Šiandien vis dažniau girdime apie fizinį, emocinį smurtą ar prievartą patiriančius mokinius. Daugelis jaučiasi nesaugūs. Tai didžiulė problema, rodanti, kad būtinos neatidėliotinos smurto prevencijos priemonės, mažinant smurto raišką tarp vaikų ugdymo institucijose. Smurto prevencijos vykdymas yra vienas iš būdų kovojant su smurtu mokyklose. Tam pagelbėti gali mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai arba socialiniai darbuotojai. Tačiau socialinis darbuotojas vienas tikrai nieko nepadarys, jis tik gali iš dalies įtakoti smurto paplitimą.
Tyrimo Aktualumas ir Problema
Tyrimo aktualumą lemia dabartinė situacija šalyje ir pasaulyje, kuomet vis dažniau pasitaiko agresyvaus elgesio protrūkių. Baugina pranešimai spaudoje, žiniasklaidoje, vis žiauresnės smurto apraiškos žmonių sąmonėje įsitvirtina, kaip kasdienis reiškinys. Pagausėję pastaruoju metu smurtiniai atvejai prieš vaikus pagarsinimai kelia klausimus apie smurto priežastis, pasekmes, įtaką visuomenės sąmonei, apie vaiko padėtį ir statusą šiandienos visuomenėje. Valstybės požiūris į vaiką per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė. Tačiau įstatymų priėmimas negarantuoja, kad vaikas realiai bus apsaugotas nuo prievartos. Prievartos taikymo nesustabdys jokie įstatymai, kol nepasikeis požiūris į patį vaiką. Pagarbos gyvybei principo pagrindu teisines reformas turėtų lydėti visuomenės mentaliteto kaita.
Šalia priimtų ir vykdomų teisinių aktų reikalingas sistemingas visuomenės švietimas, kryptingas auklėjamasis darbas ugdymo institucijose, pedagoginis tėvų ir vaikų mokymas, kaip elgtis tikėtino smurto situacijose, situacijų atpažinimo ir savikontrolės pagrindų įsisavinimas. Smurto prieš vaikus problema Lietuvoje išsamiau pradėta tyrinėti palyginti neseniai tik paskutiniame XX a. dešimtmetyje. Tuo metu suaktyvėjo įvairių mažumų (taip pat ir seksualinių) kova už lygias teises ir galimybes. Pradėta atvirai kalbėti apie seksualinį smurtą.
Tyrimo problema: Šiandien vis dažniau spaudoje ar per televiziją išgirstame apie fizinį, seksualinį smurtą ar prievartą patyrusius mokinius. Jie jaučiasi nesaugūs. Tai didžiulė problema, rodanti, kad būtinos neatidėliotinos smurto prevencijos priemonės, mažinant smurto raišką tarp vaikų ugdymo institucijoje. Turi pasikeisti požiūris į vaiką, kaip į visavertį žmogų, kuris turi teisę būti apsaugotas.
Tyrimo Tikslai ir Metodai
Tyrimo tikslas - išnagrinėti vaiko asocialaus elgesio priežastis mokykloje.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Tyrimo uždaviniai apima:
- Teoriškai išanalizuoti ir apibendrinti mokslines įžvalgas apie smurto priežastis ir pasekmes mokykloje.
- Atlikti empirinį tyrimą (taikant kiekybinio tyrimo metodą - anketą), siekiant nustatyti vaikų ir tėvų nuomonę apie tai, kur vaikai mokykloje smurtauja vieni prieš kitus, kokias naudoja smurto rūšis ir formas, išsiaiškinti vaikų smurto mokykloje priežastis ir pasekmes.
- Apibendrinti teorinius bei empirinio tyrimo rezultatus, atskleidžiant vaikų smurto mokykloje, kaip socialinio reiškinio, ypatumus ir numatyti edukacinės prevencijos prielaidas.
Tyrimo metodologinis pagrindimas remiasi kiekvieno individo aktyvaus mąstymo reikšme tolesniems jo veiksmams: mąstydamas individas priima savąjį pasaulį, save patį bei atitinkamai kuria naujus elgesio būdus. Be to, gyvenimo įvykiai ir turima individo patirtis yra interpretuojami pagal savitą sistemą.
Statistiniai metodai: Duomenų analizė, siekiant apibendrinti, susisteminti empirinio tyrimo metu gautus rezultatus, atskleidžiant tyrimo kintamųjų ryšius. Anketinėje apklausoje dalyvavo 216 vaikų (45,4 proc. mergaičių ir 54,6 proc. berniukų). Tyrime dalyvavusių respondentų amžius svyruoja nuo 12 iki 17 metų ir 107 tėvai (71 proc. moterų ir 29 proc. vyrų). Tyrimo atlikimui pasirinktos 2 Šiaulių, 1 Joniškio, 1 Kaišiadorių miesto mokyklos.
Tyrimas vyko keliais etapais:
- Pirmas etapas (2006 m. spalio - 2007 m. kovo mėn.): Mokslinės, pedagoginės, psichologinės literatūros studijavimas.
- Antras etapas (2007 m. balandžio - gruodžio mėn.): Empirinio tyrimo vykdymas.
- Trečias etapas (2008 m. sausio - vasario mėn.): Duomenų analizė.
- Ketvirtas etapas (2008 m. vasario - balandžio mėn.): Rezultatų interpretavimas.
- Penktas etapas (2008 m. gegužės mėn.): Išvadų formulavimas ir rekomendacijų teikimas.
Gauti tyrimo rezultatai padėjo atskleisti vaikų smurto mokykloje kaip šiuolaikinio socialinio reiškinio bruožus, priežastis, pasekmes. Suformuluotos išvados ir rekomendacijos suteikia galimybę pedagogams atsakingiau pažvelgti ir atkreipti dėmesį į tyrimo objektą - vaikų smurto raišką mokykloje.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Smurto Samprata
Smurto sąvoka yra labai plati, apima labai skirtingus pagal objektą, formą, motyvaciją poelgius, todėl yra labai skirtingi smurto sąvokos aiškinimai. Kriminologas G. Kaiseris teigia, jog ši sąvoka vis dar plėtojama, nes visuomenė tampa vis jautresnė įvairiausioms smurto apraiškoms. Mokslinėje literatūroje pateikta įvairių smurto apibrėžimų.
Pasak A. Šienos ir V. Žukauskienės, smurtas - tai sužalojimas, panaudojant jėgą, turint tikslą ką nors fiziškai ar psichologiškai paveikti, prievartinis asmens laisvės suvaržymas, stipriai įtakojant normalią egzistenciją. Socialinio pedagogo žinyne (2002) sąvoka smurtas prieš vaiką įvardinama kaip vaiko patiriama fizinė, emocinė, seksualinė ar ekonominė žala, atsirandanti dėl kito asmens netinkamo elgesio, jėgos vartojimo prieš vaiką (12-18 m.). A. Kurienė ir R. V. Pivorienė (2000) apibrėžia smurtą kaip vaiką žalojantį elgesį. Šio elgesio rūšys gali sukelti žymius fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus, žlugdyti normalų asmenybės vystymąsi. M. V. Makurova (2002), apibrėžia smurtą, kaip žiaurų elgesį. N. O. Zinovjeva ir H. F. Michailova (2003) nagrinėjant smurtą mokykloje, smurtą nusako kaip smurto rūšį, kai yra panaudojama jėga sprendžiant santykius tarp mokinių ir mokytojų, ar mokinių tarpusavyje. Tuo tarpu I. Leliūgienė (2002) vartoja sąvoką prievarta. Prievarta - tai privertimas kurį vykdo subjektas ar grupė siekdami tam tikrų tikslų.
Mokslinėje literatūroje dažnai sutapatinamos smurto ir prievartos sąvokos. Būtina įsisavinti, jog agresija pati savaime nėra neigiamas reiškinys. Ji tampa smurtinio elgesio dalimi tik smurtinio elgesio scenarijuose. Agresija yra veiksmas, kuriuo siekiama įbauginti save ar kitą žmogų atlikti nepriimtiną veiksmą. Šalia smurto ir prievartos ne mažiau svarbios yra žiaurumo ir agresijos sąvokos, bei jų kaip smurto komponentų sąsajos bei tarpusavio priklausomybės ryšiai. Psichologijos žodyne (1993) agresija apibūdinama, kaip priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu. Tokio elgesio tikslas - pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai. Panašiai agresiją įvardija E. Fromas (2000) - tai kitiems kenkiantis elgesys. Tas pats žodynas žiaurumą apibūdina, kaip agresyvų…
Asocialaus Elgesio Priežastys ir Formos
Asocialus elgesys - nusikalstamumas, bėgimas iš mokyklos ir namų, narkotinių medžiagų vartojimas, savižudybė - yra skirtingi tos pačios krizinės situacijos, kurioje atsidūrė vaikas, sprendimo būdai. Straipsnyje įvardijamos dvi pagrindinės asocialaus vaikų elgesio priežastys:
- Vaikų orientacija į tam tikras socialinės sistemos vertybes, pavyzdžiui, sėkmę ir prestižą.
- Vertingų emocinių ryšių poreikis.
Tyrimų Duomenys ir Diskriminacijos Apraiškos
1995 ir 1998 metais Lietuvoje apklausta daugiau kaip 1800 moksleivių (7-9, 12-14 ir 16-18 metų) siekiant išsiaiškinti jų nuomonę apie jų teisių reikšmę ir įgyvendinimą mokykloje, svarbiausias teises, nediskriminavimo principo pažeidimus mokykloje, mokinių ir mokytojų lygiateisiškumą. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos mokyklose vaikai labiausiai stokoja emocinio saugumo, pagarbos nuomonei, galimybės būti su mylinčiais ir jais besirūpinančiais žmonėmis. Pagrindinėmis aktualijomis mokykloje vaikai laiko bendravimo su mokytoju kokybę ir su mokslu susijusius klausimus. 72 proc. Lietuvos moksleivių mokykloje mato diskriminacijos apraiškų. Diskriminacijos pagrindu laikoma bloga vaikų socialinė ir turtinė padėtis ir vyraujančių grožio, gabumų, elgesio standartų neatitikimas.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Minimalios Priežiūros Priemonės ir Traumų Įtaka
Minimalios priežiūros priemonės (MPP) gali būti skiriamos vaikams, kuriems dėl amžiaus ar padarytos veikos pobūdžio dar negali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė bei vaikams, kurių elgesys daro žalą, kelia pavojų aplinkiniams ar sau, kurie nuolat nesimoko, nelanko mokyklos. Vaiko minimali priežiūra apibrėžiama kaip vaikui teikiama socialinė pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė, informacinė ar kita pagalba, kuria siekiama teigiamų jo elgesio pokyčių.
Tyrimai rodo stiprų tiesioginį ryšį tarp traumos ir asocialaus, smurtinio elgesio. Santykių traumos, kurias patiria vaikai iš artimiausių prieraišumo asmenų, dažnai prasideda anksti, tęsiasi ilgą laiką ir yra įvairiapusės: tai ir emocinis, ir fizinis, ir seksualinis smurtas, ir nepriežiūra. Trauma yra pagrindinė kliūtis kurti svarbius santykius, kurie labai anksti suteikia vaikui paramą.
Traumą patyrę vaikai negali kurti konstruktyvių santykių su aplinka, nes įgyja iškreiptą vaizdą, kad artimi santykiai yra nuolatinio pavojaus šaltinis, pažeidžiamas jų pasitikėjimas artimiausiais žmonėmis. Reikšminga ir skausminga tokios patirties pasekmė - sužaloto ar paniekinto savęs vaizdas. Smurtaujantis prieraišumo asmuo (mama, tėvas) vaikui sukuria neišsprendžiamą dilemą: saugumą ir nusiraminimą turintis teikti žmogus kartu tampa ir grėsmės šaltiniu. Tai veda ne tik į elgesio dezorganizaciją, bet ir sutrikdo vaiko, paauglio gebėjimą atpažinti ir reguliuoti savo neigiamus jausmus. Traumuotas paauglys jaučia daug nerimo, nekontroliuojamo liūdesio ir pykčio. Vienas iš dažnų būdų tai padaryti - agresyvus elgesys nukreiptas į aplinkinius.
Mentalizacija ir Asocialus Elgesys
Mentalizacija - tai gebėjimas suprasti ir reflektuoti savo ir kitų vidines būsenas bei susieti jas su elgesiu. Šis gebėjimas gali būti sutrikdomas raidos metu dėl įvairių priežasčių, bet viena svarbiausių - nepalanki ir trauminė vaikystės patirtis. Smurto akivaizdoje vaikas mažiausiai nori žinoti apie žiauriai su juo besielgiančio žmogaus intencijas, ypač jei tai artimas žmogus, kurį vaikas myli ir nuo kurio jis priklauso. Taip mentalizacija užslopinama ir nedalyvauja agresijos socializacijos procese. Dėl traumavimo prieraišumo ryšyje mentalizacijos gebėjimo raida atsilieka arba slopinama. Taip trauminės patirtys atima galimybę iš vaiko įgyti gebėjimą, kuris tarnauja agresyvių impulsų slopinimui.
Tyrimai rodo, kad paauglystėje didesnė trauminė patirtis prognozuoja prastesnę mentalizaciją, o ši numato didesnius elgesio sunkumus. Tai leidžia teigti, kad mentalizacija yra tarpininkas tarp trauminės patirties ir elgesio sunkumų.
tags: #asocialaus #vaiku #elgesio #prielaidos #mokykloje