Netikėtai pasirodžiusios kraujo dėmės apatiniuose gali sukelti nerimą. Svarbu suprasti galimas priežastis, ypač neįprastas. Šiame straipsnyje aptariamos kraujavimo ovuliacijos metu priežastys, diagnostika ir gydymo būdai.
Anovuliacinis kraujavimas
Anovuliacinis kraujavimas apibūdinamas kaip netipinis kraujavimas iš gimdos. Iki visiškos brandos menstruacinis ciklas gali būti anovuliacinis. Tokiu atveju mėnesinės pasižymi gausesniu arba mažesniu kraujavimu, jos gali būti nereguliarios. Per mėnesines pašalinamas ne tik kraujas, bet ir endometriumas, t. y. gimdos gleivinė, kuri palaipsniui atsisluoksniuoja ir išskiriama. Šis procesas gali būti lėtas, tad tepliojimas prieš ar po mėnesinių rudomis kraujingomis išskyromis reiškia, jog ir menstruacijos gali užtrukti ilgiau. Brandimo laikotarpiu nereikėtų išsigąsti, nes tai kintantis procesas.
Paprastai anovuliacija atsiranda dviejuose kraštutiniuose mentruacinio ciklo etapuose: paauglystėje bei perimenopauzės metu. Paauglystėje vyksta brendimo periodas, kuomet aktyviai gaminasi hormonas estrogenas, o perimenopauzės metu pastebimas estrogeno ir progesterono disbalansas. Nutukimas bei policistinių kiaušidžių sindromas taip pat išskiriami kaip dažna anovuliacinio ciklo priežastis. Fiziniai ir psichologiniai stresoriai yra dažna anovuliacijos priežastis. Jei teko praleisti daugybę bemiegių naktų ruošiantis egzaminui, intensyviai sportuoti, ilgai keliauti ar sirgti, ovuliacija slopinima, nes sutrikdomas hormonų balansas. Paprastai praleidus vieną ar du ciklus kūnas susireguliuoja ir vėl grįžtama į reguliarų ciklą.
Ovuliacija ir kraujavimas
Kiaušidėms išleidus kiaušinėlį į kiaušintakį, įvyksta ovuliacija. Dažniausiai šis procesas įvyksta maždaug 14 ciklo dieną. Tai priklauso ir nuo individualaus menstruacijų ciklo, jis gali būti ir trumpesnis, ir ilgesnis. Tepliojimas gali atsirasti per 12-24 valandų laikotarpį, kuomet gali įvykti apvaisinimas. Apie 2% moterų pastebi rausvas dėmes. Dažniausiai šiuo periodu išskyros yra šviesios ir gausios, o tai yra moters vaisingumo laikotarpis.
Ovuliacinis kraujavimas - tai lengvas kraujavimas iš makšties, pasireiškiantis ovuliacijos metu. Kraujo pėdsakus galima pastebėti 1 ar 2 dienas. Kai kurios moterys kraujui susimaišius su gimdos kaklelio gleivėmis pastebi tik tąsias, kraujingas rausvos spalvos išskyras. Dažniausiai sutampa su ovuliacija, kuri gali įvykti ciklo viduryje.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Galimos priežastys:
- Hormoniniai pokyčiai.
- Folikulo plyšimas.
- Kraujo gali pasirodyti ir tuomet, kai apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina prie gimdos sienelės. Tai vadinamasis implantacinis kraujavimas.
Kiti ovuliacijos simptomai:
- Jautrios krūtys
- Kiaušinio baltymą primenančios gleivės
- Bazinės kūno temperatūros padidėjimas
Implantacinis kraujavimas ir ankstyvasis nėštumas
Implantacinis kraujavimas yra vienas iš nėštumo požymių, kuris būdingas 30% moterų. Šis kraujavimas atsiranda panašiu metu, kuomet turi prasidėti įprastos mėnesinės, tačiau tuo metu embrionas prisitvirtina gimdos gleivinėje. Implanatacinio kraujavimo spalva gali būti rausva, ruda arba raudona, o trukmė 1-2 dienos.
Disfunkcinis kraujavimas
Disfunkcinis kraujavimas gali pasireikšti moterims reprodukciniame amžiuje, dažniausiai dėl hormoninio disbalanso, kuris sutrikdo įprastą menstruacinį ciklą. Disfunkcinis kraujavimas gali būti įvairios intensyvumo ir trukmės, nuo labai gausių menstruacijų iki nereguliaraus ir ilgalaikio kraujavimo.
Ligos priežastys:
Disfunkcinis kraujavimas dažniausiai susijęs su hormoniniais sutrikimais, kurie paveikia ovuliaciją ir menstruacinį ciklą.
- Anovuliacija: Dažniausia priežastis, kai nėra ovuliacijos, o tai sukelia estrogeno dominavimą be progesterono poveikio, dėl ko endometriumas (gimdos gleivinė) nenormaliai auga ir galiausiai atsisluoksniuoja, sukeldamas nereguliarų kraujavimą.
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): PKS gali sukelti hormoninį disbalansą, dėl kurio ovuliacija vyksta nereguliariai arba jos visai nėra.
- Skydliaukės sutrikimai: Hipotirozė arba hipertiroidizmas gali sukelti menstruacijų ciklo sutrikimus ir kraujavimą.
- Nutukimas: Perteklinis riebalų audinys gali padidinti estrogeno gamybą, sutrikdant hormonų pusiausvyrą.
- Stresas: Fizinė ar emocinė įtampa gali paveikti hormonų gamybą ir sutrikdyti menstruacinį ciklą.
- Vaistai: Tam tikri vaistai, įskaitant hormoninius kontraceptikus ar antikoaguliantus, gali turėti įtakos menstruacijų ciklui.
Disfunkcinio kraujavimo simptomai:
- Nereguliarios menstruacijos: Menstruacijų ciklas gali tapti nereguliarus, su ilgais intervalais tarp menstruacijų arba dažnais, trumpais ciklais.
- Gausus kraujavimas (menoragija): Menstruacijų metu gali pasireikšti itin gausus kraujavimas, kuris trunka ilgiau nei įprasta (daugiau nei 7 dienas).
- Tarpmenstruacinis kraujavimas: Kraujavimas gali atsirasti tarp menstruacijų, kartais net ir kelis kartus per ciklą.
- Menstruacijų praleidimas (amenorėja): Kai kuriais atvejais menstruacijos gali visai nepasireikšti kelis mėnesius, o po to pasireikšti gausus kraujavimas.
- Kraujavimas po lytinių santykių: Nors dažniausiai tai nėra būdinga disfunkciniam kraujavimui, kai kurios moterys gali patirti lengvą kraujavimą po lytinių santykių.
Ligos klasifikacija:
- Anovuliacinis disfunkcinis kraujavimas: Dažniausia forma, kai kraujavimas atsiranda dėl ovuliacijos nebuvimo, dėl ko gimdos gleivinė nenormaliai auga ir atsisluoksniuoja nereguliariai.
- Ovuliacinis disfunkcinis kraujavimas: Rečiau pasitaikanti forma, kai kraujavimas atsiranda dėl sutrikusios hormonų gamybos, net jei ovuliacija vyksta.
Disfunkcinio kraujavimo diagnostika:
- Medicininė anamnezė ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientę apie menstruacijų ciklą, kraujavimo pobūdį, simptomus ir šeimos istoriją. Taip pat atliekamas fizinis ir ginekologinis tyrimas.
- Ultragarsinis tyrimas: Ultragarsas naudojamas gimdos, kiaušidžių ir kitų dubens organų apžiūrai, siekiant nustatyti galimas struktūrines problemas, pvz., fibromas, polipus ar cistas.
- Hormonų tyrimai: Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti hormonų, tokių kaip estrogenas, progesteronas, skydliaukės hormonai ir prolaktinas, lygį.
- Endometriumo biopsija: Jei įtariama endometriumo hiperplazija ar kitos gimdos gleivinės patologijos, gali būti atliekama biopsija.
- Histeroskopija: Tai procedūra, kurios metu naudojama maža kamera (histeroskopas), siekiant apžiūrėti gimdos vidų ir, jei reikia, atlikti biopsiją.
Disfunkcinio kraujavimo gydymas ir vaistai:
Gydymas priklauso nuo kraujavimo sunkumo, paciento amžiaus, planuojamo nėštumo ir kitų veiksnių. Dažniausiai naudojami hormoniniai kontraceptikai (pvz., kombinuoti estrogeno ir progesterono tabletės), kurie padeda reguliuoti menstruacijų ciklą ir sumažinti kraujavimą.
Jaunatvinis disfunkcinis kraujavimas
Jaunatvinis disfunkcinis kraujavimas išsivysto per pirmuosius 2-3 metus nuo menarchės ir pasireiškia įvairios trukmės ir gausumo kraujavimu, tačiau nėra susijęs su nėštumu ar struktūriniais gimdos, genitalijų pokyčiais. Pagal naująją FIGO (angl. International Federation of Gynecology and Obstetrics) klasifikaciją juvenilinis disfunkcinis kraujavimas apibūdinamas kaip gausaus kraujavimo epizodas, kuris, specialisto nuomone, reikalauja skubaus gydymo siekiant sustabdyti tolesnį kraujo netekimą.
Taip pat skaitykite: Nėštumo komplikacijos: kraujavimas
Dažniausia juvenilio disfunkcinio kraujavimo priežastis yra nebrandi pagumburio, hipofizės ir kiaušidžių ašis, kuriai būdingi anovuliaciniai ciklai. Kadangi anovuliacinio ciklo metu nesusiformuoja geltonkūnis ir nevyksta progesterono, kuris stabilizuoja endometrą, sintezė, pasireiškia santykinė hiperestremija, sukelianti netaisyklingą endometro vešėjimą. Dėl hormonų disbalanso spontaniškai atsisluoksniuoja endometras, kraujuojama.
Jaunatvinis disfunkcinis kraujavimas diagnozuojamas paneigus kitas kraujavimą galinčias sukelti priežastis, tokias kaip koagulopatijos, nėštumas, organinė gimdos patologija, endokrinopatijos ar jatrogeninės priežastys.
Diferencinė diagnostika:
Nenormalus kraujavimas iš gimdos mergaitėms po menarchės gali pasireikšti dėl priežasčių, kurių diferencinei diagnostikai taikoma FIGO priimta PALM-COEIN klasifikacija. Dažniausiai kraujavimą sukelia anovuliaciniai ciklai. Antra pagal dažnį nenormalaus kraujavimo iš gimdos priežastis paauglystėje - koagulopatijos (12-30 proc.). Dažniausios ligos yra von Willebrando liga, hemofilijos geno nešiojimas, trombocitų funkcijos sutrikimai ir trombocitopenija sergant idiopatine trombocitopenine purpura. Kitos priežastys, galinčios sukelti kraujavimą paauglėms, yra su nėštumu susijusios būklės, endokrininės sistemos ligos, infekcinės ligos, traumos, prievarta ir pan.
PALM-COEIN klasifikacinė sistema:
- PALM: anatominės / struktūrinės priežastys
- Polipas
- Adenomiozė
- Lejomioma (submukozinė, intramuralinė)
- Malignancy (piktybiniai navikai)
- COEIN: nestruktūrinės priežastys
- Coagulopathy (koagulopatijos)
- Ovuliacijos sutrikimai
- Endometriumo patologija
- Iatrogenic (jatrogeninės priežastys)
- Nesuklasifikuotos priežastys
Klinika:
Dažniausi nusiskundimai: įvairaus pobūdžio mėnesinių kraujavimai (nuo nedidelių tepimų iki profuzinių kraujavimų), kurių trukmė gali būti nuo kelių dienų iki mėnesių, ciklas gali būti reguliarus arba ne. Išsivysčius mažakraujystei, pacientės jaučia nuovargį, bendrą silpnumą, nervingumą, mieguistumą.
Diagnostikos kriterijai:
Diagnozė nustatoma atmetimo būdu, paneigus organinę patologiją.
Taip pat skaitykite: Kraujavimo priežastys po sekso nėštumo metu
Gydymas:
Pagrindinis gydymo tikslas - sustabdyti kraujavimą, atkurti mėnesinių cikliškumą ir papildyti netektas geležies atsargas organizme. Medikamentinis gydymas skirstomas į hormoninį arba patogenetinį ir nehormoninį arba simptominį.
- Simptominiam gydymui skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, ibuprofeno po 200-400 mg kas 4-6 val.
- Hormoniniam gydymui skiriamas progestinų preparatas arba sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT), kurių sudėtyje yra 30-35 mcg etinilestradiolio. Rekomenduojama pasirinkti SKT su dienogestu arba su levonorgestreliu. Hormoninio preparato pasirinkimas ir dozės priklauso nuo gydymo tikslo - skiriamas kraujavimui stabdyti ar mėnesinių ciklui sureguliuoti.
- Esant krešėjimo sutrikimams, skiriami hemostazę užtikrinantys vaistai: traneksamo rūgštis po 1,5 g 3-4 k./d. arba pakaitinė terapija trūkstamu krešėjimo faktoriumi.
NVNU krešėjimo sutrikimų atvejais neindikuotini dėl rizikos sukelti gausesnį kraujavimą.
Kitos galimos kraujavimo priežastys ciklo viduryje
- Hormoninių kontraceptikų vartojimas.
- Kiaušidžių cistos.
- Gimdos fibroma.
- Gimdos polipai.
- Premenopauzė.
- Atlikti tyrimai (pvz., gimdos kaklelio kolposkopija).
- Vartojami vaistai (pvz., aspirinas).
- Infekcijos (pvz., lytiškai plintančios ligos chlamidiozė ir gonorėja).
- Gimdos kaklelio arba gimdos vėžys.
- Menopauzė.
Kada kreiptis į medikus?
Vienkartinis mėnesinių ciklo pasikeitimas nereiškia, kad turite didelių sveikatos problemų. Tačiau nenumokite ranka, nes neciklinis kraujavimas gali byloti apie labai rimtas ligas, tokias kaip endometriozė. Tad jei kraujavimas ne mėnesinių metu kartojasi ir jaučiate kitus simptomus tokius kaip: pilvo skausmas, skausmingi lytiniai santykiai, pakitusios išskyros, būtinai apsilankykite pas ginekologą.
Į medikus reikėtų kreiptis ir tuomet, kai menstruacijos itin ilgos ir gausios, kai jaučiami stiprūs pilvo skausmai ir spazmai ar pakito makšties išskyros. Pagalba turėtų būti suteikiama ir tada, kai lytiniai santykiai tapo skausmingi. Vyresnėms moterims reikėtų ypatingai atkreipti dėmesį į kraujavimą, atsirandantį net po to, kai mėnesinių jau kurį laiką nebuvo dėl menopauzės.
Svarbi informacija kiekvienai moteriai
- Stebėkite savo ciklą kalendoriuje arba specialiose programėlėse.
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją ginekologą.
- Atkreipkite dėmesį į paketus, kurie būtų pagaminti iš ekologiškos medvilnės, su anijonine juostele, be kvapiklių, dažiklių bei kenksmingų medžiagų.
tags: #kraujavimas #per #ovuliacija