Stebėti, kaip auga ir vystosi mažas vaikas, yra be galo malonu. Tai lyg kelionė laiku, kurioje atsiskleidžia žmonijos vystymosi istorija. Iš pradžių matome tik fizinį augimą, tačiau netrukus vaikas pradeda įgyti žmogiškosios išminties. Šis vystymasis yra kur kas sudėtingesnis procesas, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Žmonijos Istorijos Atkartojimas
Kiekvienas vaikas, vystydamasis žingsnis po žingsnio, kartoja visą žmonijos istoriją, jos fiziologinę ir dvasinę evoliuciją. Tai tarsi miniatiūrinis mūsų rūšies kelias, prasidedantis nuo primityviausių formų ir vedantis link sudėtingų socialinių sąveikų.
Fiziologinė Evliucija
Iš pradžių motinos įsčiose užgimsta ląstelė, iš kurios vėliau išsivysto žmogus, lygiai kaip kadaise vandenyne atsirado pirmoji gyva ląstelė. Po kelių savaičių gemale, esančiame amniono skystyje, atsiranda žiaunos, kaip žuvims. Šie etapai atspindi mūsų tolimų protėvių gyvenimą vandenyje. Kai vienerių metų vaikas nuo keturių atsistoja ant dviejų kojų, tuo jis pakartoja mūsų tolimuosius protėvius, kurie kažkada pradėjo vaikščioti dviem kojomis. Būtent šiuo laikotarpiu vaikas mokosi naudotis savo rankomis, pasidaro vikresnis. Mūsų tolimieji protėviai atsistojo ant dviejų kojų, nes pastebėjo, jog rankas galima naudoti svarbesniems, negu vaikščiojimas, reikalams.
Socialinė Evliucija
Sulaukęs 6 metų, vaikas pasidaro šiek tiek savarankiškesnis. Svarbiausia šiame jo gyvenimo periode yra prisitaikyti prie aplinkinio pasaulio. Jis rimtai mokosi „žaidimo taisyklių". Gal jis pergyvena tą žmonijos istorijos etapą, kai mūsų laukiniai protėviai pajuto, jog kur kas geriau jungtis į dideles grupes, negu klajoti po mišką atskiromis šeimomis. Susivieniję žmonės turėjo išmokti bendrauti vienas su kitu, valdytis, kurti tarpusavio santykių dėsnius ir taisykles, o nepasikliauti visuose reikaluose giminės vyriausiais.
Vystymosi Eiga: Nuo Naujagimio Iki Metų
Kūdikio raida nėra vienoda, tačiau visiems įgūdžiams įgyti yra minimalus ir maksimalus laikas, kitaip tariant, laikas, per kurį jis turi išmokti naujų dalykų. Negalima vertinti tik vieno parametro ir pagal jį spręsti, ar kūdikio raida nevėluoja. Visą mažylio raidą įvertinti gali tik raidos specialistas arba neurologas.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir raida
Pirmasis Mėnuo
Per mėnesį naujagimis prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų - pasibaigė naujagimystės metas. Diena iš dienos kūdikis vis energingiau mojuoja rankomis ir tabaluoja kojomis. Jo valgymo, miego, būdravimo ritmas dar nenusistovėjęs. Kai mažiukas nerimauja ir mama jį priglaudžia prie krūties ar kalbina, nustoja verkęs. Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą. Plaštakos vis dar sugniaužtos į kumščius arba truputį praskėstos. Įdėjus barškutį į ranką, jį greitai pameta. Stebi daiktus, bet jų nesiekia. Mėnesio pabaigoje akių judesiai pasidaro koordinuotesni. Mėnesio vaikutis vis dažniau žiūri į įvairios spalvos, šviesumo ir formos daiktus.
Antrasis Mėnuo
Antrąjį mėnesį kūdikiai oficialiai nebėra naujagimiai. Kūdikis jau ne tik akivaizdžiai priaugęs ūgio ir svorio, bet ir patobulėję jo socialiniai, emociniai gebėjimai. Paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą. Paėmus ant rankų, galvą laiko tiesiai, tačiau ji vis dar svyruoja, reikia prilaikyti. Daiktus sąmoningai ir trumpai palaiko. Barškučiu suduoda į lovos kraštą ar kitą pasitaikiusį daiktą. Atkreipkite dėmesį, kad tokio amžiaus mažyliai vienu metu atlieka kokį nors vieną darbą, pavyzdžiui, žįsdami negriebia ir nelaiko žaisliuko. Kūdikis įdėmiai stebi aplinką ir sutelkia žvilgsnį į daiktus per 20-40 cm nuo akių. Jau ilgiau domisi judančiais ir aiškių kontūrų ryškiais daiktais. Svarbiausias šio mėnesio raidos pasiekimas - ŠYPSENA. Mažiukas gyvai reaguoja į žmones - juos pamatęs susijaudina, mojuoja rankomis ir kojomis.
Antrąjį mėnesį kūdikio klausa jau yra pilnai išsivysčiusi, jis reaguoja į garsus ir triukšmą. Tad stenkitės sukurti kūdikiui ramesnę aplinką. Antrąjį mėnesį jūsų kūdikio rega labai ženkliai pagerėja, jis fiksuoja objektus jų matymo lauke ir stebi žmonių veidus. Uoslė ir skonis irgi patobulėja, kūdikis mėgsta uostyti saldžius kvapus ir reaguoja į juos saldžiai. Jūsų naujagimis šį mėnesį stebina jus savo pasiekimais, o vienas iš svarbiausių - aktyvus socialinių santykių kūrimas. Tai yra “socialinė šypsena”. Jūsų vaikui dabar svarbiausia jūsų buvimas šalia, nes jis nori tyrinėti savo aplinką.
Trečiasis Mėnuo
Trečią gyvenimo mėnesį mažasis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas. Į pažįstamus ir jam mielus žmones reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų, kojų judesiais, garsais. Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Pakeltą galvą išlaiko net iki kelių minučių. Taip lavinami kaklo, nugaros, pilvo, rankų, kojų raumenys, formuojasi fiziologinis stuburo linkis. Kai kurie tėvai pastebi, kad gulėjimas ant pilvuko padeda nurimti neramiam kūdikiui. Tačiau ne visi mėgsta tįsoti ant pilvo. Kad ir kaip būtų, guldymas ant pilvuko yra labai svarbus vaiko raidai, todėl tėveliai turėtų nepamiršti jį protarpiais paguldyti. Kai guli ant nugaros, kūdikis galvą laiko tiesiai ir bando ją kelti. Paėmus ant rankų, galva svyruoja labai mažai. Norimų žaislų ar daiktų siekia abiem rankomis.
Trečio mėnesio pabaigoje kūdikis sugeba dar daugiau: nukreipia žvilgsnį nuo vieno daikto prie kito, greitai nusiramina, kai gali sutelkti žvilgsnį į žmogaus veidą, norėdamas paklausyti, nustoja čiulpti, šypsosi greitai, ypač pažįstamiems veidams, atpažįsta mamą, į pažįstamą reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų ir kojų judesiais, garsais, kalbinamas atsako įvairiais savais garsais. Dieną miega du kartus po 2-3 val., naktį gali išmiegoti apie 10 val.
Taip pat skaitykite: Kaip paruošti šparagines pupeles vaikams
Ketvirtasis Mėnuo
Keturių mėnesių kūdikis sparčiai auga ir tobulėja: suklūsta išgirdęs tėvelių balsus, noriai bendrauja ir akivaizdžiai išreiškia nuotaikas. Jau pasigirsta garsus juokas! Gulėdamas lovelėje mažylis greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Taip pat pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros. Nėra taisyklių, kaip kūdikis turi pirmą kartą apsiversti. Dažniausiai apsiverčia nuo nugaros ant pilvo, nes taip patogiau. Tačiau kartais tėvai palieka kūdikį pagulėti ant pilvuko ir šis pirmą kartą gyvenime apsiverčia ant nugaros. Kartais pakanka parodyti, kaip reikia verstis, ir jis labai greitai perpranta. Tereikia paguldyti ant nugaros, prilaikyti tą kojytę, per kurį šoną jis versis, kitą kojytę sulenkti ir pasukti. Kai kuriems pakanka kartą du parodyti ir po kelių dienų jie jau puikiai vartosi. Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ar ištiestomis rankomis, o, gulėdamas ant nugaros, pakelia galvą, kad galėtų pamatyti, kaip rankutėmis sugriebia kojas. Žaislus šio amžiaus kūdikis ima visa plaštaka.
Esu sveikas, teisingai maitinamas, gaunu daug suaugusiųjų dėmesio, todėl ketvirto mėnesio pabaigoje esu tikras gudrutis, tik dar nemoku žodžiais išsakyti visų savo norų ir pastebėjimų. Skiriu spalvas, būdrauju valandą ir ilgiau, koordinuoju galvos ir akių judesius, akimis ir galvos pasukimu seku svyruojančius, judančius daiktus, garso šaltinį, prisitraukiu prie savęs kabančius daiktus, skiriu žmonių veidus, žaidžiu abiem rankomis kartu, suvokiu atsidūręs svetimoje aplinkoje, galiu perdėti žaislą iš vienos rankos į kitą, susidomiu savo atvaizdu veidrodyje, šypsausi sau, išalkęs galiu truputį palaukti maitinimo neverkdamas.
Penktasis Mėnuo
Vaikelis aktyviai domisi aplinka, daugiau guguoja, net šneka atskirais skiemenimis. Gerai pažįsta žmones, o nepažįstamais nepasitiki, nusisuka, net gali pravirkti. Gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais jis iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis. Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis. Tėvams paprastai patinka stebėti, kaip atžala žaidžia su savo kojomis, kiša į jas į burną, čiulpia jų pirštus. Gulėdama ant pilvo vienu metu pakelia rankas ir kojas, t. y. padaro „lėktuvėlį“.
Tėvai turi įvertinti mažylio aplinką, ar ji saugi ir kūdikis nenuslys, nenusivers, nenukris. Kūdikis labai noriai atsispirs kojomis, jeigu prie jo padų tvirtai prispausite savo delną. Atsispyręs kojomis, jis pasislinks į priekį. Tai pirmosios šliaužimo pamokos. Dažniausiai daikto siekia abiem rankomis, o laikydamas rankoje vieną žaislą, siekia dar ir kito. Lengvai prilaikomas stojasi, remiasi kojų pirštais. Prilaikomas už pažastų, remiasi kojomis, jas kilnoja aukštyn.
Būdrauju be pertraukos 1-2 val, imant daiktą mano žvilgsnis klaidžioja nuo rankų prie daikto ir atgal, dažniausiai daikto siekiu abiem rankomis, jomis braukiu nuo daiktų kraštų vidurio link, kartais tai darau sugniaužęs kumščius, per mėnesį daikto paėmimo procesas pastebimai patobulėja, akimis greitai tyrinėju judančius ir esančius toli nuo manęs daiktus, pasilenkiu į priekį, kad galėčiau pasižiūrėti į nukritusį daiktą, pažįstu panašius daiktus, pvz., 2 skirtingų spalvų šuniukus, mintyse turiu žmogaus veido modelį, laikydamas vieną daiktą, siekiu kito, šypsausi žmogui, kalbinu jį, džiugia šypsena, įvairiais garsais apdovanoju tėvus ir giminaičius, o nepažįstamus sutinku santūria šypsena ir vienu kitu garsu, išdykauju, kai su manimi žaidžiama.
Taip pat skaitykite: Megztos suknelės priežiūra
Šeštasis Mėnuo
Pusmetinukas verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę. Perima žaislą iš vienos rankos į kitą. Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, su kuriuo mažylis gimsta. Dabar jis sąmoningai ima žaislą. Gali paimti ir du žaislus į vieną ranką. Pasaulį kūdikis pažįsta ragaudamas viską iš eilės. Šio amžiaus vaikutis skiria malonius ir nemalonius garsus, pažįsta savo aplinką ir artimuosius, džiaugiasi žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje. Gulėdamas ant nugaros, mielai stveriasi už tėvų rankų ir sėdasi. Jau pasėdi ir vienas, bet greitai pavargsta ir palinksta į priekį. Kai guldysite į lovytę, gali protestuoti, nes stebėti pasaulį sėdint arba ant mamos rankų jam daug įdomiau, negu gulint.
Šešto mėnesio pabaigoje kūdikis būdrauju be pertraukos 2-2 val, apie 50 proc. pakeliu puodelį už rankenos, padedu popieriaus lapą į šalį, domiuosi dėžutėmis, pakeliu apverstą dėžutę, perdedu daiktus iš vienos rankos į kitą, laikau vieną kaladėlę, siekiu kitos, išlaikau buteliuką, šaukštuką, puoduką.
Septintasis Mėnuo
Šio amžiaus mažyliai jau pradeda šliaužioti - stumiasi rankomis ir keliais, taip judėdami pirmyn (o kartais ir atgal). Labai patinka, kai mama ar tėtis laiko už pažastų. Tada mažasis stovi, remiasi visu svoriu, spyruokliuoja ar žingsniuoja vietoje. Pasėdi neatsirėmęs, mokosi sėdėdamas pasisukti ir, pavyzdžiui, pasiimti šalia esantį žaislą. Abiejose rankose tuo pat metu išlaiko po vieną žaislą ir labai noriai žaidžia su grojančiais ar garsus skleidžiančiais žaislais - varpeliu ir pan. Įdomu stebėti, kaip mažiukas reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje. Neretai jis siekia ranka atvaizdo veidrodyje ir nori jį paglostyti. Ar kūdikis išmoks greitai vartytis, ropoti ar vaikščioti, priklauso ir nuo įgimto temperamento. Yra mažylių, kurie nuo gimimo rodo norą greitai mokytis, o yra tokių, kurie labai ilgai svarsto ir bet kokios naujos veiklos imasi tik tada, kai yra tikri, kad jiems pavyks.
Septintojo mėnesio pabaigoje nuovokūs tėvai gali pastebėti, kad sugebėjimais tobulėti išnešiotos, sveikos mergaitės gali nežymiai pralenkti bendraamžius berniukus, ilgiau ir labiau sutelkiu dėmesį, daiktus imu, sukioju, dedu į burną, kratau, traukau, domiuosi savo elgesio pasekmėmis, atskiriu balso toną, pvz., kai kalbama draugiškai ir kai piktai, bandau valgyti šaukštuku, gerti iš puoduko, kišu į patiekalą pirštus, po to į burną.
Aštuntasis Mėnuo
Vis ilgiau pasėdi vienas, bando stotis, ypač jei randa, kur įsikibti. Mėgina šliaužti keturiomis - tam jis turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų atsiklaupti keturpėsčias ir suvoktų, jog stumdamasis keliais gali judėti į priekį. Iš pradžių mažyliai dažnai juda atgal ir tik po to išmoksta į priekį. Pats laikas tėvams apžiūrėti, ar kūdikio „trasoje“ nėra jam pavojingų daiktų, laiptų. Pradėjęs šliaužti ir ropoti smalsutis būtinai norės ištyrinėti spinteles, stalčius, sužinoti daiktų formą, dydį, medžiagą ir visa tai paragauti. Kai kurie spartuoliai jau bando žingsniuoti įsikibę - tai signalas, kad jie tuoj vaikščios savarankiškai. Šiuo laiku neretai mažiukas itin prisiriša prie mamos, ir nors iki tol galėdavo ant rankų imti kas tik nori, dabar jis tam protestuoja. Mažajam labai svarbu saugumas, ir tai jis jaučia mamos ir tėčio glėbyje. Tinka žaislai, kuriuos galima drąsiai barbenti nesudaužant: mediniai šaukštai, samčiai, indai, į kuriuos galima ką nors įdėti. Jeigu dar nepradėjote, jau galite drąsiai pradėti skaityti knygutes. Pirmosios knygos tinkamiausios kietais lapais ir su kuo paprastesniais paveikslėliais. Geriausia, jei viename puslapyje būna vienas piešinys.
Tyrinėju daiktų išorę trimatėje erdvėje, suvokiu laiką, žinoma, valandų nepažįstu, bet suprantu, kada rytas, kada vakaras.
Devintasis Mėnuo
Pradėję ropoti ar vaikščioti mažieji daug juda ir išnaudoja daugiau energijos. Tokio amžiaus mažylis paprastai jau sėdi vienas. Mokosi šliaužti, ropoti, atsistoti įsikabinęs, kai kurie bando žingsniuoti prisilaikydami lovelės kraštų. Jei tik tėvai netingi, kūdikėliams tikrai patiks būti vedžiojamiems už rankyčių. Devynių mėnesių pilietis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori ir įvykdo nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, „paduok šaukštą“. Judesiai tobulėja, tad kai kurie kūdikiai jau vikriai ropoja, patys (nesilaikydami) atsistoja ir trumpai pastovi vieni ir iš stovimos padėties patys atsisėda. Pasitaiko, kad itin sparčios raidos vaikai jau pradeda žengti pirmuosius žingsnelius. Vis dėlto daugelis šio amžiaus kūdikių dar tik ruošiasi didžiajam įvykiui - savarankiškai vaikščioti.
Devinto mėnesio pabaigoje esu lygiavertis šeimos narys su savo nuomone, humoro jausmu, užgaidomis, kaprizais ir pomėgiais, atlieku tam tikrus veiksmus, pvz., ploju katučių, jei namiškiai žiūri.
Dešimtasis Mėnuo
Kūdikis pats atsisėda ir tvirtai sėdi, nugara tiesi, bando stotis. Tokio amžiaus mažylių fiziniai gebėjimai labai skiriasi - vieni jau pradeda savarankiškai vaikščioti, kiti dar tik ima šliaužioti. Ir viena, ir kita yra normalu. Vaikas griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu, randa paslėptą ar numestą žaislą. Tyrinėdamas daiktus, mažiukas jau nekiša visko į burną, bet čiupinėja, liečia. Kūdikis supranta priežasties ir padarinio dėsnį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmo“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“. Gudrutis jau žino, kam skirtas koks daiktas, tad telefoną deda prie ausies. Savarankiškai vaikščioti mažyliai paprastai pradeda tarp 11 iki 15 mėnesio (75 proc. visų vaikų - iki 14 mėnesių). Nors kai kurie 10 mėnesių spartuoliai stebina - jau vaikšto pasiremdami į baldus arba savarankiškai. Dėl to, kad pradėję vaikščioti kūdikiai eina pasistiebę arba netaisyklingai deda pėdutes, dažniausiai jaudintis nereikia. Sunerimti ir pasikonsultuoti su gydytoju patariama tik tada, jei ant pirštų galų vaikelis vaikšto nuolat arba pradėjo vaikščioti normaliai, o po to eisena jo tapo neįprasta.
Per dešimtąjį mėnesį patobulėja mano įgūdžiai, kuriuos įgijau 8-9 mėnesiais - darausi vis nuovokesnis, sumanesnis, išmoningiau ieškau paslėptų daiktų: po apversta dėže ar puoduku neradęs daikto, trumpai jo ieškau kitur, vis labiau mėgdžioju kitų elgesį, nusiimu kepurę norėdamas pokštauti, labiau mėgstu vieną ar kelis žaislus.
Vienuoliktasis Mėnuo
Kūdikis galbūt jau žengia pirmuosius žingsnius, pastovi vienas, eina įsikibęs (tačiau jei jūsiškis to nedaro, nusiminti dar per anksti). Pats pradeda valgyti rankytėse laikomą maistą. Vaikas lengviau sukioja rankytes, todėl jau taikliau pataiko valgį į burną. Tačiau tokio amžiaus mažyliui dar sunku valgyti savarankiškai su šaukštu, nes tam reikalinga tiksli rankų ir akių koordinacija, raumenų valdymas. Vis tiek skatinkite vaiką valgyti savarankiškai. 11-14 mėnesių žmogutis jau sugeba užlipti net ant pusės metro aukščio daiktų, tad, tėveliai, būkite budrūs. Kūdikis eina prilaikomas už vienos arba abiejų rankų, ropoja laiptais. Rankutės patobulėjusios, tad su pieštukais ar kreidelėmis mielai piešia.
Rodau į daiktą, esantį už stiklo, atskiriu daiktus pagal dydį, nuo bokšto (piramidės) ašies numaunu ir užmaunu žiedus, sudedu dėžutes vieną į kitą, siekiu pripažinimo, pritarimo, ne visada bendradarbiauju.
Dvyliktasis Mėnuo
Turbūt visi tėveliai sutiks, kad pirmieji mažojo žmogučio žingsniai yra vienas didžiausių ir džiaugsmingiausių įvykių šeimos gyvenime. Sutikdami pirmąjį gimtadienį ir atsisveikindami su kūdikystės laikotarpiu kai kurie vaikai jau vaikšto, tačiau vis dar gali mėgti ir ropoti. Tokio amžiaus mažasis atsistoja pats, sulenkdamas kelius atsitupia, laiptais lipa (arba ropoja). Vaikas ima suvokti, kad kalba galima išreikšti savo pageidavimus, norus, tad taria vis daugiau garsų. Įdomu, kad daugiau veiksmų jis atlieka viena ranka, ta, kuri yra vyraujanti.
Ieškau paslėpto daikto net tada, kai nematau, kaip jis buvo paslėptas, nes atsimenu, kur paskutinį kartą jį mačiau, daikto ieškau daugiau nei vienoje vietoje, mėgdžioju apdairiau ir tiksliau, daugiau veiksmų atlieku viena (vyraujančia) ranka, skiriu žmones, nevienodai jais pasitikiu, prisirišu prie žmonių ir daiktų, pvz., žaislų, drabužių, didėja mano negatyvizmas, atsisakau valgyti, ypač naują maistą, rodau nepasitenkinimą, kai valgant neleidžiama žaisti, išmokstu verkti iš pykčio, įniršio, per dieną pats valgau 4-5-6 kartus, gerdamas gerai laikau puoduką, valgau šaukštuku.
Kūdikio Kalbos Raida: Nuo Garsų Iki Žodžių
Kūdikis suspiegia ir po to patenkintas juokiasi iš smagumo? Spygavimas, klykavimas ir kiti panašūs, aukšto tono garsai yra normali kūdikio kalbos raidos dalis. Pirmuosius kartus kūdikis dažniausiai suspiegia atsitiktinai - tiesiog eksperimentuodamas su savo kalbos padargais ir skleisdamas įvairiausius garsus. Išmokti spiegti kūdikis gali ir stebėdamas, klausydamas bei atkartodamas. Suspiegęs kūdikis ne tik džiaugiasi nauju garsu, bet ir įdėmiai stebi tėvelių reakciją. Įprastai intensyvus spygavimas netrunka ilgai - vos 2-4 savaites, kartais užsitęsia iki kelių mėnesių.
Kūdikio Miego Svarba
Miegas - procesas, ne mažiau svarbus už maistą ar vandenį. O kartais - net ir svarbesnis. Vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni. Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.
Kūdikio Dienotvarkė Ir Būdravimo Laikas
Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą visada verta mąstyti dviem kryptimis: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp šių miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė.
Miego Trukmė Pagal Amžių
Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje. Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą.
- Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15 - 18 valandų per parą.
- Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų.
- 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas.
- Vienerių metų vaikas miega gerokai trumpiau (12 - 14 valandų, iš kurių naktį - 10 - 12, dieną - 2 - 3 valandas).