Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, laukimo ir vilties. Tačiau kartu tai ir metas, kai moteris patiria didelius hormoninius, fizinius ir emocinius pokyčius. Šie pokyčiai gali sukelti įvairių emocinių sunkumų, įskaitant ir depresiją. Priešgimdyvinė depresija, dar vadinama depresija nėštumo metu, yra nuotaikos sutrikimas, kuris gali paveikti moteris bet kuriuo nėštumo etapu. Šiame straipsnyje aptarsime priešgimdyvinės depresijos simptomus, priežastis ir galimus gydymo būdus.
Emociniai ir fiziniai pokyčiai nėštumo metu
Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.
Pirmieji nėštumo mėnesiai: jausmų sumaištis
Pirmuosius nėštumo mėnesius būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.
Antrasis trimestras: ryšio su kūdikiu stiprėjimas
Jėgų ir emocijų antplūdis, kurį dažnai lydi pagerėjusi fizinė savijauta. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaikeliu. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes. Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus. Kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu. Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate.
Trečiasis trimestras: pasiruošimas gimdymui ir nerimas
Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti. Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra. Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime. Stiprėjantis ryšys su mažyliu ir jo pažinimas, vis didesnis suvokimas jo, kaip atskiro žmogaus, vis dažniau paskatina galvoti apie gimdymą.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams, kenčiantiems nuo depresijos
Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Dažnai gali aplankyti mintis apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo.
Priešgimdyvinės depresijos simptomai
Priešgimdyvinės depresijos simptomai gali būti įvairūs ir skirtis kiekvienai moteriai. Dažniausi simptomai:
- Nuolatinis liūdesys, verksmingumas.
- Energijos stoka, nuovargis.
- Sumažėjęs susidomėjimas įprasta veikla.
- Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
- Apetito pokyčiai (apetito stoka arba persivalgymas).
- Nerimas, irzlumas.
- Sunkumai susikaupti, priimti sprendimus.
- Kaltės, bevertiškumo jausmai.
- Mintys apie savižudybę ar žalojimąsi.
Svarbu pažymėti, kad kai kurie iš šių simptomų, tokie kaip nuovargis ir miego sutrikimai, gali būti būdingi ir normaliam nėštumui. Tačiau, jei šie simptomai yra stiprūs, užsitęsę ir trukdo kasdieniam gyvenimui, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Priešgimdyvinės depresijos priežastys yra kompleksinės ir gali būti susijusios su įvairiais veiksniais:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti nuotaiką.
- Emociniai veiksniai: Nėštumas yra didelis pokytis moters gyvenime, kuris gali sukelti stresą, nerimą ir baimę.
- Fiziniai veiksniai: Nėštumo metu moteris patiria įvairių fizinių pokyčių, tokių kaip pykinimas, nuovargis ir svorio augimas, kurie gali prisidėti prie depresijos.
- Socialiniai veiksniai: Socialinio palaikymo trūkumas, problemos santykiuose, finansiniai sunkumai ir kiti socialiniai veiksniai gali padidinti depresijos riziką.
- Asmeninė ir šeimos istorija: Moterys, kurios anksčiau yra sirgusios depresija arba kurių šeimoje yra sergančių depresija, turi didesnę riziką susirgti priešgimdyvine depresija.
- Sudėtinga gimdymo patirtis: Depresijos riziką gali padidinti ir sudėtinga gimdymo patirtis - nesvarbu, ar tai būtų planinis cezario pjūvis, gimdymas namuose, ar ilgas gimdymas su intervencijomis.
Priešgimdyvinės depresijos poveikis
Priešgimdyvinė depresija gali turėti neigiamą poveikį tiek motinai, tiek kūdikiui. Motinai depresija gali sukelti sunkumų rūpintis savimi ir kūdikiu, pabloginti santykius su partneriu ir kitais šeimos nariais. Kūdikiui depresija gali padidinti priešlaikinio gimdymo, mažo svorio gimimo ir kitų sveikatos problemų riziką. Be to, motinos depresija gali paveikti kūdikio emocinę ir pažintinę raidą.
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant vaiką: depresijos įveikimas
Gydymo būdai
Laimei, priešgimdyvinė depresija yra gydoma. Yra įvairių gydymo būdų, kurie gali padėti moterims įveikti depresiją ir pasirūpinti savimi bei savo kūdikiu. Gydymo būdai gali būti:
- Psichoterapija: Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET) ir tarpasmeninė terapija (IPT), gali padėti moterims įveikti neigiamas mintis ir jausmus, išmokti įveikos strategijų ir pagerinti santykius su kitais.
- Medikamentinis gydymas: Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti antidepresantų. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimos rizikos ir naudos vartojant antidepresantus nėštumo metu.
- Alternatyvūs gydymo būdai: Kai kurioms moterims gali padėti alternatyvūs gydymo būdai, tokie kaip akupunktūra, joga, meditacija ir aromaterapija.
- Sveika gyvensena: Sveika gyvensena, įskaitant reguliarų fizinį aktyvumą, sveiką mitybą ir pakankamą miegą, gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus.
- Dėmesingumas ir atsipalaidavimas: Naudinga praktikuoti dėmesingumą, kad sumažintumėte nerimą ir stresą.
Kaip padėti sau ir artimiesiems
Jei jaučiate priešgimdyvinės depresijos simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Taip pat galite imtis šių veiksmų, kad padėtumėte sau:
- Kalbėkite apie savo jausmus: Pasikalbėkite su savo partneriu, šeimos nariais, draugais arba psichologu apie tai, kaip jaučiatės.
- Prašykite pagalbos: Nebijokite prašyti pagalbos iš artimųjų arba specialistų.
- Skirkite laiko sau: Skirkite laiko veiklai, kuri jums patinka ir padeda atsipalaiduoti.
- Rūpinkitės savo fizine sveikata: Valgykite sveiką maistą, reguliariai mankštinkitės ir pakankamai miegokite.
- Venkite streso: Stenkitės vengti streso ir įtampos.
- Dalyvaukite nėščiųjų grupėse: Dalyvavimas nėščiųjų grupėse gali padėti jums susisiekti su kitomis moterimis, kurios patiria panašius sunkumus.
Jei jūsų artimasis jaučia priešgimdyvinės depresijos simptomus, galite jam padėti:
- Būkite supratingi ir palaikantys: Klausykite, ką jis sako, ir pripažinkite jo jausmus.
- Pasiūlykite pagalbą: Pasiūlykite pagalbą su namų ruošos darbais, kūdikio priežiūra arba kitais dalykais, kurie jam kelia stresą.
- Paskatinkite kreiptis į gydytoją: Paskatinkite jį kreiptis į gydytoją ir pasiūlykite padėti susirasti tinkamą specialistą.
- Būkite kantrūs: Atminkite, kad depresija yra liga, kuri reikalauja gydymo ir laiko.
Pogimdyvinė depresija: kas tai ir kuo ji skiriasi nuo motinystės melancholijos?
Motinystės melancholija ir pogimdyvinė depresija - tai dvi skirtingos būklės, su kuriomis susiduria moterys po gimdymo. Motinystės melancholija dažniausiai susijusi su hormonų pokyčiais, nuovargiu ir prisitaikymu prie naujos kasdienybės. Šie jausmai paprastai praeina per kelias savaites ir netrukdo motinai pasirūpinti savimi ir kūdikiu. Pogimdyvinė depresija yra rimtesnė ir ilgalaikė būsena, kuri dažniausiai trunka ilgiau nei dvi savaites. Ji pasižymi intensyvesniais simptomais, tokiais kaip nuolatinis liūdesys, apatija, nerimas, sunkumai rūpintis kūdikiu, miego sutrikimai ir pan. Pogimdyvinė depresija rimtai paveikia moterį, todėl svarbu laiku pastebėti simptomus ir kreiptis pagalbos. Jei nuotaikų svyravimai ir liūdesys trunka ilgiau nei dvi savaites, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.
Iki 80% moterų pasireiškia motinystės melancholija. Pogimdyminė depresija pasireiškia 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%) gali pasireikšti sunkesnė už pogimdyminę depresiją būklė - pogimdyminė psichozė. Svarbu suprasti, kad aplinkiniai, o kartais ir pati moteris nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų. Kartais moterys geba ją užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“.
Taip pat skaitykite: Pogimdyminės depresijos simptomai ir gydymas
Pogimdyvinė depresija vyrams
Pogimdyvinė depresija dažniausiai siejama su moterimis, tačiau ji paveikia ir vyrus. Apie 10 procentų vyrų susiduria su panašiomis problemomis, kai jų emocinė būklė pablogėja dėl streso, nesugebėjimo prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo ar kitų psichologinių veiksnių. Dažniausiai šiuos jausmus vyrai ignoruoja ir nesikreipia pagalbos dėl visuomenėje gajų stereotipų, kurie skatina manyti, kad vyrai turi būti „stiprūs“ ir „neparodyti silpnumo“. Vyrams pasireiškiančios pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs, kaip ir moterims. Pasireiškus pogimdyminės depresijos simptomams vyrams, kaip ir moterims, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos ir pradėti gydytojo rekomenduotą gydymą.
Pagalba ir parama
Svarbu suprasti, kad priešgimdyvinė ir pogimdyvinė depresija yra rimtos būklės, kurias reikia gydyti. Jei jaučiate bet kurį iš minėtų simptomų, nedvejokite kreiptis į gydytoją arba psichologą. Taip pat galite kreiptis į įvairias paramos grupes ir organizacijas, kurios teikia pagalbą moterims, patiriančioms emocinių sunkumų nėštumo metu ir po gimdymo.
Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje.