Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, reikalaujantis ypatingo dėmesio sveikatai. Siekiant užtikrinti, kad kūdikis gimtų sveikas ir be pavojingų užkratų, nėščiajai rekomenduojama atlikti daugybę tyrimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie tyrimai yra būtini nėštumo metu, kokį poveikį vaisiui gali turėti įvairios bakterijos ir infekcijos, bei kaip galima apsisaugoti nuo galimų komplikacijų.
Būtini Tyrimai Nėštumo Metu
Nėštumo metu atliekami tyrimai padeda nustatyti galimas infekcijas ir ligas, kurios gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi. Štai pagrindiniai tyrimai, kuriuos rekomenduojama atlikti nėštumo metu:
1. Bakterijų Tyrimas (Chlamidijos, Ureaplazmos, Mikoplazmos)
Šis tyrimas skirtas aptikti dažniausiai organizme gyvenančias bakterijas - chlamidijas, ureaplazmas ir mikoplazmas. Šias bakterijas nesunku aptikti paėmus gimdos kaklelio ar makšties mėginį. Jei nėščioji, turinti šių bakterijų, negydoma, gimdymo metu vaisius gali užsikrėsti ir susirgti akių arba plaučių uždegimu. Užsikrėtę naujagimiai tiriami imant akių junginės ir nosiaryklės mėginius.
2. Makšties Tepinėlis
Gydytojas paima tepinėlį, kad nustatytų, ar makštyje nėra kokių nors blogųjų bakterijų, galinčių sukelti infekcijas.
3. Toksoplazmozė
Toksoplazma yra mikroorganizmas, kuris gali gyventi nėščiosios organizme nesukeldamas jokių ligos požymių. Suaugusiam žmogui ūmi toksoplazmozė gali pasireikšti nedidele sloga ar peršalimo simptomais, tačiau vaisiui ši liga gali pažeisti smegenis ir sukelti negalią. Ligai nustatyti imamas kraujo mėginys.
Taip pat skaitykite: Kaip apsisaugoti nuo bakterijų nėštumo metu
4. Tyrimas, Ar Sirgote Raudonuke
Jei nesate tikri, ar sirgote raudonuke, svarbu atlikti tyrimą. Šia virusine liga galima užsikrėsti oro lašeliniu būdu. Jei nėštumą tik planuojate ir nežinote, ar sirgote raudonuke, arba jau laukiatės, galite atlikti tyrimus ir sužinoti, ar turite imunitetą šiai ligai. Jei dar nesilaukiate ir nesirgote raudonuke, galite nuo jos pasiskiepyti. Kai nėščioji užsikrečia raudonuke, vaikelis gali gimti turėdamas labai didelių apsigimimų. Imunitetas raudonukei nustatomas paėmus kraujo.
5. Hepatitas
Tyrimo metu ištiriama, ar nesate hepatito B (ūminio ar lėtinio kepenų uždegimo) platintoja, nes šis virusas irgi gali pakenkti kūdikiui. Šis virusas kartais organizme gyvena nesukeldamas jokių ligos požymių. Jeigu gydytojas randa hepatito B virusą, besilaukiančią mamytę siunčia pas šios srities specialistą. Hepatito B virusas aptinkamas paėmus kraujo.
6. ŽIV ir Sifilio Tyrimai
Nėštumo pradžioje būtinai atliekami ŽIV ir sifilio tyrimai. Įgimtas sifilis yra labai baisi liga, tačiau išgydyti juo užsikrėtusią mamą yra nesunku, skiriama antibiotikų. ŽIV tyrimai taip pat naudingi, nes medikai žinos, ar gimusiam kūdikiui reikia kokios nors specialios pagalbos. Sifilio diagnozę galima patvirtinti tik laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai sifilio diagnozė nustatoma kraujo serumo tyrimais. ŽIV nustatomas kraujo tyrimais.
7. Streptokokas B
Iki gimdymo rekomenduojama paimti beta hemolitinio streptokoko pasėlį. Šis streptokokas yra vienas populiariausių naujagimio ligų sukėlėjų, todėl būtina žinoti, ar nesate jo platintoja. Nėščios streptokoko platintojos gydyti nereikia, o naujagimiui visada skiriama profilaktinė antibiotikų dozė, kad nekiltų pavojaus gyvybei. Tiriant paimamas pasėlis vatiniu pagaliuku iš apatinio makšties trečdalio, tarpvietės ir išeinamosios angos srities.
8. Šlapimo Tyrimas
Naudingas yra šlapimo pasėlio tyrimas, kuris parodo, ar kartais nėra kokio nors kūdikiui pavojingo mikrobo, gyvenančio mamos šlapimo pūslėje ar takuose ir nesukeliančio jokių ligos požymių. Jeigu nėščiosios šlapimo takuose yra koks nors mikrobas, tai tikimybė, kad jis naujagimiui sukels ligą, padidėja 25 proc.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir gydymas: bakterijos vaiko pilve
9. Besimptomė Bakteriurija
Antrojo nėštumo trimestro pradžioje atliekant šlapimo tyrimą moteriai gali būti nustatoma besimptomė bakteriurija - būklė, kai tam tikros bakterijos randamos šlapimo takuose, bet jos nesukelia jokių simptomų, t. y. nėščioji nejaučia nei skausmo, nei karščiavimo, nei skausmingo šlapinimosi ar kitų šlapimo takų uždegimui būdingų požymių. Jei ši būklė laiku nediagnozuojama arba negydoma, tai antrajame ir trečiajame nėštumo trimestre yra rizika susirgti pielonefritu (inkstų geldelių uždegimu). Besimptomė bakteriurija, kuri nustatoma apie 2-10 proc. nėščiųjų, paprastai pasireiškia tik nėštumo metu, nes augant gimdai keičiasi šlapimo pūslės padėtis, kaip ir šlaplės kelias iki jos. Besimptomė bakteriurija dažniausiai gydoma antibiotikais, kurie yra saugūs vaisiui. Sunkiais atvejais, kai bakterijos vis atsinaujina, moteris gali būti nukreipta urologo konsultacijai arba gydoma nedidelėmis antibiotikų dozėmis beveik iki nėštumo pabaigos.
Kitos Nėštumo Komplikacijos ir Tyrimai
Be infekcijų, nėštumo metu gali kilti ir kitų komplikacijų, kurios reikalauja papildomų tyrimų ir priežiūros:
Rezus Izoimunizacija (Rezus Konfliktas)
Rezus (Rh) izoimunizacija dar vadinama rezus konfliktu. Tai Rh D neigiamos nėščios moters imunizacija vaisiaus eritrocitų Rh D antigenu. Jei moters Rh yra neigiamas (t. y. ji neturi antigeno), o vaisiaus Rh yra teigiamas (turi antigeną), vaisiaus eritrocitai, patekę į motinos kraują, gali įjautrinti moters organizmą. Jis ims gaminti antikūnus prieš vaisiaus teigiamą Rh D grupę. Pakartotinai susidūrus su Rh D teigiamą antigeną turinčiais eritrocitais, mamos kūnas ims kovoti, t. y. priims vaisių kaip sau svetimą organizmą ir bandys naikinti jo eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Paaiškėjus, jog moteris laukiasi, paskiriami kraujo tyrimai, kurių metu nustatoma mamos kraujo grupė. Jei paaiškėja, jog mama yra Rh neigiama, tuomet nustatoma vaiko tėčio kraujo grupė. Jei jis yra Rh teigiamas, vadinasi, yra tikimybė, kad kūdikis gali paveldėti tėčio kraujo grupę. Tuomet vėl tiriama moteris dėl galimų antikūnų, kurie galėjo susidaryti ankstesnių nėštumų metu ar retai po netapataus kraujo perpylimų. Jei jie randami ir antikūnų titras viršija normas, o atliekant tyrimą pakartotinai titras auga, nėščiajai diagnozuojama rezus izoimunizacija. Tačiau tuo atveju, jei antikūnai moters organizme nerandami, nėštumo eigoje jų gali atsirasti. Nors vaisius ir motina turi atskiras kraujotakas, nedidelis kiekis eritrocitų gali per placentą patekti į moters kraujotaką, todėl 27-28 nėštumo savaitę vėl kartojamas antikūnų tyrimas. Jei visgi antikūnų neaptinkama, nėščiajai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas, kuris apsaugo nuo rezus izoimunizacijos. Anti-D imunoglobulinas taip pat suleidžiamas ir tuo atveju, jei buvo rizika, jog vaikelio kraujas galėjo patekti į moters organizmą, pvz., invazinių genetinių tyrimų metu, gausaus kraujavimo, įtarus placentos atšoką, po pilvo traumos, išorinio vaisiaus apsukimo ar kt. Ši imunoprofilaktika taip pat taikoma įvykus persileidimui, nutraukus nėštumą ar esant negimdimiam nėštumui.
Gestacinis Diabetas (Nėščiųjų Diabetas)
Nėščiųjų diabetu, arba gestaciniu diabetu, vadinama būklė, kai stebimas angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis didesniu, nei turi būti, gliukozės kiekiu kraujyje. Jis atsiranda dėl to, kad organizmas nepakankamai išskiria insulino (hormono, kontroliuojančio gliukozės kiekį kraujyje), kurio poreikis nėštumo metu padidėja, arba dėl laikino atsparumo insulinui. Šią diagnozę išgirsta nuo 2 iki 40 proc. visų nėščiųjų. Nėščioji, kuriai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, jaučia didesnį troškulį, daugiau vartoja skysčių, jos kūnas gali kaupti skysčius, stebimi tinimai. Dažniau gestacinis diabetas nustatomas toms moterims, kurios laukiasi antrąjį ar trečią kartą, ir jau pirmojo nėštumo metu joms buvo nustatyta ši diagnozė. Taip pat didesnė tikimybė susirgti gestaciniu diabetu, jei nėščiosios giminėje kas nors serga cukriniu diabetu. Sergant gestaciniu diabetu moteriai sudaromas gydymo planas: tai tam tikrų maisto produktų ribojimas kasdieniame racione, pavyzdžiui, kiek ir kokių produktų galima valgyti ryte, kokių - vakare, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus. Nėščioji pamokoma, kaip naudotis gliukometru ir kaip dažnai tikrinti kraują savarankiškai, kokiu metu, pvz., ar ryte pavalgius, o gal praėjus dviem valandoms po pusryčių ir pan.
Ekstragenitalinės Ligos
Tai ne lytinių organų ligos nėštumo metu, iš kurių svarbiausios yra intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, širdies ligos bei epilepsija.
Taip pat skaitykite: Nėštumo metu šlapime aptiktos bakterijos
Intrahepatinė Nėščiųjų Cholestazė
Viena dažnesnių - intrahepatinė nėščiųjų cholestazė. Tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu, gelta, bendru silpnumu (atmetus kitas kepenų ligas). Ligai atsirasti įtakos turi hormonų poveikis, paveldimumas ir aplinkos veiksniai. Atliekant tyrimus pastebimas nėščiosios organizme padidėjęs kepenų fermentų kiekis. Moteris skundžiasi itin stipriu padų, delnų, pilvo ar viso kūno niežuliu, kuris dažniau vargina naktį. Ši būklė nustatoma apie 0,5 proc. visų nėščiųjų. Daugumai (apie 80 proc.) moterų intrahepatinė nėščiųjų cholestazė prasideda 30-ą nėštumo savaitę. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė pavojingesnė vaisiui nei pačiai mamai, nors moteris ir skundžiasi tam tikrais simptomais. Pagrindinė problema - padidėję tulžies rūgščių ir kepenų fermentų kiekis, kurie per placentą patenka į vaisiaus organizmą, taip pat kaupiasi amniono skystyje. Tai gali sukelti staigią vaisiaus žūtį, mekonijaus patekimą į amniono skystį, priešlaikinį gimdymą, naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromą dėl poveikio vaisiaus smegenims ir plaučiams. Nustačius šią ligą, taikomas gydymas vaistais, kurie suriša tulžies rūgštis moters organizme. Būklei blogėjant nėštumą rekomenduojama užbaigti 37-ą nėštumo savaitę.
Širdies Ligos
Nėštumo metu moters širdis dirba sunkiau. Didesnės apkrovos metu gali pasireikšti kardiologinės ligos, kurios ankščiau „snaudė“, arba gali atsirasti naujų sveikatos sutrikimų. Būklė, kai nėštumo metu nežymiai padažnėja širdies veikla, vadinama fiziologinė tachikardija. Jei, tarkime, iki nėštumo moters širdies dažnis būdavo 70 dūžių per minutę, nėštumo metu gali siekti ir 100 susitraukimų per minutę ir tai bus laikoma norma. Be to, moteriai gali atsirasti ir įvairių aritmijų, kurias pastebėjęs gydytojas ginekologas ją iškart nukeipia kardiologo konsultacijai.
Epilepsija
Epilepsija yra lėtinė nervų sistemos liga, pasireiškianti kartotiniais priepuoliais, kurie atsiranda dėl stiprios smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos (būdingas kūno sustingimas, raumenų susitraukimas, traukuliai, kurių metu žmogus nereguoja į jokius išorinius dirgiklius ir pan.). Gali įvykti vienas arba keli epilepsijos priepuoliai iš karto, trunkantys nuo kelių iki keliolikos minučių. Dažniausiai epilepsija paūmėja nėštumo metu toms moterims, kurios jau serga, ar vaikystėje yra patyrusios epilepsijos priepuolių. Epilepsiniai priepuoliai nėštumo metu gali paūmėti ir dėl vaistų pakeitimo arba tiesiog dėl hormoninio fono pokyčių moters organizme. Priepuolius nėštumo metu gali sukelti ir stresas, miego sutrikimai bei kitos priežastys. Epilepsijos atveju gali būti skiriami prevenciniai vaistai, padedantys išvengti priepuolių, bei vaistai, padedantys sustabdyti priepuolį. Remiantis statistika, epilepsija pasireiškia maždaug 5 nėščiosioms iš tūkstančio.
Nėštumo Sukeltos Hipertenzinės Būklės
Nėštumo metu gali pakisti ir moters kraujo spaudimas. Jei sistolinis kraujospūdis yra didesnis nei 140 mmHg ir/arba diastolinis yra daugiau kaip 90 mmHg, nuo 20-os nėštumo savaitės ši būklė yra vadinama nėščiųjų arterine hipertenzija. Hipertenzija nustatoma, jei moters kraujospūdis išlieka padidėjęs daugiau nei keturias valandas net ir esant ramybės būsenoje. Gali pasireikšti ir sunki nėščiųjų hipertenzija, kai sistolinis kraujospūdis yra didesnis nei 160 mmHg, o diastolinis yra daugiau kaip 110 mmHg.
Preeklampsija
Preeklampsija - itin grėsminga būklė tiek mamai, tiek vaisiui, dažniau pasireiškianti nuo 20-os nėštumo savaitės. Šiai būklei būdingi šie simptomai: padidėjęs kraujospūdis; šlapime randamas baltymas (proteinurija); trombocitų sumažėjimas kraujyje (trombocitopenija); kepenų funkcijos sutrikimai; inkstų nepakankamumo simptomai; centrinės nervų sistemos sutrikimai (juntamas stiprus galvos skausmas, mirgėjimas akyse ir kt.). Preeklampsija gali komplikuotis į plaučių edemą (apsunkintas kvėpavimas dėl skysčių plaučiuose).
Eklampsija
Eklampsija - generalizuoti traukuliai, kurie nėščiajai gali pasireikšti iki pat gimdymo, tęsiasi jo metu ar net praėjus savaitei po gimdymo. Tai itin sunki smegenų būklė, kai prasideda smegenų edema. Nustačius minėtas hipertenzines būkles, besilaukiančiai moteriai dažniausiai paskiriamas gydymas saugiais antihipertenziniais vaistais.
Priešlaikinis Gimdymas
Priešlaikiniu gimdymu laikomas toks gimdymas, kuris prasideda nuo 22-os iki 36-os nėštumo savaitės. Jei nėra aiški pastojimo data, tuomet sveriamas naujagimis. Jei jo svoris yra daugiau kaip pusė kilogramo, laikoma, jog įvyko gimdymas, o ne persileidimas. Neišnešiotukų mirtingumas yra net 25 kartus didesnis nei išnešiotų naujagimių. Kuo ilgiau vaisius išnešiojamas, tuo jo mirtingumo rizika mažesnė, be to, kūdikiui sumažėja ir įvairių sveikatos sutrikimų rizika. Čia svarbi kiekviena diena. Priešlaikinio gimdymo rizikos veiksniai: infekcija, kraujavimas iš gimdos, patologinis gimdos pertempimas, tam tikros mamos ligos, nepalanki akušerinė anamnezė, rūkymas, šlapimo takų infekcijos, odontologinės infekcijos, lyties organų patologijos (pvz., gimdos miomos, ankstesni gimdos kaklelio pyšimai), įvairios operacijos nėštumo metu, nuovargis, depresija, prasta mityba, stresas ir kt. Priešlaikinio gimdymo simptomai: skausmas, maudimas pilvo apačioje arba kryžkaulio srityje, nereguliarūs gimdos susitraukimai (daugiau kaip 5 kartai per dieną), kraujingos išskyros iš makšties ir galiausiai - reguliarūs gimdos susitraukimai arba sąrėmiai (daugiau kaip trys per 30 min). Gresiant priešlaikiniam gimdymui, nėščiajai skiriami vaistai, padedantys atpalaiduoti gimdos raumenis, bei medikamentai, subrandinantys vaisiaus plaučius. Toks naujagimis turi daugiau šansų prisitaikyti ir išgyventi. Todėl labai svarbu laiku diagnozuoti šią būklę ir paskirti tinkamą gydymą.
Tromboembolijos
Tromboembolija - tai būklė, kai susidarę kraujo krešuliai patenka į smulkesnes kraujagysles ir jas užkemša. Nėščioji gali jausti dusulį už krūtinkaulio ar krūtinės srityje, atsikosėjama krauju, itin sunkiais atvejais - sutrinka sąmonė. Tai gali sukelti plaučių arba kitų vidaus organų emboliją. Tromboembolijos rizikos veiksniai: vyresnis nėščiosios amžius (35+ m.), nutukimas, rūkymas, nėščiosios nejudrumas (pvz. dėl gresiančio persileidimo moteris turi gulėti ligoninėje ir kt.), ilgai trunkančios kelionės, dehidratacija, pilvo ertmės operacijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas, tam tikros moters ligos, buvusios iki nėštumo, preeklamsija, itin gausus vėmimas, daugiavaisinis nėštumas, kraujavimas nėštumo metu ir kt. Tromboembolijos atveju nėščiajai skiriami saugūs injekciniai vaistai, neleidžiantys susidaryti trombams. Negydoma tromboembolija gali baigtis mirtimi tuo atveju, jei trombas patenka į smegenis, širdį ar plaučius. Ši būklė pasireiškia 5 iš 1000 nėščiųjų. Norint išvengti šios ligos, nėščiajai patariama dėvėti elastines kojines, daugiau judėti bei vartoti pakankamai skysčių viso nėštumo metu.
Nėščiųjų Priežiūra: Kada Kreiptis Į Gydytoją ir Kokie Tyrimai Būtini?
Pageidautina, kad būsimoji mamytė pas akušerį-ginekologą apsilankytų per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Apsilankymų pas gydytoją skaičius gali būti įvairus, jeigu nėštumas yra patologinis. O jeigu nėščioji jaučiasi gerai, sveika, ji pas ginekologą turėtų lankytis 8-10 kartų. Nėščiųjų priežiūrą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“, kuriame ir nustatyti privalomi nėščiųjų patikros reikalavimai.
Privalomi ir Rekomenduojami Tyrimai
Pirmo apsilankymo metu atliekami kraujo tyrimai, kurie nustato kraujo grupę, rezus faktorių (Rh). Taip pat atliekamas ŽIV, sifilio testas, bendras kraujo ir šlapimo tyrimai, kurie parodo, ar nėra mažakraujystės, uždegimo procesų. Be to, kiekviena nėščioji privalo apsilankyti pas odontologą ir šeimos gydytoją (jeigu ją stebi akušeris-ginekologas). Kitų specialistų (endokrinologo, oftalmotologo, kt.) konsultacijos nustatomos individualiai. Po 12-tos nėštumo savaitės atliekamas išplėstinis šlapimo tyrimas, ieškant, ar nėra infekcijų, - šlapimo pasėlis. Kadangi gana dažnai šlapimo takų infekcijos būna be simptomų, moterys ligos nejaučia, tačiau ji yra pavojinga vaisiui, nes didina persileidimo, priešlaikinio gimdymo, įgimtos vaisiaus infekcijos tikimybę. Aptikus infekciją, nėščioji gydoma. 30-32-tą nėštumo savaitę kartojamas bendras kraujo tyrimas, ŽIV, sifilio testai. Kiekvieno apsilankymo metu atliekamas šlapimo tyrimas, matuojamas kraujospūdis, gimdos dugno aukštis (taip vertinamas vaisiaus augimas), moteris sveriama, nuo 20 nėštumo savaitės klausomi vaisiaus širdies tonai.
Pirmojo apsilankymo pas ginekologą metu nėščioji informuojama apie papildomus tyrimus, kurie gali padėti išsiaiškinti, ar ji nėra užsikrėtusi infekcijomis. Tai toksoplazmozės, citomegalo viruso nustatymo ir hepatito B ir C tyrimai. Šie tyrimai yra mokami. Taip, nes šios infekcijos dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl pati moteris apie pavojų savo vaisiui gali nė nenutuokti. Toksoplazmozė gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą. Aptikus toksoplazmozę, hepatitą moteris siunčiama pas infektologą. Jei nėščioji yra hepatito viruso nešiotoja, ji nebus gydoma, tačiau ši informacija labai svarbi vėliau, maitinant kūdikį. Toksoplazminė infekcija gydoma, ir tai užkerta kelią komplikacijoms. Citomegalo viruso infekcijos atveju gydymo nėra, besilaukianti moteris tiesiog žinos apie galimus pavojus. Užsikrėtusiam šiuo virusu naujagimiui gali grėsti sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, kitų organų pažeidimai, širdies ydos. Tačiau kūdikis ne visuomet užsikrečia, jis gali gimti ir sveikas.
Kitas svarbus tyrimas - aiškinantis, ar nėra B grupės beta hemolizinio streptokoko. Apie 5-7 proc. nėščiųjų yra šios bakterijos nešiotojos, ir nors pačioms moterims ši infekcija jokių problemų nukelia, bet naujagimiui ji labai pavojinga, nes gali sukelti sepsį, meningitą, plaučių uždegimą ir kt. Diagnozuojama infekcija atliekant pasėlį iš makšties 35-37-tą nėštumo savaitę. Gydymas taikomas gimdymo metu (leidžiami antibiotikai), ir tai apsaugo kūdikėlį nuo sunkių ligų. Šis tyrimas taip pat neprivalomas, todėl mokamas.
Genetiniai Tyrimai
Nemokamai konsultuotis į genetikos centrą siunčiamos tik rizikos grupės moterys. Šiai grupei priklauso vyresnės kaip 35-erių metų moterys (nesvarbu, gimdo pirmą, antrą ar paskesnį kartą), taip pat kai būsimas tėvelis vyresnis kaip 55-erių metų, jeigu giminėje yra buvę apsigimimų, Dauno sindromo atvejų, genetinių ligų. Taip pat nemokama genetiko konsultacija priklauso, jeigu buvo nustatytas neaiškios kilmės nevaisingumas arba moteris patyrė 3 ir daugiau persileidimų. Kitoms ši konsultacija mokama. Genetikos centre atliekami tyrimai, kurie vertina chromosominių ligų - Dauno, Edwardso sindromų ir nervinio vamzdelio defekto (kai vaisiaus stuburo kaulinė dalis nėra suaugusi ir dėl to gresia stuburo smegenų išvarža) - tikimybę. Gavus tyrimų rezultatus, šeima supažindinama su prognozėmis ir gali apsispręsti, kaip elgtis. Šių ligų gydymo nėra.
Papildomi Nemokami Tyrimai
Papildomas kraujo tyrimas - gliukozės tolerancijos mėginys, nemokamai atliekamas tik rizikos grupės moterims, 24-26-tą nėštumo savaitę siekiant nustatyti gestacinį (nėštumo metu pasireiškiantį) diabetą. Rizikos grupei priklauso moterys, kurių šeimoje yra sergančiųjų diabetu, gimdžiusios daugiau kaip 4 kg sveriančius vaikus, jei pačios anksčiau buvo stebimos, ar nesivysto diabetas, taip pat turinčios antsvorio, nutukusios. Kitas papildomas kraujo tyrimas - ieškant antikūnų vaisiaus eritrocitams. Jis atliekamas tais atvejais, kai moters rezus faktorius yra neigiamais (Rh-), o vyro - teigiamas (Rh+). Tyrimas atliekamas 16-tą ir 28-32-tą nėštumo savaitėmis. Jeigu 16-tą ir 28 savaitę antikūnų vaisiaus kraujui neaptinkama, 28-32-tą nėštumo savaitę suleidžiamas skiepas - anti Rh gama globulinas, kuris apsaugo vaikutį nuo antikūnų daromos žalos, ir daugiau jie netiriami. Jei Rh antikūnų randama, pacientė turi būti siunčiama į perinatalinį centrą tirti nuodugniau. Jeigu nėščiajai nustatyta mažakraujystė, kraujo tyrimai atliekami dažniau. Taigi nemokamų papildomų tyrimų taip pat gali būti nemažai, tačiau ar jie reikalingi, gali nuspręsti tik gydytojas.
Ultragarsinis Tyrimas (Echoskopija)
Pagal jau minėtą ministro įsakymą, esant normaliam nėštumui ultragarso tyrimas atliekamas vieną kartą - 18-20-tą savaitę. Žinoma, jeigu nėštumas komplikuotas, šis tyrimas bus atliekamas tiek kartų, kiek reikės. Netolimoje ateityje ir Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, echoskopija 11-13-tą nėštumo savaitę bus įtraukta į privalomųjų tyrimų sąrašą. Mat šiuo laikotarpiu pagal ultragarsinio tyrimo metu gautus žymenis (matuojamas vaisiaus sprando raukšlės prašviečiamumas, nosies kauliukas) galima įtarti Dauno sindromą. Jei vaisiaus sprando raukšlė storesnė už tam tikras normas, šios ligos tikimybė didėja, ir tai būtų pagrindas siųsti moterį konsultuotis pas genetikus. Echoskopija per makštį atliekama tik per pirmąjį nėštumo trimestrą, vėliau šis tyrimas daromas per pilvo sienelę. Antrą kartą echoskopija nemokamai gali būti atlikta jau po 41-os nėštumo savaitės, kai vaisius yra pernešiojamas.
Vaisiaus Širdies Klausymas
Širdies tonai specialiu akušeriniu stetoskopu pradedami klausyti nuo 20-tos nėštumo savaitės ir vėliau tai daroma kaskart, kai moteris ateina pas gydytoją. Jei tonai neritmiški, galima įtarti širdies ligą, jei sulėtėję ar padažnėję, - neigiamus vaisiaus būklės pokyčius. Tada gali reikėti papildomų tyrimų (echoskopijos). Vaisiaus kardiotokograma, kai ne tik klausomasi širdelės, bet ir užrašoma kardiograma, kiekvieno vizito metu atliekama nuo 37-tos nėštumo savaitės. Šio tyrimo metu vaisiaus širdelės dūžius girdi ne tik gydytojas, bet ir mama.
Kada Nedelsiant Kreiptis Į Gydytoją?
Kad kraujavimas nėštumo metu pavojingas, žino visos moterys, tačiau ne mažiau pavojingas simptomas gali būti ir tepliojimas rudomis išskyromis. Tad reikia žinoti, kad ir tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu pilvo apačios skausmas nenuolatinis, vienoje ar kitoje pilvo pusėje, trumpalaikis, duriantis, - nieko baisaus. Bet jeigu skausmas spazminis, kartojasi, jeigu nuolat maudžia pilvo apačią, būtina kreiptis į gydytoją.
Dažniausios Infekcijos Nėštumo Metu
Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek ir vaisiui. Štai dažniausios infekcijos, su kuriomis gali susidurti nėščiosios:
Šlapimo Takų Infekcijos (Cistitas, Inkstų Uždegimas)
Paprastai bakterijos iš išangės patenka į šlaplę ir nukeliauja aukštyn į šlapimo pūslę, kur toliau dauginasi. Nėštumo metu cistito rizika didesnė dėl padidėjusio progesterono kiekio. Sergant inkstų uždegimu labai svarbu vartoti kuo daug skysčių - nuo 2,5-3 litrų per dieną. Inkstų infekcijos poveikis nėštumui, vaisiui ar kūdikiui.
#