Pogimdyminė Depresija: Simptomai, Priežastys ir Pagalbos Būdai

Skaudūs įvykiai, nutikę pastaraisiais metais, kai jaunos mamos ryžosi drastiškiems veiksmams prieš savo vaikus ar net atėmė jiems gyvybę ir pačios pasitraukė iš gyvenimo, atkreipė dėmesį į pogimdyminės depresijos problemą. Ekspertai teigia, kad oficialiai diagnozuojama kelios dešimtys šios ligos atvejų per metus, tačiau tikrasis problemos mastas yra didesnis. Tyrimai rodo, kad pogimdyminės depresijos simptomus patiria viena iš keturių moterų. Tai reiškia, kad daugelis atvejų lieka neatpažinti ir nediagnozuoti.

Kas Yra Pogimdyminė Depresija?

Pogimdyminė depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo. Šio psichikos sutrikimo nustatymas gali būti keblus, nes somatiniai simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos jaučia visos naujagimių mamos. Dėl to pogimdyminė depresija turėtų būti vertinama kompleksiškai.

Motinystės Melancholija

Nereikėtų pernelyg išsigąsti motinystės melancholijos (angl. baby blues), kurią patiria nuo 60 iki 80 proc. visų gimdžiusių moterų. Skirtingai nei depresija, melancholija nėra liga. Ji gali prasidėti vos kelios dienos po gimdymo ir tęstis apie dvi savaites, tačiau praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus.

Pogimdyminės Depresijos Priežastys

Priežasčių, kodėl prasideda pogimdyminė depresija, yra daug. Tai gali būti sudėtingas nėštumo laikotarpis, komplikuotas, psichologiškai ar fiziškai traumuojantis gimdymas, iki nėštumo ar nėštumo metu išgyventa depresija, hormonų pusiausvyros sutrikimas. Kai moteris yra vieniša, jai niekas nepadeda, pogimdyminę depresiją gali sukelti pervargimas, išsekimas, konfliktiški santykiai su partneriu. Jei moteris nėra sukaupusi reikiamo stažo, negauna motinystės išmokos, pinigų neturėjimas, kai reikia nupirkti kūdikiui drabužėlių ar maisto, taip pat gali būti viena iš priežasčių.

Siekiant nustatyti, kas sukelia pogimdyminę depresiją, tiriami įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, užimtumas, socialinis palaikymas, saugumas, žinia apie nėštumą, motinystės patirtis, pajamos ir kt. Nėra vienos konkrečios priežasties šiam sutrikimui rastis.

Taip pat skaitykite: Pirmieji motinystės metai

Hormonų Pokyčiai

Nėštumo laiku moters organizme estrogenų bei progesterono kiekis būna kur kas didesnis (iki kelių šimtų kartų) negu įprastai. Didėja tiroksino poreikis. Gimus vaikeliui ir placentai, per pirmąsias paras estrogenų ir progesterono kiekis moters organizme greitai ir labai smarkiai sumažėja. Su placenta išeina ir jos gaminti hormonai. Kortizolio ir β endorfinų lieka trečdalis to, kiek buvo iki gimdymo. Tiroksino irgi pasidaro mažiau, nei įprastai - mažiausiai jo būna praėjus trims savaitėms po gimdymo. Palaipsniui atjunkant, prolaktino irgi palaipsniui mažėja, ir kažkuriuo metu dar tebemaitinančiai moteriai prasideda menstruacijos. Taigi yra nemažai priežasčių manyti, kad už moters emocinę būseną po gimdymo labiausiai „atsakingi“ hormonai.

Kiti Veiksniai

Kiti svarbūs veiksniai, galintys turėti įtakos pogimdyminei depresijai:

• Ar planuotas, ar lauktas buvo šis vaikas?
• Kaip praėjo gimdymas?
• Kokie susiklostė santykiai su medikais?
• Ar gimdymo metu moteris jautė pakankamą medikų pagarbą ir rūpestį, ar buvo atsižvelgiama į jos norus, ar mama jaučia, kad buvo padaryta viskas, kad ji ir kūdikis jaustųsi gerai?
• Ar ji džiaugiasi gimdymu?
• Jei tai pirmas vaikas, tapimas mama yra neišvengiamas šokas.
• Reikia laiko išmokti daugybės visiškai naujų nežinomų dalykų, ir neretai nėra kam jų pamokyti.
• Daug bejėgiškumo, nerimo, abejonių, vienatvės.
• Reikia laiko įgyti pasitikėjimo savimi šioje naujoje situacijoje.
• Netrukus moteris pastebi, kad jos laisvė dingo.
• Mama jaučiasi lyg įkalinta, uždaryta viena namuose su vaiku, ir nėra net su kuo pasikalbėti…
• Po gimdymo beveik kiekviena moteris yra nepatenkinta savo išvaizda.
• Staiga pasikeičia santykiai ir moters vaidmuo šeimoje. Iš žmonos ji tampa mama.
• Reikia laiko suvokti naują vaidmenį.
• Santykiai su vyru irgi patiria daugybę išbandymų.

Pogimdyminės Depresijos Simptomai

Pogimdyminė depresija dažniausiai pasireiškia per pirmas keturias savaites pagimdžius, tačiau gali pasireikšti ir vėliau - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus. Svarbu suprasti, kad depresija po gimdymo yra liga. Ji nesibaigia savaime, tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, simptomai neišblaškomi trumpalaike malonia veikla ar gavus emocinį palaikymą, būsena gali sunkėti, savijauta prastėti, nuovargis nepraeina net gerai išsimiegojus.

Pagrindiniai simptomai:

• Sutrikęs miegas ir apetitas.
• Neviltis.
• Malonumo jausmo praradimas.
• Apatija.
• Užsisklendimas nuo artimųjų.
• Savęs nuvertinimo jausmas.
• Sunkumai rasti ir pajausti ryšį su kūdikiu.
• Nuotaikos sutrikimai, dirglumas, nemiga, nuovargis.
• Prieštaringi ar negatyvūs jausmai kūdikiui.
• Abejonės savo sugebėjimu rūpintis kūdikiu.
• Nuolatinė kaltė, nes mano, kad yra bloga motina (arba bijo tokia tapti).
• Nerimastingi nuogąstavimai, kad kūdikiui nenutiktų kas nors bloga.
• Mintys apie savižudybę.
• Įvairios įkyrios mintys ir veiksmai, nerimo apraiškos.

Moterys neretai pačios pastebi dažniau pasitaikančius psichologinės būklės pokyčius, todėl užduoda sau klausimus:

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas

• „Ar normalu susilaukti labai laukto kūdikio ir juo nesidžiaugti?“
• „Kodėl džiugias akimirkas užgožia liūdesys, tuštuma, ašaros?“
• „Ar normalu yra laukti, kol kas nors ateis ir išgelbės mane nuo mano pačios kūdikio?“

Kritiniai Simptomai

Jei moteris:

• Pradeda atkakliai kalbėti, kokia ji beviltiška, niekam tikusi motina.
• Teigia, kad ji tik kenkia savo vaikui.
• Sako, kad jam ir kitiems būtų geriau, jei jos ir/ar vaiko neliktų.
• Teigia, koks baisus pasaulis, į kurį ji paleido šį vargšą vaiką.
• Girdi garsus, balsus, mato vaizdus, kurių kiti negirdi, nemato.
• Praranda ryšį su realybe.

Tuomet metas ieškoti profesionalios pagalbos nedelsiant.

Pogimdyminės Psichozės Simptomai

Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).

Ką Daryti Pajutus Simptomus?

Visų pirma, pagalbos ranką svarbu ištiesti pačiam sau. Paklauskite savęs:

• Ar mano lūkesčiai sau realistiški?
• Kaip kasdien save padrąsinu ir rūpinuosi minčių švara?
• Kaip suprantu miego svarbą savo organizmui ir ieškau būdų pailsėti?
• Ar mano mityba pilnavertė, o valgymo įpročiai tinkami?
• Kaip fiziniu aktyvumu padedu savo kūnui stiprėti ir atsigauti?

Tuo atveju, kai mamai darosi per sunku pasirūpinti naujagimiu, o emocinė ir psichikos sveikata prastėja, į pagalbą turėtų atskubėti artimieji. Kai moteriai sunku suprasti, ar jai reikia pagalbos, o šeima nežino, kaip padėti, svarbu kreiptis į specialistus. Visais atvejais yra svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypač kai vyksta svarbūs išgyvenimai, siejantys visą šeimą, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku.

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas

Artimųjų Pagalba

Gimus vaikeliui ir grįžus visiems namo, šeimos nariai turėtų užtikrinti mamai miegą, ramybę ir maistą. Reikia moterį pagloboti ir perimti iš jos visus buities darbus, leisti mamai rūpintis tik vaiku ir savimi, nes jiems reikia laiko susipažinti ir išmokti būti kartu. Susitarus tarpusavyje, vyras kuriam laikui turėtų perimti bendravimo su artimaisiais ir draugais naštą - atsiliepti į skambučius ir nebijoti pasakyti, kad mama dabar užsiėmusi, negali kalbėti, ir ji pati paskambins, kai galės. Reikia aiškiai ir drąsiai visiems pasakyti, iki kada jūs nepriimat svečių.

Be galo svarbu, kad namiškiai visapusiškai moterį palaikytų emociškai, pagirtų, visaip kaip parodytų, kad vertina ją pačią ir jos atliekamą darbą. Būtų puiku, kad artimieji pasiūlytų savo pagalbą. Kad kalbėdami su moterimi, nesidrovėtų paklausti, kaip ji jaučiasi, ir būtų pasiruošę išgirsti bei priimti ne vien malonius, džiugius pasakojimus. Kad neišsigąstų ir nepultų sakyti: „baik, ką tu čia dabar prisigalvoji“, jei moteris papasakoja apie savo baimes, abejones, nerimus. Moteris neretai tuomet jaučiasi kritikuojama, net smerkiama.

Savipagalba

• Mama turėtų nepamiršti rūpintis pati savimi. Tapti truputėlį egoiste.
• Ji turi drąsiai prašyti ir priimti kitų pagalbą. Pamirškite savo mėgstamą posakį „aš viską pati“.
• Patariama bendrauti su kitomis mamomis. Jei nepažįstate tokių, susipažinkite.
• „Nenukvakti“ labai padeda šiokia tokia dienos struktūra.
• Rytinė kava-arbata-pusryčiai neturėtų virsti pavakariais.
• Verta labai gerai pamiegoti dieną kartu su vaiku.
• Verta turėti savo dienos ritualą.
• Primygtinai rekomenduojama pasidaryti laiko sau.
• Reikėtų perskirstyti prioritetus.
• Maitinanti mama turėtų pati nepamiršti valgyti. Visavertį sveiką maistą.
• Gerai yra gerti raminamąsias, stiprinamąsias arbatas.
• Jeigu yra poreikis, verta vartoti maisto papildų, vitaminų.
• Jei liūdna - išsiverkti.
• Labai svarbu kalbėtis apie tai, kaip jūs jaučiatės, apie savo sunkumus. Su šeima, su drauge, su kita jauna mama. Su kuo jums saugiau, geriau.

Medikamentinis Gydymas

Pogimdyminė depresija turi būti gydoma tinkamomis antidepresantų dozėmis pakankamai ilgą laiką (ne trumpiau nei 6 mėn.). Renkantis antidepresantus, atsižvelgiama į anksčiau moters vartotų antidepresantų efektyvumą ir šalutinius poveikius. Jei motinai antidepresanto skiriama tik pagimdžius, daugumoje literatūros šaltinių rekomenduojama rinktis triciklius antidepresantus (išskyrus doksepiną), kurių vartojant sukaupta daug klinikinės patirties arba SSRI (selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių) (išskyrus fluoksetiną) grupės preparatus. Iš šių dviejų vaistų grupių geriau toleruojami yra SSRI grupės antidepresantai.

Svarbu žinoti, kad nėra nė vieno psichiką veikiančio vaisto, kurio nepatektų į motinos pieną, todėl gydytojo uždavinys - padėti moteriai pasirinkti gydymo ir/ar kūdikio maitinimo alternatyvas. Būtina atsižvelgti ir į mamos, ir į kūdikio poreikius bei pasistengti juos suderinti. Tam labai svarbu parinkti tinkamą vaistą.

Prevencinės Priemonės

Laiku imantis prevencinių priemonių rizika susirgti smarkiai mažėja. Galimi prevenciniai veiksmai:

• Patiriamus emocinius sunkumus (įtampą, nerimą, depresiškumą, perdegimą) patartina aktyviai spręsti dar iki vaiko gimimo, pavyzdžiui, lankant psichologo konsultacijas.
• Reikėtų didinti atsparumą esamam ir būsimam stresui, skiriant daugiau laiko poilsiui, miegui, fiziniam aktyvumui, mokantis atsipalaiduoti meditacijos praktikų, pavyzdžiui, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) pagalba, be to, rūpinantis visaverte ir sveika mityba.
• Svarbu nebijoti kalbėtis apie savo sunkumus su artimaisiais, draugais - taigi, neužsidaryti.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Jaučiant emocinius sunkumus galima kreiptis į emocinės paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809 arba internetiniu susirašinėjimu. Taip pat ir Krizinio nėštumo centras konsultuoja nemokamai gyvai arba nuotoliniu būdu.

Lietuvoje veikia psichikos sveikatos priežiūros įstaigų tinklas: kiekvienas gyventojas, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, yra prirašytas prie psichikos sveikatos centro, kuriame gali gauti pagalbą esant psichikos ir elgesio sutrikimų ar jų požymių. Psichikos sveikatos centrai per metus suteikia per 1 mln. paslaugų gyventojams 58-iose Lietuvos savivaldybėse, o komandoje dirbantys gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas teikia kompleksinę pagalbą pagal paciento poreikius. Paslaugas visose savivaldybėse taip pat teikia visuomenės sveikatos biurai.

Anonimines konsultacijas taip pat teikia pagalbos linijos: Pagalbos moterims linija, Tėvų linija, Vilties linija, Sidabrinė linija, Mamos linija ir kitos.

Pagalbos linijos:

• Pagalbos moterims linija
• Tėvų linija
• Vilties linija
• Sidabrinė linija
• Mamos linija
• 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt (Mobilūs krizių įveikimo komandos)

Svetainės:

• www.pagalbasau.lt (Sveikatos apsaugos ministerijos informacija apie depresiją po gimdymo)
• tuesi.lt (Pagalbos teikėjų sąrašas)
• depresijosgydymas.lt
• mamamumsrūpi.lt (Informacija ir klausimynas, padedantis įvertinti, ar sergate depresija)

Programėlė:

• „RAMU“ - skubi pagalba panikos atakos metu.

Vyro Depresija Po Gimdymo

Nors psichikos sutrikimų klasifikacijoje toks sutrikimas nėra išskirtas, tyrimai rodo, kad bent vienam iš dešimties tapusių tėvais vyrų pasireiškia depresijos simptomų. Anot autorių, vyrai dažniausiai yra laimingesni pirmomis savaitėmis po kūdikio gimimo, iki 3 mėnesių depresijos simptomai pasireiškė 7 procentams vyrų, o tarp 3-6 mėnesio - net iki 25 procentų! Autoriai pabrėžė, kad prevencija ir pagalba turi būti nukreipta ne į moterį ar į vyrą atskirai, o į visą šeimą.

Vyro Depresijos Priežastys

Tokios reikšmingos permainos, netgi jeigu joms ir buvo ruošiamasi, visuomet susijusios su stresu. O bet koks stresas - su padidėjusiu antinksčio hormonų - streso indikatorių - lygio padidėjimu organizme.

Beje, reikėtų pabrėžti, kad bet koks stresas ne įvyksta, ne nutinka, o vyksta žmogaus viduje - reakcija į jį priklauso nuo to, kaip suvokiamos, vertinamos sudėtingesnės situacijos, kaip joms pasiruošę, kokius įgūdžius tvarkyti, kokias spręsti problemas būtina.

Į „vyriškąjį“ stresą galime pažvelgti ir plačiau. Pastaraisiais dešimtmečiais visuomenėje vyko didžiulių pokyčių. Požiūris į moters ir vyro, į lyčių vaidmenis labai sparčiai keitėsi, greitai plėtėsi ribos ir suvokimas apie tai, kas yra „vyriška“, o kas - „moteriška“. Formaliai šis teisių ir pareigų skirstymas lyg ir įveiktas, tačiau tikrai nėra visiškai įsisąmonintas, suvoktas ir įgyvendintas.

Taigi matyti, kad naujo šeimos nario atsiradimas vyro savijautą gali veikti ne tik kaip pokyčių, streso išgyvenimo pasekmė, bet ir kaip sunkumai, susiję su naujo vaidmens įsisavinimu, visuomenės ir paties vyro „vyriškumo“ samprata.

Kaip Padėti Vyrui?

• Sužinoti - įgyti reikiamų žinių apie tai, kas yra depresija po gimdymo ir kaip ji gydoma.
• Būti šalia - siūlyti savo pagalbą, tapti komanda.
• Kalbėti - apie tai, kas vyksta santykiuose, kaip juos išsaugoti ir stiprinti.
• Organizuoti - surasti pagalbą ir aktyviai dalyvauti gydymo procese.
• Pasirūpinti savimi - nepamiršti savo poreikių ir emocinės savijautos.

Greta šių metodų, ypač lengvesnės depresijos po gimdymo atveju, ne mažiau svarbus ir paties žmogaus rūpinimasis savimi - vadinamoji savigalba. Yra daugybė būdų, kurių veiksmingumą sergantiesiems depresija patvirtina moksliniai tyrimai:

• Kuo ilgiau būti natūralioje dienos šviesoje - bent pusvalandį kasdien.
• Gerti kokybiškus žuvų taukus (rekomenduojama dozė 1000 mg EPA ir 500 mg DHA kasdien).
• Daug judėti - trys pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę veikia kaip antidepresantai.
• Žūtbūt išmiegoti rekomenduojama 8 val.

tags: #motinystes #atostogos #ivare #depresija