Įvadas
Smurtas prieš vaikus - tai nepriimtinas elgesys, kuris daro ilgalaikę žalą vaiko fizinei ir psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti smurtą, kokios pagalbos galimybės yra prieinamos ir kokias prevencines priemones galime taikyti, kad apsaugotume vaikus nuo smurto.
Smurto apibrėžimas ir formos
Smurtas šeimoje apibrėžiamas kaip netinkamas fizinis, psichologinis ar seksualinis elgesys prieš kitus šeimos narius. Smurtu prieš vaikus taip pat laikoma nepriežiūra, kai nuolat netenkinami fiziniai, emociniai ar socialiniai vaiko poreikiai. Smurtas šeimoje yra ypatingas tuo, kad jį naudoja vienas ar keli šeimos nariai ir jis gali būti nukreiptas tiek prieš vaikus, tiek prieš suaugusius šeimos narius.
Smurto formos:
- Fizinis smurtas: tyčiniai veiksmai, sukeliantys fizinį skausmą, sužalojimus ar pavojų gyvybei. Tai gali būti trenkimas, spyrimas, pliaukštelėjimas, stiprus purtymas, stumdymas, tampymas, dusinimas, plakimas, braižymas, žnaibymas, tąsymas už plaukų, badymas, šaudymas, skandinimas, deginimas, mušimas įvairiais daiktais, grasinimas fiziškai užpulti ir kt. Taip pat bazinių poreikių nepatenkinimas, įskaitant miego ir maisto ribojimą ar nesuteikimą, atsisakymas suteikti pagalbą sergant ar susižeidus, fizinės bausmės už tam tikrą elgesį, priverstinis suvaržymas ar uždarymas, užrakinimas patalpoje, daiktų daužymas ir mėtymas ginčo metu į kitą asmenį.
- Psichologinis smurtas: menkinimas, skaudinimas, žeminimas, grasinimas, gėdinimas, išjuoka, atstūmimas, ignoravimas, žodinis užgauliojimas, bauginimas, anoniminės žinutės.
- Emocinis smurtas: nuolatinė kritika, žeminimas, grasinimai, šantažas, izoliacija.
- Ekonominis smurtas: finansų kontrolė, draudimas dirbti ar atlyginimo atėmimas, padarant žmogų finansiškai priklausomą.
- Seksualinis smurtas: spaudimas intymiems santykiams ir „ne“ ignoravimas.
- Nepriežiūra: nuolatinis fizinių, emocinių ar socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
Svarbu atsiminti, kad smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje vis dar dažnai suvokiamas kaip pavienis konfliktas, tačiau naujausia Vidaus reikalų ministerijos statistika atskleidžia priešingai - smurtas dažniausiai yra sisteminis, ilgalaikis ir pasikartojantis.
Smurto požymiai ir pasekmės
Smurtą patiriančių žmonių elgesyje ir emocijose galima pastebėti tam tikrus pokyčius ir požymius. Kartais šeimos nariai ne patys patiria smurtą, o tampa smurto artimoje aplinkoje liudininkais (pvz., mato smurtinius veiksmus, sumušimus, sudaužytus daiktus ir pan.) ar gyvena aplinkoje, kurioje yra smurtaujama prieš artimuosius (pvz., kiti papasakoja apie prieš juos panaudotą smurtą). Svarbu žinoti, kad smurtas šeimoje yra linkęs kartotis.
Taip pat skaitykite: „Bukime kartu dovanokite vaikams“
Psichologinis smurtas nepalieka mėlynių ar nubrozdinimų, tačiau ilgam sužeidžia vaiko širdį, sutrikdo jo raidą. Pasitaiko, kad suaugusieji net nesupranta, jog prieš vaikus smurtauja, nes smurtinį elgesį yra patys paveldėję iš savo tėvų. Šį smurto ratą būtina nutraukti.
Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, gali pradėti maištauti, prastai mokytis, praleidinėti pamokas, įsivelti į konfliktus, muštynes, bėgti iš namų, arba užsisklęsti savyje, pradėti žalotis. Psichologinį smurtą patiriančio vaiko meilės, dėmesio, emocinio saugumo poreikiai būna nepatenkinti, o tai padaro didelę žalą vaiko savivertei ir ateičiai - jo santykiams su aplinkiniais, mokslams, gebėjimui siekti tikslų. Laiku negavę tinkamos pagalbos, bet kokio tipo smurtą patyrę vaikai visą neigiamų patirčių bagažą nusineša į savo santykius su aplinkiniais, santuoką, vaikų auklėjimą. Dažnai smurtaujantys tėvai yra patys kilę iš smurtaujančios aplinkos, arba laikui bėgant susiduria su psichologiniu smurtu kasdienėje savo aplinkoje - darbe, todėl labai svarbu dirbti su šia skaudžia patirtimi, kad smurto ratas sustotų.
Kaip sustabdyti smurtą
Jeigu patiri fizinį smurtą, ar jį matai - žinok, kad gali kreiptis pagalbos. Visų pirma gali apmąstyti aplinką, kurioje gyveni. Galbūt joje yra suaugusių žmonių, kuriais pasitiki ir kurie tau galėtų padėti.
- Kreipkitės pagalbos:
- Vaikų linija: 116 111 arba parašyti pokalbiais internetu. Su tavimi pasikalbės savanoris, leis išbūti tavo sunkius jausmus, išklausys ir pasidalys galimybėmis, kur gali kreiptis savo atveju. Tiek Vaikų linijos savanoris, tiek Vaiko teisių linijos konsultantas neprašys tavęs prisistatyti, jei to nenorėsi, galėsi likti anonimas.
- Vaiko teisių linija: atstovas galės tau suorganizuoti pagalbą, papasakos visą eigą, kaip ir kas vyks. Jei nenorėsi, neatskleis tavo duomenų ir smurtautojas nesužinos, kad būtent tu kreipeisi pagalbos.
- Bendrasis pagalbos centras: jei tau gresia pavojus šiuo metu, kreipkis į Bendrosios pagalbos centrą numeriu 112.
- Pasakykite STOP: arba duok ženklą sustoti skriaudikui. Įvardyk, jog tai nėra priimtina ir apie smurtą informuosi atsakingus suaugusiuosius.
- Ieškokite pagalbos: kreipiantis į savo aplinkoje esančius suaugusiuosius, kuriais pasitiki. Tai gali būti mokytojai, šeimos nariai ar kiti.
- Informuokite apie smurtą: Jei tavo draugas ar pažįstamas yra mušamas ar kitaip skriaudžiamas kito vaiko, svarbu perduoti šią informaciją suaugusiems, kuriais pasitiki. Ir žinok, kad toks poelgis nėra skundimas, kaip kartais gali atrodyti, arba gali taip sakyti skriaudėjas ir bandyti tave bauginti. Informavimas apie kito skriaudimą gali padėti nuskriaustajam ir tai yra teisingas žingsnis.
- Kreipkitės į Vaikų liniją: Emociškai pasijusti lengviau ir sprendimo būdų kartu ieškoti padės Vaikų linijos savanoriai.
Fizinis smurtas patiriamas iš kito vaiko taip pat yra netoleruotinas veiksmas. Skriauda iš kito vaiko dažnai patiriama tokioje aplinkoje, kurioje skriaudėjas jaučiasi saugus, nematomas ir nebaudžiamas. Tai gali būti uždaresnės erdvės mokykloje ar kai nėra šalia suaugusiojo. Skriaudžiamas dažnai būna silpnesnis vaikas už skriaudėją. Tačiau taip pat reikia žinoti, kad bet koks skriaudimas nėra tinkamas ir leistinas elgesys.
Jeigu taip nutiko, jog įsitraukei į netinkamą draugiją, kuri skatina skriausti kitus, ar dėl emocinių iššūkių, nesusivaldei ir ėmeisi fizinio smurto prieš kitą vaiką, tu visada gali sustoti. Tikriausiai supranti, kad smurtas nėra išeitis tinkamas ir būdas spręsti kilusį konfliktą ar kitą situaciją. Todėl visada gali kreiptis į patikimus suaugusiuosius - tai gali būti tavo šeimos nariai, mokytojai ar kiti. Pasikalbėk su jais, pasidalyk, kas nutiko ir kaip jautiesi. Suaugęs tau padės rasti sprendimo būdų, kaip suvaldyti situaciją, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju. Jeigu situacija užsitęsia ir jauti atstūmimą iš anksčiau buvusių draugų, dalykis apie tai su suaugusiais, pasikalbėk su draugais ar bendraklasiais. Būk šiuo atveju nuoširdus ir nusiteik, kad gali sulaukti kritikos. Tačiau tavo atviras pokalbis ir drąsa parodys kitiems vaikams, jog pripažįsti savo klaidas ir keitiesi. Žinoma, priklauso nuo situacijos, kiek tai užtruks. Tačiau būk kantrus ir nepamiršk bendrauti su tau padedančiais žmonėmis. Jei norėsis dar su kažkuo iš šalies pasikalbėti, visada gali kreiptis į Vaikų liniją.
Taip pat skaitykite: Vaikų ir šeimų paramos iniciatyvos
Jei tavo šeimoje yra skriaudžiamas tavo brolis ar sesė, tu taip pat tampi smurto auka ir raginame kreiptis pagalbos ne tik dėl brolio ar sesės, bet ir dėl savęs. Nors nesi žalojamas fiziškai, tuo metu tau gali pakenkti emociškai. Išties smurtaujančioje aplinkoje būti kasdien yra didelis iššūkis ir taip būti neturi. Jei matai gatvėje ar kitur suaugusiojo skriaudžiamą pažįstamą ar nepažįstamą vaiką, susisiek ir informuok apie tai savo tėvus ar kitus suaugusiuosius. Įsimink, kad smurtas nėra tinkama bendravimo forma šeimoje, tad nebijok apie tai kalbėti ir kreipkis pagalbos.
Suaugusiųjų vaidmuo
Suaugusiųjų informavimas apie mušimą ar kitą daromą fizinę skriaudą yra pagalba kenčiančiam, o ne skundimas. Suaugusieji turi suvienyti jėgas, kad sustabdytų smurtą. Jei apie patyčias dėl sunkesnės šeimos finansinės padėties išgirdo mokytojas, jo tikslas turėtų būti patyčias stabdyti. Tai reiškia, kad suaugę, išgirdę žeminantį komentarą, pastebėję nepagarbų veiksmą, tiems, kurie tyčiojasi, turi aiškiai priminti, kad toks elgesys - nepriimtinas. O kitas žingsnis - informuoti tėvus, perspėti, kad vaikas susidūrė su neigiama patirtimi ir stebėti, ar tai vienkartinis atvejis ir užtenka sustabdyti, ar tai patyčios kartojasi. Jeigu užgauliojimai pasikartoja, priminti besityčiojantiems mokyklos taisykles, nepakaks. Reiks tiek mokytojų, mokyklos administracijos, tiek ir tėvų įsikišimo, bendradarbiavimo.
Tėvai dažnai negali pamatyti žeminančio elgesio apraiškų tarp bendraamžių. Tad psichologė J. S. Jasulionė pirmiausia pataria jautriai sureaguoti į tai, ką pasakoja vaikas. Suaugę turi išsiaiškinti, kokia tai buvo situacija, kokie vaikai įsitraukė į šitą žeminantį elgesį, ką konkrečiai sakė ar darė bei ar šalia buvo suaugusių žmonių? Išsiaiškinus situaciją, kitas žingsnis - tartis su vaiku, kaip mes ją spręsime. Svarbu, kad suaugę išklausytų vaiką, pasitartų su juo dėl tolimesnių veiksmų ir tikrai jų imtųsi.
Svarbu nuolat kalbėtis su vaiku ir jam priminti, kad netylėtų pamatęs bet kokios rūšies smurtą, ar pats jį patirdamas. Jei nedrąsu kalbėtis su konkrečiu pažįstamu žmogumi, visada galima kreiptis į Vaiko teisių liniją ir prašyti pagalbos.
Prevencinės priemonės
Klaipėdos rajone smurtas artimoje aplinkoje ir toliau išlieka skaudi problema. Matydami šį mastą, VšĮ Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro Emocinės paramos vyrams linijos vadovas, geštalto psichoterapijos praktikas Darius Docius ir socialine darbuotoja centre dirbanti jo žmona Dailė ėmėsi iniciatyvos ir organizuoja nemokamus mokymus, skirtus smurto prevencijai.
Taip pat skaitykite: Atsakomybė už smurtą
Nors daugumai smurtas asocijuojasi tik su fizine jėga, tačiau tai toli gražu nėra tiesa. Galbūt jūsų kaimynas, kolega ar artimasis gyvena šeimoje, kurioje kasdien tvyro įtampa. Galbūt išoriškai viskas atrodo puiku, tačiau už uždarų durų skamba ne garsūs riksmai, o tyla, kontrolė ir nuolatinė kritika. Kaip pabrėžia D. Docius, smurtas slepiasi daugelyje mažiau pastebimų formų.
Programoje aiškiai aptariame smurto ciklą, mokome atpažinti ankstyvuosius ženklus ir sustabdyti spiralę laiku. Beveik kasdien Klaipėdos rajone kažkas kenčia nuo smurto artimoje aplinkoje. Matydami smurto mastą ir prevencinių programų poreikį, ėmėmės veikti. Praėjusių metų projektas „Nelik vienas“ parodė rezultatą: 90 procentų dalyvių įgijo naujų konfliktų valdymo įgūdžių, 95 procentai rekomenduotų mokymus kitiems. Tai įrodo, kad mokymai veikia, todėl nusprendėme teikti šias paslaugas ir šiais metais. Mūsų tikslas - ne tik reaguoti į įvykius, bet dirbti su priežastimis: padėti žmonėms atpažinti ankstyvuosius ženklus.
Mokymai atviri tiek vyrams, tiek moterims. Jie vyksta mišriose, iki 10 asmenų grupėse, siekiant, kad dalyviai pamatytų skirtingas perspektyvas ir ugdytų empatiją. Anot pašnekovo, vyrų dalyvavimas yra itin svarbus, kadangi būtent jiems dažniau tenka atsakomybė už elgesio keitimą. Dažniausiai vyrai nerimauja, ar jų nesmerks, dvejoja, kokią naudą gaus iš mokymų. Jie tikisi gauti konkrečių įrankių, pavyzdžiui, kaip suvaldyti pyktį, kalbėtis be kaltinimų ir nustatyti ribas. Per 12 struktūruotų susitikimų dalyviai įgyja konkrečių įgūdžių. Pirmiausia jie mokosi atpažinti ir valdyti emocijas. Taip pat mokomasi komunikuoti be kaltinimų. Dar dalyviai praktikuoja empatiją ir perspektyvos keitimą, mokosi nustatyti sveikas ribas ir atpažinti manipuliacijas.
D. Docius atskleidžia, kad smurtinis elgesys turi savo priežastis. Tai - smegenų chemija, pavyzdžiui, streso ir testosterono derinys gali tapti „sprogstančiu mišiniu“. Be to, 70 procentų vyrų kopijuoja tėvų reakcijas, o alkoholis išjungia „stop“ mygtuką. Svarbiausia, kad daugelis žmonių tiesiog niekada nebuvo mokomi, kaip tvarkytis su pykčiu ir spręsti konfliktus.
Koks ilgalaikis šių mokymų poveikis ne tik asmeniniams santykiams, bet ir visuomenei? Pokyčiai plinta tarsi ratilai vandenyje: vieno žmogaus įgūdžiai kuria ramesnius namus, saugesnę vaikystę, mažiau įtampos darbo kolektyvuose. Po truputį formuojasi kultūra be pateisinimų smurtui - kaimynai nebėra abejingi, žmonės laiku ištiesia pagalbos ranką.
D. Docius supranta, kad kreiptis pagalbos nėra lengva, tačiau sako, kad pripažinti, jog reikia pagalbos, yra stiprybė, o ne silpnumas. Mokymai vyksta be teisimo ar gėdinimo, o kuriama grupinė mokymų erdvė - saugi ir konfidenciali mokytis bei keistis.
Finansinė nepriklausomybė ir psichologinė pagalba
Finansinė priklausomybė yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl smurto aukos lieka santykiuose, net ir suprasdamos, kad patiria pavojų. Kai žmogus neturi santaupų, stabilaus darbo ar nuosavo būsto, sprendimas išeiti tampa ne tik emociniu, bet ir ekonominiu iššūkiu, kuris dažnai prilyginamas gyvenimui skurde. Smurtautojai dažnai sąmoningai kontroliuoja finansus - valdo banko korteles, neleidžia dirbti, riboja prieigą prie turto ar informaciją apie šeimos pajamas, taip palaikydami aukos priklausomybę. Ypač sudėtinga situacija šeimoms su vaikais, kai būtina pasirūpinti gyvenama vieta, maistu, ugdymu, o kai kuriuose regionuose vis dar trūksta saugaus laikino apgyvendinimo centrų.
Psichologinė priklausomybė smurtiniuose santykiuose atsiranda ne todėl, kad auka „nepabėga“, o todėl, kad smurtas vyksta ciklais: po įžeidimų, kontrolės ar fizinio smurto dažnai seka kaltės pripažinimas, atsiprašymai, dovanos, švelnumas ir pažadai „pasikeisti“. Tokie „medaus mėnesiai“ sukuria iliuziją, kad santykius galima išgelbėti, o tai veikia kaip emocinis narkotikas - žmogus pradeda įsikibti į retas geras akimirkas ir ignoruoti grėsmę. Ilgainiui menkinimai, kaltinimai ir bausmės sistemingai griauna savivertę, sukuria priklausomybę nuo smurtautojo pripažinimo ir gėdą prašyti pagalbos.
Svarbu, kad auka gautų ne tik apsaugą, bet ir galimybę išlikti gyvybingos kaip asmenybės, kaip tėvai, kaip piliečiai. Nes šiandien sistema sako: „Padėsime… bet vėliau“, o smurtas yra čia ir dabar.
Stambulo konvencija
Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo. L. Linkevičiaus įsitikinimu, konvencijos ratifikavimas prisidėtų siekiant pažaboti smurtą prieš moteris. Beveik septyniasdešimt nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Seimo narius ragindamos stiprinti smurto aukų apsaugą. Tą parlamentas įgyvendintų laikydamasis tarptautinių įsipareigojimų ir ratifikuodamas Stambulo konvenciją. Kreipimusi visuomenininkai taip pat skatina Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį išreikšti politinį palaikymą konvencijos ratifikavimui.
Valgymo sutrikimai ir tėvų įsitraukimas
Valgymo sutrikimai dažniausiai prasideda paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje, todėl paveikia tiek patį asmenį, tiek visą jo artimiausią aplinką. Tyrimai rodo, kad šeimos dalyvavimas gali lemti geresnius sveikimo rezultatus, sumažinti atkryčio riziką ir pagerinti motyvaciją laikytis paskirto gydymo. Tėvų įsitraukimas į vaiko gydymą neretai būna sudėtingas procesas, nes šeimos susiduria su įvairiais emociniais ir psichologiniais barjerais, kasdieniškomis kliūtimis.
Tėvų pagalbos galimybės:
- Šeimos terapija valgymo sutrikimams (angl. Family-Based Treatment (FBT))
- Į tėvus orientuota terapija (angl. Parent-Focused Treatment (PTF))
- Grupinės ir psichoedukacinės programos tėvams
Emocinis spaudimas ir tėvų skyrybos
Augantis išsituokusių šeimų skaičius lemia vis dažnesnį vaikų įtraukimą į sudėtingas situacijas, turinčias reikšmingų psichologinių pasekmių jų raidai. Situacija tampa ypač sudėtinga, kai tėvai po skyrybų ne tik nesusitaria dėl vaiko gerovės, bet ir įtraukia jį į tarpusavio konfliktą - darydami emocinį spaudimą ar siekdami, kad vaikas palaikytų vieną iš jų. Tyrimai rodo, kad tokioje padėtyje atsidūrę vaikai dažniau patiria nerimo, kaltės jausmus, sunkumus kuriant santykius bei ilgalaikį psichologinį distresą.