Vaikų pilvo skausmai yra dažna problema, kuri gali kelti nerimą tėvams. Svarbu suprasti galimas pilvo skausmo priežastis, įskaitant bakterijas, ir žinoti, kaip atpažinti simptomus, kad būtų galima laiku kreiptis į gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime bakterijų sukeltas pilvo problemas vaikams, įskaitant gastroenteritą, apendicitą, Helicobacter pylori infekciją ir kitas galimas priežastis, taip pat aptarsime simptomus, gydymo būdus ir prevencijos priemones.
Gastroenteritas: skrandžio ir žarnyno uždegimas
Gastroenteritas yra nespecifinis skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas, kurį sukelia įvairūs infekciniai mikroorganizmai. Tai labai dažna liga, ypač išsivysčiusiose šalyse, kur ji sukelia daug nedarbingumo atvejų. Neišsivysčiusiose šalyse gastroenteritas gali būti mirtinas, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Gastroenteritą dažniausiai sukelia infekciniai veiksniai, tokie kaip virusai (50-70%, pvz., rotavirusas, norwalkvirusas, calicivirusas), bakterijos (20%, pvz., šigelės, salmonelės) ir parazitai (pvz., giardijos, amebos). Apsinuodijimas maisto toksinais (S. aureus, B. cereus) taip pat gali sukelti gastroenteritą, kaip ir apsinuodijimas vėžiagyviais ar kitais jūros gyvūnais. Kai kuriais atvejais viduriavimą gali sukelti vaistai (antibiotikai, laisvinantys vaistai, kolchicinas, chinidinas). Pseudomembraninį kolitą sukelia klostridijos. Kitos priežastys gali būti Krono liga, išeminis kolitas, AIDS, radioterapija ir trumpos žarnos sindromas.
Infekciniai veiksniai sukelia viduriavimą prilipdami prie ar įsiterpdami į plonųjų žarnų gleivinę, išskirdami enterotoksinus ir citotoksinus. Šie mechanizmai sukelia padidėjusį skysčių išskyrimą ir sumažėjusį jų sugražinimą atgal, todėl ištinka dehidratacija (vandens netekimas) ir elektrolitų (natrio, kalio, chloro, kalcio, magnio) netekimas. Infekcijos pasireiškimas priklauso nuo žarnos gleivinės apsigynimo. Esant sumažėjusiam žarnų judrumui, jose apsigyvena patogeniniai (kurie sukelia ligą) mikroorganizmai.
Simptomai ir požymiai
Gastroenterito simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo sukėlėjo ir ligos sunkumo. Dažniausi simptomai yra:
Taip pat skaitykite: Kaip apsisaugoti nuo bakterijų nėštumo metu
- Karščiavimas (gali būti su šaltkrėčiu)
- Vėmimas
- Skausmas visame pilve dėl dažno žarnų susitraukinėjimo ar dėl tenezmų (dažnas skausmingas noras tuštintis)
- Viduriavimas (vandeningas, kraujingas)
- Dehidratacija (silpnumas, kraujospūdžio kritimas, sumažėjęs odos turgoras, išdžiūvusi burna, koma)
Svarbu atkreipti dėmesį į dehidratacijos požymius ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei jie pasireiškia. Gydytojas įvertins vandens netekimo laipsnį pagal gleivinių sausumą, odos turgoro sumažėjimą, arterinio kraujospūdžio kritimą, periferinę kraujotaką, sąmonės būklę, svorio kritimą ir šlapimo sumažėjimą.
Diagnostika
Diagnozuojant gastroenteritą, svarbu nustatyti sukėlėją, kad būtų galima parinkti tinkamą gydymą. Gydytojas gali atlikti šiuos tyrimus:
- Išmatų tyrimas: nustatomas kraujas ir leukocitai, kurie nurodo uždegiminį viduriavimą (šigelės, salmonelės, kampilobakterės, Krono liga).
- Išmatų pasėlis: gali nustatyti sukėlėją.
- Rentgenografija ir kompiuterinė tomografija: atliekami įtarus žarnų obstrukciją ar prakiurimą.
- Sigmoidoskopija: (lanksčiu teleskopu apžiūrima riestinė žarna) atliekama įtarus Krono ligą ar AIDS metu, paimti biopsiją tikslesniam ištyrimui.
Gydymas
Gastroenterito gydymas pirmiausia skirtas atstatyti netektą skysčių kiekį ir elektrolitų balansą. Svarbu vartoti kalio turinčius tirpalus. Taip pat svarbu anksti pradėti valgyti angliavandenių turintį maistą (džiūvėsėliai, košės, duona, ryžiai, bulvės), vėliau pradėti vartoti liesą mėsą. Viduriavimą slopinantys vaistai (okreotidas, bismuto subsalicilatas) gali būti naudojami, tačiau jų reikėtų vengti esant bakterinei kilmei, nes taip skatinamas infekcijos išplitimas.
Prevencija
Gastroenterito prevencija apima kruopštų rankų plovimą, saugų maisto tvarkymą ir vakcinaciją nuo rotaviruso. Taip pat svarbu vengti kontakto su sergančiais asmenimis ir laikytis higienos taisyklių darželiuose ir mokyklose.
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, nesusijęs su kitomis žarnyno ligomis. Jis pasireiškia pilvo skausmais, pūtimu, pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija.
Taip pat skaitykite: Nėštumo tyrimai
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli DŽS priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad jį gali sukelti raumenų sutrikimai žarnyne, nervų sistemos sutrikimai, sunki infekcija, anksti patirtas stresas ir žarnyno mikrobų pokyčiai. DŽS būdingas ganėtinai jauniems žmonėms, o pirmieji simptomai atsiranda dar iki 30 metų. Moterims jis pasireiškia dažniau nei vyrams, tačiau tokia tendencija pastebima tik Vakarų šalyse. Polinkis sirgti DŽS gali būti genetiškai paveldimas.
Simptomai ir požymiai
DŽS simptomai gali būti įvairūs ir skirtingiems žmonėms pasireikšti skirtingai. Dažniausi simptomai yra:
- Pilvo skausmas (spazminis, aštrus arba maudžiantis, sumažėja pasituštinus)
- Pilvo pūtimas
- Viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu šie simptomai pakaitomis
- Gleivingos išskyros iš tiesiosios žarnos
- Jausmas, kad nepavyksta pilnai išsituštinti
Diagnostika
Specialaus tyrimo, kuris leistų galutinai diagnozuoti DŽS nėra. Paprastai pirmiausia peržiūrima visa paciento ligų istorija, atliekama fizinė patikra ir tyrimai, leidžiantys atmesti tam tikrų organų veiklos sutrikimus ar konkrečias ligas, pavyzdžiui celiakiją. Diagnozuojant DŽS gali būti atliekami išmatų tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijų arba žarnyno gebėjimo pasisavinti maistines medžiagas problemų (malabsorbcijos). DŽS tyrimas dažniausiai apima laktoferino ir kalprotektino nustatymą išmatose.
Gydymas
Kaip gydyti DŽS, priklauso nuo to, kokie veiksniai jį galimai sukėlė. Bet kokiu atveju pagrindinis tikslas yra sumažinti nemalonius simptomus. Tinkamas DŽS gydymas gali pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Simptomų šalinimui gali būti skiriami vaistai, kurie parenkami individualiai ir gali būti koreguojami, atsižvelgiant į paciento savijautą. Dažniausiai tokiu atveju naudojami žarnų spazmus atpalaiduojantys, raminantys ir nervų sistemą subalansuojantys medikamentai. Gydytojas taip pat gali paskirti vartoti probiotikus, išmatų tūrį didinančius, viduriavimą, pilvo pūtimą stabdančius vaistus.
Mityba sergant DŽS
Maistas nesukelia DŽS, tačiau netinkami valgymo įpročiai gali paspartinti jo simptomų atsiradimą. Pastebėjus, kad tam tikri maisto produktai skatina simptomų atsiradimą, reikėtų jų atsisakyti arba bent jau vengti. DŽS mityba turėtų būti praturtinta skaidulinėmis medžiagomis, kurių gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo dribsniuose. Tačiau svarbu nepersistengti, nes per didelis skaidulų kiekis gali sustiprinti pilvo skausmą. Rekomenduojama vengti vartoti daug pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų, tokių kaip kopūstai, pupelės, žirniai.
Taip pat skaitykite: Nėštumo metu šlapime aptiktos bakterijos
Apendicitas
Apendicitas yra viena dažniausių chirurginių ligų, kuri gali paveikti vaikus. Tai yra kirmėlinės ataugos uždegimas.
Simptomai ir požymiai
Dažniausiai prasideda nestipriu viso pilvo maudimu, paskui skausmas susitelkia strandžio srityje, vėliau leidžiasi iki bambos ir tik paskui pereina į dešinio klubo sritį, kur ir yra kirmėlinė atauga. Į dešinį šoną skausmas susikoncentruoja maždaug po 5-10 valandų nuo pirmųjų skausmų pradžios. Apendicitui būdingi nenutrūkstantys skausmai. Kiti simptomai gali būti pykinimas, vėmimas, karščiavimas ir apetito praradimas.
Gydymas
Apendicitas reikalauja greito gydymo, nes jei jis pasikeičia į peritonitą (pilvaplėvės uždegimą), tai gali būti gyvybei pavojinga. Pagrindinis gydymo metodas yra chirurginė operacija (appendektomija), kurios metu pašalinamas apendiksas.
Helicobacter Pylori (H. pylori) infekcija
Helicobacter Pylori (H. pylori) yra bakterijų rūšis, „gyvenanti“ virškinamajame trakte ir sąlygojanti skrandžio bei dvylikapirštės žarnos uždegimą. Šia bakterija infektuota maždaug 60 procentų viso pasaulio gyventojų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
H.pylori infekcija dažniausiai užsikrečiama dar vaikystėje. Rizikos veiksniai yra švaraus vandens trūkumas, gyvenimas besivystančioje šalyje ir gyvenimas su žmogumi, sergančiu H.pylori infekcija.
Simptomai ir požymiai
Dauguma H.pylori infekuotų žmonių niekada nė nepajunta jokių ligos požymių ar simptomų, tuo tarpu kitiems išsivysto opaligė ar net skrandžio vėžys.
Gydymas
H.pylori infekcija gydoma antibiotikų ir skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų deriniais. Labai svarbu pokalbio su gydytoju metu paminėti jau anksčiau naudotus antibiotikus, kad būdų išvengta neefektyvaus ir neracionalaus gydymo. Taip pat labai svarbu įsitikinti, ar H.pylori gydymas buvo sėkmingas.
Kitos galimos pilvo skausmo priežastys
Be jau minėtų priežasčių, pilvo skausmą vaikams gali sukelti ir kitos bakterinės infekcijos, tokios kaip:
- Streptokokinė infekcija: Nors dažniausiai paveikia gerklę, gali sukelti ir pilvo skausmus.
- Skarlatina: Ūminė bakterinė infekcija, kuriai būdingas viso kūno bėrimas ir gerklės skausmas.
- Meningokokinė infekcija: Pavojinga gyvybei infekcija, kuri gali sukelti meningitą ir sepsį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu kreiptis į gydytoją, jei vaikui pasireiškia šie simptomai:
- Stiprus pilvo skausmas, ypač dešinėje apatinėje pilvo dalyje
- Karščiavimas (virš 38°C)
- Vėmimas
- Viduriavimas (ypač jei jis kraujingas)
- Dehidratacijos požymiai (silpnumas, sumažėjęs šlapinimasis, išdžiūvusi burna)
- Sutrikęs tuštinimasis
- Įtemptas pilvas
- Bloga bendra vaiko būklė
tags: #bakterija #vaiko #pilve #ir #temperatura