Adenoidai - tai limfoidinis audinys, esantis užpakalinėje nosiaryklės dalyje, svarbus vaikų imuninės sistemos komponentas. Jie padeda kovoti su infekcijomis, patenkančiomis į kvėpavimo takus per nosį. Vis dėlto, adenoidų padidėjimas (adenoiditas) gali sukelti įvairių problemų, įskaitant kvėpavimo, miego ir klausos sutrikimus. Šiame straipsnyje aptariama, kada adenoidų chirurgija (adenoidektomija) yra reikalinga vaikams, kaip jai pasiruošti ir ko tikėtis po operacijos.
Adenoidų funkcija ir problemos, susijusios su jų padidėjimu
Adenoidai atlieka svarbų vaidmenį vaikų organizme, ypač kovojant su infekcijomis, kurios patenka į kvėpavimo takus per nosį. Adenoidų padidėjimas dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 2 iki 7 metų amžiaus. Tai yra laikotarpis, kai vaikai dažnai būna linkę sirgti peršalimo ligomis, o adenoidai padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Tyrimai rodo, kad nuo 20 iki 30 proc. vaikų iki 7 metų patiria įvairius su adenoidais susijusius simptomus, tokius kaip nuolatinis nosies užgulimas, knarkimas ir kvėpavimas per burną.
Dėl šių simptomų vaikai pradeda kentėti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Nuolatinis nuovargis tampa kasdieniais palydovais. Sutrikus miegui, vaikai ne tik blogai miega nakties metu, bet ir sunkiau susikaupia. Tai gali paveikti jų gebėjimą mokytis, o kartais ir bendravimą su bendraamžiais.
Adenoidų padidėjimo priežastys
Adenoidų dydį ir jų išvešėjimą lemia keli pagrindiniai veiksniai:
- Imuninės sistemos aktyvumas: Vaiko imuninė sistema reaguoja į virusus bei bakterijas, ypač ankstyvoje vaikystėje. Kai kurie vaikai serga dažniau, todėl jų adenoidai ilgai išlieka padidėję arba dar labiau išvešėja.
- Paveldimumas: Jei šeimoje yra buvę padidėjusių adenoidų atvejų, tikimybė, kad vaikui išsivystys ta pati problema, padidėja.
- Aplinkos veiksniai: Alergenai, dulkės, cigarečių dūmai ar sausas oras gali paskatinti lėtinį adenoidų uždegimą ir jų didėjimą. Dėl to adenoidai padidėja tiek, kad ima trukdyti kvėpavimui ar klausai.
Simptomai, rodantys adenoidų problemas
Gydytoja otorinolaringologė tėvams primena, kad svarbu būti budriems ir atkreipti dėmesį į tam tikrus požymius:
Taip pat skaitykite: Adenoidų šalinimo gidas
- Kvėpavimas per burną: Jei vaikas pradeda nuolat kvėpuoti per burną, tai gali būti ženklas, kad adenoidai uždaro kvėpavimo takus ir trukdo normaliam oro praeinamumui.
- Knarkimas ir miego apnėja: Tai dar vienas svarbus įspėjamasis signalas. Kai kurie vaikai knarkdami gali patirti trumpalaikius kvėpavimo sustojimus.
- Pasikartojantys ausų uždegimai ir klausos problemos: Padidėję adenoidai gali užblokuoti Eustachijaus vamzdį, jungiantį vidurinę ausį su nosiarykle, ir sukelti ausų infekcijas bei klausos suprastėjimą.
- Kalbos vystymosi sutrikimai: Nuolatinis kvėpavimas per burną gali paveikti veido ir žandikaulio vystymąsi, o tai gali sukelti kalbos problemas.
- Naktinis šlapimo nelaikymas: Dideli adenoidai gali sukelti naktinį šlapimo nelaikymą.
- Veido augimo pokyčiai: Vaikas gali būti nuolat išsižiojęs, išsikiša apatinis žandikaulis, virš lūpų atsiranda raukšlės, kietasis gomurys įgauna stogelio formą, dantys išsidėsto netaisyklingai.
Adenoidų ir sinusito skirtumai
Nors adenoidai ir sinusitas gali turėti panašių simptomų, tokių kaip galvos skausmas, nosies užgulimas ar kvėpavimo sunkumai, šios dvi būklės yra skirtingos. Sinusitas - tai nosies sinusų uždegimas, dažnai sukeliantis pūlingas išskyras, karščiavimą ir stiprų veido skausmą. Padidėję adenoidai paprastai sukelia tik kvėpavimo sunkumus, knarkimą ir ausų infekcijas. Be to, sinusitas paprastai pasireiškia staiga ir su stipriais simptomais.
Adenoidų diagnostika
Bene vienas dažniausias pacientų klausimų gydytojui otorinolaringologui yra tai, kaip nustatyti, ar adenoidai iš tiesų yra padidėję. Pasak kalbintos medikės, „auksiniu diagnostikos standartu“ laikoma nosiaryklės endoskopija, atliekama naudojant ploną, lankstų endoskopą (su kamera). Procedūros metu endoskopas įkišamas pro nosies landą, o vaizdas perduodamas į monitorių. Tai leidžia gydytojui tiesiogiai apžiūrėti adenoidus, įvertinti jų dydį ir išvešėjimą. Gydytojas konsultacijos metu gali apžiūrėti Jūsų nosies landą iš vidaus vaizdo kamera, t. y. atliks nosies, gerklės fibroskopinį (endoskopijos) tyrimą.
Skiriamos 4 adenoidų išvešėjimo stadijos, kurias nustato gydytojas konsultacijos metų.
Adenoidų gydymas
Adenoidų gydymo metodai priklauso nuo to, kaip stipriai jie trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui. Adenoidai - tai vaiko „vietinis“ imunitetas, saugantis organizmą nuo virusų ir bakterijų. Dėl dažnai pasikartojančios slogos, uždegimų, infekcinių, alerginių ar kt. ligų adenoidai gali išvešėti ir sukelti šiuos simptomus bei sveikatos sutrikimus: sunkesnį kvėpavimą per nosį (vaikas nuolat būna prasižiojęs), knarkimą, netaisyklingo sąkandžio formavimąsi, pasikartojančius ausų uždegimus, klausos suprastėjimą, kalbos vystymosi sutrikimą.
- Konservatyvus gydymas: Lengvais atvejais gali pakakti specialių nosies purškalų ar nosies praplovimų, antihistamininius ar homeopatinius vaistus į nosį.
- Chirurginis gydymas (adenoidektomija): Kai simptomai tampa pasikartojantys, ilgai trunkantys - pavyzdžiui, jei vaikas kenčia nuo dažnų ausų uždegimų ar miego apnėjos, - gali prireikti chirurginio gydymo, dar vadinamo adenoidektomija. Adenoidektomija atliekama, kai vaikas negali kvėpuoti per nosį, kai pasikartoja ausų infekcijos ar kai pasireiškia miego sutrikimai.
Kada adenoidai šalinami operacijos būdu?
Adenoidų operacijos atliekamos tik tada, kai būtina. Mažam vaikui, vertinant raidą, kiekvieni metai yra svarbūs. Einant laikui, prastai girdint ar nepakankamai nekvėpuojant per nosį, šie simptomai gali progresuoti ir lemti komplikacijas, tokias kaip kalbos vystymosi sulėtėjimas, klausos sutrikimai ar net veido augimo pokyčiai dėl nuolatinio kvėpavimo per burną.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Nemaža dalis tėvų tikisi, kad vaikui augant adenoidai savaime sumažės be jokios medicininės intervencijos. Taip, adenoidai pradeda nykti ankstyvoje paauglystėje, tačiau praktika rodo, kad jei jie sukelia varginančius ar nuolatinius simptomus, nereikėtų tikėtis ir laukti, jog viskas praeis savaime.
Adenoidektomijos rizika
Kaip ir bet kokia chirurginė procedūra, adenoidų šalinimas turi savo rizikų. Kaip ir kiekvienos operacijos metu, komplikacijų, dažniausiai kraujavimo, rizika yra, bet ji tokia reta, kad baimintis ruošiantis procedūrai neverta. Pasaulinė statistika rodo, kad kraujavimas po operacijos pasireiškia vos 1 proc. pacientų. Pas gydytoją suskubti reikėtų iš burnos pasirodžius kraujo, kilus dideliam, vaistais sunkiai numalšinamam skausmui, pakilus aukštesnei nei 38 0C temperatūrai, atsiradus ribotiems kaklo judesiams (kai galva pasukta tik į vieną pusę).
Adenoidų ataugimo tikimybė
Adenoidai yra priaugę prie ryklės sienelių. Taigi teorinė ataugimo tikimybė išlieka. Ji didesnė, jei adenoidektomija atliekama 2-3 metų vaikams arba sergantiems alerginiu rinitu. Tačiau tai nutinka retai.
Pasiruošimas adenoidektomijai
Siekiant užtikrinti gerą sveikatą, vaikams, kaip ir suaugusiems, kartais nepavyksta išvengti chirurginio gydymo. Apie tai, kaip turėtų elgtis tėvai ir kaip paruošti vaiką operacijai, kad ji sukeltų kuo mažiau streso ir neigiamų emocijų, pasakoja patyrę medicinos centro „Northway“ gydytojai otorinolaringologas (LOR), vaikų chirurgas ir anesteziologas.
Dažnai vaikai apsilankymą medicinos įstaigoje bei įvairias medicinos procedūras suvokia kaip bausmę, todėl jų bijo. Todėl, pasak gydytojo otorinologo, labai svarbu auginant vaiką jo negąsdinti. Pasak gydytojo, net konsultacijų metu tenka išgirsti tėvus vaikams sakant, jog jeigu šie neklausys, „daktaras tuoj ištrauks adatą“. Tokiu būdu vaiko sąmonėje susiformuoja įvaizdis, jog gydytojas ar seselė yra baubas, kuris ateis ir nuskriaus, jei vaikas elgsis blogai. Specialisto teigimu, toks psichologinis programavimas dažnai nulemia tai, jog vaikai konsultacijos metu jaučiasi įsitempę ir į gydytoją žiūri kaip į nuskriausti ketinantį piktadarį.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Specialisto teigimu, taip pat labai svarbu nemeluoti vaikui. Vykstant į gydymo įstaigą nederėtų sakyti, jog keliaujate į išvyką ar ten, kur linksma ir smagu. „Teko susidurti su atveju, kai vaikui buvo pasakojama, jog jis keliaus į kosminį laivą. Bet vaikai yra sumanūs, todėl jis greitai suprato, jog ne į kosminį laivą atkeliavo, o aplinkui vaikšto ne kosmonautai su astronautų kostiumais. Kai vaiko pasąmonėje suformuojamas vaizdinys, kuris jam atvykus į gydymo įstaigą dūžta į šipulius, vaikas pasijunta išduotas savo tėvų. Pasak jo, mėginant nuraminti vaiką, labai svarbu sakyti tiesą, padrąsinti. Mažam vaikui smulkiai apie operacijos detales pasakoti nebūtina. Pakanka paaiškinti, jog atvykęs į ligoninę, vaikas sutiks gydytojus ir sesutes baltais chalatais, kurie pasakys, ar reikės vaistų, kada vyks operacija ir pan. Galima papasakoti, kad keliaujant ten, kur bus atliekama operacija, reikės pūsti balioną, kuris gali būti įvairių, bet dažniausiai - žalios spalvos, o jį pučiant gali jaustis bananų ar braškių kvapas. Šiuo atveju vaikui nėra meluojama, nes prieš operaciją iš tikrųjų teks kvėpuoti per kaukę, o šalia bus matomas balionas ir leidžiamos įvairaus salsvo kvapo anestetinės dujos.
Operaciją atliksiantis chirurgas prieš operaciją visada aplanko savo pacientus, pabendrauja su jais, todėl prieš vykstant į operaciją tėvai gali priminti savo vaikui apie gydytoją, kurį jis jau matė ir pažįsta, kad vaikas nesijaustų toks svetimas aplinkoje ir būryje nepažįstamų jaustųsi žinantis bent vieną asmenį. Taip vaikui kuriamas saugumo jausmas. Labai svarbu, kad tėvai ir gydytojas dirbtų kaip komanda, išliktų ramūs, nerodytų vaikui baimių, kadangi būtent šį jausmą vaikai ypač greit suvokia: „jei mama ar tėtis bijo, tai ir man tikrai reikia bijoti“.
Prieš operaciją vaiką svarbu paruošti ne tik psichologiškai. Gydytojas primena, kad 6 valandas iki operacijos negalima valgyti, 2 valandas - gerti. Atvykus operacijai svarbu turėti šeimos gydytojo siuntimą, kuriame būtų tiksliai surašytos vaiko gretutinės ligos ir vartojami vaistai. Taip pat ne anksčiau nei 10 d. iki operacijos būtina atlikti kraujo tyrimus. Prieš operaciją pacientas turi būti visiškai sveikas - nesirgti net sloga.
Vaikų chirurgas sako, jog ruošiantis chirurginiam gydymui labai svarbu, kad tiek tėveliai, tiek vaikas suprastų, kas bus daroma ir kodėl to reikia. Todėl, ruošiantis operacijai, svarbu, kad vaikas žinotų, jog gali šiek tiek skaudėti, bet tas skausmas nebus nepakeliamas ar nekontroliuojamas, o po gydymo jis jausis kur kas geriau. „Visada vaikui sakau, kad jis užmigs ir nieko neskaudės, o po operacijos irgi suleis vaistų, kad jis jaustųsi gerai. Mes visada bijome skausmo ir nežinomybės. Kuo daugiau informacijos iki operacijos suteiksite vaikui, tuo jam bus ramiau, susidūrus su realia situacija“.
Dar viena klaida, kurią daro tėveliai, yra tai, jog jie neleidžia vaikui kalbėti. Pasak jo, vaikui iki 3 metų iš tiesų sunku tiksliai išreikšti, ką jam skauda, ir kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau informacijos iš jo galima gauti. Tačiau gydytojas dalinasi patirtimi, kad dažniausiai apžiūros metu vaikai nuo 3 iki 16 metų į 9 iš 10 klausimų atsako „nežinau“ ir pasisuka į mamą, o tada jau ji viską „išberia“. „Pasiteiravus, kiek vaikui metų ir juokais nusistebėjus, kad jis dar nešneka, mama suklūsta. Jeigu neleidžiame savo vaikui šnekėti, tampa sunkiau su juo užmegzti ryšį ir įgyti jo pasitikėjimą. Ypač svarbu užmegzti dialogą su vaiku iki 8-10 metų, nes to nepadarius ir neužsitarnavus jo pasitikėjimo, jis bus negatyviai nusiteikęs ir neteiks jokios informacijos. Svarbu, kad vaikas pasitikėtų gydytoju, o gydytojas elgtųsi atitinkamai pagal vaiko amžių. Visada stengiuosi, kad vaikai ir tėveliai suvoktų, kad po operacijos bus kitaip - bus geriau.
Anesteziologas pabrėžia, jog norint, kad vaikas adekvačiai reaguotų į įvairias medicinines procedūras pirmiausia adekvačiai į jas reaguoti turi tėvai. Būtent nuo tėvų supratimo, kam reikia vienokio ar kitokio gydymo ir jų nusiteikimo priklauso, kaip jie tai perteiks vaikui. Sunerimę, vaiko akivaizdoje dirgliai bendraujantys su medikais ar verkiantys tėvai - blogiausias dalykas, nes visa tai persiduoda vaikui. Todėl, pasak jo, svarbiausia ir, turbūt, sunkesnė užduotis gydytojui ar slaugytojui - tinkamai išaiškinti medicininę situaciją tėvams.
Ruošiantis operacijai, vaikui reikia paaiškinti, į kokią įstaigą jis keliaus ir kas ten bus daroma. Pasak M. Sodeikos, padeda knygelės su paveikslėliais apie žmogaus kūną ir gydymą. Kadangi vaikui atvykus laiko prieš operaciją turime nedaug - tik apie valandą, aš jau pasakoju ne apie operaciją, o apie tai, ką mes veiksime operacinėje prieš užmiegant - „pūsime balioną", „kvėpuosime bananų ar braškių skonio vaistukų", „jungsimės prie kompiuterio", „klijuosime lipdukus su dinozaurais" ir panašiai. Ir, žinoma, pažadu mūsų prizą - ledų po operacijos, nes po LOR operacijų visada jais pavaišiname. Po to, aišku, seka jau glaustas ir konkretus pokalbis su lydinčiu tėvu - medicininės informacijos surinkimas ir paaiškinimas, kaip bus atliekama anestezija ir kaip vaikas jausis po jos, grižęs į palatą. Puikiai vaiką atpalaiduojantis ir nukreipiantis dėmesį fonas - animaciniai filmukai - kiekvienoje medicinos centro palatoje esantis televizorius įjungiamas iš karto atvykus vaikui. Taip pat rekomenduojama visada su savimi pasiimti vaiko mėgstamą žaislą, knygelę - šie dalykai taip pat padeda atsipalaiduoti, laukiant operacijos. Pasak gydytojų, jei vaikas nori, vieną mėgstamiausią žaisliuką leidžiama pasiimti ir į operacinę. Šiais laikais žaislus ir knygeles keičiant telefonams bei planšetėms, rekomenduojama pasiimti ir juos - laukiant operacijos, tinka viskas, kas vaikui mažina stresą.
Siekiant nuraminti vaiką, iš karto jam atvykus duodami seduojantys medikamentai, kuriuos jis turi išgerti. Pasak gydytojo anesteziologo, būna situacijų, kai vaikas nesutinka to padaryti, tuomet prašoma tėvų pagalbos susitariant ar sugirdant, tačiau jokia prievarta nenaudojama. Vaistų efektas pasireiškia po 10-15 min. ir trunka iki valandos, todėl svarbu tiksliai apskaičiuoti laiką iki operacijos. Geriausias efektas pasiekiamas po 30-40 min., tada patiriama mažiau streso išsiskiriant su tėvais, komunikacija su vaiku operacinėje iki užmigimo tampa lengvesnė, sumažėja neigiamų prisiminimų po operacijos. „O kai anesteziologo profesionalumo dėka visai neskauda ir po operacijos dar gauni ledų - kodėl gi bijoti kitą kartą vykti į ligoninę?“, - juokauja M.
Pasak gydytojo anesteziologo, tam, kad vaikas neįgytų „baltų chalatų“ baimės, visos ambulatorinės procedūros vaikams turėtų būti atliekamos kuo greičiau ir profesionaliau, nukreipiant vaiko dėmesį nuo medicininių instrumentų ir skausmingo momento. „Nemalonios, skausmingos apžiūros metu derybų su vaiku jau nebegali būti. Mama ar tėtis tiesiog turi ramiai ir tvirtai vaiką palaikyti kelias sekundes ar minutes, kad viskas truktų kuo trumpiau ir būtų pasiektas kuo geresnis rezultatas. Po nemalonių procedūrų labai padeda įvairūs smulkūs „prizai", įvertinimai, kad ir spalvotas vaikiškas lipdukas ant skiepo ar venos punkcijos vietos, nedidelis žaisliukas ar net spausdintas diplomas, kurį vaikas gauna už atliktą procedūrą. Tokius diplomus turi pasiruošę kai kurios medicinos įstaigos“.
Gydytojai pabrėžia, kad tiek tėvų, tiek gydytojo ryšys su vaiku ir atviras, kantrus, pasitikėjimu paremtas, bendravimas leidžia ne tik maksimaliai sumažinti neigiamas emocijas, bet ir pasiekti pačius geriausius gydymo rezultatus.
Adenoidektomijos atlikimo metodika
Adenoidų šalinimo operacija (adenoidektomija) atliekama taikant bendrinę nejautrą (per burną, įstačius žiodiklį). Adenoidai pašalinami specialiu įrankiu - lyg nuvalomi nuo nosiaryklės sienų. Kartais žaizdelių kraštai prideginami. Atliekant adenotonzilektomiją, pašalinami adenoidai ir dalis tonzilių. Tai viena dažniausiai LOR gydytojų atliekamų operacijų.
Vaikai paprastai tampa žvalūs praėjus kelioms valandoms po procedūros. Trukmė - apie 1 val., įskaitant pasirengimą (operacija trunka apie 15-20 min.). Laikas, praleidžiamas stacionare, - iki 1 paros.
Pooperacinis laikotarpis
Po operacijos įprastai tą pačią dieną po operacijos galima vykti namo. Taikant bendrinę nejautrą. Kvėpavimas pagerėja per 2 savaites.
Rekomendacijos po adenoidektomijos
- savaitę po operacijos temperatūra gali pakilti iki 37,5 °C.
- 2 savaites po operacijos: rekomenduojamas namų režimas, vengti kelionių, tolimų skrydžių.
Kada kreiptis į gydytoją po operacijos?
Pasaulinė statistika rodo, kad kraujavimas po operacijos pasireiškia vos 1 proc. pacientų. Pas gydytoją suskubti reikėtų iš burnos pasirodžius kraujo, kilus dideliam, vaistais sunkiai numalšinamam skausmui, pakilus aukštesnei nei 38 0C temperatūrai, atsiradus ribotiems kaklo judesiams (kai galva pasukta tik į vieną pusę).
Alternatyvūs gydymo būdai
Kai kuriais atvejais, adenoidų problemų galima išvengti ar sumažinti simptomus taikant konservatyvius gydymo metodus. Tai apima:
- Alergenų vengimas: Jei adenoidų padidėjimą sukelia alergijos, svarbu vengti alergenų, tokių kaip dulkės, žiedadulkės ar naminių gyvūnų pleiskanos.
- Nosies drėkinimas: Nosies plovimas sūriu vandeniu gali padėti sumažinti nosies užgulimą ir uždegimą.
- Vaistai: Gydytojas gali skirti antihistamininius vaistus, jei adenoidų padidėjimą sukelia alergijos, arba antibiotikus, jei yra bakterinė infekcija.