Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje nuolat vyksta politiniai ir ekonominiai pokyčiai, ne visos šeimos sugeba prisitaikyti prie greito gyvenimo tempo ir užtikrinti savo vaikams saugią aplinką. Lietuvoje aktuali problema išlieka vaikų nepriežiūra šeimose, dėl kurios kasmet tūkstančiai vaikų praranda tėvų globą. Valstybė, siekdama užtikrinti vaiko teises, teikia globą be tėvų globos likusiems vaikams. Nors institucinė globa gali tapti laikinais namais, pastovi šeima išlieka vaiko siekiamybe. Todėl vaiko globa šeimoje yra prioritetinė sritis, siekiant patenkinti vaiko poreikius.
Vaiko globa šeimoje: teoriniai aspektai
Vaiko globos šeimoje teisiniai aspektai Lietuvoje
Kai tėvai nesugeba užtikrinti vaiko teisių, šios prievolės imasi valstybė, kuri teisinio reguliavimo priemonėmis garantuoja globos teikimą kiekvienam be tėvų globos likusiam vaikui.
Veiksniai, skatinantys globoti vaiką šeimoje
Šeimyninė vaikų globa yra svarbi ir efektyvi globos forma, nes, vaikui netekus tėvų globos, tėvų vaidmenį atlieka globėjai, o vaiko socializacija ir toliau vyksta šeimoje. Pagal šiuolaikinę vaiko globos koncepciją vaiko globa šeimoje yra viena iš prioritetinių vaiko globos sričių, siekiant patenkinti vaiko poreikius. Natūraliausia vaikui yra šeimos globa. Vaikus, netekusius tėvų globos, atiduoti auklėti šeimoms - tai yra humaniškiausias būdas sprendžiant tokių vaikų problemas.
Globėjų mokymo programos nauda ir iššūkiai
Sunkumai, globojant vaiką šeimoje
Svarbu paminėti, kad globėjų parengimas - tai vienas iš svarbesnių veiksnių, turinčių įtakos vaiko globos kokybei. Globėjai, stokodami pedagoginių, psichologinių, socialinių žinių, ne visada sugeba suprasti globojamo vaiko situaciją, jausmus ir taip sudaro sąlygas konfliktinėms situacijoms. Todėl svarbu skatinti globą šeimose ir stiprinti paramą joms.
Vaiko globos (rūpybos) šeimoje organizavimas pagal globėjų parengimo programą GIMK
Nuo 2007 m. vidurio Lietuvoje įgyvendinama bendra globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų rengimo programa, savivaldybėse organizuojami būsimų globėjų (rūpintojų) bei įtėvių mokymai. Pagal šią programą šeimos ruoštos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Alytaus, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės ir Telšių apskrityse (iš viso 58 savivaldybėse). 2009 m. mokymus baigė ir buvo įvertinta teigiamai 361 globėjas (2008 m. - 140 asmenų).
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai tėvų iššūkiai
Globėjų ir įtėvių mokymo programos naudingumas
Sėkmingai įgyvendinant programą, nuo 2010 m. savivaldybėse organizuojami būsimų globėjų (rūpintojų) bei įtėvių mokymai.
Globėjų patirtys: tyrimo metodologija ir rezultatai
Tyrimo metodologija
Šiame tyrime tyrimo dalyviai buvo atrenkami „sniego gniūžtės“ imties sudarymo būdu. Duomenys rinkti naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą su nestruktūruoto interviu intarpais. Tyrime dalyvavo septynios globėjos globojančios vaiką. Tyrimo metu remtasi konstruktyvistine ontologija ir subjektyvistine - interpretuojamąja epistemologija. Globėjams teikiamos paramos pokyčiai analizuoti kritinio socialinio darbo požiūriu.
Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas
Tyrimas atskleidė, kad pokytis globėjo šeimoje, kuris įvyksta tapus vaiko globos sistemos dalimi, ne visada yra paremtas mokymais, skirtais globėjams, tačiau visada susijęs su formalių dokumentų tvarkymu ir atsiskaitomybe. Altruizmas ir giminystės ryšiai atsiskleidė kaip vidinis motyvacijos šaltinis sąlygojantis globėjų šeimą prisiimti atsakomybę globoti vaiką. Globėjų sprendimas globoti vaiką būna apsvarstytas bei racionaliai apgalvotas su visais šeimos nariais. Šiems vidiniams motyvacijos šaltiniams yra svarbūs tokie išoriniai motyvacijos šaltiniai, kaip vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, giminių, psichologų pagalba ir parama bei savitarpio pagalbos grupės. Būtinų nemokamų ir kokybiškų paslaugų prieinamumas globėjams, atsiskleidė kaip pokytis, kuris yra būtinas vaiko globos sistemos pertvarkai. Šių paslaugų prieinamumas ir pobūdis turi būti derinamas su finansine parama globėjų šeimoms. Vaikus globojančios šeimos Lietuvoje priskiriamos prie labiausiai pažeidžiamų šeimų socialinės grupės. Lietuvos Respublikos įstatymai vis dar palieka globėjus be reikiamos paramos, o sovietmečiu susiformavęs mentalitetas bei globalizacijos įtakos akivaizdžiai neskatina globos plitimo. Globėjų geroji patirtis yra lyg tas atrastas perlas, padedantis suprasti globos esmę ir skatinantis keistis. Gerų dalykų išryškinimas visuomet gali sustiprinti asmenį ir net visą tautą. Neigiamų patirčių lavinoje geroji globos patirtis liudija apie tikrus, nekintančius dalykus.
Geroji globos patirtis
Vaiko globos šeimoje istorinė - teisinė aplinka ir vaiko globa šeimoje globalizacijos bei Lietuvos posovietinio mentaliteto kontekste
Tyrimo metu atlikta literatūros ir antrinių duomenų analizė, teisnių dokumentų apžvalga.
Estetikos filosofijos, socialinio veiksmo bei santykių konstravimo teoriniai požiūriai
Atlikta kokybinė hermeneutinės fenomenologijos globėjų patirties analizė atskleidė gerosios patirties esminį bruožą - veiklios meilės artimui pasireiškimą konkrečiomis, aiškiai įvardintomis pastangomis. Refleksijose akcentuojami globotinių geri pasiekimai kaip įrodymas negatyviai nusiteikusiai visuomenei, kad globos patirtys objektyvios ir reikšmingos.
Taip pat skaitykite: Parodos Lietuvoje: sąlygos
Biologinių vaikų patirtis šeimoje, globojančioje ne giminaičius vaikus
Globėjų biologinių vaikų vaidmuo globos procese: "Mes visi tapom jų globėjais, mokytojais, motinomis ir tėvais".
Priėmimas krikščioniškos antropologijos požiūriu
Tyrime dalyvavusiems globėjams svetimo vaiko priėmimas kelia nemažai iššūkių, tačiau kartu tai yra pilnatvės, džiaugsmo, dėkingumo patirtis, kuri juos ugdo, didina jų sąmoningumą, keičia visos šeimos gyvenimą. Vaiko globa jiems yra pašaukimo naujajai tėvystei ir motinystei atradimas ir išgyvenimas. Globėjų patirtys byloja apie galimybę vaikui, netekusiam savo šeimos globos, augti ir būti ugdomam kitos šeimos aplinkoje, kuri gali užtikrinti stokojamus jo priklausymo, stabilių santykių poreikius. Vaiko globa šeimoje yra socialiniai ištekliai vaikui, bet drauge ir visuomenei - kuriantys naują, dosnumu ir solidarumu grįstą kultūrą ir prisidedantys prie bendrojo gėrio. Todėl svarbu, kad socialinės paramos lygmeniu jie būtų atpažįstami, palaikomi ir stiprinami.
Priėmimo samprata ir dovanos konceptas
Ši koncepcija yra susijusi su prokreaciniu šeimos pobūdžiu, aptariamu krikščioniškoje antropologinėje literatūroje, kuris suprantamas ne tik kaip poros - vyro ir moters - gebėjimas generuoti naują gyvybę, bet ir kaip kartos dvasiniais, kultūriniais ir socialiniais būdais. Vyro ir moters santykis, esant skirtumams ir papildomumui, jei tik jis yra atviras ir gyvas, gali būti generuojantis ir priimantis kitus, gebantis suteikti erdvę, apkabinti ir palaikyti net tolimus ir nepažįstamus žmones. Siekiant paaiškinti priėmimą, pateikiama dovanos koncepcija, remiantis įvairiais krikščioniškos antropologijos, filosofijos ir teologijos autoriais. Ši sudėtinga koncepcija atsiskleidžia kaip laisvai ir nepelnytai gauta dovana, susijusi su neatlygintinumo prigimtimi santykyje su Dievu.
Globėjų patirtys ir motyvacija
Buvo atskleista, kad kiekvienos šeimos priežastys ir keliai, kaip tapti globėjais, yra skirtingi; tačiau apskritai galima teigti, kad tai yra susiję su poreikiu dalytis ir atsiduoti kitiems - tai kaip dovana, kurią jie pripažįsta patyrę vaikystėje arba būdami suaugę ir vis dar patiria savo gyvenime. Dalijimasis šiuo troškimu savo šeimose ir su savo vaikais (visos šeimos turi savo vaikų, kurių dauguma yra suaugę) suformavo sprendimą globoti vaikus, kurie neteko tėvų globos. Vis dėlto pagrindinė įtaka jų sprendimui globoti vaikus buvo jų tikėjimas Dievu, dalyvavimas bendruomenėje, prasmingi įvykiai ir susitikimai. Kai kurie iš jų tai pavadino pašaukimu, kurį jie pripažino kaip Dievo kvietimą įvykdyti jo valią; jie taip pat suvokia vaiką kaip duotą, kaip Dievo dovaną. Šeimoms globa yra nauja ir kitokia tėvystės forma (ne tokia pati kaip auginant savo vaikus), kur auga besąlyginės meilės patirtis. Tačiau toks globėjų požiūris į savo vaikus, kuris nėra automatinis ir lengvas, neišsprendžia globėjų problemų ir dramų. Vis dėlto tai keičia išvaizdą ir didina sąmoningumą bei išlaisvina juos nuo apribojimų ir baimės klysti. Todėl kartu su neišvengiamu atsidavimu ir sunkumais tai yra džiaugsmo, pilnatvės ir dėkingumo patirtis, kad vaikas egzistuoja ir keičia visos šeimos gyvenimą.
Santykiai su biologine šeima
Straipsnyje taip pat nagrinėjama vaiko santykių su jo kilmės šeima problema, kuri dažnai aptariama tarp įvairių tyrėjų ir specialistų dėl jos reikšmės ir naudos vaikui. Globa vaiką įtraukia į dvigubo priklausymo situaciją, tai yra lemiamas ir dramatiškiausias momentas visiems globos dalyviams - visų pirma vaikui. Taigi pagrindinė globėjų užduotis yra atkurti prarastus santykius, besąlygiškai atsiduodant, bet nepakeičiant ir nenuvertinant kilmės šeimų, kurios vaikui išlieka kaip faktas, tiesos aspektas apie jį. Apibendrinus interviu su globėjų šeimomis medžiagą, galima išryškinti ypatingą jų patirties bruožą: tai yra besąlygiškas požiūris ir atvirumas vaikui ir tikrovei, kuris akivaizdžiai daro įtaką visam globos procesui. Šios globos šeimos gauna iš savo šeimų, taip pat iš savo giminaičių, bendruomenių ir SOTAS, kuri yra organizacija, į kurią jie kreipiasi dėl konsultacijų ir dalyvavimo globėjų šeimų savitarpio pagalbos grupėse. Galiausiai, tikėjimo patirtis yra pagrindinis pagrindas šioms šeimoms ir jų švietimo bei santykių koncepcijos pagrindas. Šios globėjų patirtys liudija apie sunkų, bet patrauklų buvimo šeima būdą, kuriame jie randa pašaukimą ir tai neišvengiamai keičia socialinę aplinką. Tai rodo, kaip šeimos gali būti generuojanti vieta ne tik savo vaikams, bet ir kitiems, taip prisidedant prie bendrojo gėrio.
Taip pat skaitykite: Kudikas ir jo raida
Išvados
Tyrimai rodo, kad globėjų patirtys yra įvairios ir sudėtingos, tačiau jos visada susijusios su iššūkiais, džiaugsmu ir asmeniniu augimu. Svarbu užtikrinti globėjams tinkamą paramą, mokymus ir išteklius, kad jie galėtų sėkmingai atlikti savo vaidmenį ir užtikrinti vaikams saugią ir mylinčią aplinką.
tags: #vaikus #globojanciu #seimu #globeju #geroji #patirtis