos, padidėjusio trombocitų sunaudojimo. Norma - 140-300x10e9/l. Apie 5 proc. nėščiųjų būna saikingai sumažėjęs trombocitų kiekis. Gestacinė trombocitopenija - tai nedidelis asimptomis trombocitų kiekio sumažėjimas, atsiradęs III trimestrą, kai pacientė prieš nėštumą neturėjo trombocitopenijos, ji savaime praeina po gimdymo. Trombocitų kiekis turi būti >70x10e9/l, apie 1/3 nėščiųjų būna 130-150x10e9/l. Trombocitų kiekis normalizuojasi po gimdymo praėjus 2-12 savaičių.
Taip pat skaitykite: Gliukozės normos nėštumo metu
Krešėjimo faktoriai
Nėštumas - hiperkoaguliacinė būklė, tai tarsi moters paruošimas gimdymui, kad nenukraujuotų. Nėštumo metu padidėja krešėjimo faktorių (VII, VIII, IX, X, XII ir von Willebrando faktoriaus), plazmos fibrinogeno koncentracija kraujyje, o plazmos fibrinolizinis aktyvumas sumažėja. Krešėjimas vyksta intensyviau, dėl to padidėja giliųjų venų trombozės ar kitų su krešėjimu susijusių būklių rizika (2). Klinikininėje praktikoje įprasta, kad įtariant giliųjų kojų venų trombozę ar plaučių arterijos trombemboliją, atliekamas D-dimerų tyrimas. Žinoma, kad nėštumo metu D-dimerų koncentracija kraujyje padidėja, tačiau koks padidėjimas dar yra normalus, o kada jau reikėtų galvoti apie trombozę? Literatūroje nurodoma, kad kiekvieną nėštumo trimestrą D-dimerų koncentracija padidėja apie 39 proc. nuo įprastinės normos ribos, taigi III nėštumo trimestrą D-dimerų koncentracija būna didžiausia (4, 5).
Kepenų funkcijos rodikliai
Pagrindiniai praktikoje kepenų funkciją atspindintys rodikliai yra bendrasis bilirubinas, aspartatamino transferazė (AST), alanininė transaminazė (ALT), šarminė fosfatazė (ŠF). Bendrasis bilirubino kiekis viso nėštumo metu yra mažesnis nei ne nėščios moters. Manoma, kad tokie pokyčiai vyksta dėl hemodiliucijos. AST ir ALT yra svarbiausi diagnozuojant kepenų ligas. AST ir ALT aktyvumo pokyčiai nėštumo metu išlieka prieštaringi. Keletas tyrimų pastebėjo nedidelį AST ir ALT padidėjimą III nėštumo trimestrą, tačiau dauguma tyrimų rodo, kad AST ir ALT aktyvumas nesikeičia, išlieka toks pat kaip ir ne nėščių moterų. Vadinasi, padidėjus AST ar ALT virš normos ribų, tikslingas detalesnis ištyrimas. ŠF padidėja nėštumo metu (apie 2-4 kartus), ypač III nėštumo trimestrą. Padidėjimas siejamas ne tik su kepenų ŠF sintetinės funkcijos padidėjimu, bet labiau su placentos ŠF suintensyvėjusia gamyba. III nėštumo trimestrą taip pat padidėja kaulų ŠF sintezė ir padidėjęs kiekis išlieka iki 6 savaičių po gimdymo, todėl nėščioms moterims netikslinnga tirti ŠF nėštumo metu, įtariant nėščiųjų cholestazę.
C reaktyvusis baltymas (CRB)
Įtariant uždegimą, klinikinėje praktikoe įprasta atlikti C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimą. Daugelio tyrimų rezultatai parodė, kad sveikų nėščių moterų CRB kiekis kraujyje yra didesnis nei ne nėščių moterų. Taip yra dėl to, kad pats nėštumas sukelia nedidelį sisteminį uždegiminį atsaką. CRB yra ūminės fazės baltymas, kuris gaminamas kepenyse kaip atsakas į placentos prouždegiminius citokinus, ypač į IL-6 ir TNF-α. Tyrimuose aprašoma, kad didžiausias galimas CRB kiekis nėštumo metu yra iki 20 mg/l, esant didesniam kiekiui, jau reikia galvoti apie infekciją.
Inkstų funkcijos rodikliai
Nėštumo metu dėl hormonų pokyčių (padidėjusio progesterono ir aldosterono kiekio), vaisiaus išskiriamų produktų, šlapimtakių suspaudimo didėjant gimdai, didėjant cirkuliuojančiam kraujo tūriui vyksta pokyčiai ir šlapimo išskyrimo sistemoje. Glomerulų filtracijos greitis (GFG) padidėja iki 50 proc., o tai rodo apie suaktyvėjusią inkstų funkciją. Padidėjus GFG, suaktyvėja šlapalo ir kreatinino išskyrimas pro inkstus, todėl kraujo plazmoje jų kiekis sumažėja.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, siekiant užtikrinti motinos ir vaisiaus sveikatą.
Privalomi tyrimai pirmojo apsilankymo metu (iki 12 sav.)
- Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) (vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val.)
- Tyrimas dėl sifilio
- Tyrimas dėl ŽIV
- Tyrimas dėl raudonukės antikūnų (IgG ir IgM)
- Šlapimo tyrimas (vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų)
Kiti rekomenduojami tyrimai
- Tyrimas dėl lytiškai plintančių ligų (Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum)
- Cervikalinis tepinėlis (siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpyje)
- Kombinuotas patikros testas dėl Dauno ir Edvardso sindromų (11-13 sav. ir 14-22 sav.)
- Amniocentezė arba choriono gaurelių biopsija (esant padidėjusiai chromosomų patologijos rizikai)
- Makšties pasėlis dėl B grupės streptokoko (BGS) (35-37 nėštumo savaitę)
- Tyrimas dėl herpes simplex viruso (HSV) (simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga)
Bendrieji patarimai nėščioms moterims
Nėštumo metu svarbu laikytis sveikos gyvensenos, kad būtų užtikrinta motinos ir vaisiaus sveikata. Rekomenduojama subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir streso vengimas. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl bet kokių sveikatos problemų ar nerimą keliančių simptomų. Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę.
tags: #eritrocitai #kraujyje #nestumo #metu