Nekilnojamojo turto dovanojimas yra vienas dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo būdų Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip padovanoti butą nepilnamečiui vaikui, kokie teisiniai aspektai svarbūs ir kokie mokesčiai gali būti taikomi.
Dovanojimo sutartis ir notaro patvirtinimas
Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, dovanojimo sutartis, kurios vertė viršija 14 500 Eur, turi būti patvirtinta notaro. Tai reiškia, kad dovanojant butą tokia sutartis privaloma. Notaras patvirtins dovanojimo sutartį, nustatęs tam būtinas aplinkybes. Svarbu atsižvelgti į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį. Todėl namų, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.
Reikalingi dokumentai
Dovanojant butą, reikalingų dokumentų sąrašas yra individualus ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Jei butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis). Jei turtas tvarkomas patikėjimo teise, būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).
Ar reikalingas teismo leidimas?
Klausimas dėl teismo leidimo reikalingumo dovanojant turtą nepilnamečiui vaikui yra svarbus. Reikėtų atsižvelgti į CK 3.85 straipsnį, reglamentuojantį šeimos turto tvarkymą, kai yra nepilnamečių vaikų.
Kas pasirašo dovanojimo sutartį vaiko vardu?
Šiuo atveju, kai dovanojama nepilnamečiui vaikui, kyla klausimas, kas turėtų pasirašyti dovanojimo sutartį vaiko vardu. Kadangi dovanojate savo dalį sūnui, Jūs negalėsite pasirašyti sutarties, nes pati su savimi sandorio sudaryti negalima. Greičiausiai, sūnaus vardu turėtų pasirašyti tėvas.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir nealkoholinis alus: ką reikia žinoti
Mokesčiai dovanojant turtą pirmos eilės giminaičiams
Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.
Mokesčiai dovanojant turtą ne pirmos eilės giminaičiams
Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą, mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Gavus didelės vertės dovaną, reikalinga sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris kinta atitinkamai nuo gauto turto vertės. Svarbu paminėti, kad dovanojantis turtą asmuo pajamų negauna, todėl jam nereikia mokėti jokių mokesčių. Tačiau turtą kaip dovaną gavęs asmuo, priklausomai nuo to, kokios vertės ir iš kokio asmens gavo dovanojamą turtą, tam tikrais atvejais turės sumokėti gyventojų pajamų mokestį, nustatytą LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Šio mokesčio dovanos gavėjas gali išvengti, jeigu nekilnojamas turtas dovanojamas dar nepraėjus penkeriems metams nuo jo įsigijimo. Visgi, dovanojant nekilnojamąjį turtą giminaičiams, gali tekti sumokėti GPM ir dovanų gavusiems giminaičiams. Nekilnojamojo turto neatlygintinai gavusiems, giminystės ryšiais su dovanotoju susijusiems žmonėms, gali būti apmokestinamos, jeigu dovaną gavęs asmuo ją perleido trečiajam asmeniui nepraėjus dešimčiai metų.
Dovanoto turto pardavimo apmokestinimas
Pajamos už parduotą turtą, kuris buvo paveldėtas ar gautas kaip dovana, apmokestinamos GPM tuomet, jei įpėdinis ar dovanos gavėjas 10 metų nuo paveldėjimo ar dovanojimo datos neišlaikę savo nuosavybės teisės į paveldėtą ar dovanotą turtą. Tokiu atveju turi būti mokamas 15 proc. GPM, skaičiuojamas nuo gauto nekilnojamojo turto vertės prieaugio.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros nedarbingumas: ar galima išvykti?
Tuo atveju, kai pardavėjas bent paskutinius 2 metus iki nekilnojamojo turto pardavimo gyveno tame būste ir ten buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, GPM mokėti nereikia. Taip pat GPM netaikomas, kai pardavėjas parduodame būste iki jo pardavimo gyveno trumpiau nei 2 metus, bet tame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąja vietą ir pardavęs tą būstą gautas lėšas per 1 metus nuo pardavimo panaudojo kito Europos ekonominėje erdvėje esančio būsto įsigijimui.
Summa, gauta už parduotą dovanotą nekilnojamąjį turtą, apmokestinama ne visa. Pabrėžiama, jog yra apmokestinamas skirtumas, kuris apskaičiuojamas, iš pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą ir privalomus mokėjimus, kurie pagrįsti dokumentais. Gautas skirtumas apmokestinamas, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma to turto gavimo dieną buvusi tikroji rinkos kaina.
Kada galima parduoti dovanotą turtą?
Dovanotą nekilnojamąjį turtą galima parduoti bet kada. Tačiau skubėti nepatartina, nes skubus nekilnojamo turto pardavimas dažnu atveju nėra naudingiausias sprendimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) straipsnyje aiškiai nurodoma, kad gyventojo pajamos, gautos už parduotą (ar dovanotą) nekilnojamąjį turtą, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tas turtas gyventojo nuosavybėje buvo išlaikytas ne trumpiau kaip 10 metų.
Nepilnamečių vaikų turto tvarkymas
Nepilnametis vaikas turi teisę įgyti nuosavybėn turtą, tačiau vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama. Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto yra vaiko nuosavybė.
Dovanos susigrąžinimas
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsniu, dovanojimo sutartis gali būti panaikinta. Dovaną galima susigrąžinti keletu atvejų: kai dovaną gavęs asmuo elgiasi smerktinai dovanotojo atžvilgiu, pavyzdžiui, pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų gyvybę, sunkiai sužaloja. Taip pat dovana gali būti sugrąžinta dovanotojui, jeigu dovana netausojama ir kyla grėsmė turto išlikimui.
Taip pat skaitykite: Palikti vaiką automobilyje Lietuvoje: rizika ir pasekmės
Sutuoktinių turto klausimai nutraukiant santuoką
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz., jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Tačiau asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
tags: #ar #galima #padovanoti #puse #buto #nepilnameciui