Nėštumo laikotarpis - ypatingas metas moters gyvenime, kai organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių. Šiuo laikotarpiu imuninė sistema tampa jautresnė infekcijoms, o tai gali kelti pavojų tiek motinai, tiek besivystančiam kūdikiui. Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš dažniausiai aptinkamų bakterijų nėštumo metu - streptokoką, ypač B grupės streptokoką (GBS), jo keliamus pavojus, diagnostikos metodus ir prevencines priemones.
Streptokokas: kas tai?
Streptokokas - tai bakterijų grupė, natūraliai gyvenanti žmogaus organizme. Dauguma šių bakterijų yra nepavojingos ir sudaro normalią mikrofloros dalį, tačiau tam tikros rūšys gali sukelti infekcijas. Streptokokai skirstomi į kelias grupes, žymimas raidėmis nuo A iki G pagal Lancefield klasifikaciją. Mediciniškai svarbiausios yra A grupės streptokokai (S. pyogenes) ir B grupės streptokokai (S. agalactiae).
B grupės streptokokas (GBS): ypatumai ir paplitimas
B grupės streptokokas (GBS), dar vadinamas Streptococcus agalactiae, dažniausiai gyvena žmogaus žarnyne, makštyje ir šlapimo takuose. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, B grupės streptokoką nešioja maždaug 10-30 % visų nėščių moterų. Daugeliu atvejų jis nesukelia jokių simptomų ir aptinkamas tik atliekant specialius tyrimus. Šią būseną gydytojai vadina „nešiotojais“ arba „kolonizacija“.
Kaip GBS perduodamas kūdikiui?
B grupės streptokokas gali būti perduodamas kūdikiui dviem pagrindiniais būdais:
- Gimdymo metu, kai kūdikis pereina per gimdymo takus.
- Rečiau nėštumo metu, jei bakterijos iš makšties pakyla į gimdą.
GBS rizika nėštumo metu
Nors daugeliu atvejų B grupės streptokokas (Streptococcus agalactiae) nekelia jokių simptomų ir gyvena organizme nekenksmingai, nėštumo metu ši bakterija gali įgyti visiškai kitokią reikšmę. Nors dauguma moterų su šia bakterija gyvena be jokių simptomų, kai kuriais atvejais B grupės streptokokas gali sukelti:
Taip pat skaitykite: Nėštumo tyrimai
- Šlapimo takų infekcijas.
- Chorioamnionitą (vaisiaus dangalų uždegimą).
- Priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą.
Kai infekcija išplinta į gimdos kaklelį ar vaisiaus aplinką, moteriai gali pasireikšti karščiavimas, pilvo skausmai, nemalonus makšties išskyrų kvapas ar diskomfortas šlapinantis.
Didžiausią grėsmę streptokokas kelia kūdikiui gimdymo metu, kai bakterija iš motinos lytinių takų gali patekti į naujagimio kvėpavimo takus ar kraują. Tokiu būdu gali išsivystyti vadinamoji ankstyvoji GBS infekcija, kuri paprastai pasireiškia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Kai kuriais atvejais, bakterijai pasilikus organizme, išsivysto vėlyvoji infekcijos forma, pasireiškianti po kelių savaičių.
GBS simptomai: ką svarbu žinoti?
Vienas iš klastingiausių B grupės streptokoko (Streptococcus agalactiae) bruožų yra tas, kad daugeliu atvejų jis nesukelia jokių simptomų. Dėl šios priežasties daugelis moterų net nežino, kad yra bakterijos nešiotojos, kol joms nėra atliktas specialus tyrimas. Apie 7 iš 10 moterų, kurių organizme randamas streptokokas, nejaučia jokių pakitimų. Bakterija gali ramiai gyventi žarnyne, makštyje ar tiesiojoje žarnoje, nesukeldama uždegimo. Tačiau net ir be simptomų ji gali būti perduota kūdikiui gimdymo metu.
Kai streptokokas sukelia aktyvią infekciją, pasireiškiantys požymiai dažnai būna nespecifiniai ir lengvai supainiojami su kitomis nėštumo metu pasitaikančiomis būklėmis. Kai infekcija paveikia šlapimo takus, diagnozuojamas GBS šlapimo takų uždegimas. Ši būklė nėštumo metu ypač pavojinga, nes gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus vandenų nutekėjimą. Retais atvejais bakterija gali sukelti chorioamnionitą - vaisiaus dangalų ir vaisiaus vandenų uždegimą. Tokia būklė pasireiškia aukštu karščiavimu, pilvo skausmais, nemaloniu vaisiaus vandenų kvapu bei širdies ritmo pakitimais vaisiui.
GBS diagnostika nėštumo metu
Nors streptokoko infekcija gali būti besimptomė, jos nustatymas nėštumo metu yra vienas svarbiausių profilaktinių žingsnių siekiant apsaugoti tiek motiną, tiek naujagimį. Rekomenduojama patikrinti dėl B grupės streptokoko tarp 35 ir 37 nėštumo savaitės. Šis laikotarpis pasirinktas neatsitiktinai - tyrimo tikslas yra nustatyti bakterijos buvimą kuo arčiau gimdymo, nes jos kolonizacija gali keistis bėgant laikui.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir gydymas: bakterijos vaiko pilve
Tyrimas yra paprastas, neskausmingas ir trunka vos kelias minutes. Gydytojas arba akušerė ima tepinėlį iš makšties ir tiesiosios žarnos.
Negydomo GBS pavojai
Negydomas B grupės streptokokas nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui:
Motinai:
- Šlapimo takų infekcijos.
- Chorioamnionitas. Tai vaisiaus dangalų uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmais ir vaisiaus širdies ritmo pakitimais.
- Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas.
- Endometritas po gimdymo.
Kūdikiui:
- Ankstyvoji GBS infekcija (pasireiškia per pirmąsias 24-48 valandas po gimimo).
- Sepsis.
- Pneumonija.
- Meningitas.
- Naujagimio mirtis (jei infekcija nustatoma per vėlai arba nėra tinkamai gydoma).
GBS gydymas nėštumo metu
Jei nėščiajai nustatomas B grupės streptokokas, gydymas skiriamas gimdymo metu. Paprastai naudojami antibiotikai, dažniausiai penicilinas ar jo analogai. Jie skiriami į veną gimdymo metu, siekiant apsaugoti kūdikį nuo infekcijos.
Prevencinės priemonės: kaip sumažinti GBS riziką?
Nors visiškai išvengti GBS kolonizacijos neįmanoma, yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką:
- Tinkama intymi higiena: Padeda palaikyti natūralų mikrofloros balansą, kuris yra svarbus siekiant išvengti bakterijų peraugimo.
- Subalansuota mityba: Turi tiesioginę įtaką organizmo atsparumui infekcijoms. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti produktus, turinčius probiotikų (pvz., natūralų jogurtą, kefyrą, raugintas daržoves) bei pakankamai vitaminų C, D ir B grupės.
- Reguliarūs vizitai pas gydytoją: Nėštumo metu svarbu laikytis suplanuotų vizitų pas gydytoją. Ginekologas ar akušerė įvertina galimus rizikos veiksnius ir nusprendžia, ar reikalingi papildomi tyrimai.
- Streso valdymas: Stresas mažina imunitetą, todėl nėščiajai svarbu pakankamai ilsėtis, palaikyti emocinę pusiausvyrą, užsiimti lengva fizine veikla (pvz., vaikščiojimu ar nėščiųjų joga).
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
- Ar gydymas antibiotikais gimdymo metu nepakenks kūdikiui? Ne, naudojami antibiotikai (dažniausiai penicilinas ar jo analogai) yra saugūs nėštumo metu. Jie veikia tik trumpą laiką ir nesukelia žalingo poveikio kūdikiui. Priešingai - antibiotikai gimdymo metu yra pagrindinė priemonė, apsauganti naujagimį nuo sepsio, pneumonijos ar meningito.
- Ar infekcija gali pasikartoti kitų nėštumų metu? Taip, gali. Moterys, kurios vieno nėštumo metu buvo B grupės streptokoko nešiotojos, kitą kartą taip pat gali turėti tą pačią bakteriją. Todėl kiekvieno nėštumo metu tyrimas atliekamas iš naujo, nepriklausomai nuo ankstesnių rezultatų.
- Kas nutinka, jei tyrimas neigiamas, bet gimdymo metu atsiranda rizikos požymių? Jei nėščioji turi neigiamą tyrimo rezultatą, tačiau gimdymo metu pasireiškia rizikos veiksniai (pvz., karščiavimas, priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus vandenų nutekėjimas ilgiau nei 18 valandų), gydytojas gali vis tiek nuspręsti skirti antibiotikus profilaktiškai. Tai daroma siekiant maksimalaus saugumo.
Kitos infekcijos nėštumo metu: į ką atkreipti dėmesį?
Be B grupės streptokoko, nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį ir į kitas infekcijas, kurios gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui. Dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka, todėl gydytojai gali rekomenduoti papildomus laboratorinius tyrimus.
Taip pat skaitykite: Nėštumo metu šlapime aptiktos bakterijos
Dažniausiai pasitaikančios infekcijos nėštumo metu:
- Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii): Užsikrėtus nėštumo metu, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimus, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje.
- Raudonukė: Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, sukelianti vystymosi pažeidimus: kataraktą, kurtumą, širdies ydas, sklaidos sutrikimus, mokymosi sutrikimus, kepenų ir blužnies padidėjimą, hepatitą, ausų defektus, mažą svorį.
- Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija: Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) arba lėtinė. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos.
- Hepatitas B: Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu.
- Gonorėja: Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija.
- Chlamidiozė: Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų.
- Ureaplasma urealyticum: Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos.
- Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija).
- Sifilis: Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70-100 % pagimdo sifiliu užkrėstą naujagimį.
- ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu:
- Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai (ALT, AST, bilirubinas, šarminė fosfatazė): Padidėję rodikliai gali rodyti kepenų pažeidimą.
- Bendras kraujo tyrimas: Parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas, parodo mažakraujystę.
- Glikemijos tyrimas ir gliukozės tolerancijos mėginys: Svarbūs cukrinio diabeto diagnostikai.
- ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): Padidėjęs ENG gali rodyti uždegimą ar infekciją.
- Makšties tepinėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.
- PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai (FT4, FT3, TTH): Skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui.