Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai itin svarbu rūpintis savo sveikata ir stebėti įvairius rodiklius. Vienas iš jų - gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje. Nėštumo metu gali išsivystyti gestacinis diabetas, todėl svarbu žinoti normas, tyrimų metodus ir ką daryti, jei rodikliai nukrypsta nuo normos.
Kas yra gestacinis diabetas?
Gestacinis diabetas - tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, kuris pirmą kartą diagnozuojamas nėštumo metu. Jo metu kraujyje padidėja gliukozės kiekis. Nėštumo metu gaminami hormonai veikia priešingai nei insulinas, todėl gliukozė negali patekti į ląsteles ir būti panaudojama kaip energija. Dėl to kraujyje susidaro per didelis gliukozės kiekis.
Europoje, vadovaujantis IADSP kriterijais, nėščiųjų diabetas diagnozuojamas 5-15 iš 100 moterų. Didesnę tikimybę susirgti nėščiųjų diabetu turi moterys, kurių kūno masės indeksas yra 30 ir daugiau, kurios anksčiau pagimdė 4,5 kg ir daugiau svėrusį naujagimį, arba kurioms ankstesnių nėštumų metu jau buvo nustatyta ši liga.
Kodėl svarbu stebėti gliukozės kiekį nėštumo metu?
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį tiek motinai, tiek kūdikiui, net jei moteris anksčiau niekada nesirgo cukriniu diabetu. Jei gliukozė ilgą laiką viršija normą, kūdikis gali per daug priaugti svorio gimdoje (makrosomija), o tai apsunkina gimdymą. Taip pat didėja naujagimio hipoglikemijos (per žemo cukraus kiekio) rizika po gimimo, gali vystytis kvėpavimo problemos ar nestabilus gliukozės kiekis pirmosiomis gyvenimo dienomis. Ilgainiui padidėja vaiko rizika sirgti diabetu ar antsvoriu ateityje.
Kada atliekami gliukozės tyrimai nėštumo metu?
Gliukozės tyrimai nėštumo metu yra svarbi įprastinės priežiūros dalis. Net jei moteris jaučiasi visiškai sveika, gydytojas vis tiek paskiria šiuos tyrimus, nes gestacinis diabetas gali vystytis be jokių akivaizdžių simptomų.
Taip pat skaitykite: Kas yra cukraus kreivė vaikams?
Dažniausiai atliekami šie tyrimai:
- Gliukozės kiekio tyrimas nevalgius: Atliekamas nėštumo pradžioje, kai yra atliekami visi tyrimai reikalingi nėščiosioms. Taip pat gali būti atliekamas reguliariai, jei yra padidėjusi gestacinio diabeto rizika.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Pagrindinis metodas, naudojamas diagnozuoti gestacinį diabetą. Jis dažniausiai atliekamas tarp 24-28 nėštumo savaitės.
Kaip pasiruošti gliukozės tyrimui?
Prieš gliukozės tyrimą nėščioji turi bent 3 paras normaliai maitintis, neribodama angliavandenių. Tyrimas atliekamas ryte, nėščioji turi būti 8-14 val. nevalgiusi.
Kaip atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys (GTM)?
- Pirmiausia paimamas kraujas nevalgius, kad būtų nustatytas pradinio gliukozės kiekio lygis.
- Tada moteris turi išgerti 75 g gliukozės tirpalą.
- Po 1 val. ir po 2 val. vėl paimami kraujo mėginiai.
- Įvertinami visi trys rezultatai: nevalgius, po 1 val. ir po 2 val.
Gliukozės normos nėštumo metu
Gliukozės normos nėštumo metu yra griežtesnės nei ne nėščioms moterims, nes net ir nedidelis cukraus kiekio padidėjimas gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
Gliukozės kiekis nevalgius
Gliukozės kiekio tyrimas nevalgius (tuščiu skrandžiu) atliekamas ryte, po mažiausiai 8 val. nevalgymo. Normalios vertės:
- Norma: 3,3 - 5,1 mmol/l
- Ribinė vertė: 5,1 - 5,6 mmol/l - reikalingas papildomas vertinimas ar GTT
- Diagnozuojamas gestacinis diabetas: ≥ 5,1 mmol/l
Gliukozės kiekis po valgio
Kai kurioms nėščiosioms tenka matuotis gliukozę 1-2 val. po valgio, ypač jei diagnozuotas gestacinis diabetas. Vertinamos šios ribos:
Taip pat skaitykite: Sveika vaikų mityba ir cukrus
- Po 1 val.: < 7,8 mmol/l
- Po 2 val.: < 6,7 mmol/l
Gliukozės normos GTT tyrime
Atliekant 75 g gliukozės toleravimo testą (GTT), vertinami trys etapai:
| Tyrimo etapas | Norma pagal PSO (mmol/l) |
|---|---|
| Nevalgius | < 5,1 |
| Po 1 val. po gliukozės | < 10,0 |
| Po 2 val. po gliukozės | < 8,5 |
Gliukozės normos: nėštumo metu ir įprastai
| Tyrimo tipas | Nėščioms moterims | Ne nėštumo metu |
|---|---|---|
| Gliukozė nevalgius | < 5,1 mmol/l | 3,9 - 5,5 mmol/l |
| 1 val. po valgio | < 7,8 mmol/l | < 7,8 mmol/l |
| 2 val. po valgio | < 6,7 mmol/l | < 7,8 mmol/l |
| GTT 1 val. po 75g gliukozės | < 10,0 mmol/l | < 10,0 mmol/l |
| GTT 2 val. po 75g gliukozės | < 8,5 mmol/l | < 7,8 mmol/l |
Ką daryti, jei gliukozės kiekis per didelis?
Padidėjęs gliukozės kiekis nėštumo metu dar nereiškia, kad reikės insulino ar kad laukia sudėtingas nėštumas. Daugeliu atvejų užtenka koreguoti mitybą, fizinį aktyvumą ir reguliariai stebėti cukraus kiekį kraujyje. Tačiau kiekviena situacija vertinama individualiai, priklausomai nuo rezultatų ir vaisiaus vystymosi.
Mitybos korekcija
Pirmas žingsnis visada yra mitybos korekcija. Gydytojas ar dietologas dažniausiai pateikia rekomendacijas, kurios apima:
- Mažesnius, bet dažnesnius valgymus (5-6 kartus per dieną)
- Ribojamą greitųjų angliavandenių kiekį (cukrus, balta duona, sultys, kepiniai)
- Daugiau skaidulų turinčių produktų - daržovių, nesmulkintų grūdų
- Pakankamą baltymų kiekį - mėsa, kiaušiniai, ankštiniai, žuvis
- Vengimą ilgo badavimo - net jei apetito mažiau, svarbu reguliariai maitintis
Svarbiausia - palaikyti stabilų gliukozės kiekį visą dieną, kad būtų išvengta staigių šuolių po valgio. Gali būti rekomenduojamas gliukozės matavimas namuose kelis kartus per dieną (nevalgius ir po valgio), kad būtų įvertinta, kaip organizmas reaguoja į maistą.
Fizinis aktyvumas
Reguliarus fizinis aktyvumas yra svarbus sergant gestaciniu diabetu. Jis sumažina gliukozės koncentraciją kraujyje, pagerindamas jautrumą insulinui. Rekomenduojama būti fiziškai aktyviai 30-60 minučių per dieną, 3-7 kartus per savaitę.
Taip pat skaitykite: Ryšys tarp kiaušinių ir cukraus
Gydymas insulinu
Jei po 1-2 savaičių mitybos korekcijos gliukozės kiekis vis tiek viršija normą, arba vaisiaus augimas ultragarsu rodo per didelį svorį, ar atsiranda papildomų rizikos veiksnių (aukštas kraujospūdis, preeklampsija), tuomet gali būti paskirtas medikamentinis gydymas, dažniausiai insulino injekcijomis. Tablečių (geriamųjų vaistų nuo diabeto) nėščioms moterims dažniausiai neskiriama dėl saugumo.
Svarbu žinoti, kad insulinas nėštumo metu nėra pavojingas nei moteriai, nei vaisiui - jis neperduodamas per placentą ir veikia tik motinos organizme. Tinkamai koreguojant dozes, galima išlaikyti visą nėštumą saugų, o gimdymas vyksta natūraliai.
Priežiūra nustačius gestacinį diabetą
Nustačius nėščiųjų diabetą, nėščioji konsultuojama sveikatos priežiūros specialistų komandos (endokrinologo, akušerio ginekologo, akušerio ir, jei yra tokia galimybė, dietologo). Būsimai mamai yra patariama, kaip reikia tirtis gliukozės kiekį kraujyje ir kokie galimi svyravimai (normos ribos).
Siekiant įvertinti vaisiaus augimą sergančioms nėščiųjų diabetu moterims dažniau atliekamas ultragarsinis tyrimas. Nėštumo metu gydytojas ir akušeris informuos apie gimdymo laiką ir būdus, skausmo malšinimą, gydymą gimdymo metu ir po jo.
Idealu būtų gimdyti 38 - 41 nėštumo savaitę, tačiau dėl kiekvieno atvejo sprendžiama individualiai. Dažniausiai moteriai, sergančiai nėščiųjų diabetu, gimdymo metu gliukozės kiekio kraujyje tirti nereikia. Jeigu naujagimiui neprireikia papildomos priežiūros, jis paliekamas su mama. Labai svarbu, kad moteris maitintų kūdikį savo pienu. Praėjus kelioms valandoms po gimimo bus tiriamas naujagimio gliukozės kiekis kraujyje ir vertinama, ar jis nėra per mažas.
Po gimdymo
Po gimdymo nėščiųjų diabetas dažniausiai baigiasi, todėl medikai gali patarti nutraukti gydymą. Tyrimo rezultatus pakomentuos šeimos gydytojas, pas kurį reikia apsilankyti po gimdymo praėjus 6 - 12 savaičių. Jeigu gliukozės kiekis kraujyje išliks padidėjęs, būtinas vizitas pas endokrinologą.
Moterims, sirgusioms nėščiųjų diabetu, yra didesnė tikimybė per artimiausius 5 - 15 metų susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Todėl rekomenduojama kas metus kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.
Planuojant būsimus nėštumus, moterims reikėtų žinoti, kad normalus KMI, sveika mityba, reguliari mankšta sumažina tikimybę pakartotinai susirgti nėščiųjų diabetu. Tad planuojančioms pastoti pacientėms, rekomenduojama ištirti glikemiją nevalgius ir vartoti 5 mg per dieną folio rūgšties.
Gliukozės kiekio matavimo dažnis
Nustačius gestacinį diabetą, rekomenduojama matuoti gliukozės kiekį ryte nevalgius, 1 val. po pusryčių ir 2 val. prieš pietus, 1 val. po pietų ir 2 val. prieš vakarienę, 1 val. po vakarienės ir 2 val. Vėliau, kai ženklių gliukozės kiekio kraujyje svyravimų nebėra - situaciją galima aptarti su gydančiu gydytoju ir pasirinkti kitą gliukozės kiekio matavimo dažnio režimą, tačiau išlieka rekomendacija matuoti gliukozės kiekį nevalgius ir po 3 pagrindinių valgių.
Labai svarbu ne tik matuoti, bet ir registruoti gliukozės rodiklius popieriniame ar elektroniniame dienyne, ar su gliukomačiu susietoje programėlėje telefone. Taip registruojant rodiklius galima pastebėti visus rodiklių svyravimų dėsningumus ir lengviau rasti sprendimą, kaip šiuos pakitimus valdyti.
Tiksliniai gliukozės rodikliai
Siekiama, kad 70% paros laiko gliukozės rodikliai būtų tarp 3,5 mmol/l ir 7,8 mmol/l. Laikas virš tikslinių ribų (gliukozės kiekis daugiau nei 7,8/ mmol/l) turėtų būti mažiau nei 25 proc. Laikas žemiau tikslinių ribų (gliukozės kiekis mažiau nei 3,5 mmol/l) turi būti minimalus. Glikemijos variabilumo koeficientas turėtų būti mažesnis nei 36 proc.
Specialistų pagalba
Nustačius gestacinį diabetą, svarbu bendradarbiauti su specialistais - gydytoju endokrinologu, gydytoju dietologu, slaugytoju diabetologu ir gydytoju akušeriu ginekologu. Jų rekomendacijos dėl savirūpos, gyvensenos pokyčių ir rizikos mažinimo labai svarbios.
Jei gliukozės kiekį matuojate kasdien kelis kartus, laikotės specialistų mitybos ir fizinio krūvio rekomendacijų, tačiau dažniau nei 3 kartus per savaitę įvairiu paros metu stebite didesnį nei siektina gliukozės kiekį kraujyje, gali tekti pradėti insulino terapiją. Priklausomai nuo situacijos ir gliukozės rodiklių parenkamas kiekvienai moteriai individualus gydymo insulinu režimas.
Hipoglikemija
Hipoglikemija - tai būklė, kai sergančiajam CD glikemija sumažėja ≤ 3,9 mmol/l. Tai dažniausia gydymo insulinu komplikacija. Daugelis pacientų patiria prakaitavimą, širdies plakimą, drebulį, alkį, mieguistumą, kai kurie tampa irzlūs ar net agresyvūs. Epizodus gali sukelti nereguliarus valgymas, neįprastas fizinis aktyvumas ar alkoholio perteklius.