Jurgis Savickis - XX a. pirmosios pusės lietuvių prozos kūrėjas, artimas ekspresionizmui, laikomas Vakarų Europos intelektualinės tradicijos atstovu ir priskiriamas prie lietuvių literatūros atnaujintojų kartos. Rašytojas, kurio kūryboje nerasi „visažinio“ pasakotojo, meistriškai vaizduoja žmogaus prigimties dvilypumą, tačiau jo proza dėl to netampa niūri. Prigimties išdaigas atsveria šilti žmogiški ryšiai, grožio, meno, kultūros bei žmonių idealai. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip vaiko pasaulis atsiskleidžia J. Savickio kūryboje, atkreipiant dėmesį į naivumą, kovą ir pasaulio suvokimą.
Jurgis Savickis: Modernistas, Stebėtojas ir Ironistas
Jurgis Savickis - modernizmo epochos kūrėjas, diplomatas, kritikas, publicistas ir teatralas. Jis ironiškai reiškė žmogaus jauseną ir pasaulėžiūrą. Jo kūrybai būdingas nemoralizavimas ir žvelgimas iš šalies. Savickio novelėse atsiskleidžia, koks žiaurus pasaulis gali būti net ir vaikui. Autorius atnešė į lietuvių novelę Europos didmiesčių nuotaikas, sukūrė groteskišką ir tragikomišką pasaulį, kuriame nestinga intrigų, manipuliacijų ir dūžtančių iliuzijų. Tačiau jo kūryba neatsiejama nuo pokšto ir sąmojo, gyvenimiškos ironijos, o juokas ir žmogiška šiluma išsklaido liūdesį. J. Savickio kūryboje regima ligtolinei lietuvių literatūrai nebūdinga nuo veiksmo atsitraukusio, abejingo ir atsainaus pasakotojo, o veikiau - stebėtojo pozicija.
"Kova": Vaiko Naivumas ir Žiauri Realybė
Jurgio Savickio novelėje „Kova“ autorius pavaizdavo, koks žiaurus pasaulis gali būti net ir vaikui. Novelės protagonistas - berniukas, bandantis kovoti dėl savo geresnio gyvenimo. Jis auga, bręsta, stiprėja ir įprasmina suaugusiojo gyvenimą, tačiau gyvena aplinkoje, kuri jam trukdo būti vaiku, gyventi gerą, pilnavertį gyvenimą laimingoje šeimoje. Ši novelė - tai vienas iš pavyzdžių, kaip J. Savickis vaizduoja vaiko pasaulį.
Teisingumo Suvokimas Vaiko Akimis
Kiekvienas žmogus turi savo teisingumo suvokimą. Manoma, kad kuo vyresnis ir brandesnis žmogus yra, tuo geriau supranta, kas yra gerai, o kas blogai, kas teisinga ir kas neteisinga. Apsakyme ,,Vagis“ puikiai išryškėja suaugusio žmogaus ir vaiko gerumo, bei teisingumo supratimas. Kūrinys prasideda šiltais vaizdais apie namus, senų žmonių pasakojimais apie senų laikų plėšikus. Vaikas plėšikus įsivaizdavo: ,,Plėšikas rodėsi vaikui aukštas, malonus, gražiais juodais rūbais apsirėdęs, lyg kunigas su blizgančiais kaliošais“.
Vaiko Pasaulis Lietuvių Literatūroje
Vaikas - tai nuolat auganti, bręstanti, tobulėjanti asmenybė. Mažamečiui viskas yra įdomu, jis nori sužinoti kuo daugiau apie pasaulį ir smalsiai mokosi. Sakoma, kad vaikystė yra gražiausias laikas žmogaus gyvenime, kai jis tik ima pažinti pasaulį ir gyvenimiški rūpesčiai dar neliečia jo. Ten patiriamos pačios tyriausios ir gražiausios emocijos, kupinos tikros laimės ir džiaugsmo. Jis mokosi būti geru žmogum ir auga su tyra širdim, bet kartu vaiko pasaulį ir įžengimą į suaugusiojo rolę gali paskatinti patys tėvai. Apie tokį vaiko pasaulį rašoma ir lietuvių literatūroje. Vaikystė - bene gražiausias, nerūpestingiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis, o vaikai, kaip yra pasakęs Amerikos garsus knygų autorius, “- tai gyvi laiškai, siunčiami į ateitį, kurios mes nematysime.” Vaikystė juk laikotarpis, kurio metu formuojasi asmenybė, ryškėja kiekvieno žmogaus būdingieji bruožai.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Labai subtiliai vaiko pasaulį kuria rašytoja neoromantikė, impresionistė, garsi pedagogė Šatrijos Ragana savo kūryboje. Ji piešia pasaulį tokį, koks jis atrodo žvelgiant mažo vaiko akimis - įvairiapusį.
Šatrijos Raganos novelė „Irkos tragedija“Novelėje „Irkos tragedija“ Šatrijos Ragana rašo apie mažą septynerių metų mergaitę Irką. Pagrindinė novelės problema - Irkos vienišumas, nors mergaitė ir gyvena apsupta idealios buities, tačiau yra nelaiminga. Jos tėveliai yra išsiskyrę, septynmetė gyvena su mama, tačiau jai artimesnis atrodo tėtis, gyvenantis Kaune. Taip yra todėl, kad mama ją atstumia, nesirūpina, neišklauso, nesuteikia jai tos šilumos, kurią turėtų duoti. Todėl tėtis Irkai artimesnis nei mama. Tačiau artimiausia Irkai vis dėlto yra gamta ir vienintelis ją mylintis ir ja besirūpinantis sutvėrimas - šunelis Džim. Būdama neapsakomai vieniša, Irka vis dažniau pasineria į fantazijas, į stebuklingąjį dangaus pasaulį, žymiai daugiau laiko praleidžia stebėdama gamtą, žaisdama su šuniuku bei lėlėmis nei bendraudama su mama ar tėčiu.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
tags: #vaiko #pasaulis #lietuviu #literaturoje #savickis