Liūdesys yra natūralus jausmas, kurį patiria kone kiekvienas žmogus, dažniausiai netekties metu. Šis jausmas padeda priimti pasikeitusią realybę ir išmokti gyventi be prarasto žmogaus, santykio ar daikto. Tačiau liūdesys dažnai painiojamas su depresija, kuri yra kur kas rimtesnė būklė. Nors daug ir nuolat kalbama apie depresiją, retai susimąstoma, kad šia liga gali sirgti ir vaikai. Atrodytų, ko gi liūdėti vaikui, kurio vaikystė asocijuojasi su žaismingumu ir nerūpestingumu? Deja, taip nutinka ne visada. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų depresijos požymius, priežastis ir būdus, kaip padėti vaikui, susidūrusiam su šia problema.
Kas Yra Vaikų Depresija?
Vaikų depresija yra psichikos sveikatos problema, kuri turi įtakos vaiko mąstymui, nuotaikai ir elgesiui. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net ir visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo ir bejėgiškumo bruožų, ypač po sunkių trauminių patirčių, tokių kaip įvairių rūšių smurtas, skyrybos ar katastrofos.
Visuomenėje nusistovėjęs požiūris, kad vaikai depresija neserga, tačiau tai nėra tiesa. Suaugusiųjų depresija serga suaugusieji, o vaikų depresija - vaikai. Nors abi šios ligos formos yra panašios, jos turi ir tam tikrų skirtumų. Paauglių ir suaugusiųjų depresijos raiška yra panaši, tačiau vaikų depresija dažnai pasireiškia kompleksiškai, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip nerimas ar elgesio sutrikimai.
Vaikų Depresijos Požymiai
Atpažinti vaikų depresiją gali būti sudėtinga, nes simptomai gali skirtis nuo suaugusiųjų. Kai kurie vaikai gali nekalbėti apie savo jausmus, bejėgiškumą ar neviltį ir neatrodyti liūdni. Priešingai, jie gali nuolat kelti bėdų savo agresyviu, probleminiu elgesiu, kuris iš pirmo įspūdžio gali atrodyti kaip maištas ar tinginystė.
Pagrindiniai vaikų depresijos požymiai:
Taip pat skaitykite: Simptomai ir gydymas: priešgimdyvinė depresija
- Liūdesys ar slogi nuotaika, trunkanti bent 2 savaites.
- Elgesio problemos mokykloje.
- Sumažėjęs susidomėjimas dalykais, kurie anksčiau patiko.
- Neryžtingumas, trūksta pasitikėjimo savimi.
- Sumažėjęs bendravimas su draugais ir šeima.
- Tuštumos jausmas, negali jausti emocijų.
- Mintys apie savižudybę arba savęs žalojimą.
- Savęs žalojimas, pvz., rizikingas elgesys, priklausomybės, pjaustymasis, perdozavimas.
- Sutrikęs miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai).
- Dėmesio koncentracijos problemos.
- Žemas energijos lygis arba bendras nuovargis.
- Pakitęs apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai).
- Svorio pokyčiai.
- Kiti fiziniai simptomai.
Mažų vaikų depresiją gali atspindėti staiga pasikeitę tamsūs piešiniai ar pavojingos veiklos/elgesys. Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat gali turėti fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Depresijos simptomus gali imituoti ir nediagnozuota anemija, hipotirozė ar vitamino D trūkumas, todėl prieš diagnozuojant depresiją svarbu atmesti šias ligas.
Svarbu suprasti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems visiškai normalu išgyvenus sunkų gyvenimo įvykį jaustis prislėgtu ir reikėti laiko prisitaikyti. Sunerimti verta, kai nuotaikos ir elgesio pokyčiai užsitęsia ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi ir socialiniam gyvenimui. Taip pat, labai svarbu nesumaišyti gedulo su depresija, kadangi gedulas yra natūrali netekties išgyvenimo stadija kurio nevadiname tikrąja depresija. Tačiau užsitęsęs gedulas, lydimas kitų ilgalaikių pakitimų, gali pereiti į tikrąja depresiją tad svarbu stebėti situaciją ir gedulo procesą.
Vaikų Depresijos Priežastys
Depresijos atsiradimo priežastys yra daugialypės. Šiam sutrikimui įtakos gali turėti socialiniai, psichologiniai ir biologiniai veiksniai.
Manoma, kad šį sutrikimą lemia:
- Traumuojantys gyvenimo įvykiai, pvz., netektis, nelaimė.
- Fiziniai faktoriai, pvz., alkoholio, rūkalų vartojimas, neaktyvus gyvenimo būdas.
- Ligos.
- Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai.
- Patyčios.
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas.
- Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai, pvz., negalia, ADHD, autizmo spektro sutrikimas.
- Jausmų skirstymas į blogus/gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus.
- Genetinis polinkis į depresiją, kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje).
Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir patirti sunkių gyvenimo įvykių. Dažnai galvojama, kad prie vaikų depresijos priveda problemos mokykloje ir bendraamžių patyčios, tačiau mokykla ir patyčios retai būna vienintelės depresiją sukėlusios priežastys. Viena dažnesnių vaikų depresijos priežasčių - biologiniai, genetiniai faktoriai. Kitas ne mažiau svarbus veiksnys - santykiai šeimoje. Jei šeimoje kyla daug konfliktų, vaikui formuojasi savikritiškas savęs vertinimas, savo asmenybės menkinimas, nepasitikėjimas savimi.
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant vaiką: depresijos įveikimas
Kaip Padėti Vaikui, Sergančiam Depresija?
Susidūrus su šiuo sutrikimu, labai svarbu laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau.
- Užtikrinkite aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomąsi.
- Kalbėkitės su vaiku apie jausmus, skatinkite juos reikšti kad ir kokie jie būtų - galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt.
- Būkite šalia, leisdami vaikui būti tokiu, koks jis yra šią akimirką, nespaudžiant keistis.
- Padėkite susigražinti ryšį su aplinka per judesį, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimus, masažus, kvėpavimą, buvimą gamtoje.
- Skirkite vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus.
- Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
- Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti, svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.
- Labai svarbu priimti vaiko pakitusią būseną ir jo dėl to nekaltinti. Tėvai taip pat neturėtų kaltinti savęs. Svarbu parodyti, kad vaikas yra priimamas ir tuomet, kai nesijaučia gerai; kad gali sulaukti palaikymo ir pagalbos sunkiu metu.
Vaikų Depresijos Gydymas
Jei gydytojas nustatė, kad vaikas turi depresijos sutrikimą, tuomet jis pasiūlys tinkamiausią gydymą.
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda išmokti naujų įgūdžių dėmesio valdymui, organizacinių gebėjimų plėtojimui ir impulsyvumo kontrolei. Psichoterapija taip pat padeda spręsti su ADHD susijusius emocinius sunkumus, tokius kaip žemas savigarbos jausmas ar praeities nesėkmių poveikis.
- Medikamentinis gydymas. Medikamentinis ADHD gydymas yra vienas efektyviausių būdų kontroliuoti sutrikimo simptomus. Vaistai ADHD gydymui skirstomi į stimuliantus ir nestimuliantus. Nestimuliantai, pavyzdžiui, atomoksetinas, gali būti skiriami asmenims, kuriems netinka stimuliantai dėl šalutinio poveikio ar kitų sveikatos problemų. Šie vaistai veikia lėčiau, bet gali suteikti stabilesnį ir ilgalaikesnį poveikį. Gydymas gali turėti šalutinį poveikį, tokį kaip apetito sumažėjimas, miego sutrikimai ar širdies ritmo pagreitėjimas. Svarbu reguliariai stebėti vaistų poveikį kartu su gydančiu gydytoju ir koreguoti dozavimą pagal poreikį. Daugelis žmonių patiria ženklų gyvenimo kokybės pagerėjimą, kai randa tinkamą medikamentų derinį.
Paauglių Depresija
Depresija paauglystėje - tai rimtas nuotaikos sutrikimas, sukeliantis nuolatinį liūdesio jausmą, energijos trūkumą, nenorą domėtis bet kokia veikla, net jei ji anskčiau džiugino. Depresija stipriai veikia gebėjimą dalyvauti kasdienėje veikloje, gali paveikti įvairias gyvenimo sritis - nuo akademinių pasiekimų iki socialinių santykių.
Nors depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, kalbėti apie ją būtent paauglystėje labai svarbu, kadangi šiuo laikotarpiu depresija ne tik gali pasireikšti netipiniais simptomais, bet taip pat ją gali būti sunku pastebėti dėl paauglystės laikotarpio ypatumų.
Taip pat skaitykite: Pogimdyminės depresijos simptomai ir gydymas
Depresijos Simptomai Paauglystėje:
Depresiją paauglystėje dažniausiai galima atpažinti iš šių emocinių ir elgesio požymių:
- Gilaus liūdesio arba beviltiškumo jausmo.
- Išnykusio susidomėjimo ar malonumo jausmo mėgstamoje, įprastoje veikloje.
- Dirglumo, pykčių protrūkių.
- Kaltės, nepasitikėjimo savimi, žemos savivertės jausmo.
- Socialinio atsiskyrimo.
- Sunkumo organizuoti savo darbus, susikaupti, prisiminti informaciją.
- Pradingusio atsakomybės jausmo dėl nepadarytų darbų mokykloje ar namuose, pamokų nelankymo.
- Lėto mąstymo, kalbėjimo ar lėtų kūno judesių.
- Nuolatinio nuovargio, energijos trūkumo.
- Stipriai pasikeitusio apetito - padidėjusio arba sumažėjusio.
- Pasikeitusio miego - miegama arba per daug, arba per mažai.
- Fizinių negalavimų - galvos, pilvo skausmų.
- Savęs žalojimo ar minčių apie savižudybę.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiniais simptomais, tokiais kaip mokymosi apleidimas, fiziniai skausmai ar dirgli/pikta, o ne liūdna nuotaika.
Priežastys, Sukeliančios Depresiją Paaugliams:
Paaugliai gali susirgti depresija dėl įvairių priežasčių. Kai kuriais atvejais depresijos atsiradimą lemia genetika - jei paauglio artimoje aplinkoje (tėvai, broliai, seserys) yra sergančių depresija, tai paaugliui susirgti taip pat yra didesnė tikimybė. Kartais depresija atsiranda susidūrus su sudėtingomis, traumuojančiomis patirtimis - tėvų skyrybomis, netektimi, smurtu ar kita nelaime. Šį sutrikimą taip pat gali sukelti hormonų pokyčiai, sveikatos būklė, tam tikri vartojami vaistai. Visgi, įtariant, kad paaugliui gali būti depresija, labai svarbu ne tik ieškoti priežasčių, ieškoti kaltų, bet kuo greičiau kreiptis pagalbos.
Kaip Atpažinti Paauglio Depresiją?
Nepaisant to, kad depresija paauglystėje yra rimtas sutrikimas, ją tikrai gali būti nelengva atpažinti dėl paauglystės raidos etapui būdingų ypatumų - nuotaikų kaitos, sumažėjusio noro bendrauti su šeima, dirglumo. Visgi, depresija, kitaip nei įprasti paauglystės bruožai, trukdo finkcionuoti kasdienėse veiklose bei yra nuolatinė. Tad, jei paauglio liūdesys, energijos trūkumas, sunkumas atlikti įprastus darbus ar kiti depresijai būdingi simptomai išlieka, nesikeičia dvi savaites, - tai jau gali būti depresijos požymis. Jei tėvai, mokytojai ar kiti paauglio aplinkoje esantys suaugusieji pastebi šiuos simptomus, svarbu įvardinti savo pastebėjimus pačiam paaugliui, paklausti apie jo savijautą, pasikalbėti. Gali būti, kad paauglys iškart neatsivers ir nepasidalins, kas slypi jo viduje, tačiau svarbu užtikrinti paauglį, kad Jums rūpi ir visada esate šalia, galite išklausyti. Taip pat, pastebint depresijai būdingus simptomus, labai svarbu kreiptis į specialistus ir pasitarti, kaip geriausia padėti juos patirinčiam paaugliui.
Gydymas ir Pagalba:
Įtariant, kad paaugliui gali būti depresija, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichiatru. Jei depresijos diagnozė yra patvirtinama, sudaromas gydymo planas, kurį paprastai sudaro medikamentinis gydymas bei psichoterapija. Gydant depresiją taip pat rekomenduojami miego grafiko pokyčiai bei didesnė fizinė veikla.
Kaip Palaikyti Paauglį, Kenčiantį Nuo Depresijos?
Vienas iš svarbių pagalbos būdų, kai paauglys kenčia nuo depresijos yra palaikymas, tad tėvų vaidmuo taip pat yra itin svarbus.
Rekomenduojama nuoširdžiai domėtis paauglio savijauta, skirti jam visą savo dėmesį, kai jis nori kalbėtis. Svarbu prisiminti, kad paauglys, kuris kovoja su depresija, gali sunkiai komunikuoti, dažniau reaguoti pykčiu, tad svarbu būti kantriems, supratingiems ir palaikantiems. Dažni konfliktai su paaugliu gali mažinti tikimybę, kad paauglys norės atsiverti ir kalbėtis, todėl svarbu peržvelgti namie turimus reikalavimus ir stengtis nepriekaištauti dėl smulkmenų. Prisiminkite, kad depresija yra sutrikimas, kurio paauglys tikrai nepasirinko savo noru, tad nuoširdus buvimas šalia, supratimas ir palaikymas yra tai, ko paaugliui labiausiai reikia.
Depresija paauglystėje tikrai gali būti nelengvas iššūkis tiek pačiam paaugliui, tiek jo artimiesiems.
Depresijos Poveikis Šeimos Narams
Depresija yra vienas dažniausiai pasireiškiančių nerimo sutrikimo formų, kuri turi emocijų paaštrėjimo, nuotaikos svyravimo, negebėjimo susitvarkyti su aplinkos stresoriais bei energijos trūkumo požymių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien Europoje kasmet su ja susiduria per 50 milijonų gyventojų. Tačiau depresija paveikia ne vieną žmogų, bet ir jo aplinką.
Sergančiųjų depresija vaikai dažniau susižaloja. Kūdikiai ir vaikai, kurių motinos serga sunkia depresija, beveik tris kartus dažniau netyčia susižaloja nei kiti to paties amžiaus vaikai. Tai perša mintį, kad depresijos gydymas gali ne tik pagerinti motinos sveikatą, bet ir padėti apsaugoti jų mažų vaikų sveikatą.
Taigi atrodo, kad motinos depresija gali nulemti nepakankamą vaiko priežiūrą, nedėmesingumą ir taip didinti vaiko susižalojimo riziką. Tai dar vienas argumentas, rodantis, kaip svarbu laiku diagnozuoti depresiją ir siekti veiksmingo jos gydymo.
Vaikai, kurių motinos serga depresija, nerimo ar psichosomatiniais sutrikimais, dukart dažniau vedami pas gydytoją, jei jie skundžiasi pilvo ar kitais skausmais, palyginti su tais, kurių mamos minėtais sutrikimais neserga.
Hipnozės Taikymas Depresijai Gydyti
Pasireiškus klinikinei depresijai pasikeičia žmogaus gebėjimas racionaliai reaguoti į stresorius. Jį ima varginti gilios ir ilgai besitęsiančios negatyvios mintys, atsiranda iškreiptas pasaulio suvokimas, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar net mintis apgaubęs rūkas. Anksčiau lengvai išsprendžiami maži dalykai tampa per sudėtingi ir atrodo neįveikiami.
Klinikinės depresijos simptomus palengvinti arba nuo jų išsivaduoti gali padėti tik profesionalūs gydytojai ir specialistai. Tai apima palaikymą, psichoterapiją ir medikamentinį gydymą.
Vienas iš svarbių šio nerimo sutrikimų formos aspektų yra neigiami mąstymo modeliai ir įsitikinimai, kurie skatina nevilties ir menkavertiškumo jausmą. Žinant problemą toliau tęsiama psichoterapija, kurios metu siekiama suvokimo, mąstymo ir elgesio pokyčių. Pasitelkus hipno kognityvinę elgesio terapiją, kuri apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze, sukuriamas galingas terapinis metodas depresijos valdymui. Hipno terapijos metu sukelta gili atsipalaidavimo būsena leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus.
Kaip Palaikyti Artimąjį, Sergantį Depresija?
Atkreipiu dėmesį, kad nevalia pamiršti ir artimųjų, kurie glaudžiais ryšiais yra susiję su depresija patiriančiu asmeniu. Jei paskaitę šį straipsnį jame atpažįstate save - nelaukite ir imkitės tinkamų veiksmų - kreipkitės pagalbos pas psichologą. Jei nedrąsu - galite anonimiškai skambinti į pagalbos liniją. Jei jau esate atlikę šiuos veiksmus - kviečiu pasirūpinti savo dienos ritualais: susidarykite savo dienotvarkę ir sąžiningai jos laikykitės, išbandykite fizinį aktyvumą, jogą, meditaciją, muzikos klausimą, knygų skaitymą, pasivaikščiojimą gamtoje.
Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai - nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.
Trukmė priklauso nuo depresijos lygio ir pasirinkto gydymo metodo. Jei yra apjungiamas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas - teigiamų rezultatų galima sulaukti žymiai greičiau, nei pasirinkus vieną iš šių priemonių. Jei klinikinės depresijos priežastys yra labai skaudžios, pasąmonė gali blokuoti šiuos prisiminimus, todėl sąmoningai rasti atsakymo nepavyks. Hipno terapija padeda greičiau prieiti prie šių blogų, nes hipnozės metu atrakinami kritinio mąstymo blokai, o įsitikinimai lieka nuošalyje.