Depresija auginant vaiką: simptomai ir gydymas

Auginant vaiką, tėvai susiduria su daugybe iššūkių, kurie gali paveikti jų psichinę sveikatą. Depresija yra rimta būklė, kuri gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, įskaitant ir laikotarpį auginant vaiką. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos simptomus, priežastis ir gydymo būdus, siekiant padėti tėvams atpažinti ir įveikti šią ligą.

Įvadas

Ankstyvieji psichikos sutrikimai kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti susiję tiek su įgimtais, tiek su įgytais veiksniais. Ne visada lengva nustatyti tikslią problemų kilmę, tačiau svarbu suprasti galimas priežastis, kad būtų galima laiku suteikti pagalbą. Tėvų nerimas dažnai išauga, kai problemos yra didelės, dažnos, ilgai trunka arba pasireiškia kelios problemos vienu metu.

Vaikų raidos ypatumai pagal skirtingas teorijas

Norint geriau suprasti vaikų elgesį ir emocijas, svarbu žinoti pagrindines raidos teorijas.

Psichoseksualinės raidos etapai pagal Z. Freudą

Z. Freudas iškėlė prielaidą apie dvi varas - seksualią ir agresyvią. Jis išskyrė šiuos psichoseksualinės raidos etapus:

  • Oralinė stadija (0-1 m.). Maitinimas yra labiausiai vaiką stimuliuojanti veikla. Burnoje vyksta energijos iškrova, tiek seksualinio (čiulpimas, valgymas sukelia malonius pojūčius lūpose, liežuvyje), tiek agresijos (išspjauna, kanda) pasitenkinimo. Maitinimas leidžia bendrauti su mama tiek fiziškai, tiek emociškai. Kūdikis patiria frustraciją ir nerimą. Patyrus per daug ar per mažai malonumo, gali įvykti fiksacija arba regresija.
  • Analinė stadija (1-3 m.). Išangė yra malonių kūno pojūčių šaltinis, svarbiausia veikla - mokymasis naudotis tualetu. Vaikas susiduria su konfliktu, nes tėvai reikalauja tuštintis valingai. Vaikas laipsniškai išmoksta kontroliuoti. Agresyvumas išreiškiamas tarša ar tuštinimos susilaikymu. Pasitenkinimas patiriamas iš socializacijos (tėvų pagyrimas).
  • Falinė stadija (3-6 m.). Svarbiausia kūno dalis - varpa. Berniukai ja didžiuojasi, o mergaitės pavydi. Vaikas jaučia kaltę dėl seksualinių fantazijų. Vyksta Edipo kompleksas. Svarbu nuslopinti libido motinai ir priešiškumą tėvui ir susitapatinti su tėvu - įvyksta identifikacija. Susiformuoja superego.
  • Latentinis periodas (7-11 metų). Seksualiniai poreikiai ramūs, o vaikas gali nukreipti energiją į mokymąsi, žaidimus.
  • Genitalinė stadija (paauglystė). Malonūmų pojūčių šaltinis yra lytiniai organai. Gali atsinaujinti Edipo konfliktas, jei nebuvo išspręstas. Seksualiniai impulsai nukreipti į priešingą lyt. asmenį, meilė altruistiškesnė. Pagrindiniai siekiai - meilė ir darbas.

Psichosocialinės raidos etapai pagal E. Eriksoną

E. Eriksonas pratęsė Freudo darbą ir pasiūlė psichosocialinę sampratą. Jis išskyrė 8 stadijas, kurių kiekvienoje augimo krizė. Kiekvienai būdinga tarpasmeniniai ir intrapsichiniai uždaviniai. Pozityviai išsprendus, padidėja jėgos, esant nesėkmei - fiksacija.

Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams, kenčiantiems nuo depresijos

Kognityvinės raidos stadijos pagal J. Piaget

J. Piaget mažiau analizuoja motyvus ir elgesio pasekmes, dėmesio centre - žmogaus mąstymas, mąstymo aktyvūs procesai. Jis pastebėjo, kad to paties amžiaus vaikai daro tas pačias klaidas. Jis išskyrė šias stadijas:

  • Sensomotorinė (0-2 m.). Aplinkai pažinti vaikas naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus. Įsisamonina objektų pastovumą.
  • Priešoperacinė (2-6 m.). Naudoja simbolinį mąstymą, kalba, mąstymas egocentriškas, kuris palaipsniui mažėja, bando suprasti kitų požiūrį.
  • Konkrečių operacijų (7-11 m.). Taiko logines operacijas, mokosi suprasti masės, svorio, skaičių tvermės dėsnius.
  • Formalių operacijų (nuo 13 m.). Paauglys ir suaugęs sugeba mąstyti abstrakčiai, hipotetinėmis sąvokomis. Dažnai pervertina savo sugebėjimus.

Depresijos simptomai auginant vaiką

Depresija nėra tik laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, kurią patiria kiekvienas žmogus. Tai rimtas psichikos sutrikimas, kuris trunka ilgiau nei dvi savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui, bendravimui, mokymuisi ir laisvalaikiui. Vaikų ir paauglių depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie skiriasi nuo suaugusiųjų depresijos.

Emociniai simptomai:

  • Sumažėję interesai ir pasitenkinimas: Tėvai praranda susidomėjimą anksčiau patikusiais dalykais ir nebejaučia džiaugsmo.
  • Sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi: Tėvai jaučiasi beverčiai, nepasitiki savimi ir jiems sunku priimti sprendimus.
  • Kaltės ir bevertiškumo idėjos: Tėvai jaučiasi kalti dėl dalykų, už kuriuos nėra atsakingi, ir mano, kad yra beverčiai.
  • Niūrus ateities įsivaizdavimas: Tėvai mato ateitį pesimistiškai ir mano, kad nieko gero neįvyks.
  • Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi: Tėvai galvoja apie savižudybę arba jaučia nenorą gyventi.

Fiziniai simptomai:

  • Energijos stoka ir silpnumas: Tėvai jaučiasi pavargę, neturi energijos ir jaučia judesių sulėtėjimą.
  • Miego sutrikimai: Tėvai patiria miego sutrikimus, pavyzdžiui, anksti pabunda ir nebeužmiega arba miega labai ilgai.
  • Nerimas ir įtampa: Tėvus dažnai vargina nerimas, įtampa, dėmesio sukaupimo sunkumai ir pablogėjusi atmintis.
  • Nusiskundimai dėl sveikatos: Dažnas tėvų depresijos požymis yra nusiskundimai dėl įvairių sveikatos problemų, pavyzdžiui, pilvo ar galvos skausmų.

Elgesio simptomai:

  • Nepritapimas: Tėvams sunku pritapti, jie jaučiasi atstumti ir nesuprasti.
  • Dėmesio ir koncentracijos sunkumai: Tėvams sunku susikaupti, jie pamiršta, jiems sunku perpasakoti perskaityto teksto turinį.
  • Pesimistinis nusiteikimas: Tėvai yra įsitikinę, kad jiems nieko nepavyks, net jei jie stengsis.
  • Įtarumas: Tėvai jaučiasi nemylimi.

Svarbu atsiminti, kad ne visi tėvai, patiriantys šiuos simptomus, serga depresija. Tačiau jei šie simptomai trunka ilgą laiką ir trukdo tėvų kasdieniam gyvenimui, būtina kreiptis į specialistą.

Depresijos priežastys auginant vaiką

Moksliniai tyrimai rodo, kad depresiją gali sukelti:

  • Hormonų pokyčiai: Hormonų pokyčiai po gimdymo gali padidinti riziką susirgti depresija.
  • Stresas: Ilgalaikis stresas, susijęs su vaiko auginimu, gali sukelti depresiją.
  • Miego trūkumas: Miego trūkumas gali turėti didelį poveikį tėvų psichinei sveikatai ir sukelti depresiją.
  • Socialinė izoliacija: Socialinė izoliacija gali prisidėti prie depresijos vystymosi.
  • Šeimyniniai sunkumai: Nuolatiniai barniai ir nesutarimai šeimoje gali sukelti tėvams depresiją.
  • Ankstesnė depresijos istorija: Jei kas nors šeimoje sirgo depresija, tikimybė susirgti šia liga yra didesnė.
  • Nusivylimas gimdymu ir savimi: Moteris jaučiasi nelaiminga dėl pasikeitusios išvaizdos.
  • Patiriamas stresas, susijęs su vaiko poreikiais, negalėjimu patenkinti savo poreikių.
  • Moteriškų lytinių hormonų trūkumas.

Depresijos gydymas auginant vaiką

Depresijos gydymas yra kompleksinis ir individualizuotas. Jis gali apimti:

Taip pat skaitykite: Simptomai ir gydymas: priešgimdyvinė depresija

  • Psichoterapiją: Psichoterapija gali padėti tėvams išmokti įveikti stresą, valdyti emocijas ir pagerinti santykius su vaiku ir partneriu.
  • Medikamentinį gydymą: Antidepresantai gali būti skiriami, jei psichoterapija nėra pakankamai veiksminga.
  • Gyvensenos pokyčius: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti sumažinti depresijos simptomus.
  • Paramos grupes: Dalyvavimas paramos grupėse gali padėti tėvams pasidalinti savo patirtimi ir gauti palaikymą iš kitų tėvų, kurie susiduria su panašiais iššūkiais.

Specifiniai gydymo būdai:

  • Šeimos konsultavimas: Mokyti autistų, protiškai atsilikusių vaikų tėvus, kaip juos auklėti, siekti, kad tėvų lūkesčiai taptų realistiški, kad jų vaikas niekada nebus toks, kaip kiti, kad reikia prisitaikyti prie savito vaiko pasaulio suvokimo, o ne mėginti jį pakeisti. Tas pats tinka ir hiperkineziniu sutrikimu sergančių vaikų tėvams: mokyti sudaryti struktūruotą dienotvarkę, vaizdiniu būdu pateikti užduotis, dažniau pagirti vaiką už pastangas, o ne bausti, mokyti juos tinkamų emocinio reagavimo būdų, tokiu būdu mažinant antrinių emocinių sutrikimų atsiradimo riziką.
  • Informacijos tėvams teikimas: Padeda sumažinti tėvų patiriamą emocinį stresą ir pagerina emocinę aplinką šeimoje.
  • Kognityvinė elgesio terapija: Gydant vaikus dažniausiai pradedama nuo kognityvinės elgesio terapijos, struktūruotų savireguliacijos metodų (sergantiems hiperaktyvumo sutrikimu mokoma reguliuoti impulsyvumą, ugdyti savikontrolę, savireguliaciją, užbaigti skirtas užduotis, stiprinti empatiją), žaidimų terapijos, piešimo terapijos, ir tik jei šie metodai neefektyvūs, skiriama vaistų.
  • Vaistų skyrimas: Vaistų skiriama atsargiai, nes vaikai jautrūs neuroleptikų sukeliamiems EPS (dažnos distonijos), o SSRI depresija sergantiems vaikams padidina suicido riziką (iš SSRI tinkamiausias yra fluoksetinas, TCA dažniausiai yra blogai toleruojami, vaikai ypač jautrūs kardiotoksiniam jų poveikiui). Vaistų dozės turi būti mažos, didinamos iš lėto.

Kaip padėti sau auginant vaiką ir patiriant depresiją

  • Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko sau, net jei tai tik kelios minutės per dieną. Darykite tai, kas jums patinka ir kas jums padeda atsipalaiduoti.
  • Prašykite pagalbos: Nebijokite prašyti pagalbos iš savo partnerio, šeimos narių, draugų ar specialistų.
  • Bendraukite su kitais tėvais: Bendraukite su kitais tėvais, kurie susiduria su panašiais iššūkiais. Tai gali padėti jums jaustis mažiau vienišiems ir gauti palaikymą.
  • Kreipkitės į specialistus: Jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos, kreipkitės į psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą.

Savigalbos metodai

  • Būti natūralioje dienos šviesoje: Bent pusvalandį kasdien.
  • Gerti kokybiškus žuvų taukus: Rekomenduojama dozė 1000 mg EPA ir 500 mg DHA kasdien.
  • Daug judėti: Trys pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę veikia kaip antidepresantai.
  • Išmiegoti rekomenduojamas 8 valandas.

Ankstyvoji reabilitacija

Ankstyvoji reabilitacija padeda vaikui geriau vystytis, sumažina elgesio problemas, gerina šių problemų funkcines išeitis, o taip pat padeda šeimoms išmokti efektyvių vaiko raidos lavinimo, ugdymo bei reabilitacijos būdų ir metodų.

Pagalbos galimybės

Nors diskutuojama, ar ankstyvoje vaikystėje būtina nustatyti diagnozę, pripažįstama, kad svarbiausia - padėti sukurti tokius tėvų ir vaikų santykius, kurie galėtų apsaugoti nuo rizikos ar ją kompensuoti. Dažniausios problemos, susijusios su vaiko priežiūra, auklėjimu, nesėkmėmis užmezgant ryšį ir bendraujant su vaiku, pastebėtos labai ankstyvame amžiuje, gali būti išsprendžiamos greitai ir nesunkiai, kartais pakanka keleto konsultacijų ar apsilankymų namuose.

Vyrų vaidmuo

Svarbu suprasti, jog vyrų padėtį apsunkina ne tik informacijos trūkumas apie tai, bet ir juos supanti aplinka, kuri neretai palaiko ir skatina stipraus ir kieto vyro stereotipus - ypač dėl pastarosios priežasties vyrai slopina ir slepia savo jausmus, kartu dar manydami, kad tokiu būdu saugo žmoną ir vaiką. Be to, reikia turėti omenyje, jog didžioji dėmesio dalis po gimdymo tenka pagimdžiusiai moteriai ir kūdikiui, o vyrai dažnai lieka šešėlyje, todėl dalis jų pasijunta nereikalingi ir niekaip neatranda savo vaidmens pagausėjusioje šeimoje.

Taip pat skaitykite: Pogimdyminės depresijos simptomai ir gydymas

tags: #depresija #auginant #vaika