Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas išmoksta tiek daug, kad nuo bejėgio kūdikio virsta pilnaverčiu ir savo nuomone turinčiu žmogumi. Vienas svarbiausių etapų - savarankiško vaikščiojimo pradžia. Tačiau kada tikėtis šio įvykio ir kaip tinkamai palydėti mažylį šiame kelyje?
Individuali Raida
Kiekvieno raida vystosi skirtingai, nes kiekvienas mes esame skirtingi, skiriasi temperamentas, charakteris. Tikrai pastebėjote vaikų kurie net 9 mėnesių pradeda vaikščiot, o jūsų atžala jau atšventė pirmajį gimtadienį, bet eiti savarankiškai dar nesiruošia. Tačiau nerimauti nereikia nes normalu, jei jūsų vaikas išmoko vaikščioti 18 mėnesių. Atsiminkite kaip ir mes suaugę, vaikai taip pat skirtingi. Tvirtus žingsnius žengęs 18 mėnesių, nuo anksčiau pradėjusio eiti vaiko niekuo nesiskirs, svarbiausia kad judesys būtų išmoktas kokybiškai. Laiko tarpas, per kurį kūdikiai pradeda vaikščioti, yra labai ilgas. Vieniems tai nutinka iki 12 mėnesių, o kiti nežengia pirmojo žingsnio mėnesius po pirmojo gimtadienio. Paprastai laisvai vaikščioti kūdikiai pradeda nuo 11 iki 13 mėnesių. Svarbiausia, vaikas iki 18 mėnesių turi pradėti savarankiškai eiti be jokios pagalbos. Mes įpratę, kad sulaukęs pirmojo gimtadienio, vaikas jau žengtų pirmuosius žingsnius, bet tikrai nebūtinai tai turi įvykti, visiškai normalu pirmųjų žingsnių sulaukti ir vėliau.
Kūdikio Raidos Kalendorius
Kūdikio raidos kalendorius - tai tarsi mažylio kelionių žemėlapis per pirmuosius gyvenimo metus. Jis padeda tėveliams suprasti, kas vyksta su jų mažyliu skirtingais mėnesiais: kaip kūdikis auga, mokosi, tyrinėja aplinką ir pradeda bendrauti su pasauliu. Nors kiekvienas naujagimis vystosi savaip ir savitu tempu, yra tam tikros gairės, kurios padeda pastebėti, ar viskas vyksta sklandžiai. Ypatingą dėmesį raidos kalendoriui turėtų skirti tėvai, auginantys ankstukus. Anksčiau laiko gimusio kūdikio raida dažnai vertinama pagal pakoreguotą amžių (skaičiuojamą nuo tikėtinos gimdymo datos), todėl svarbu turėti aiškias gaires, padedančias stebėti pažangą.
- Nuo 0 iki 2 mėnesių: Primityvus automatinis žingsniavimas, prilaikant vaika ant pagrindo pradeda kelti kojas tarsi eitų, tai visiškai išnyksta 4mėn. Kūdikio kūnelis vis dar labai gležnas, laikysena primena buvimą įsčiose - rankytės ir kojytės sulenktos, judesiai nekoordinuoti. Ryškūs naujagimio refleksai, atsiranda sugriebimo ir išgąsčio refleksai, ieško spenelio ar čiulptuko. Matymas labai ribotas - mato apie 20-30 cm atstumu. Atpažįsta motinos balsą, kūdikį ramina pažįstamas kvapas, balso tembras.
- Nuo 2 iki 4 mėnesių: Galvytė dar svyruoja, bet stiprėja kaklo raumenys. Guli ant pilvo, kelia galvytę 45° kampu, remiasi alkūnėmis. Pradeda sekti veidus ar ryškius objektus akimis iš vienos pusės į kitą. Emocinis atsakas ryškėja - džiaugsmas, susidomėjimas.
- Nuo 4 iki 6 mėnesių: Kūdikis daug juda - mojuoja rankytėmis, spardo kojytėmis. Kūnas tampa lankstesnis. Pradeda vartytis nuo pilvo ant nugaros. Reaguoja į žaidimus, domisi kitais žmonėmis.
- Nuo 6 iki 8 mėnesių: Prilaikomas ištiesia kelius ir šiek tiek per klubus. Gali išsilaikyti 2 sekundes. Gerėja kūno kontrolė, ypač viršutinės kūno dalies. Apverčia save nuo nugaros ant šono, kartais ant pilvo. Ima žaislus abiem rankomis, juos tyrinėja. Gali nulaikyti buteliuką. Reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje, kviečia atkreipti į jį dėmesį garsu, šypsena, judesiais.
- Nuo 8 iki 10 mėnesių: Kūdikis sugeba laikyti galvytę visiškai stabiliai. Pradeda ropoti vietoje, sukiotis aplink savo ašį. Pradeda atskirti objektus pagal formą, garsą. Susipažįsta su aplinka per burną ir dažnai viską, kas pakliūva, dedasi į ją. Susidomėjimą kelią garsus ar spalvas skleidžiantys žaislai. Stiprina gebėjimą ropoti, bando atsisėsti savarankiškai. Pradeda mėgdžioti balsus, veido išraiškas. Rodo aiškų prisirišimą prie tėvų, pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato.
- Nuo 10 iki 12 mėnesių: Dauguma kūdikių pradeda ropoti, sėdi be atramos. Pradeda stotis laikydamasis už baldų. Tikslingai muša daiktus vieną į kitą.
- Nuo 12 iki 14 mėnesių: Kūdikis laisvai sėdi, tad sėdėdamas mėgsta užsiimti sau įdomia veikla. Laikydamasis eina palei baldus, bando pritūpti ir atsikelti. Pirštu pradeda rodyti į tai, ko nori, dalijasi savo atradimais. Gerai reaguoja į kalbą, gali vykdyti paprastas instrukcijas.
- Nuo 14 iki 18 mėnesių: Gali trumpam stovėti be atramos, bando atsistoti savarankiškai. Pirštų judesiai vis tikslesni, moka įdėti smulkų daiktą į indelį. Atpažįsta savo atvaizdą veidrodyje. Supranta paprastas užduotis - pvz., „paduok kamuoliuką“. Pradeda reikšti savarankišką nuomonę - gali nusisukti, kai kažkas nepatinka.
- Nuo 18 mėnesių: Greitai juda ropodamas. Deda žaislus vieną ant kito, pradeda naudoti daiktus pagal paskirtį (šukuoja, stumia mašinėlę). Supranta žodžių reikšmes, reaguoja į emocinę kalbą. Atsiranda stiprus prisirišimas prie vieno ar kelių asmenų. Daugelis kūdikių pradeda vaikščioti savarankiškai, nors dar svyruodami. Naudoja gestus (mojuoja „viso gero“, rodo „negalima“), deda daiktus į dėžutes. Suvokia, kad daiktai egzistuoja net tada, kai jų nemato. Ištaria pirmuosius žodžius, rodo tėvams norus gestais, emocijomis.
Kūdikio raidos kalendorius yra nepamainoma priemonė tėvams, siekiantiems užtikrinti sveiką ir visapusišką savo mažylio vystymąsi. Stebint kiekvieną raidos etapą, galima greitai pastebėti, jei kūdikis atsilieka nuo bendraamžių ar rodo netipinius požymius. Tai ypač svarbu gimus ankstukui - net jei mažylio raida gali būti lėtesnė, vis vien labai svarbu ją palaikyti ir stebėti, kol ankstukas pasivys savo bendraamžius.
Vystymosi Etapai Iki Savarankiško Vaikščiojimo
- Kokie vystymosi etapai yra būtini, kol vaikas pradeda vaikščioti savarankiškai?- Kūdikis savarankiškam vaikščiojimui pradeda ruoštis tik gimęs, juk turi išmokti kontroliuoti galvą, vėliau sustiprėja liemuo ir atsiranda liemens kontrolė. Po truputi kūdikis stiprėja ir pereina iš horizontalios padėties į vertikalią. Pirmiausiai išmoksta atsistoti prie baldų, prisistumia save su rankomis ir išsikelia, vėliau išmoksta statyti koją į priekį ir atsistoti su kojų pagalba.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Kai įvaldo stovėjimą, kitas žingsnis yra ėjimas palei baldus šoniniu pristatomu žingsniu. Kūdikis taip mokosi svorio pernešimo, pusiausvyros laikymo. Kai jau yra išmokęs ir įvaldęs šiuos etapus, mokosi pasileisti ir pastovėti be jokios atramos, ir pradeda bandyti eiti į priekį. Žinoma, pirmieji bandymai dažnai baigiasi kritimu, bet jų bus ne vienas šiame etape.
Nuosekli raida štai tokia:
- paprastai kūdikis išmoksta atsistoti 8-9 mėnesį;
- atsirėmęs pastovi 9-10 mėnesį, panašiu metu išmoksta ir eiti remdamasis į baldus.
- kūdikis pastovėti be atramos ir žengti tiesiai prilaikomas už rankučių sugeba maždaug 10-tą mėnesį.
- 12 mėnesių mažylis jau geba eiti prilaikomas už rankyčių arba ir savarankiškai, t. y. be atramos.
Kiekvieno vaiko raida yra individuali. Vienas prilaikomas žingsniuoja jau dešimties mėnesių, kitas - dvylikos, bet jų abiejų raida yra normali. Sunerimti reikėtų, jeigu vaikas netelpa į pusantrų metukų rėmus, t. y. būdamas pusantrų dar neina savarankiškai.
Pirmieji Žingsniai: Į Ką Atkreipti Dėmesį
Pirmuosius žingsnelius vaikučiai žengia „plačia atrama“, t. y. išsižergę, toli viena nuo kitos statydami kojeles, eina nelabai stabiliai, nenulaiko pusiausvyros - parpuola, pinasi kojytės, ir tai yra visiškai normalu. Galima pastebėti, kad net kojyčių per keliukus neištiesia, eina tarsi „iš klubų“ - bet tokia ir yra pradžių pradžia.
Vėliau darydamas mostą jau „įjungs“ ir klubą, pradės lenkti kojas per keliukus, po truputį siaurins atramą, artins kojytes vieną prie kitos. Kuo platesnė atrama, tuo lengviau išlaikyti pusiausvyrą, todėl siauresnę kojyčių atramą pasirinks tada, kai jau gerai išlaikys kūno pusiausvyrą. Kai vaikutis jau kurį laiką vaikšto, reikėtų atkreipti dėmesį į pėdutes. Jeigu jas stipriai suka į išorę arba vidų, reikėtų pasitarti su specialistais. Į specialistus reikėtų kreiptis ir tada, jeigu praėjo du mėnesiai nuo dienos, kai kūdikis pradėjo eiti, bet jam vis dar pinasi kojytės, jis vis dar nuolat parpuola.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Gana dažnas reiškinys, kai vaikučiai pradeda eiti pasistiebę, pirštų galiukais. Kartais taip nutinka dėl to, kad kaip tik pirštų galiukais įprato eiti laikydamiesi baldų. Kartais dėl to, kad pradėjo žingsniuoti vaikštynėje. Jeigu tokia eisena trunka ilgiau nei du mėnesius nuo savarankiško vaikščiojimo pradžios, reikia ieškoti priežasčių ir pagalbos. Kai kurį laiką jau vaikšto pats, svarbu atkreipti dėmesį, ar žingsniai nėra asimetriški, ar vaikutis nešlubčioja.
Tėvai sunerimsta ir dėl plokščių pėdų. Tačiau visų vaikų iki trejų metų pėdutėse yra daug riebalinio audinio, todėl jos minkštos ir plokščios. Jeigu labai neramu, galima jau dabar pradėti stimuliuoti pėdutes: masažuoti, raginti vaikutį eiti įvairiais paviršiais ir pan.
Kas Nulemia Vaikščiojimo Pradžią?
- Kas nulemia, kad vieni pradeda savarankiškai eiti anksčiau, o kiti gerokai vėliau?- Tikriausiai genetika, socialinė-emocinė raida, stambioji ir smulkioji motorika bei pažinimas. Kiekvienas kūdikis yra individualus ir kiekvieną vertinti reikėtų skirtingai, juk ne visi vienodai pradėjo laikyti galvą, vartytis ar ropoti, lygai taip pat ir su savarankišku vaikščiojimu. Kūdikis vis mokosi ir mokosi naujų įgūdžių, kurie vyksta ankstesniųjų įgūdžių pagrindu. Vieniems reikia šiek tiek daugiau laiko apsiprasti ar išmokti naujus judesius, kiti nesustojant bando.
Kada Sunerimti?
- Kada sunerimti, jeigu kūdikis vis dar nepradeda eiti? Kas tai lemia?- Svarbu sekti etapus - ar vaikas stojasi prie baldų, ar eina šoniniu pristatomu žingsniu ar bando pasileisti ir pastovėti savarankiškai. Jeigu šiuos etapus pradėjo atlikti nuo 8-9mėnesio ir tęsė juos toliau, turi savarankiškai pradėti eiti iki 14-16mėn., tačiau jeigu pastebite, kad šių etapų kūdikis neatlieka ir jau artėja prie 16-18mėn, tikrai reiktų kreiptis į gydytoją.
Ankstyvas Vaikščiojimas: Ar Tai Pavojinga?
- Koks amžius vaikščiojimui yra per ankstyvas? Ar tai pavojinga?- Kai kūdikiai pradeda vaikščioti 7-9 mėnesių, mane išties išgąsdina. Visa raida taip pat yra surišta ne tik su naujų judesių atsiradimu ir išmokimu, bet ir remiasi į tai, kad formuojasi stuburo linkiai. Pernelyg ankstyvas amžius savarankiškam ėjimui gali ir pakenkti, dar gali būti iki galo nesusiformavęs krūtininis linkis, nekalbant apie juosmens linkį - jis formuojasi tik kai vaikas ropoja. O savarankiškas vaikščiojimas stuburo linkius papildo ir jie galutinai susiformuoja. Tad svarbu neskatinti kūdikio anksti stotis ir tuo labiau eiti. Specialistai tvirtina, kad labai svarbu nepradėti kažko daryti anksčiau laiko, mat per anksti statomų vaikučių raumenų tonusas gali padidėti, o tai gali pristabdyti raidą, taip pat gali nespėti susiformuoti atramos aparatas iki vaikutis turėtų pradėti eiti.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Tėvų Klaidos
- Kokias klaidas daro tėvai norėdami paskubinti kūdikio vystymosi raidą?- Tėvų dažniausios klaidos yra tokios, jog jie labai nori greičiau matyti savarankiškai vaikštantį savo kūdikį. Dėl šio noro pridaro daug klaidų, kurias vėliau mes, kineziterapeutai, taisome. Tai viena iš dažniausių klaidų yra ankstyvas statymas ant abiejų kojų, kūdikio apskritai nėra rekomenduojama statyti ant kojų kol jis pats neatsistoja.
Taip mes galime pakenkti kojų vystymuisi ar juosmens bei dubens formavimuisi. Kita retesnė, bet dar kartais girdima klaida, tai yra vaikštynių naudojimas, jos tikrai yra tikras blogis kūdikio raidai. Šios priemonės ne tik atitolina vaiko savarankišką vaikščiojimą, bet ir gali pakenkti stuburui ir kojoms. Tad tikrai patariu vengti šių dviejų klaidų. Gultukai, kėdutės, vaikštynės riboja kūdikio judesius ir stabdo raidą. Vaikštynės kineziterapeutų laikomos žalingomis, nes kūdikis būna pasodinamas ir dažnai remiasi sulenktomis kojomis bei spiriasi pirštų galais. Pasak mokslinės literatūros, vaikštynė gali formuoti neteisingą eisenos modelį (vaikas gali pradėti vaikščioti ant pirštų galų) ir pradėta naudoti per anksti gali sukelti kojų deformacijas.
Kaip Padėti Kūdikiui Pasiruošti Vaikščiojimui?
Vos gimus: vaikščiojimui ir stovėjimui būtini stiprūs nugaros raumenys, kurie ima tvirtėti nuo pat gimimo, kuomet ant pilvo paguldytas kūdikis kelia ir stengiasi išlaikyti galvą. Išmokus šliaužti ir ropoti: raginkite kūdikį šliaužti ir ropoti per įvairias klūtis. Pvz., ant grindų pridėkite pagalvėlių, pledų, minkštų žaislų. Išmokus sėdėti: pasisodinkite vaikutį ant minkšto kilimo, atsisėskite priešais ir stumdykite kamuoliuką. Mažylis jį stums jums, sieks paimti, bandys pakelti užpakaliuką ir ropoti link kamuolio. Išmokus stovėti: leiskite vaikui eiti priešais jus, laikykite jį už abiejų rankučių ir bandykite žingsniuoti. Pajutę, kad mažylis jaučiasi pakankamai drąsiai prilaikykite jį tik už vienos rankutės (rankas kaitaliokite, kad vienodai stiprėtų abiejų pusių raumenys), leiskite vaikui geriau suvokti savo kūną, mokytis išlaikyti pusiausvyrą. Išmokinus vaikščioti prisilaikant rankomis: leiskite vaikui pačiam tyrinėti pasaulį, tačiau būkite netoliese, stebėkite ar pavargęs vaikas nenori sėstis - besimokantys vaikščioti vaikai dar nemoka atsargiai, palaipsniui atsisėsti, jie dažniausiai tiesiog šlepteli ant užpakalio visu svoriu, o tai, ypač, jeigu grindys kietos, be kilimo, dengtos plytelėmis, gali būti skausminga.
Svarbu: kūdikį vedžiokite laikydami ne už pažastų, o šiek tiek žemiau. Rankas laikyti reikėtų ne virš galvos, nes padidėja panirimo tikimybė, o žemiau pečių linijos. Dar gerai yra laikyti vaikutį už liemens ar klubų.
Neskatinti ir leisti viskam vykti natūraliai. Kūdikio vaikščiojimas yra ypatingai laukiamas tėvelių etapas. Jų akyse vaikščiojantis kūdikis pagaliau tampa mažu vaikučiu. Mažyliui vaikštant, pasaulis jam atsiveria nauju kampu. Mokslinių šaltinių teigimu, vaikščiojimas skatina spartesnį pasaulio pažinimo, kalbos suvokimo ir socialinės raidos lavėjimą.
Kūdikiui svarbu pasitikėti savimi ir aplinka, dėl to tėveliai turi padėti kūdikiui, jį padrąsinti, paskatinti nebijoti žengti ir nebijoti kristi mokantis vaikščioti. Kūdikis turi kristi saugiai, t.y., ant sėdynės. Tai daryti reikėtų tada, kada kūdikis rodo ženklus, jog yra pasiruošęs vaikščioti, t.y., stojasi prie baldų, eina palei baldus šonu, bando eiti priekiu, stumdyti baldus. Taigi mažylį vedžioti reikėtų apglėbus kūdikio riešus ir laikant rankas sulig kūdikio pečiais arba net žemiau. Taip kūdikis pats laikys savo svorį, pusiausvyrą ir žengs, laikydamas kūną tiesiau.
- Pastatome kūdikį prie baldo (veidu į baldą), apglėbiame klubus ir švelniai siūbuojame pirmyn, atgal, į kairę, į dešinę.
- Pastatome kūdikį prie baldo (veidu į baldą), apglėbiame klubus, nukreipiame kūdikio dėmesį žemyn (su barškučiu ar kt.) ir švelniai traukiame atgal ir žemyn, kol kūdikio keliai susilenks ir jis pasieks tūpimo padėtį.
Taip pat, svarbu žinoti, kaip vedžioti kūdikį. Anksčiau buvo įprasta kūdikį vesti pakeltomis rankomis, tačiau pasak traumatologų, taip vedžioti kūdikį yra nesaugu, nes atsiranda rizika alkūnės sąnario panirimui.
Saugios Aplinkos Sukūrimas
Sunkius baldus (pvz., spintas, komodas ir kt.) pritvirtinkite prie sienų. Patraukite laidus, nedidelius, lengvai slystančius kilimėlius, susiūkite ir sulyginkite kilimo išplyšimus, sutvarkykite žaisliukus ir pan. Būtinai perdėkite visas buitinės chemijos priemones, vaistus ir pan.
Avalynė
Mano nuomone ir daugumos specialistų, batai atlieka tik pėdos apsauginę funkcija nuo šalčio ir sužeidimų, bet vaikščiojimo jie nepagreitins. Vaikiški batai turėtų būti kuo lengvesni, minkšti, minkštu vidpadžiu, tačiau tinkamai prilaikantys kulną. Visi dažnai dėvimi ikimokyklinio amžiaus vaikų batai turėtų turėti tvirtą užkulnį.
Vaikščiojimas Ant Pirštų Galiukų
Vaikas vaikšto ant pirštų galiukų. Dauguma kūdikių pradeda vaikščioti ant pirštų galų ir į žemę remiasi tik priekine pėdos dalimi. Tačiau ilgiau užsitęsęs vaikščiojimas ant pirštų medicininėje literatūroje vadinamas idiopatiniu vaikščiojimu. Jis pasireiškia nuo 5 iki 12 proc.
Moksliniai Šaltiniai
- Lekt. Schneider JL, Iverson JM. Equifinality in infancy: The many paths to walking. Dev Psychobiol. 2023;65(2):e22370.
- WHO Multicentre Growth Reference Study Group. WHO Motor Development Study: windows of achievement for six gross motor development milestones. Acta Paediatr Suppl. 2006;450:86-95.
- Mete M, Keskindemirci G, Gokçay G. Baby walker use and child development. Int J Pediatr Res. 2019;5(1), 051-056.
- Rudloe TF, Schutzman S, Lee LK, Kimia AA. No longer a „nursemaid’s” elbow: mechanisms, caregivers, and prevention. Pediatr Emerg Care.
- West KL, Iverson JM. Communication changes when infants begin to walk. Dev Sci. 2021;24(5):e13102.
tags: #kudikis #greiciausei #pradejes #vaikscioti