Įvadas
Socialinis darbas su vaikais ir vaiko teisių apsauga yra nepaprastai svarbi sritis, kurios pagrindinis tikslas - užtikrinti kiekvieno vaiko gerovę ir saugumą. Lietuvoje ši profesija yra palyginti jauna, pradėta atkūrus Nepriklausomybę. Dėl to socialinį darbą neretai lydi klaidingi įsitikinimai ir mitai, pavyzdžiui, kad tai tereikalauja elementarių profesinių gebėjimų arba kad bet kokia pagalba žmogui yra socialinis darbas. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti vaiko gerovės politiką ir vaiko teisių apsaugą Lietuvoje, atskleidžiant socialinių darbuotojų vaidmenį ir problemas, su kuriomis jie susiduria dirbant su vaikais.
Socialinio darbo esmė ir svarba
Tarptautinė socialinių darbuotojų federacija apibrėžia socialinį darbą kaip veiklą, prisidedančią prie konkrečių veiksmų, skirtų spręsti socialinės nelygybės, diskriminacijos ir išnaudojimo priežastis bei pasekmes. Ši veikla reikalauja plataus žinių spektro, apimančio humanitarines, psichologines, sociologines, vadybines, politines ir kitas disciplinas.
Socialinis darbas su įvairiomis žmonių grupėmis, įskaitant vaikus, reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių. Pavyzdžiui, dirbant su vaikais, būtina gerai išmanyti vaiko teises, tarptautinius standartus ir nacionalinius teisės aktus. Socialinis darbas su negalią turinčiais asmenimis reikalauja žinoti apie jų teises, įstatyminę bazę ir suprasti negalios reiškinį bei jo įvairovę. Panašiai, dirbant su moterimis, būtina išmanyti žmogaus teisėmis grįstą pagalbą, psichosocialinį konsultavimą ir gebėti organizuoti pagalbą diskriminaciją patiriančioms moterims. Socialiniam darbui su prieglobsčio prašytojais ir migrantais reikalingas žmogaus teisių supratimas ir teorinis išmanymas, gebėjimas padėti įvairias traumas patyrusiems asmenims.
Socialinis darbas yra profesija, kurioje susitinka gyvas ryšys su žmogumi, organizaciniai ištekliai ir politinis veikimas dėl žmogaus vertės ir orumo, žmogaus teisių ir socialinio teisingumo.
Vaiko gerovės politika Lietuvoje
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuva orientuojasi į gerovės valstybių modelį, kuriame vaiko gerovės politika yra socialinės politikos ir apsaugos dalis. Lietuvoje nuo nepriklausomybės pradžios orientuojamasi į gerovės valstybių modelį, kuriame vaiko gerovės politika yra socialinės politikos ir apsaugos dalis. Aptariamas teisinių-strateginių pagrindų vaiko gerovei sukūrimas: restruktūrizuotos tam tikslui skirtos institucijos, priimti vaiko gerovę reglamentuojantys įstatymai, teisės aktai, dokumentai, sukurtos įvairaus lygio strategijos ir jų įgyvendinimo planai, į veiklą aktyviau įsitraukė NVO, mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose įsteigti socialinio darbuotojo ir pedagogo etatai. 1994 metais Lietuvoje pradėta kurti vaikų teisių apsaugos teisinė bazė ir institucinė sistema. 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, Lietuva prisiėmė įsipareigojimus įgyvendinti tris pagrindinius principus: vaiko teisę į apsaugą, aprūpinimą ir vaiko dalyvavimą ginant jo teises.
Taip pat skaitykite: Sprendimai gimstamumui didinti
Rizikos šeimų padėtis ir prevencinio socialinio darbo svarba
Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas rizikos šeimų padėčiai ir prevencinio socialinio darbo svarbai. Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį identifikuojant rizikos veiksnius, teikiant pagalbą šeimoms ir užtikrinant vaikų saugumą. Prevencinis socialinis darbas padeda išvengti krizinių situacijų ir užtikrinti vaikų augimą saugioje ir palankioje aplinkoje. Šeima, nesirūpinanti vaiko fiziniu, protiniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi bei saugumu, vadinama rizikos grupės šeima. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų pateiktais duomenimis 2007 m. pabaigoje socialinės rizikos šeimų apskaitoje iš viso buvo 11958 socialinės rizikos šeimos ir jose augo 27881 vaikas. Rizikos grupės šeimoms įveikti krizines situacijas ar iškilusias problemas padeda socialiniai darbuotojai, dirbantys su rizikos grupės šeimomis.
Socialinių darbuotojų vaidmuo ir problemos dirbant su vaikais
Socialiniai darbuotojai, dirbantys su vaikais, atlieka daugybę funkcijų, įskaitant:
- Vaiko ir jo šeimos socialinės pagalbos poreikio įvertinimą.
- Socialinės pagalbos administravimą.
- Įvairių socialinio darbo metodų taikymą, vadovaujantis nacionaliniais, tarptautiniais teisės aktais bei profesine etika.
- Sistemingos ir kompleksinės pagalbos teikimą vaikui ir jo šeimai įvairiose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir organizacijose.
- Saugumu grįsto ryšio su vaiku bei jo aplinka užmezgimą ir vystymą.
- Socialinių ir kompleksinių paslaugų įgyvendinimo galimybių numatymą vaikui ir jo šeimai.
Nepaisant svarbaus vaidmens, socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiomis problemomis, įskaitant didelį darbo krūvį, nepakankamą finansavimą, kvalifikacijos kėlimo galimybių trūkumą ir visuomenės nepakankamą supratimą apie socialinio darbo svarbą.
Socialinio darbuotojo funkcijos Kupiškio socialinių paslaugų centre
Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas darbui su šeimomis, vadovaudamasis žmogiškosiomis vertybėmis, abipusės pagarbos, tarpusavio bendradarbiavimo principais, planuoja ir teikia socialinę pagalbą šeimoms jų socialinėje aplinkoje. Socialinis darbuotojas teikia šeimai reikalingą informaciją ir žinias, ugdo tėvystės įgūdžius, socialinius įgūdžius, skatinant glaudesnį šeimos santykį su socialine aplinka, organizuoja šeimų pagalbos sau grupes, kitą prevencinę pagalbą. Jis tarpininkauja šeimai dėl pagalbos priemonių, parengia šeimos narius kreiptis į kitas institucijas, kuriose šeima gali gauti pagalbą, nusiunčia ir, esant poreikiui, palydi į jas.
Socialinis darbuotojas bendradarbiauja ir veikia kartu su atvejo vadybininku organizuojant, planuojant ir teikiant pagalbą šeimai, teikia siūlymus atvejo vadybininkui dėl pagalbos šeimai efektyvumo, keičiasi informacija apie situaciją šeimoje su atvejo vadybininku, informuoja jį apie pokyčius šeimoje. Jis dalyvauja atvejo nagrinėjimo posėdžiuose, rengia informacinius ir kitus dokumentus, paklausimus ir atsakymus valstybės ir savivaldybių įstaigoms, nagrinėti skundus ir pasiūlymus.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos poreikiai
Socialinis darbuotojas pagal Centro nustatytą tvarką veda šeimų apskaitą, formuoja ir tvarko jų asmens bylas, rengia ir atsako į su šeimomis susijusius raštus, pildo reikalingas ataskaitas ir laiku jas pateikia atsakingam darbuotojui, atitinkamoms įstaigoms. Jis dalyvauja kuriant bei plėtojant pagalbos vaikams ir šeimoms paslaugų sistemą seniūnijoje bei (ar) savivaldybėje, teikia siūlymus Centro direktoriui dėl darbo organizavimo, vykdo su Centro funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio direktoriaus pavedimus, tam kad būtų pasiekti Centro tikslai ir įgyvendinti uždaviniai, vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Vaiko teisių apsaugos specialistų darbo specifika
Jeigu tenka paimti vaiką iš šeimos, visada yra ieškoma vaiko artimųjų, giminaičių, emociniais ryšiais su vaiku susijusių žmonių. Paprastas pavyzdys: tėtis grįžta naktį namo išgėręs, smurtauja prieš mamą, kuri iškviečia policijos pareigūnus. Jai pačiai reikalinga medicininė pagalba, todėl išvežama į ligoninę. Tėtis yra išvežamas dviem paroms į areštinę, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Du mažamečiai vaikai lieka namuose. Policija iškviečia vaiko teisių apsaugos specialistus, kurie ieško artimiausių šeimai žmonių, gyvenančių netoliese, ir jiems perduoda vaikus. Jei tokių artimųjų neatsiranda, vaikai vežami į įstaigą. Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriuje iš viso dirba 24 darbuotojai. Pasak šio skyriaus atstovės spaudai Gretos Bliutaitės, per mėnesį jie vidutiniškai sulaukia apie 10-12 pranešimų iš kaimynų, artimųjų, šiaip pašaliečių apie įtarimus, jog su vaikais galbūt elgiamasi netinkamai. „Šių metų sausio mėnesį mūsų naktiniai budėtojai iš policijos sulaukė 21 pranešimo apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vasarį tokių pranešimų buvo 22, kovą - 28″, - sakė G. Tačiau nuo šių metų pradžios teismo sprendimu laikinoji globa Klaipėdos apskrityje suteikta tik septyniems vaikams. Vadinasi, visi kiti vaikai liko gyventi šeimose. Šią funkciją atlieka vadinamoji mobilioji komanda. „Specialistų grupė teikia ir organizuoja į krizę patekusiai šeimai individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą. Dirbant su šeima, vieno apsilankymo konsultacija gali trukti iki 2 valandų ar net ilgiau, atsižvelgiant į šeimos poreikius. Bendradarbiaujame su atvejo vadybininkais, gydymo įstaigomis, socialiniais darbuotojais, žiūrime pagal situaciją, ko tuo metu šeimai labiausiai reikia“, - lankydamasi Šilutėje kalbėjo A. Štai atvejo vadybininkas yra ne vaiko teisių specialistas, o socialinis darbuotojas, kurį skiria savivaldybių socialinių paslaugų įstaigos. Budintys globotojai, pas kuriuos patenka iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas, irgi yra socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai. Nors už laikinai paimtus globoti vaikus atlygis yra nemenkas, šių specialistų prisikviesti nėra lengva, mat jiems keliama nemažai įvairių reikalavimų. Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės teigimu, Šeimos ir vaiko gerovės centre dirba 3 budintys globotojai, „SOS kaime” - 4. Vien tik už sutikimą būti budinčiu globotoju kas mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar prižiūri vaiką, ar ne, yra mokamas 400 eurų atlyginimas. Paėmus vaiką, prie šių skiriamų pinigų dar pridedamas kiekvienos savivaldybės atskirai nustatytas atlygis. Klaipėdoje pernai nuspręsta už kiekvieną laikinai prižiūrimą vaiką mokėti po 300 eurų. Vienas globotojas negali vienu metu prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų, o su savais - daugiau kaip 5-ių. Be to, yra sugriežtinti reikalavimai vaiko teisių apsaugos specialistams. Dabar jais negalės dirbti ne tik teisti už labai sunkius ar sunkius, bet ir už apysunkius ar nesunkius nusikaltimus bei piktnaudžiaujantys alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis.
Socialinių darbuotojų rengimas Lietuvoje
Per 3 nuolatinių ar 4 ištęstinių studijų metus parengiami vaiko gerovės ir socialinės apsaugos specialistai, gebantys įvertinti vaiko ir jo šeimos socialinės pagalbos poreikį, administruoti vaikui ir jo šeimai teikiamą socialinę pagalbą, taikyti įvairius socialinio darbo metodus, vadovaujantis nacionaliniais, tarptautiniais teisės aktais bei profesine etika. Vaiko gerovės ir socialinės apsaugos studijų programos absolventai yra kvalifikuoti specialistai, pasiruošę teikti sistemingą ir kompleksinę pagalbą vaikui ir jo šeimai įvairiose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir organizacijose, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir saugumą.
Vaiko gerovės ir socialinės apsaugos studijų programos studentai rengiami dirbti socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, teisėtvarkos ir kt. srityse. Vaiko gerovės ir socialinės apsaugos studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo gynimą. Programoje numatytos trys mokomosios ir baigiamoji praktika, kurių tikslas - praktinėje veikloje taikyti teorines žinias bei praktinius gebėjimus, remiantis etiniais socialinio darbo principais. Baigiamoji praktika trunka 3,5 mėnesio, tad studentai turi puikią galimybę išbandyti save vaiko gerovės srityje.
Norėdama išsiaiškinti pagrindines problemas, kylančias socialinių darbuotojų darbe su socialinės rizikos šeimomis, įvertinti socialinių darbuotojų ir Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) darbuotojų bei vaikų globos namų bendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos kontrolierė atliko išsamią analizę dėl socialinių darbuotojų skaičiaus, jų darbo pobūdžio, socialinių darbuotojų poreikio. Tyrime apžvelgtos ir Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) darbuotojų problemos bei sunkumai dirbant su socialinės rizikos šeimomis. 1996 metais priimtas ir iki 2006 m. liepos 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas pirmą kartą Lietuvoje teisiškai apibrėžė socialinį darbą ir įteisino socialinio darbuotojo profesiją, įtvirtino nuostatą, kad socialinį darbą gali dirbti asmuo, turintis atitinkamą kvalifikaciją, baigęs aukštojo ar aukštesniojo mokslo mokymo įstaigos socialinio darbo specialybę.
Taip pat skaitykite: Kudikio žindymo iššūkiai
2007 m. Lietuvos savivaldybėse buvo įsteigti 556 socialinių darbuotojų etatai. Siekiant stiprinti socialinį darbą su socialinės rizikos šeimomis, 2007 m. savivaldybėse įsteigti 556 socialinių darbuotojų etatai. 2008 m. minėtas etatų skaičius padidintas iki 612, 5, o 2009 m. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2005 m. Lietuvoje buvo 16 361 socialinės rizikos šeimų, jose augo 36 539 vaikai, 2006 m. - 13 496 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 31 351 vaikas, 2007 m. socialinės rizikos šeimų skaičius sumažėjo iki 11 958, o jose augančių vaikų iki 27 881. 2008 m. gruodžio 31 dieną Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) duomenimis socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašuose buvo 11 350 socialinės rizikos šeimos, jose augo 25 483 vaikai. „Per tris metus Lietuvoje socialinės rizikos šeimų sumažėjo beveik 5 tūkstančiais, atitinkamai vaikų sumažėjo beveik trečdaliu.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atliktame tyrime ne tik nurodo socialinių darbuotojų problemas, bet ir teikia konkrečius siūlymus kaip gerinti situaciją savivaldybėms ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Donatui Jankauskui vaiko teisių apsaugos kontrolierė tyrimą pristatė 2009 m. rugsėjo 18 d. Tyrimas taip pat pristatytas Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams posėdžio metu, kuriame kontrolierė dalyvavo dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklos ataskaitos už 2008 metus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mano, jog vaiko teisių apsaugos srityje bendradarbiaujant su savivalda ir kitomis institucijomis galima daug ką išspręsti. Siekiant, kad specialistai galėtų daugiau dėmesio skirti vaiko teisių apsaugai, buvo ieškoma galimybių skirti daugiau lėšų ir šių metų biudžete yra numatytos lėšos papildomiems 43 etatams savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriuose (VTAS) įvesti. Vienas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas vidutiniškai turės savo žinioje apie 2000 vaikų, gyvenančių savivaldybės teritorijoje.
Svarbu pabrėžti, kad 2012 metais parengta Socialinio darbo su socialinės rizikos šeimomis organizavimo metodika, kuri paskelbta ministerijos interneto svetainėje, apie tai buvo informuota susitikimuose su savivaldybių administracijų atstovais, kurie atsakingi už vaiko teisių apsaugos ir darbo su socialinės rizikos šeimomis organizavimą savivaldybėse. Prie jos sukūrimo prisidėjo praktikai, įvairių sričių specialistai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis. 2013 metais ministerija didelį dėmesį numato skirti su socialinės rizikos šeimomis dirbančiųjų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Pagal paruoštą metodiką ketinama apmokyti socialinius darbuotojus ir Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojus. Paminėtina, kad šiemet nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms psichologinę pagalbą telefonu skirta 705 tūkst. litų, o tai yra 70 tūkst. litų daugiau nei 2012 metais. Todėl tikimasi, kad „Vaikų linijos“ darbo laikas bus prailgintas (šiuo metu linija veikia 11-21 val.). „Vaikų linijos“ nedarbo metu bus sudaryta galimybė informuoti skambinančiuosius, kad jie galėtų skambinti ir į kitas tuo metu veikiančias linijas, pvz. „Jaunimo liniją“ Šios linijos, kuri dirba visą parą, paslaugomis daugiausiai naudojasi paaugliai. Taip pat vaikams, ieškantiems psichologinės pagalbos sudarytos galimybės pagalbą gauti elektroniniu paštu.
Vaiko teisių apsaugos srityje koordinavimas turėtų pagerėti, tobulinant teisinę bazę. Gegužės 20 d. Teisėjų taryba, apsvarsčiusi vaiko teisių apsaugos kontrolierės kreipimąsi, vienbalsiai pritarė penkių kvalifikuotų psichologų pareigybių įsteigimui visuose apygardų teismuose, atsiradus papildomam šių etatų finansavimui. Diskusijos dėl kvalifikuotų psichologų pareigybių steigimo ir psichologų dalyvavimo vaikų (ypatingai nukentėjusių, liudytojų) apklausose užtikrinimo buvo pradėtos 2010 metų pradžioje, remiantis Generalinės prokuratūros kreipimaisis. Psichologų pareigybių steigimo klausimas 2010 - 2011 metais buvo nagrinėjamas ir vykdomosios valdžios, ir įstatymų leidžiamosios valdžios lygmenyse, tačiau suinteresuotų institucijų priimtas bendras sprendimas įsteigti po vieną psichologo etatą apygardų teismuose liko neįgyvendintas, kadangi nebuvo skirtas finansavimas.
Nesant galimybės užtikrinti kvalifikuoto psichologo dalyvavimą baudžiamajame procese, ypatingai nukentėjusio arba liudytojo vaiko apklausoje, pažeidžiami vaiko interesai, prarandama galimybė greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, per kuo trumpiausią laiką ir kuo mažiau traumuojant vaiką atlikti ikiteisminį tyrimą, kt. Kvalifikuotų psichologų dalyvavimo baudžiamajame procese problema teisėsaugos pareigūnams itin aktuali tapo nuo 2010 m. sausio 1 d., kai VšĮ „Vaiko namas“ nutraukė vaiko apklausos paslaugų teikimą. Problema iš dalies buvo sprendžiama teisėsaugos pareigūnams bendradarbiaujant su VšĮ „Paramos vaikams centras“, tačiau nuo 2011 m. sausio 1 d. ši įstaiga nemokamai nebeteikia vaiko apklausos paslaugų.
Apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose dirba tik keletas profesionalių psichologų, kurie vykdo vaikų apklausas. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai, pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai ar kitose srityse dirbantys psichologai neturi specialių žinių ir pakankamai kompetencijos, kad galėtų atlikti profesionalias vaikų apklausas. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, įsteigus psichologų pareigybes apygardų teismuose būtų galima užtikrinti, kad vaikų apklausas vykdytų aukštos kvalifikacijos (specializuoti) specialistai - psichologai, kadangi jiems būtų suteikta aukštesnė pareigybės kategorija bei atitinkamai garantuojamas daugiau jų poreikius atitinkantis darbo užmokestis. Siekiant gerinti vaiko aukos (liudytojo) apklausos mechanizmą, apsaugoti vaiką nuo traumuojančio baudžiamojo proceso poveikio bei spręsti aktualią vaiką žalojančių pakartotinių apklausų problemą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad vaiko apklausa vyktų ne tik dalyvaujant profesionaliam psichologui, tačiau ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, vaikui saugioje ir draugiškoje aplinkoje. Atsižvelgiant į teisėjų darbo krūvį bei turint omenyje teismuose sukurtą ir 2011 metais numatomą plėsti 25 vaikų apklausos kambarių tinklą, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, vaikų apklausų vykdymas teismuose būtų racionalus ir pagrįstas ir šiuo požiūriu.
Teisiniai pakeitimai ir iššūkiai
Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė sujungti R. Karbauskio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pataisas, kaip pagrindą imdamas ministerijos pataisas. Po ilgo ir labai sunkaus svarstymo buvo pasiekti tam tikri kompromisai: vaiko saugumo sąvoka neišbraukta, tačiau susiaurinta iki fizinio ir psichinio saugumo; vaiko palikimo vieno sąlygos sukonkretintos; reikšmingos žalos sąlyga numatyta kaip alternatyva realiam pavojui vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui; suformuluotas šioks toks reikšmingos žalos apibrėžimas, nors ir keliantis abejonių teisėkūros principų prasme ir kt. Tačiau paskutiniu momentu A. Širinskienė R. Karbauskio vardu vis tiek pateikė naują pasiūlymą, kuris reikšmingai pablogina galimybes apsaugoti vaikus. Beje, kai kurie pasiūlymai tiesiog populistiniai, pvz., kad vaiko atskyrimas būtų kraštutinė priemonė - nors iš tiesų ir pagal dabar galiojantį įstatymą tarnybos įpareigotos imtis visų būtinų ir reikalingų priemonių padėti šeimai savarankiškai auginti vaiką, ir tik nepavykus pasiekti rezultato bei esant grėsmei vaiko sveikatai ir gyvybei galimas atskyrimas. Tačiau tam, kad šeima iš tiesų gautų visą reikalingą pagalbą, jai reikia prieinamų ir kokybiškų paslaugų - tuo tarpu pataisose atsirado išlyga, kad paslaugų suteikimas ir kokybė priklausys nuo teikėjo galimybių. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris atkreipė dėmesį, kad tokia išlyga sumažina valstybės atsakomybę realiai padėti šeimoms.
Apibendrinant akivaizdu, kad siekiama užmaskuoti nepadarytus namų darbus įgyvendinant įstatymą - per 9 mėnesius nuo įstatymo priėmimo iki įsigaliojimo nepadaryta plati visuomenės informavimo kampanija, kad žmonės aiškiai žinotų, ką galima ir ko negalima daryti, kokią pagalbą ir kur jie privalo gauti, galėtų atskirti fake news nuo realių įstatyme įtvirtintų dalykų; taip pat nei sukurtos, nei pilnai finansuojamos visos šeimoms reikalingos paslaugos visuose regionuose; ir kokybiški praktiniai mokymai vaiko teisių specialistams dar nebaigti. Deja, nueita populistiniu keliu - maskuojant klaidas po emocijų „dūmų uždanga” ir vietoje profesionalumo renkantis populizmą.
Socialinių darbuotojų atlyginimai
Informacija apie konkrečius socialinių darbuotojų atlyginimus pateikta iš įvairių šaltinių, tačiau svarbu pažymėti, kad atlyginimai gali skirtis priklausomai nuo įstaigos, patirties ir kitų veiksnių.
Pavyzdžiui, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų skyriaus Informacinių technologijų specialisto pareiginės algos koeficientas yra 1,22 - 2193,56 Eur neatskaičius mokesčių, o darbo užmokesčio dydis - 2 678,04 Eur/mėn. (bruto/ikimokestinis). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos skyriaus vyresniojo specialisto pareiginės algos koeficientas yra 0,75-1,16.
Tyrimai apie socialinį darbą su rizikos grupės šeimomis
Lietuvoje atlikta daug tyrimų analizuojančių vaiko teises, vaiko teises šeimoje, socialinės rizikos šeimų situaciją Lietuvoje. Vaiko teises šeimoje nagrinėjo G.Sagatys (2006), G. Navaitis (2003), B. Kairienė (2007), rizikos grupės šeimų problemas Lietuvoje - J. Vaitkevičius (1999), I. Leliūgienė (2003), G. Kondrotaitė (2006) ir kt.. Daugumos autorių tyrimai sutelkti į pačias rizikos grupės šeimas, jų vaikus, pedagogus, tačiau nepavyko aptikti tyrimo, kuris apklaustų socialinius darbuotojus, dirbančius su rizikos grupės šeimomis.
tags: #daugiau #vaiku #teisiu #darbuotoju