Kūdikas stebi vaiko veiklą: raida, žaidimai ir svarbūs aspektai

Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra nepaprastai svarbūs kalbos, fizinei raidai, pirmiesiems judesiams ir veiksmams. Kūdikiui augant jo stebėjimo įgūdžiai tampa vis labiau sąmoningi ir tikslingi.

Ką mato kūdikis? Regos vystymasis

Dar būdamas gimdoje vaisius geba atskirti šviesą ir tamsą. Naujagimiai, naudodamiesi šiuo pradiniu kontrasto supratimu, atskiria figūras ir linijas. Naujagimis natūraliai yra trumparegis, geriausiai sutelkia dėmesį į objektus, esančius 20-30 cm nuo jo. Tarsi pati gamta apsprendė, kad žindomas naujagimis galėtų matyti savo mamos veidą.

Regėjimo vystymasis nuo 0 iki 2 mėnesių:

• Regėjimas neryškus, vaizdai nespalvoti.
• Bręstant smegenims, 2 mėn. mažyliai pamato savo pirmąją spalvą - raudoną.
• Kūdikis mato arti esančius daiktus, pastebi dideles, ryškias ir kontrastingas formas (juoda - balta, raudona).
• Jie mato arti esantį jūsų veidą, bet jo dar neatpažįsta.
• Kūdikis vis dar negeba suderinti abiejų akių judėjimo kartu, stebėti judančių objektų.

3-4 mėnesiai:

• Kūdikis pasisuka į šonus, stebėdamas supantį pasaulį.
• Pradeda atskirti keletą spalvų, seka lėtai judančius ir ryškius spalvotus objektus.
• Lavėja akies-rankos koordinacija.
• Kūdikis jau geba atpažinti ir stebėti mamos bei tėčio veidus; tai gali sutapti su pirmąja šypsena, nes veido raumenų koordinacija taip pat gerėja.
• Palaipsniui vystosi akių raumenys, smegenys mokosi priimti gaunamą regimąją informaciją, ją suprasti ir apdoroti.

Kūdikis mokosi:

• Išlaikyti, fiksuoti žvilgsnį (nebesuka akių aplink).
• Žiūrėdamas išlaikyti abi akis kartu (nebežvairuoja, nebetolina).
• Sutelkti žvilgsnį į objektus esančius skirtingu atstumu.
• Akimis sekti judančius objektus.

5-8 mėnesiai:

• Mažylis geba suvokti spalvų įvairovę, 3D vaizdą, gali valdyti savo akių judesius.
• Atsiranda svarbus „Gylio" supratimas (arti ar toli objektas).
• Pradėjus verstis, šliaužti veikiama ne tik akių-rankų koordinacija, bet ir kiti motoriniai įgūdžiai.

9-12 mėnesiai:

• Kūdikis intensyviai mokosi apdoroti visą informaciją, kurią stebi.
• Regėjimas apie 2 metus beveik pasiekia suaugusiojo lygį, tai siejasi su padidėjusiu domėjimusi aplinka ir jos tyrinėjimu.

SVARBU: Nenaudokite mirksinčių ir ryškiai šviečiančių žaislų kūdikiams iki 3 mėnesių. Jie patraukia kūdikio dėmesį, tačiau nelavina vizualinių gebėjimų, gali per daug stimuliuoti, dirginti naujagimį, nes jo akys dar labai jautrios ryškioms šviesoms dėl vyzdžio savybių.

Kūdikių raida ir judėjimas

Antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti, kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Juk jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Tai yra laikotarpis, kuomet spontaninius judesius ima keisti valingi, paties vaiko kontroliuojami judesiai. Kai kurie kūdikiai jau pradeda siekti rankomis kelių ir taip atranda ryšius tarp viršutinių ir apatinių galūnių. Jei pastebėjote tokį žaidimą, tai ženklas, kad mažylis jau labai greitai išmoks pasiversti ant šono, o vėliau ir ant pilvuko. Norėdami padėti kūdikiui greičiau išmokti vartytis, nepamirškite, kad labai svarbu retkarčiais pasiūlyti pažaisti ir padėtyje ant šono. Paguldytas ant pilvuko, šiuo laikotarpiu, kūdikis turėtų išmokti ne tik išlaikyti galvytę pakėlęs, bet ir pasidairyti aplink. Jei padėsite priekyje jo barškutį, jis be papildomų pastangų turėtų palenkti galvytę žemiau, kad geriau jį apžiūrėtų. Labai gerai, jei mažylis nusprendžia žaisliuką pasiekti rankomis ir net prisitraukęs patyrinėti jį burnytėje. Buvimas ant rankų taip pat nepaprastai svarbus mažylio judesių vystymuisi. Jei teisingai nešiosite savo kūdikį, t.y. prilaikomas ties pečiais, už pažastų ir dubens, trečiojo mėnesio pabaigoje kūdikis turėtų jau gana tvirtai laikyti galvą keičiant padėtis (t.y. el. Jau 4-5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į garsinius dirgiklius, 7-tą mėnesį įsimena motinos širdies plakimo ritmą ir balsą.

Taip pat skaitykite: Kudikas ir jo raida

Kalbos vystymasis

PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi.

• Pirmasis garsinės kalbos etapas prasideda riksmu (verkimu). Vaikai pastebi, kad suaugusieji reaguoja į verksmą ir „mokosi“ įvairių intonacijų. Pirmojo mėnesio pabaigoje pagal verkimo pobūdį galima atspėti jo priežastį (pavyzdžiui, vaikas alkanas, šlapias ar nori bendrauti).
• Trijų mėnesių kūdikis jau sugeba nustatyti garso kryptį ir pasuka galvą garso link. Meiliai kalbinamas jis pradeda judinti rankytes ir kojytes, krykštauja, šypsosi.
• Pirmiausiai vaikas pradeda tarti čiulpimo, kvėpavimo ir rijimo metu išmoktus garsus. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e), o kiek vėliau - tarti įvairius garsų junginius. Įdomu, kad iki šeštojo mėnesio įvairių tautybių vaikai čiauška vienodai.
• Kalbinis kūdikio aktyvumas glaudžiai susijęs su fizine, psichomotorine jo raida. Laiku pradėjęs sėdėti, ropoti kūdikis turi geresnes sąlygas kaupti informaciją apie artimąją aplinką ir lavinti savo kalbą.

Vaiko gebėjimas bendrauti nuo gimimo iki 3 mėn. sparčiai keičiasi:

• Naujagimis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas. 1 mėn. mažylis, išgirdęs balsą, nustoja judėti, išlaiko žvilgsnį. 2 mėn. - atkreipia dėmesį į triukšmą skleidžiantį daiktą, adekvačiai šypsosi. Sulaukęs 3 mėn. Naujagimo garsinė saviraiška apsiriboja verkimu ir neapibrėžtais garsais. Pirmąjį mėnesį atsiranda įvairios verkimo intonacijos, kurios leidžia mamai atpažinti verkimo priežastį. Vaikutis pradeda tarti garsus esant maloniai situacijai. 2 mėn. kūdikis jau moka tarti pavienius balsius, pradeda aguoti žaidinamas.
• Keturių mėnesių kūdikis moka juoktis balsu, nusiramina guodžiamas. Kalbinamas atsako „pagyvėjimu“, šypsosi, mosuoja rankomis. Nuo 6 mėn. reaguoja į draudimą, skiria šeimos narius, kalbinamas artimųjų šypsosi. Sulaukęs 4 mėn. kūdikis gali nepertraukiamai „aguoti“ apie 15 min. Pradeda mėgdžioti savo ir kitų tariamus garsus (gebėjimas pamėgdžioti ypač svarbus aktyvinant vaiko kalbą). Šis kalbos vystymosi etapas vadinamas čiauškėjimu. Svarbu paminėti, kad iki 6 mėn. visų tautybių vaikai „kalba“ vienodai.
• Septintą mėnesį mažylis pradeda žaisti vieną pirmųjų žaidimų „kū-kū“. Sugeba atpažinti šeimos narių balsus jų nematydamas. Pradeda bendrauti gestais: mojuoja atsisveikindamas, kelia rankytes norėdamas, kad jį paimtų ant rankų. Sulaukęs 8 mėn. Akimis kambaryje ieško daikto, kurio pavadinimas yra pasakomas, atkreipia dėmesį į pasisveikinimą, atsisveikinimą, domisi savo atvaizdu veidrodyje. 9 mėn. vaikas gali sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, tai leidžia jam atidžiai klausytis aplinkinių kalbos. Mažylis pradeda suprasti elementarius nurodymus, reaguoja į savo vardą. Čiauškėjimas vis įvairesnis, besikeičiantis nuo tylaus niurnėjimo iki riksmo. Tardamas garsus išreiškia pasitenkinimą. 7-9 mėn. vaikutis taria ypač daug įvairių garsų. Tai lemia anatominiai pakitimai (pirmieji dantukai), kūno padėties pasikeitimas (sėdėjimas), sudėtingesni kalbos organų judesiai (ne tik čiulpia, ryja, bet ir kramto). 9 mėn.
• Sulaukęs 10 mėn. vaikutis atlieka paprastus nurodymus („imk“, „duok“), kartoja paprastus veiksmus (ridena kamuolį), kūno judesiais reaguoja į muzikos ritmą, kartoja veiksmus, už kuriuos yra giriamas. 11-12 mėn. pastebimai keičiasi vaiko gebėjimas suprasti aplinkinių kalbą. Vaikutis žino daugelį aplinkos daiktų, veiksmų pavadinimų. Nuo 10 mėn. nyksta čiauškėjimas, prasideda „tylos periodas“, kurio metu vaikas mokosi tarti prasmingus žodžius. Jei vaikas dažnai skatinamas kartoti, nuo 10 mėn. bando pavadinti daiktus žodžiais, pakartoti naujus žodžius. Savo norus mažylis reiškia gestais ir įvairių garsų deriniais. 12 mėn.

Kaip skatinti kalbos vystymąsi:

• Svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį.
• Šypsotis ir judinti galvą kalbant su kūdikiu.
• Supažindinti su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais (šiurkštus, slidus paviršius, šaltas prisilietimas).
• Kalbinant kūdikį keisti balso intonacijas. Daugelis mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu.
• Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais. Tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų.
• Įvardinti aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus.

Žaidimai ir žaislai

Vaikas lavėja ir bręsta žaisdamas. 0-6 mėn. vystosi rega, klausa, lytėjimas. Svarbiausia, kad vaikas girdėtų aplinkinių kalbą ir gautų pakankamai kinestetinių pojūčių, jaustų įvairių faktūrų medžiagos prisilietimą. Iki 3 mėn. vaikas iš visų aplinkoje esamų daiktų geriausiai fiksuoja žmogaus veidą. Jam įdomu stebėti besikeičiančią veido išraišką, todėl su vaikučiu reikėtų žaisti jį kalbinant, juokinant, čiūčiuojant. Pirmasis žaislas galėtų būti plastikinis žiedas (apie 3 mėn.). Iš pradžių vaiko rankos judesiai yra nekoordinuoti, jis tik manipuliuoja žaisliuku, vėliau mokosi jį perimti iš vienos rankos į kitą. Kitas naudingas žaislas - veidrodis.

6-12 mėn. įvyksta daug pasikeitimų kūdikio gyvenime: jie išmoksta sėdėti, ropoti, pradeda valgyti įvairesnį maistą. Lavėjanti koordinacija, motorinis aktyvumas leidžia atlikti sudėtingesnius judesius ir žaisti įvairesnius žaidimus. Nuo 6 mėn. galima duoti barškučius, „piramides“. Kai vaikas pradeda sėdėti, galima žaisti su kamuoliu (ridenti ir skatinti stebėti, kur jis juda). Apie 7 mėn. vaikučiai susidomi smulkiais daiktais. Jų dėmesį patraukia megztinio sagos, siūleliai, kuriuos jie bando imti dviem pirštais. Maždaug 9 mėn. vaikams patinka veikla, kai galima spausti, sukti, traukti. Lavėja rankos riešo judesiai, erdvės suvokimas. Kai vaikui sukanka 12 mėn., daugelis tėvų pastebi, kad jis nustoja domėtis žaislais. Taip atsitinka todėl, kad mažylis pradeda mėgdžioti tai, ką mato darant kitus. Labiausiai patinka indai, įrankiai, telefonai ir kiti realūs daiktai. Svarbu, kad toks žaidimas būtų saugus. Ridena kamuolį ir t. Taigi, baigiant pirmuosius metus, kūdikio tariami garsai ir žodžiai tampa bendravimo priemone.

Kūdikio raidos etapai ir patarimai tėvams

Ketvirtasis kūdikio mėnuo - pilnas naujų atradimų ir veiklos!

Vis labiau bręstant mažylio nervų sistemai, spontaniški ir nesąmoningi judesiai pamažu tampa sąmoningais ir kontroliuojamais. Kūdikis, paramstytas pagalvėmis, jau geba išlaikyti savo svorį sėdimoje padėtyje, galva beveik nesvyruoja, ilgiau nulaikoma vidurio linijoje, o sutvirtėjęs dubens raumenynas neleidžia griūti į priekį. Nereikėtų piktnaudžiauti šiuo nauju mažylio gebėjimu ir per ilgai laikyti jį tokioje padėtyje: nugaros raumenys dar silpni, todėl galimi laikysenos iškrypimai.

Keturių mėnesių mažylis jau pats gali persiversti nuo pilvo ant nugaros, ne tik guli ant pilvuko, bet ir sugeba tokioje padėtyje ilgėliau išlaikyti pakeltą galvą (90o kampu). Dairytis aplink ir aiškiau matyti jį supančią aplinką padeda pasirėmimas rankomis: keturių mėnesių kūdikis tvirtai remiasi dilbiais, kartais rankas ištiesdamas per alkūnes.

Taip pat skaitykite: Kaip paruošti šparagines pupeles vaikams

Rankų judesiai vis labiau tobulėja: kūdikio delnai didžiąją laiko dalį ištiesti, pats siekia įvairių daiktų, juos paima ir kiša į burną. Ketvirtąjį mėnesį jis jau moka žaisti barškučiu! Vaikelis pradeda suvokti ryšį tarp akies ir rankos (matau - imu), o tai svarbi pradžia susipažinti su savuoju kūnu. Kūdikis geba žaisti su savo rankomis, jas suveda priešais į vidurio liniją, liečia save, piršteliais griebia už drabužių.

Kūdikiai, tobulėjant jų klausai ir regai, tampa vis dėmesingesni aplinkai. Mažylis jau geba atskirti ne tik kontrastingus, bet ir panašius atspalvius, pavyzdžiui, raudoną ir oranžinę. Lavėja matymas ir vaizdų suvokimas. Tai skatina bei moko atlikti valingus galvos judesius, pavyzdžiui, pasisukti sudominusio daikto link. Mažylio dėmesį patraukia ne tik įvairiaspalviai objektai: išgirdęs garsą, jis gręžiasi jo link. Kūdikis atskiria namiškių veidus ir pasijunta saugiai bei nurimsta, išgirdęs pažįstamą balsą.

Ketvirtąjį mėnesį mamos ir tėčiai pastebi, jog kūdikis vis įdėmiau stebi jų veidus ir klausosi jų kalbos bei stengiasi išgirstus garsus atkartoti pats. Keturių mėnesių mažylis mažiau verkia, emocijas mėgindamas išreikšti įvairiais garsais. Jis jau gali ištarti pasikartojančius skiemenis, pavyzdžiui, „ba - ba“, „ma - ma“, „da - da“. Įvairių tonacijų garsai mažylį skatina atsiliepti bei pralinksmina - išgirdęs jam įdomų ar netikėtą garsą, gali smagiai nusijuokti, dovanodamas šypsenas savo tėveliams.

Kada kreiptis į specialistą:

Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį ir pasitarti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, jei:

• kūdikis rankomis nesiekia žaislų, kitų jį dominančių objektų;
• kūdikis atrodo suglebęs ar, atvirkščiai, pernelyg įsitempęs;
• kūdikis neatsisuka į aiškų garsą;
• kūdikis nesišypso;
• kūdikis nerodo jokių emocijų, pamatęs pažįstamą artimojo veidą;
• kūdikis tiesiai nenulaiko galvos.

Apsilankymas pas gydytoją ketvirtąjį mėnesį:

• Matuojamas kūdikio svoris, ūgis, galvos apimtis. Matmenys žymimi specialiose vertinimo skalėse, brėžiant individualią augimo kreivę, pagal kurią, lyginant visų mėnesių rezultatus, įvertinama augimo harmonija.
• Gydytojas pakalbina mažylį, stebi, kaip jis žaidžia, juda ir bendrauja, įvertina kūdikio psichomotorinę raidą, pateikia rekomendacijas.
• Gydytojas apžiūri nurengtą kūdikį: įvertina bendrą jo būklę, kūno sudėjimą, odą. Išklauso širdį bei plaučius stetoskofu.
• Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro sudarytą privalomų skiepų planą, 4 mėnesių kūdikiai yra nemokamai skiepijami kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Hemophilus influenzae infekcijos, poliomielito ir pneumokokine vakcinomis, iš viso du dūriai.

Maitinimas

Keturių mėnesių mažylis jau gali liežuviu išstumti nepatikusį maistą ar jo perteklių. Taip pat pradeda formuotis kramtymo (gromuliavimo) judesiai, o pats organizmas pamažu pasiruošia virškinti: burnoje gaminama daugiau seilių ir angliavandeniams virškinti reikalingo fermento amilazės. Šio amžiaus kūdikiai pradeda kišti į burną daiktus, domisi naujais skoniais ir maistu, kurį valgo suaugusieji. Nepaisant šių pokyčių, daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, kūdikiai papildomai primaitinami tik nuo 6 mėnesių amžiaus, tačiau galimos išimtys. Anksčiau nei 6-ąjį mėnesį primaitinami vaikai, kurių svoris auga sunkiau, nepaisant ar maitinama motinos pienu ar mišiniu. Ar primaitinimas reikalingas, nusprendžia prižiūrintis gydytojas.

Taip pat skaitykite: Megztos suknelės priežiūra

Patarimai tėvams

• Kūdikiui tapus jautriam aplinkai ir įvairiems dirgikliams, maitinimai gali tapti sudėtingesni dėl lengvo ir greito jo išblaškymo. Jei maitinimai dėl šios priežasties tapo sunkesni, stenkitės surasti ramią aplinką, kuri neblaškytų kūdikio dėmesio.
• Ketvirtąjį mėnesį galima pastebėti, jog kūdikis valgo rečiau. Nenuogąstaukite - tai nutiko dėl padidėjusio skranduko ir vaikelis gali suvalgyti didesnį kiekį pieno. Nepaisant to, svoris augs įprastai.
• Skatinkite mažylį gulėti ant pilvelio, padėdami priešais jį keletą žaislų ar daiktų tyrinėjimui. Taip jis stiprins raumenis, kurie bus labai svarbūs ir kitais raidos etapais (sėdėjimui, stojimuisi). Pradžioje ši dar neįprasta pozicija patinka ne visiems kūdikiams, tačiau įpratus, vaikai džiūgauja pagaliau galėdami stebėti pasaulį kitu kampu.
• Skatinkite savo kūdikį vartytis nuo nugaros ant pilvo: nukreipkite jo dėmesį į patinkantį žaislą, padėkite jį mažyliui iš šono. Taip jis stengsis pasisukti ir jį pasiekti. Šioms pratyboms venkite aukštų paviršių dėl nukritimo pavojaus. Kiekvieną jo pastangą apdovanokite ir paskatinkite šypsena, pagyrimais ir bučiniais: mokantis naujos veiklos, mažyliui reikia jūsų palaikymo ir padrąsinimo.
• Leiskite mažyliui žaisti - taip jis pažins ir suvoks jį supančią aplinką bei patirs daug teigiamų emocijų. Atminkite, jog nereikia kūdikio apipilti žaislais: jam dar sunku sutelkti dėmesį, jis greit išsiblaško, tad žaidimų erdvėje pakaks keleto daiktų. Šį mėnesį puikiai tiks barškutis - juk mažylis jau geba juo žaisti pats! Jo dėmesį taip pat galima patraukti čežančiu popierėliu ar audinio skiaute. Pastebėsite, jog susidomėjęs ir tyrinėjantis kūdikis vis ilgiau gali pabūti vienas. Leiskite jam pažaisti vienumoje, nepamiršdami jo vis stebėti dėl saugumo.
• Kalbinkite kūdikį: atkartokite jo tariamus garsus ir mėgdžiokite veido mimikas. Jums atsakant, jis mokysis bendravimo ir ugdys savo kalbos įgūdžius.
• Sėkmingai raidai svarbi ne tik kūdikio sveikatos būklė, bet ir aplinka. Ramus, laimingas ir mylimas kūdikis jaučiasi saugus, todėl greit mokosi, yra žingeidus. Myluokite, glauskite mažylį prie savęs, švelniai kalbinkite, drąsinkite jį žvilgsniu. Nebijokite, kūdikių dėmesiu ir švelnumu išpaikinti neįmanoma! Taip pat nepamirškite, jog skatinančioje tyrinėti ir judėti aplinkoje vaikų psichomotorika vystosi greičiau: visą dieną siūbuojančioje kėdutėje sėdintis vaikas paprasčiausiai neturi galimybių mokytis ir įsisavinti naujų motorinių įgūdžių. Nevaržykite jo judesių, sudominkite, žaiskite drauge su savo kūdikiais!
• Didelis jautrumas aplinkai, naujų įgūdžių mokymasis išvargina mažuosius atradėjus. Nejudrus stiklinis žvilgsnis į tolį, žiovulys, akių trynimas pirštukais, irzlumas, verksmingumas - tai kūdikių nuovargio išraiška. Stenkitės, jog mažylis nakties miegui būtų migdomas panašiu laiku kiekvieną dieną - geriausiai tinka 19-20 val. Užmigus šiuo metu, galvos smegenys, nugrimztančios į giliausią miego stadiją, tinkamai pailsi. Taip giliai įmigus, yra išskiriamas augimo hormonas, taigi, tokiu laiku migdomi kūdikiai sėkmingai auga. Ne veltui sakoma, jog viena valanda iki vidurnakčio savo nauda lygi dviem po vidurnakčio. Keltis tinkamiausias metas - 7 val ryto. Būtent šią valandą organizmo veikla yra aktyvi, kūnas pasiruošęs pradėti naują dieną. 9 val. ryte, 12 ir 16 val., remiantis žmogaus vidiniais bioritmais, yra tinkamiausias laikas dienos poguliui.

7 mėnesių kūdikio raida

7 mėnesių amžiaus kūdikio raidos patarimai: Kiekvieno mažylio augimas yra individualus, jį įvertina gydytojas. Keturių mėnesių mažylis per parą turėtų miegoti apie 15 val., iš jų 12 val. naktį. Dieną pogulio įprastai migdomas 3 kartus: ryte, vidurdienį ir po pietų. Per parą suvalgo apie 800-1000 ml mamos pieno arba adaptuoto mišinio. Tai sudaro apie šeštadalį kūdikio svorio.

• Apsiverčia nuo nugaros ant pilvo ir atgal. Jau ir anksčiau matydavote, kaip kūdikis, paguldytas ant pilvo, netyčia nuvirsta ant nugaros. Taip būdavo, nes kūnas neišlaikydavo pusiausvyros dėl palyginus sunkios galvos. Tačiau tai, ką kūdikis išmoksta dabar, yra visai kas kita. Paguldytas ant nugaros, vaikutis turi įtempti dubens ir pečių juostos raumenis ir veržliu pasisukimu visą kūnelį apversti.
• Gulėdamas ant pilvo, vaikutis ilgai remiasi ištiestomis rankomis, o siekdamas žaislo vieną ranką gali pakelti. Taip remdamasis viena ranka jis gali išbūti apie 3 sekundes.
• Gali pasėdėti. Dalis tokio amžiaus kūdikių jau gali pasėdėti savarankiškai, tačiau tai dar nėra būtina. Sėdint turėtų atsirasti atrama rankomis į priekį, vėliau į šonus - kad išlaikytų pusiausvyrą.
• Dalis kūdikių jau šliaužia pilvu.
• Suranda pėdas. Liaudyje kalbama, kad jei kūdikis surado savo pėdas, tai greitai atsisės. Ir anksčiau mažylis, gulėdamas ant nugaros, netyčia sugriebdavo savo pėdutes ir čiupinėdavo. Bet dabar jis jų ieško sąmoningai, kaip įdomių žaisliukų. Kadangi viską, kas nauja, kūdikis nori ragauti, prie burnos jis kelia ir pėdas.
• Pastatytas spyruokliuoja. Mamos, jau užauginusios po kūdikį, tikrai prisimins šį „jo-jo“ etapą, kai laikomas už pažastų ant kieto pagrindo vaikutis įnirtingai spyruokliuoja, tarsi šoka. Tai kūdikiui naujas ir patrauklus judėjimo būdas, todėl mažylis gali spyruokliuoti labai ilgai. Laikomas už pažastų jis pritupia, atsispiria ir vėl ištiesia klubų, kelių ir čiurnų sąnarius. Tūpt-stot, tūpt-stot.
• Griebia abiem rankomis po daiktą. Atėjo medžioklės metas, nes vaikutis gali čiupti du daiktus iš karto - po vieną kiekviena rankute. Pagriebęs abu daiktus kūdikis kurį laiką juos išlaiko, stebi. Vėliau pasirenka įdomesnį ir vieną rankutę atsigniaužia. Šiam pratimui galite surengti treniruotę: pasisodinkite vaikutį ant kelių, o prieš jį ant stalo padėkite du ryškius žaisliukus.
• Varto žaisliuką abiem rankomis. Laikydamas rankose žaislą, kūdikis susidomėjęs jį apžiūrinėja, čiupinėja ir varto. Žaisliukas keliauja iš vienos rankos į kitą. Jei netyčia žaisliukas iškrenta, vaikutis nepamiršta su juo ką tik žaidęs ir vėl pasiima.
• Daiktą pradeda imti nebe visu delnu, o labiau pirštais. Kūdikis gali apsitarnauti vis platesniu spinduliu.
• Stebi, ką veikia mama. Kūdikiui vis įdomiau gyventi. Dabar jo mėgstamas užsiėmimas - kasdien stebėti realybės dramą „Ką veikia mama“. Nešiojamoje kėdutėje galite kūdikį neštis į virtuvę ar vonią, jam bus įdomu viskas ir visur, svarbu, kad matytų mamą ar kitą suaugusįjį kažką veikiantį.
• Žaidžia „ku-kū“ ir kitus žaidimėlius. Jei užmesite kūdikiui ant galvos skarelę ir linksmai sušukę „ku-kū“ ją nutrauksite, vaikutis greitai susigaudys, kad tai - žaidimas ir pradės juoktis. Kai kurie taip pamėgsta žaidimą ,,ku-kū“, kad pradeda kvatoti vien pamatę skarelę.
• Kalba su intonacija. Balsius ir priebalsius kūdikis ištaria kaip pakliūva. Gerai taria skiemenis: ma, mu, pa, ba, juos kartodamas kelis kartus: pa-pa-pa, ba-ba-ba, te-te-te.
• Energingai žaidžia su garsus skleidžiančiais žaislais: varpeliu, muzikos dėžute, kvaksinčiais, cypiančiais žaislais.

#

tags: #kudikas #megsta #stebeti #vaiku #veikla