Netektis - tai neišvengiama gyvenimo dalis, kuri paliečia visus, įskaitant ir vaikus. Vaikų kančia netekties metu tokia pat sunki, tragiškai skausminga, kaip ir suaugusiųjų. Netektis vaikus traumuoja labiau nei suaugusiuosius, ypač jei ji staigi ir netikėta. Todėl labai svarbu suprasti, kaip tinkamai elgtis su vaiku netekties akivaizdoje ir ar saugu vestis kūdikį į laidotuves. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vaikai gedi, kaip su jais kalbėtis apie mirtį, ir kokie veiksniai lemia sprendimą, ar vaikui dalyvauti laidotuvėse.
Vaikų Suvokimas Apie Mirtį
Vaikų supratimas apie mirtį priklauso nuo jų amžiaus ir kognityvinio išsivystymo lygio. Nuo ankstyvos vaikystės tėvai sąmoningai ar ne, ruošia vaikus netektims kaip neišvengiamai gyvenimo realybės daliai, pratindami vaiką miegoti savo lovelėje per naktį, atskiriant jį nuo mamos arba pereinant nuo maitinimo krūtimi prie buteliuko. Kiekviena tokia, anksčiau įprasto, malonaus objekto netektis kelia vaikui daugybę stiprių jausmų, kuriuos išgyvendamas, padedant suaugusiems, vaikas mokosi atkurti savo vidinį saugumo jausmą po netekties. Panašios „pamokos“ vyksta netenkant mylimo žaislo ar naminio gyvūnėlio.
Iki 6 metų amžiaus: Mažiems vaikams sunku suvokti mirtį; kad miręs artimas žmogus niekada nebus šalia. Iki 6 metų amžiaus vaikai mirtį suvokia kaip laikiną reiškinį. Be to, jie padaro klaidingas išvadas apie mirties priežastis: Pvz., jei artimas žmogus prieš mirtį buvo nuvežtas į ligoninę, tai mirties priežastis būtų - vizitas į ligoninę. Tokiems vaikams reikia paprastų ir konkrečių paaiškinimų.
5-8 metų amžiaus: Šiame amžiuje vaikai jau geba suvokti mirtį kaip negrįžtamą ir galutinį išsiskyrimą, tačiau jie vis dar gali turėti stiprų poreikį išlaikyti ryšį su mirusiuoju, ypač jei tai vienas iš tėvų. Jie dažnai galvoja apie mirusįjį ir gali jaustis jo matomais. Kartais šios amžiaus grupės vaikai kalbasi su mirusiuoju arba jį sapnuoja. Jiems gali būti svarbu turėti mirusiojo daiktų. Dauguma 5 metų amžiaus vaikų suvokia, kad mirę žmonės skiriasi nuo gyvųjų, kad jie nejaučia, negali girdėti, matyti, užuosti ar kalbėti ir kad jiems nereikia valgyti ar gerti. Apie septintuosius metus dauguma vaikų įsisąmonina, kad mirtis yra negrįžtama ir numirti gali kiekvienas. Su tuo susijęs galimas atsiskyrimo nerimas.
8-12 metų amžiaus: Šiame amžiaus tarpsnyje vaiko supratimas apie mirtį beveik atitinka suaugusiojo supratimą, nors gali būti sunku suvokti abstrakčias sąvokas. Ima giliau suvokti mirties negrįžtamumą ir tai, kad patys taip pat kada nors numirs. Supranta, kad mirtis yra galutinė, universali ir neišvengiama gyvenimo dalis.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Paaugliai: Gedėjimą gali papildyti paauglystei būdingos kovos, kai paaugliui sunku paprašyti pagalbos ir norisi parodyti pasauliui, kad jis yra nepriklausomas. Paugliai dažnai turi savo pačių tikėjimą, stipriai įsitvirtinusius vaizdus apie mirtį ir gali abejoti aplinkinių tikėjimu bei paaiškinimais. Susidūrimas su mirtimi sustiprina jų nerimą dėl ateities, todėl paaugliai gali pradėti mąstyti apie gyvenimo prasmę ir pasinerti į depresiją. Gali smulkmeniškai kalbėti apie mirtį, bet retai su artimiausiais šeimos nariais.
Kaip Vaikai Gedi?
Vaikai gedi panašiai kaip suaugusieji, tačiau jų emocijų išraiška gali skirtis. Gedėjimo metu kyla stiprūs jausmai, kuriuos vaikai gali išreikšti skirtingai. Emocijų kaita. Skirtingai nei suaugę, vaikai nesugeba ilgai verkti, gedėti. Dažna gedėjimo ir geros nuotaikos kaita. Kartais atrodo, kad mažas vaikas savyje slopina netekties išgyvenimą arba iki galo nesuvokia netekties. Bet tai nėra būdinga visiems. Nors kūdikiai dar toli gražu nekalba, tačiau jie reaguoja į šeimos narių išgyvenamus jausmus.
Neigimas: Vaikas gali neigti, kad artimasis mirė, ir elgtis taip, tarsi nieko nebūtų atsitikę.
Liūdesys ir gedulas: Liūdesys ir gedulas. Miręs asmuo buvo svarbus vaiko gyvenime, ir pyktis yra natūrali reakcija jo netekus. Vaikas pyktį gali išreikšti žaisdamas agresyvius žaidimus, piešdamas, jį gali kamuoti naktiniai košmarai.
Pyktis: Vaikas gali pykti ant mirusiojo, ant savęs, ant kitų šeimos narių ar net ant Dievo.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir nealkoholinis alus: ką reikia žinoti
Kaltė: Kaltė. Mažesni vaikai tiki, kad jie yra visko, kas atsitinka, priežastis. Jie gali prasimanyti, kad artimasis mirė, nes jie kažkada to „norėjo“.
Vaikams sunku žodžiais išreikšti jausmus, paprašyti pagalbos. Visa tai liūdina vaikus ir suaugusius.
Kaip Kalbėtis Su Vaiku Apie Mirtį
Svarbu atvirai ir sąžiningai kalbėtis su vaiku apie mirtį, atsižvelgiant į jo amžių ir supratimo lygį.
Būkite tiesūs ir paprasti: Informaciją vaikui pateikite suprantamai (pagal jo amžių, išsivystymo laipsnį). Informacijos perteklius gali sukelti sąmyšį, išprovokuoti naujas baimes, nesaugumo pojūtį. Iš dalies, papildoma informacija gali padėti vaikui teisingai suprasti vykstančius įvykius. Tiesus paaiškinimas, kas atsitiko. Vaikai skirtingai galvoja apie mirtį, tai priklauso nuo jų amžiaus. Dažniausiai reikia tėvų pagalbos, konkrečiai ir paprastai paaiškinant tiesą apie mirtį. Mažiems vaikams paprastai pakanka paaiškinimo, kad mirtis reiškia, jog ausys negirdi, akys nemato, oda nejaučia, nosis neužuodžia, širdis nebeplaka.
Venkite eufemizmų: Patartina vengti klaidinančių sakinių, tokių kaip: „močiutė miega“, „senelis išėjo į dangų“, „mes netekome tėčio“. Vienam vaikui gali pakakti paprasto paaiškinimo, bet kitam gali kilti gausybė nerimastingų klausimų.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros nedarbingumas: ar galima išvykti?
Leiskite vaikui užduoti klausimus: Skatinkite vaiką kalbėti, bet neverskite, jei jis to nenori.
Būkite kantrūs ir supratingi: Neslėpkite nuo vaiko tiesos apie mirtį, nes tai gali būti naudinga patirtis. Jei tėvai emociškai nepajėgūs to padaryti, paprašykite pagalbos artimų šeimos draugų, kuriuos pažįsta ir pasitiki vaikas. Leiskite vaikui išreikšti savo mintis ir jausmus apie artimųjų netektį., vaikas gali galvoti, kad, jei būtų buvęs geresnis, senelis nebūtų miręs arba baimintis, kad dėl to gali netekti ir tėvų.
Nesivaržykite verkti vaiko akivaizdoje: Neverskite vaiko tapti jūsų guodėju. Jūs esate svarbiausias žmogus, palaikantis savo vaiką. Privalote pasitikėti savimi. Bendraukite su artimaisiais, draugais, pasidalinkite savo išgyvenimais, neužsidarykite savyje.
Ar Vestis Vaiką Į Laidotuves?
Sprendimas, ar vestis vaiką į laidotuves, yra labai individualus ir priklauso nuo kelių veiksnių:
- Vaiko amžius ir branda: Mažesni vaikai gali nesuprasti, kas vyksta, ir laidotuvės gali juos gąsdinti. Vyresni vaikai gali norėti dalyvauti, kad atsisveikintų su mirusiuoju.
- Vaiko noras: Mokslininkai sutaria, kad jei vaikas pats išreiškia didelį norą dalyvauti laidotuvėse, negalime to drausti, - priminė I. Jasaitytė. Jei vaikas nenori dalyvauti, nereikėtų jo versti.
- Šeimos tradicijos ir įsitikinimai: Kiekviena šeima turi savo tradicijas ir įsitikinimus, susijusius su laidotuvėmis.
- Ar vaikas yra emociškai stabilus ir ar yra turėjęs panašią patirtį: Gal jis jau matė, kaip miršta gyvūnai: šuo, su kuriuo mėgo žaisti, mylima katytė, kanarėlė ir kt. Panaši patirtis vaikui labai svarbi. Viena vertus, tai realus susidūrimas su gyvos būtybės mirtimi, tačiau kita vertus - pastaroji yra ne žmogus, todėl tai nepadaro rimtos traumos vaiko psichikai. Tokie išgyvenimai praeina gana greitai. Jeigu vaikas jau buvo susidūręs su žmogaus mirtimi, tai jam padės lengviau susivokti ir susitaikyti su artimojo netektimi.
Jei nusprendžiate vestis vaiką į laidotuves, svarbu jį paruošti tam, ko jis gali tikėtis:
Paaiškinkite, kas vyks laidotuvėse: Jei vaikas niekada nedalyvavo laidotuvėse, jis turi žinoti, kas jo laukia. Apibūdinkite viską. Papasakokite apie tai, kas yra karstai, kryžiai. Paaiškinkite, kodėl mirusysis šarvojamas atvirame karste, kodėl nešamos gėlės ir giedamos giesmės. Vaikas turi žinoti, kad teks dalyvauti ir pamaldose. Paaiškinkite, kad kai kurie žmonės per laidotuves gali verkti, nes ilgisi mylimo žmogaus, o kiti gali šypsotis ar net juoktis, prisimindami mirusįjį.
Pasirūpinkite, kad vaikas turėtų ką veikti: Vaikams gali būti sunku ilgai išbūti rimties būsenoje, todėl pasirūpinkite, kad jis turėtų knygų, žaislų ar kitų užsiėmimų.
Leiskite vaikui pertraukas: Jei vaikas pavargsta ar jam pasidaro sunku, leiskite jam išeiti iš laidotuvių ir pailsėti.
Būkite šalia ir palaikykite: Vaikui svarbu jausti jūsų palaikymą ir supratimą.
Ką Daryti, Jei Vaikas Nenori Dalyvauti Laidotuvėse?
Jei vaikas nenori dalyvauti laidotuvėse, svarbu gerbti jo sprendimą. Tokiu atveju galite:
- Pasiūlyti vaikui kitus būdus atsisveikinti su mirusiuoju: Vaikas gali parašyti laišką, nupiešti piešinį ar padaryti kitą atsisveikinimo dovanėlę.
- Leisti vaikui dalyvauti atminimo ceremonijoje: Galite surengti atminimo ceremoniją namuose, kurioje vaikas galėtų pasidalinti prisiminimais apie mirusįjį.
Kaip Padėti Vaikui Susidoroti Su Netektimi Po Laidotuvių?
Po laidotuvių svarbu toliau palaikyti vaiką ir padėti jam susidoroti su netektimi.
- Būkite atviri ir sąžiningi: Kalbėkite su vaiku apie jo jausmus ir atsakykite į jo klausimus.
- Skatinkite vaiką išreikšti savo jausmus: Leiskite vaikui verkti, pykti ar liūdėti.
- Būkite kantrūs ir supratingi: Gedėjimas yra ilgas procesas, todėl būkite kantrūs ir supratingi vaiko atžvilgiu.
- Laikykitės įprastos dienotvarkės: Stenkitės laikytis įprastos dienotvarkės, gyvenimo ritmo, įtikinkite vaiką, kad jis yra saugus. Paaiškinkite vaikui, kaip reikės elgtis ateityje, kad būtų lengviau išvengti stresinių situacijų. Tai sustiprins saugumo pojūtį ir galimybę valdyti situaciją.
- Kreipkitės į specialistus: Jei jums atrodo, kad vaikas negali susidoroti su netektimi, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Pagalba Vaikams Išgyvenant Persileidimą Ar Nėštumo Nutraukimą
Netektis gali būti patirta ne tik mirus artimajam, bet ir netekus negimusio kūdikio. Tai itin skaudi patirtis tėvams, o jei šeimoje yra vyresnių vaikų, svarbu tinkamai paaiškinti jiems, kas įvyko.
Viena moteris pasidalino savo skaudžia patirtimi, kai ligoninėje Vilniuje, Antakalnyje, jai buvo sukeltas persileidimas tabletėmis. Ji neteko vaiko 2023 m. spalio 13 d. ir teigė, kad jai neleido atsisveikinti su kūdikiu, nepadarė kūdikio pėdučių įspaudų ar kitų atminimo dalykų. Ji taip pat teigė, kad niekas jai nepasakė, jog per 4 dienas reikia pasirašyti dokumentus dėl vaiko kremavimo, nors ji klausė apie laidotuvių ceremoniją. Dabar paaiškėjo, kad vaiko nėra, anksčiau liepė pasiimti jį į stiklainiuką, bet dabar jo ten nėra, o informacijos apie laidotuves niekas neteikia.
Ši moteris patyrė didelį skausmą ir nusivylimą dėl to, kaip su ja pasielgė ligoninė. Tokiais atvejais labai svarbu kreiptis į gerą, empatišką psichologą, kuris padėtų išgyventi netektį ir rasti ramybę. Taip pat galima apsilankyti prie paminklo negimusiems kūdikiams, jei toks yra mieste, ir ten pasistatyti savo angeliuką.
Pagal Lietuvos įstatymus, negimę vaikai turi būti tinkamai palaidoti. Nuo 2019 m. išmesti vaikus kaip medicinines atliekas, net nesuteikiant tėvams pasirinkimo, prieštarauja įstatymams. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse tėvai gauna savo vaiko suvenyrus.
Jei teko nutraukti nėštumą dėl medicininių priežasčių, svarbu pagalvoti, kaip pasielgti su kūnelio palaikais. Kai kurios moterys palieka juos ligoninėje, o kitos nusprendžia palaidoti. Sprendimas priklauso nuo individualių įsitikinimų ir jausmų. Viena moteris pasidalino, kad iki šiol gailisi, jog nepasiėmė kūnelio palaidoti.
Svarbu atsiminti, kad nėra vieno teisingo būdo pasielgti tokioje situacijoje. Kiekviena moteris turi teisę pasirinkti, kaip jai geriausia išgyventi šią skaudžią patirtį.
Kunigo Elgesys Laidotuvių Metu: Empatijos Trūkumas
Netektis yra sunkus išbandymas, o netinkamas elgesys laidotuvių metu gali dar labiau sužeisti gedinčius. Viena moteris pasidalino savo patirtimi, kai kunigas vaiko laidotuvėse pasirinko ne guosti, o teisti tėvus, kad jie nesusituokę bažnyčioje ir nelanko bažnyčios. Pamoksle nebuvo nei užuojautos, nei šilumos, tik priekaištai. Toks elgesys sukėlė šoką ir pasipiktinimą.
Mergaitės sesuo pasakojo, kad kunigas net nenorėjo priimti vaiko į bažnyčią, kol nepamatė pinigų ant stalo. Mišios buvo pasityčiojimas, o šeima jautėsi pažeminta. Po mišių šeima sulaukė piktos žinutės iš bažnyčios patarnautojo, kuris kaltino juos, kad jie lankosi bažnyčioje tik per laidotuves, Kalėdas ir Velykas.
Šiaulių vyskupas Darius Trijonis apgailestavo dėl nutikusios situacijos ir teigė, kad svarbiausias dalykas šiuo metu yra ramybė, paguodos, stiprybės žodis, o ne skandalai. Jis taip pat teigė, kad buvo netinkami žodžiai netinkamu laiku pasakyti ir kad labiausiai reikėjo empatiško, gailestingo, padrąsinančio, sustiprinančio žodžio, kurio tuo metu greičiausiai nebuvo.
Šis atvejis parodo, kaip svarbu, kad laidotuvių metu būtų rodoma empatija ir užuojauta gedintiems, o ne teisiama ir kaltinama.
Laidotuvių Etiketas: Kaip Elgtis Tinkamai?
Egzistuoja vestuvių, lankymosi viešose vietose, svečiavimosi etiketas. Tačiau ne ką mažiau aktualus laidotuvių ir šermenų etiketas. Įvairiuose socialiniuose tinkluose šiandien labai paprasta pranešti, kad netekai artimojo. Ką daryti tokį įrašą pamačiusiajam - spausti patiktuką ar dėti kitą ženklą? I. Sapagovaitė-Briedelienė teigia, kad jei žmogus nėra artimas, nebūtina reikšti ir užuojautos. „Užuojautos išreiškimą žodžiu „užuojauta“ ne visi mėgsta ir kai kurie tai priima kaip mandagybę, tai yra šalta. Tokiu atveju geriau nieko nedaryti.
- Kada atvykti: Jeigu esame ne šeimos nariai ir ne artimiausi draugai, tai reikėtų taikyti į dienos vidurį.
- Gėlės ir vainikai: Jeigu yra prašymas nepersistengti, tai nereikėtų išsiskirti iš minios. Tai yra ne apie tai, kad turiu nupirkti didelį vainiką, nes taip esu įpratęs.
- Užuojauta: Jei matosi, kad jie nenori eiti į dialogą, nenori priimti užuojautų, tai reikėtų leisti jiems būti savo asmeninėje erdvėje.
- Apranga: Nėra labai gražu įšokti su kedais ir treningais. Tai yra pagarbos išraiška. Prioritetas yra tamsioms spalvoms - tai nebūtinai turi būti juoda, bet gali būti tamsiai mėlyna, tamsiai ruda.
- Diskusijos: Ką reikėtų kiek sąmoningiau stebėti, kad ta linksmoji dalis, kuri vyksta kambariuke, kad netrukdytų tų, kurie yra salėje.
- Vaikai: Artimi vaikai gali dalyvauti. Tai yra gyvenimo dalis ir nuo tam tikro amžiaus vaikams nėra blogai matyti, kas vyksta. Su vaikais reikėtų žiūrėti, kad jie nepavargtų ir jie nevargintų suaugusių, nebūtų visą dieną.
- Vokeliai: Etiketas nieko nesako apie sumas, nes tai yra asmeninių galimybių ir norų klausimas. Tai nėra privaloma, bet yra gražus dalykas prisidėti. Labai gerai išgelbėja aukų dėžutės, nes išgelbėja nuo nejaukumo momento.