Nėštumas yra unikalus ir ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių. Šiuo metu ypatingą dėmesį reikėtų skirti bet kokiems sveikatos sutrikimams, įskaitant bakterijų aptikimą šlapime, eritrocitų buvimą ir kitas infekcijas. Šiame straipsnyje aptarsime galimas bakterijų atsiradimo šlapime priežastis nėštumo metu, susijusius aspektus, galimas komplikacijas ir gydymo būdus.
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) ir nėštumas
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra vienos dažniausių infekcijų, pasireiškiančių nėštumo metu. Šlapimo sistema, kurią sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė, nėštumo metu tampa ypač pažeidžiama. Infekcija gali atsirasti bet kurioje šios sistemos dalyje, dažniausiai šlapimo pūslėje (cistitas) arba inkstuose (pielonefritas).
Pagrindinės ŠTI priežastys
Pagrindinės ŠTI priežastys yra bakterijos, dažniausiai Escherichia coli, natūraliai gyvenančios žarnyne. Nėštumo metu padidėjęs progesterono lygis gali sukelti šlapimtakių atsipalaidavimą, o tai gali lemti šlapimo stagnaciją ir didesnę infekcijos riziką. Padidėjusi gimda nėštumo metu spaudžia šlapimo pūslę, o jame užsilikusiame šlapime gali daugintis bakterijos.
ŠTI diagnozė
ŠTI diagnozė apima anamnezės rinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Šlapimo analizė gali parodyti infekcijos požymius, tokius kaip leukocitai, bakterijos ar kraujas (eritrocitai). Šlapimo kultūros tyrimas padeda nustatyti infekciją sukeliančią bakteriją ir jos jautrumą antibiotikams.
ŠTI gydymas
ŠTI gydymas nėštumo metu dažniausiai apima antibiotikus, kurie parenkami atsižvelgiant į bakterijos jautrumą. Nėščiosioms galima vartoti antibiotikus, tačiau svarbu pasirinkti saugius antibiotikus nėštumo metu.
Taip pat skaitykite: Kaip apsisaugoti nuo bakterijų nėštumo metu
Ūminis pielonefritas nėštumo metu
Ūminis pielonefritas yra inkstų audinio ir inkstų geldelių uždegimas, kuris gali būti ypač pavojingas nėštumo metu. Ši infekcija dažniausiai atsiranda dėl bakterijų, kurios užkrečia šlapimo takus ir keliauja iki inkstų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nėščios moterys yra labiau pažeidžiamos pielonefrito dėl fiziologinių pokyčių, tokių kaip šlapimtakių išsiplėtimas ir šlapimo sąstovis. Be to, nėštumo metu susilpnėjusi imuninė sistema gali padidinti infekcijos riziką.
Simptomai
Ūminio pielonefrito simptomai gali būti karščiavimas, šaltkrėtis, šoninis skausmas, pykinimas ir vėmimas. Taip pat gali būti jaučiamas skausmas šlapinantis ir padažnėjęs šlapinimasis.
Gydymas
Ūminis pielonefritas nėštumo metu reikalauja skubaus gydymo antibiotikais. Dažnai reikalinga hospitalizacija, kad būtų galima stebėti motinos ir vaisiaus būklę bei užtikrinti tinkamą gydymą. Negydomas pielonefritas gali sukelti sepsį (kraujo užkrėtimą) ir kitas sunkias komplikacijas.
Eritrocitai šlapime (hematurija) nėštumo metu
Eritrocitai šlapime, arba hematurija, gali būti aptikti atliekant šlapimo analizę. Nėštumo metu hematurija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Simptomai ir gydymas: bakterijos vaiko pilve
- Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): Infekcija gali pažeisti šlapimo takų gleivinę ir sukelti kraujavimą.
- Inkstų akmenys: Akmenys gali dirginti šlapimo takus ir sukelti hematuriją.
- Glomerulų pažeidimas: Nėštumo metu, nors retai, gali pasireikšti glomerulų pažeidimas, sukeliantis kraujavimą į šlapimą.
- Navikai: Nors retai, šlapimo takų navikai gali sukelti hematuriją.
- Fizinė trauma: Traumos pilvo srityje gali pažeisti inkstus ar šlapimo takus ir sukelti kraujavimą.
Svarbu nustatyti hematurijos priežastį nėštumo metu, kad būtų galima tinkamai gydyti. Gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip šlapimo kultūra, inkstų ultragarsas ar cistoskopija, kad nustatytų priežastį.
Gydymas priklauso nuo hematurijos priežasties. ŠTI atveju skiriami antibiotikai, o inkstų akmenų atveju gali prireikti skausmą malšinančių vaistų ar net chirurginės intervencijos.
Angina ir nėštumas
Angina, ypač streptokokinė angina, yra infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos Streptococcus pyogenes. Angina pasireiškia gerklės skausmu, karščiavimu, tonzilių paraudimu ir pūliais.
Nėštumo metu angina gali būti pavojinga, nes infekcija gali plisti į kitas kūno dalis ir sukelti komplikacijų. Anginos gydymas nėštumo metu apima antibiotikus, kurie saugūs vartoti nėštumo metu. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų parinktas tinkamas antibiotikas ir dozė.
Aspirin Cardio ir nėštumas
Aspirin Cardio yra vaistas, kurio sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties. Jis naudojamas širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Aspirin Cardio nėštumo metu vartoti reikėtų atsargiai.
Taip pat skaitykite: Nėštumo tyrimai
Acetilsalicilo rūgštis gali padidinti persileidimo ir apsigimimų riziką ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Pirmąjį-šeštąjį nėštumo mėnesiais Aspirin Cardio vartoti negalima, nebent neabejotinai būtina.
Paskutinius 3 nėštumo mėnesius Aspirin Cardio vartojimas gali pailginti nėštumo trukmę, slopinti gimdos susitraukimus ir daryti toksinį poveikį vaisiaus širdžiai ir plaučiams bei inkstų funkcijai. Todėl Aspirin Cardio vartojimas paskutinius 3 nėštumo mėnesius nerekomenduojamas.
Jeigu kartu vartojate nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pvz., ibuprofeno ir naprokseno (tai vaistai nuo skausmo, karščiavimo ir uždegimo), pasitarkite su gydytoju. Kartu vartojamas metamizolas (skausmą ir karščiavimą mažinanti medžiaga) gali sumažinti acetilsalicilo rūgšties poveikį trombocitų agregacijai (kraujo ląstelių sulipimui ir kraujo krešulio susidarymui).
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
HELLP sindromas nėštumo metu
HELLP sindromas yra reta, bet labai pavojinga nėščiųjų liga, galinti baigtis vaisiaus ar motinos žūtimi. HELLP sindromas pasireiškia hemolize (raudonųjų kraujo kūnelių irimu), padidėjusiais kepenų fermentais ir sumažėjusiu trombocitų skaičiumi.
HELLP sindromo simptomai gali būti galvos skausmas, regos sutrikimai, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, silpnumas, pykinimas ir vėmimas. Retesniais atvejais gali pasireikšti pečių, kaklo ar viršutinės kūno dalies skausmai, patinimai, rėmuo ir virškinimo sutrikimai.
HELLP sindromas dažniausiai pasireiškia nėštumo pabaigoje, tačiau jis gali išsivystyti ir tuoj po gimdymo. HELLP sindromo gydymas apima skubų gimdymą ir intensyviąją terapiją.
Leukocitai nėštumo metu
Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai, yra imuniteto sistemos dalis, padedanti kovoti su infekcijomis. Nėštumo metu leukocitų kiekis kraujyje natūraliai padidėja.
Sveikos moters kraujyje leukocitų kiekis paprastai svyruoja nuo 4,0 iki 11,0 × 10⁹/l. Nėštumo metu šis skaičius gali padidėti iki 15,0 × 10⁹/l ar net daugiau. Padidėjęs leukocitų kiekis nėštumo metu yra normalus reiškinys, tačiau staigus leukocitų kiekio šuolis gali signalizuoti apie infekciją.
Jei leukocitų kiekis viršija normą, gydytojas ieškos infekcijos požymių. Gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip šlapimo analizės ar krūtinės ląstos rentgeno.
B grupės streptokokas (Streptococcus B)
Nustatyta, kad 10-40 proc. visų nėščiųjų turi streptokoko B bakteriją. Įdomiausia, kad moteris jokių negalavimų nejaučia, o bakterija gali sukelti daugybę bėdų per nėštumą, gimdymą ir po jo. Streptokokas B - viena bakterijų, randamų žarnyne.
Poveikis nėštumui, gimdymui ir po gimdymo
- Per nėštumą streptokokas B gali sukelti šlapimo takų infekciją, persileidimą, priešlaikį gimdymą.
- Gimdymo metu moters gimdymo takais keliaujantis vaikutis gali užsikrėsti ir susirgti labai sunkiomis ligomis - meningitu arba sepsiu (kraujo užkrėtimu). Gavęs mažiau bakterijų, užsikrečia lengviau, tarkim, infekciniu odos bėrimu, kurį reikia gydyti.
- Po gimdymo moteriai gali sukelti gimdos uždegimą, karščiavimą, blogai gyja tarpvietė.
Tyrimas ir gydymas
35-38 nėštumo savaitę paimamas pasėlis su vatiniu pagaliuku iš apatinio makšties trečdalio, tarpvietės ir išeinamosios angos srities. Jei laboratorijoje išauga bakterija, vadinasi, moteris turi užkratą. Nėštumo metu negydoma, o atvažiavusiai gimdyti yra leidžiama antibiotikų (paprastai kas keturias valandas). Jeigu nėštumo pradžioje susergama šlapimo takų infekcija ir nustatoma, kad priežastis - streptokokas, moteris gydoma iš karto. Tam, kad būtų išvengta priešlaikio gimdymo ir kitų komplikacijų.
Kada dar reikia antibiotikų?
JAV gydytojai gimdymo metu antibiotikų leidžia ne tik gimdančioms bakterijos platintojoms, bet ir toms moterims, kurios neatliko minėto tyrimo ir nežino, turi jį ar ne. Lietuvoje tokių atsargos priemonių nėra. Tačiau pas mus numatyti kiti atvejai, kai gimdančiai moteriai būtina suleisti antibiotikų (net jei ji ir neatliko minėto tyrimo):
- gimdymas prasidėjo anksčiau kaip 37 savaitę;
- gimdanti moteris karščiuoja, temperatūra siekia per 38 laipsnius;
- prieš gimdymą nutekėjo vandenys ir bevandenis periodas tęsiasi 18 val.;
- jeigu per ankstesnį gimdymą vaikutis užsikrėtė ir susirgo meningitu arba sepsiu dėl B grupės streptokoko;
- nėštumo pradžioje moteris sirgo šlapimo takų infekcija, sukelta streptokoko.
Jei moteriai yra numatytas cezario pjūvis ir ji atvyksta planinės operacijos nenutekėjus vandenims, vaistų galima neleisti. Tačiau jei vandenys nuteka, prieš operaciją galima suleisti vienkartinę dozę antibiotikų.
Tyrimo svarba
Pradėjus tirti nėščiąsias, labai sumažėjo ligų ir vaikučiai užsikrečia rečiau. Šį tyrimą profilaktiškai reikėtų skirti visoms būsimoms mamoms. Juk nėra jokių požymių, pagal kuriuos galima būtų atskirti, turi moteris bakteriją ar ne.
Besimptomė bakteriurija
Besimptomė bakteriurija pasireiškia nėščiosios šlapime esant bakterijų, tačiau moteriai nepatiriant šlapimo takų infekcijoms būdingų simptomų. Bakterijos į šlapimo takus patenka lytinių santykių metu arba netinkamai valantis išangę pasituštinus. Daugelį besimptomės bakteriurijos atvejų sukelia E. coli. Tačiau kolonizaciją gali sukelti ir kitų rūšių bakterijos, t.
Šiam tyrimui į sterilų indelį turi būti surinkama vidurinė rytinio šlapimo porcija. Uždaryti indelį ir šlapimą per 1-2 val. pristatyti tyrimams. Jeigu nėra galimybės per 1-2 val.
1-2 proc. moterų, kurių šlapimo pasėliuose nėštumo pradžioje mikroorganizmų nerasta, vėliau per nėštumą gali išsivystyti šlapimo takų infekcijos. Todėl neradus mikroorganizmų šlapime nėštumo pradžioje, vėliau tyrimas dėl bakteriurijos nebekartojamas.
Bakterinės infekcijos nėštumo metu įprastai gydomos antibiotikais. Pakanka 7-10 dienų trukmės gydymo kurso. Veiksmingiausius antibiotikus gydytojas paskirs atsižvelgęs į infekciją sukėlusių bakterijų tipą. Baigus gydymo kursą, reikės dar kartą apsilankyti pas gydytoją ir pakartotinai atlikti šlapimo tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar jame nebeliko bakterijų.
Nėščioms moterims ši infekcija gali progresuoti ir sukelti ūminį uretitą (šlaplės uždegimą), ūminį cistitą (šlapimo pūslės uždegimą) ar pielonefritą (inkstų taurelių, geldelių ir intersticinio audinio uždegimą). Besimptomė bakteriurija taip pat gali sukelti ūminį respiracinio distreso sindromą arba sepsį. Sepsis išsivysto patogeniniams organizmams ar toksinams patekus į kraują ir audinius.
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos yra susijusios su moters šlapimo ir lytinių organų sistema, kuri apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę, šlaplę, makštį, gimdą ir kiaušides. Nėštumo metu organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, kurie gali paveikti šių organų funkciją ir padidinti infekcijų riziką.
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos apima įvairias infekcijas, kurios gali paveikti šlapimo takus ir lytinius organus nėštumo metu. Tai gali būti šlapimo takų infekcijos (STI), cistitas, pielonefritas ir kitos infekcijos. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui, įskaitant priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ir netgi sepsį.
Pagrindinės nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų priežastys yra bakterijos, virusai ir grybai. Dažniausi patogenai, sukeliantys šlapimo takų infekcijas, yra Escherichia coli, Klebsiella, Enterobacter ir Staphylococcus saprophyticus. Nėštumo metu organizmo imuninis atsakas gali būti sumažėjęs, todėl infekcijos gali lengviau išsivystyti.
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos diagnozuojamos atliekant šlapimo tyrimus, įskaitant šlapimo kultūrą, kuri padeda nustatyti patogeną ir jo jautrumą antibiotikams. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijos požymių, tokių kaip leukocitozė.
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų gydymas dažniausiai apima antibiotikų vartojimą, kurie yra saugūs nėštumo metu. Gydytojai gali skirti specifinius vaistus, atsižvelgdami į nustatytą bakteriją ir jos jautrumą. Be to, rekomenduojama didinti skysčių suvartojimą, kad būtų skatinamas šlapimo nutekėjimas. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip šiltos vonios ir šlapimo pūslės tuštinimas po lytinių santykių, taip pat gali padėti sumažinti simptomus.
Bendrieji patarimai nėščioms moterims
Nėštumo metu svarbu laikytis sveikos gyvensenos, kad būtų užtikrinta motinos ir vaisiaus sveikata.
- Laiku gydykite bet kurias infekcijas, nes net išplitęs dantų ėduonis tam tikromis sąlygomis gali paskatinti cistitą.
- Niekada nedelskite šlapintis. Svarbu nuolat ištuštinti šlapimo pūslę, nes joje likusiame šlapime gali daugintis bakterijos.
- Po tuštinimosi taisyklingai valykite išangę. Primename, kad taisyklingas būdas - ne link makšties, bet aukštyn nugaros link.
- Gerkite spanguolių sultis.
- Nėščioms moterims labai svarbu susipažinti, kas padidina infekcijų riziką. Šlapimo takų obstrukcija (blokavimas), kai sutrikdomas šlapimo tekėjimas.