Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir nerimo. Deja, kartais nėštumas vystosi ne taip, kaip tikėtasi, ir moteris susiduria su negimdinio nėštumo diagnoze. Ši būklė ne tik kelia grėsmę moters sveikatai, bet ir sukelia didelį emocinį stresą. Todėl svarbu žinoti, kas tai yra negimdinis nėštumas, kokie jo simptomai, priežastys, kaip jis diagnozuojamas ir gydomas.
Kas yra Negimdinis Nėštumas?
Negimdinis nėštumas (dar vadinamas ektopiniu nėštumu) - tai nėštumas, kai apvaisinta kiaušialąstė implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų. Dažniausiai, net 96-97 proc. atvejų, negimdinis nėštumas lokalizuojasi kiaušintakyje. Tačiau pasitaiko ir retesnių vietų, pavyzdžiui, kiaušidė, gimdos kaklelis, cezario pjūvio randas, gimdos kampas ar pilvo ertmė. Ypatingai retais atvejais negimdinis nėštumas gali vystytis kartu su nėštumu gimdoje, o šios būklės diagnostika gali tapti rimtu iššūkiu gydytojui ginekologui.
Ši patologija pasitaiko 2-3 proc. visų pastojusių moterų. Kadangi šios vietos nėra pritaikytos vaisiaus vystymuisi, toks nėštumas negali tęstis. Augantys placentos audiniai gali pažeisti moters organų, kuriuose vystosi nėštumas, vientisumą. Pavyzdžiui, kiaušintakiniam nėštumui progresuojant, kiaušintakis tempiamas ir gali plyšti, sukeldamas stiprų kraujavimą į pilvo ertmę. Tai yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
Negimdinio Nėštumo Simptomai: Kada Kreiptis į Gydytoją?
Svarbu atpažinti negimdinio nėštumo simptomus, kad laiku kreiptis į gydytoją. Simptomai gali būti įvairūs ir ne visada aiškūs, ypač ankstyvose stadijose. Iš pradžių simptomai gali būti labai panašūs į įprasto nėštumo požymius: mėnesinių nebuvimas, jautrios krūtys, nuovargis, lengvas pilvo tempimas. Tačiau po kelių savaičių pasireiškia specifiniai simptomai, kurie rodo, kad nėštumas vyksta ne gimdoje. Būdingiausi negimdinio nėštumo simptomai:
- Pilvo skausmas: Tai vienas dažniausių simptomų. Dažniausiai jis būna toje pilvo pusėje, kuriame kiaušintakyje yra negimdinis nėštumas, tačiau gali pasireikšti ir visame pilvo plote. Skausmas gali būti įvairaus intensyvumo, nuo lengvo diskomforto iki aštraus, pulsuojančio skausmo. Plyšus kiaušintakiui, skausmas būna ypač stiprus.
- Nenormalus kraujavimas iš makšties: Kraujavimas gali būti nereguliarus, gausus arba silpnas, kraujingos ar rusvos išskyros iš makšties.
- Mėnesinių ciklo nebuvimas ar vėlavimas esant teigiamam nėštumo testui.
- Kiti simptomai: Moteris taip pat gali jausti pykinimą, vėmimą, krūtų pabrinkimą, galvos svaigimą, dažną šlapinimąsi. Tačiau jie būna silpnesni, nes negimdinio nėštumo metu išsiskiriančių hormonų kiekis organizme yra mažesnis, nei normalaus nėštumo metu.
Plyšus kiaušintakiui, prasideda gausus kraujavimas į pilvo ertmę, atsiranda hemoraginiam šokui būdingi simptomai, tokie kaip blyški oda, moterį išpila šaltas prakaitas, atsiranda dažnas širdies plakimas ir kvėpavimas, krenta arterinis kraujospūdis. Pacientė gali jausti dusulį, netekti sąmonės.
Taip pat skaitykite: Negimdinis nėštumas: ką svarbu žinoti
Jei atsiranda bent vienas iš šių simptomų, būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją ginekologą arba kviesti greitąją pagalbą. Laiku suteikta medicininė pagalba gali išgelbėti moters sveikatą ir išvengti rimtų komplikacijų.
Negimdinis Nėštumas ir Nėštumo Testas
Nėštumo testas yra svarbus įrankis diagnozuojant nėštumą, tačiau svarbu suprasti, kaip jis veikia esant negimdinio nėštumo atveju. Esant negimdiniam nėštumui, iš kraujo mėginio atliktas nėštumo testas visada būna teigiamas, nes organizmas gamina nėštumo hormoną hCG (žmogaus chorioninį gonadotropiną). Tačiau šlapimo testas gali būti ir neigiamas, jei atliktas per anksti, arba rodyti neryškią antrą juostelę. Taip yra todėl, kad negimdinio nėštumo metu gaminamų nėštumo hormonų kiekis yra mažesnis, nei normalaus nėštumo metu.
Taigi, teigiamas nėštumo testas dar negarantuoja, kad nėštumas yra normalus. Jei nėštumo testas teigiamas, tačiau jaučiate negimdinio nėštumo simptomus, būtina kreiptis į gydytoją, kuris atliks papildomus tyrimus.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Negimdinį nėštumą dažniausiai lemia kiaušintakio struktūros ar funkcijos pažeidimas, atsirandantis dėl įvairių priežasčių. Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai:
- Kiaušintakių pažeidimai: Tai gali būti randai kiaušintakiuose, persirgti uždegimai, chirurginės intervencijos kiaušintakiuose ar buvęs ektopinis nėštumas.
- Dubens organų uždegimas: Dažniausiai jį sukelia lytiškai plintančios ligos, pavyzdžiui, chlamidiozė, gonorėja.
- Endometriozė: Tai liga, kai audinys, paprastai randamas gimdoje, atsiranda kitose kūno dalyse, pvz., kiaušintakiuose, ant pilvaplėvės, gimdos raiščių.
- Sąaugos dubens ir pilvo ertmėje: Jos gali atsirasti po chirurginių intervencijų.
- Kiaušintakio fibrozė: Po kiaušintakio operacijų.
- Įgimti kiaušintakio defektai.
- Persirgtos ligos, dažniausiai plintančios lytiniu keliu, pavyzdžiui, chlamidiozė.
- Anksčiau buvęs negimdinis nėštumas.
- Dirbtinis apvaisinimas.
- Rūkymas.
- Ankstyvi lytiniai santykiai ir didelė partnerių kaita.
- Vyresnis nei 35 metai moters amžius.
- Gimdos spiralė.
- Hormonų, ypač estrogenų ir progesterono (kontraceptinių piliulių) vartojimas.
Visgi svarbu pabrėžti, kad 30-50 proc. moterų, kurioms diagnozuojamas negimdinis nėštumas, jokių rizikos veiksnių neturėjo.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir diagnostika
Negimdinio Nėštumo Diagnostika
Negimdinis nėštumas įtariamas tada, kai esant teigiamam nėštumo testui ir būdingiems simptomams ultragarso tyrimo metu nėštumas nėra matomas gimdoje arba matomas už gimdos ribų, pavyzdžiui, gimdos priedų srityje. Tokiu atveju atliekami papildomi kraujo tyrimai.
Reikia prisiminti, kad nėštumas gimdoje anksčiausiai gali būti matomas nuo 5-6 nėštumo savaitės, todėl ypač svarbu, kad moteris žinotų savo paskutinių normalių menstruacijų datą, kad galėtume preliminariai nustatyti nėštumo laiką.
Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami keli tyrimai:
- Ultragarsas: Parodo, ar gimdoje yra vaisius, ar nėštumas vystosi kitur.
- Kraujo tyrimas: Matuojamas hormono hCG kiekis (jei jis auga lėčiau nei įprastai, tai gali rodyti negimdinį nėštumą). Paprastai sveiko nėštumo metu šis hormonas padvigubėja kas 48-72 valandas, o negimdinio - didėjimas būna ženkliai lėtesnis arba visai sustoja. Dėl to gydytojai dažnai atlieka kelių dienų intervalais kartojamus hCG tyrimus, kad įvertintų nėštumo vystymąsi.
- Laparoskopija: Kai kuriais atvejais, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti kiaušintakius.
Negimdinio Nėštumo Gydymas
Gydymo metodas pasirenkamas individualiai kiekvienoje situacijoje: gali būti taikomas konservatyvus būklės stebėjimas, chirurginis gydymas ir gydymas medikamentais. Gydytojų įsikišimas reikalingas visada, nes net jeigu neatliekama chirurginė intervencija, reikalingas nuoseklus pacientės būklės stebėjimas.
- Konservatyvus gydymo metodas: Jeigu pasirenkamas konservatyvus gydymo metodas, laukiama, kol nėštumas rezorbuosis savaime.
- Chirurginis gydymas: Jeigu pacientei reikalingas chirurginis gydymas, atliekama minimaliai invazyvi laparoskopinė operacija, kurios metu pašalinamas arba visas kiaušintakis su nėštuminiais audiniais, arba kiaušintakis įpjaunamas ir iš jo pašalinami nėštuminiai audiniai. Jeigu prasidėjo vidinis kraujavimas, operacija atliekama skubos tvarka, o jos apimtis dažniausiai priklauso nuo to, kaip stipriai pažeistas kiaušintakis.
- Medikamentinis gydymas: Taip pat galimas ir medikamentinis gydymas, tačiau šis būdas naudojamas rečiau. Naudojamas chemopreparatas metatreksatas, kuris sustabdo vaisiaus augimą, o organizmas jį natūraliai pašalina.
Gydymo būdą parenka gydytojas, priklausomai nuo ligonės būklės, pažeidimo pobūdžio.
Taip pat skaitykite: Viskas apie negimdinį nėštumą
Prognozės ir Galimybė Pastoti Po Negimdinio Nėštumo
Moteris gali vėl pastoti po negimdinio nėštumo, tikimybė svyruoja nuo 60 iki 89 procentų. Tačiau išlieka didesnė pakartotino negimdinio nėštumo rizika, nepriklausomai nuo to, koks gydymo metodas buvo taikytas anksčiau. Negimdinio nėštumo pasikartojimo rizika yra 8-14 proc., kai negimdinis nėštumas praeityje buvo vieną kartą, bei 25-30 procentų, kai buvo du kartus.
Jei pažeistas tik vienas kiaušintakis, kitas dažniausiai lieka visiškai funkcionalus. Vis dėlto rekomenduojama:
- Palaukti bent 3-6 mėnesius iki kito pastojimo.
- Pasitarti su ginekologu dėl tyrimų ir sveikatos būklės.
- Pasirūpinti infekcijų prevencija ir mesti rūkyti, jei tai aktualu.
Jeigu negimdinis nėštumas buvo nutraukiamas medikamentų pagalba, dažniausiai rekomenduojama palaukti bent 3 mėn. Statistiškai 65% moterų sėkmingai pastoja per 18 mėn.
Profilaktika: Kaip Sumažinti Negimdinio Nėštumo Riziką?
Konkrečių priemonių negimdiniam nėštumui išvengti nėra, tačiau reikėtų vengti rizikos veiksnių, laiku gydyti lytiškai plintančias ligas, dubens organų uždegimą, endometriozę, bent kartą per metus lankytis pas ginekologą, kad laiku būtų diagnozuotos kitos ginekologinės ligos, jos gydomos ir taikoma prevencija.
Rekomenduojama:
- Ligonės savalaikis gydymas nuo endometriozės, dubens uždegimų.
- Tinkamas kontraceptinių priemonių vartojimas.
- Jei yra buvęs negimdinis nėštumas, derėtų konsultuotis su gydytoju prieš kitą pastojimą.
Emocinė Parama
Negimdinis nėštumas dažnai palieka ne tik fizinį, bet ir emocinės traumos pėdsaką. Sielvartas, kaltės jausmas ar baimė dėl ateities yra natūralūs. Tokiu metu labai svarbu nebijoti kreiptis psichologinės pagalbos, kalbėtis su partneriu, šeima ar specialistais.
tags: #negimdinis #nestumas #kada #pasireiskia