Žmonės sensta skirtingai - vieni ilgus metus išlieka savarankiški, o kitiems senelių namai tampa vienintele galimybe užtikrinti tinkamą priežiūrą. Suprastėjus sveikatai, ne visi gyventojai gali savimi tinkamai pasirūpinti, todėl senelių namai tampa būtinybe. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip patekti į senelių globos namus Lietuvoje, kokie reikalavimai keliami, kokius dokumentus reikia sutvarkyti ir kaip sprendžiami finansiniai klausimai.
Kaip patekti į senelių globos namus
Kreipimasis į Savivaldybę ir poreikio nustatymas
Norint patekti į senelių globos namus, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Socialiniai savivaldybės darbuotojai įvertins asmens socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir nustatys, ar žmogui reikalinga ilgalaikė stacionari globa. Reikia kreiptis į seniūniją arba į savivaldybės socialinės paramos skyrių tam, kad į namus atvyktų socialinis darbuotojas ir įvertintų, ar tikrai tam žmogui reikalinga tokia sudėtinga paslauga.
Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą.
Sprendžiant, ar senyvam žmogui būtina vieta senelių namuose, vertinamas ir jo savarankiškumas. Svarbu žinoti, kad gavus vietą senelių namuose, buto nereikės atiduoti.
Reikalingi dokumentai
Norint patekti į senelių namus, reikia surinkti tam tikrus dokumentus.
Taip pat skaitykite: Gimimo datos nustatymas iš asmens kodo: instrukcija
- Galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
- Neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją.
- Užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt). Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis).
- Gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
- Pažymą apie gyvenamąją vietą.
Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose. Taip pat, savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją. Svarbu paminėti, kad čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, tačiau daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.
Sprendimo priėmimo procesas
Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priėmęs sprendimą siųsti asmenį į globos namus, sprendimo kopiją išsiunčia Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų. Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens pageidavimą. Jei globos namuose nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti. Iškart reikia pasakyti, kad galimybės apsigyventi stacionariuose senelių globos namuose laukia beveik tūkstantis gyventojų, tačiau vietų trūksta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai jos reikia laukti nuo pusės iki metų. Laukiančiųjų asmenų eilė formuojama tik tai derinant su savivaldybių darbuotojais dėl konkretaus asmens, kai miesto (rajono) savivaldybės administracija jau turi priėmusi sprendimą siųsti konkretų asmenį į globos namus ir skirti jam finansavimą.
Finansiniai aspektai
Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė.
Pagal Socialinių paslaugų įstatymą už gyvenimą senelių namuose mokama 80 proc. asmens pajamų ir 100 proc. kitų pajamų (priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija ir t.t.). Taip pat reikia mokėti 1 proc.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti asmens tapatybės kortelę vaikui
Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš:
- 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos)
- 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos
Jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėn. globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė).
Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.
Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją. Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga.
Senelių globos namų pasirinkimas
Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio. Pavyzdžiui, senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais.
Taip pat skaitykite: Neveiksnumo nustatymo procesas Lietuvoje
Trumpalaikė socialinė globa
Trumpalaikė socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Dokumentai trumpalaikei socialinei globai gauti
Norint gauti trumpalaikę socialinę globą, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą.
- Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją.
- Galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Pranešimas dėl socialinių paslaugų skyrimo
Bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, veikiantys asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, gali pateikti laisvos formos pranešimą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui, nurodant:
- Pranešėjo vardą, pavardę, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir (arba) elektroninio pašto adresą).
- Asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), kuriam prašoma skirti socialines paslaugas, vardą, pavardę, gyvenamosios vietos ar nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir (arba) elektroninio pašto adresą).
Kiti svarbūs aspektai
Patarimai ir įžvalgos
Sprendžiant, ar senyvam žmogui būtina vieta senelių namuose, vertinamas ir jo savarankiškumas. Siekiant vietos senelių namuose, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp lemiančių veiksnių - ir turtinė padėtis, kuri vertinama už 12 mėn. t. y. už metus nuo kreipimosi dienos.
Žinoma, prireiks pagalbos ir susitvarkyti dokumentus, ir susirasti senelių namus, ir į juos nuvažiuoti. Tačiau svarbiausia apsispręsti, kad pagalba jau yra reikalinga, senolio vieno gyventi jau nebegalima palikti, ir imtis veikti. Anot Vilniaus savivaldybės tarybos narės, problema ir ta, kad globos namai negali teikti mokamų paslaugų, kuriomis mielai naudotųsi namuose senolius slaugantys artimieji, norintys išvykti atostogų.
Ką galima atsivežti į globos namus?
Atsivežti galite tai, kas Jums kelia malonius prisiminimus ir pačius reikalingiausius Jums reikmenis. Mobilųjį telefoną, jei asmuo geba savarankiškai juo naudotis, būtinai turėkite, galėsite bendrauti su artimaisiais be jokių tarpininkų. Nerekomenduojame mobiliojo telefono turėti asmeniui, kuris turi sunkią negalią dėl kurios mobiliuoju telefonu jis negali savarankiškai naudotis.
Gyventojų teisės ir pareigos globos namuose
Globos namų gyventojai turi tam tikras teises ir pareigas, kurios užtikrina jų orumą ir gerovę. Pavyzdžiui, gyventojai turi teisę į privatumą, susipažinti su dokumentais apie save, priimti svečius, kreiptis į administraciją rūpimais klausimais, saugiai laikyti asmeninius daiktus, dalyvauti užimtumo veiklose, bendrauti su išoriniu pasauliu ir pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.
Tačiau gyventojai taip pat turi pareigas: tvarkyti savo gyvenamąją vietą, laikytis asmeninės higienos, laikytis maitinimo režimo, vartoti paskirtus vaistus, informuoti apie sveikatos pablogėjimą ir laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Gyventojams draudžiama vartoti alkoholį ar narkotikus, rūkyti neskirtose vietose, gadinti turtą, įžeidinėti kitus ir ignoruoti darbuotojų reikalavimus.
Alternatyvūs socialinių paslaugų būdai
Be ilgalaikės globos senelių namuose, yra ir kitų alternatyvų, tokių kaip pagalba į namus, dienos socialinė globa asmens namuose ir laikino atokvėpio paslaugos.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos senelių globos namuose
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikti įstaiga yra licencijuota, yra nurodytos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VASPVT) 2004-01-13 įstaigai išduotoje asmens sveikatos priežiūros licencijoje Nr. 2705.
Pacientų (paslaugų gavėjų) sveikatos būklę stebi ir pirminį vertinimą atlieka bendrosios praktikos slaugytojai. Esant ligos simptomams, bendrosios praktikos slaugytojai, organizuoja gydytojo geriatro ar gydytojo psichiatro konsultaciją ir vertinimą ar kviečia greitąją medicinos pagalbą. Bendrosios praktikos slaugytojai, vadovaudamiesi gydytojo psichiatro, gydytojo geriatro ar šeimos gydytojo pateiktomis rekomendacijomis, registruoja pacientus (paslaugų gavėjus) kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų konsultacijoms.
Pacientui turi būti suteikiamos tik mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų. Pacientas turi teisę į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą bei diagnozę. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie įstaigoje teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti.
Gydantis gydytojas gali riboti apgyvendinto psichikos sutrikimą turinčio paciento aukščiau nurodytas teises, jeigu kyla grėsmė, kad psichikos sutrikimų turintys pacientas savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ir (ar) aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
Paciento įtraukimo į biomedicinius tyrimus tvarką nustato Biomedicininių tyrimų etikos kodeksas. Be paciento rašytinio sutikimo negalima jo įtraukti į biomedicinius tyrimus. Įstaiga yra Klaipėdos universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos, Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro ir kitų švietimo įstaigų praktinio mokymo bazė. Mokymo procesą įstaigos struktūriniuose padaliniuose kontroliuoja struktūrinių padalinių vadovai. Laikoma, kad pacientai (paslaugų gavėjai) pasirašytinai susipažinę su šiomis taisyklėmis, sutinka, kad jis būtų įtraukiamas į mokymo procesą. Pacientas (paslaugų gavėjas), nesutinkantis dalyvauti mokymo procese arba nesutinkantis, kad informacija apie jį būtų naudojama mokslo ir mokymo tikslais, tai pareiškia raštu, pasirašydamas nesutikimą.
Sutikimą, prieš atliekant pacientui invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, duoda (išreiškia) pats pacientas arba įstatymų nustatyta tvarka jo atstovas. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikinat sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą.
Pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų. Kiek leidžia sveikatos būklė, pacientas privalo laikytis asmens higienos reikalavimų, palaikyti švarą ir tvarką, savarankiškai tvarkyti artimąją gyvenamąją aplinką.
Pacientai lankomi kiekvieną dieną nuo 8.00 iki 21.00 val. vasaros laikotarpiu (nuo gegužės 01 d. iki spalio 31 d.) ir nuo nuo 8.00 iki 20.00 val. žiemos laikotarpiu (nuo lapkričio 01 d. Savo apsilankymu lankytojai neturi sukelti nepatogumu kitiems tame pačiame ar kituose kambariuose ar viešose globos namų erdvėse esantiems pacientas (paslaugų gavėjams). Karantino metu lankytojai maisto produktus ir kitus gyventojui skirtus daiktus gali palikti įstaigos nustatytoje vietoje. Maisto produktai turi būti tvarkingai supakuoti ir tinkami vartoti.
Pacientas (paslaugos gavėjas) motyvuotu prašymu ir (ar) teisėtu reikalavimu ir įstatymu numatyta tvarka gali būti perkeliamas gyventi į kitą globos įstaigą. Pacientas (paslaugos gavėjas), jei jo sveikatos būklė, gydytojo nuomone, reikalauja intensyvaus papildomo ir (ar) specializuoto gydymo, gydymo laikotarpiui gali būti nukreipamas į kitas stacionarias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, suderinus su ta įstaiga paciento (paslaugos gavėjo) perkėlimą ir išrašius siuntimą. Įvertinus (nustačius), paciento (paslaugų gavėjo), paslaugų poreikio pokytį arba pacientui (paslaugų gavėjui) pateikus raštišką prašymą, pacientas (paslaugos gavėjas) gali savo noru išvykti iš įstaigos visam laikui savarankiškam (iš dalies savarankiškam) gyvenimui, įstaigai įsitikinus, kad pacientui (paslaugos gavėjui) bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, paslaugos bendruomenėje ir kad jis galės savarankiškai (iš dalies savarankiškai) gyventi.
Pagrindas inicijuoti paciento (paslaugos gavėjo) pašalinimą iš įstaigos - ne mažiau kaip 3 raštu įfominti ir įstaigoje užregistruoti grubūs vidaus tvarkos pažeidimai, teisėsaugos įstaigose registruoti paciento (paslaugos gavėjo) nusižengimai, sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas. Svarstant pašalinimo iš įstaigos klausimą, privalo būti pakviestas dalyvauti pats asmuo ir kiti suinteresuoti asmenys.
Pacientui (paslaugos gavėjui) mirus, socialinis darbuotojas ne vėliau kaip per 12 valandų apie paciento (paslaugos gavėjo) mirtį informuoja mirusiojo šeimos narį (-ius), jo įstatyminį atstovą (-us) arba paciento (paslaugos gavėjo) prieš mirtį nurodytiems asmenims. Įstaiga garantuoja mirusiojo kūno nemokamą apsaugą iki tol, kol jį atsiims mirusiojo šeimos nariai, jo įstatyminiai atstovai arba paciento (paslaugos gavėjo) prieš mirtį nurodyti asmenys, bet ne ilgiau kaip 24 valandas.
Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai įstaigos raštinėje, paštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis užtikrinančiomis galimybę nustatytį skundą teikiančios asmens tapatybę. Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančias aplinkybes ir reikalaviai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas.
Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo - į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo - į Lietuvos bioetikos komitetą. Į šiame punkte nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus skundą, arba jeigu jo skundas įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus šiame skyriuje nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per šiame skyriuje nurodytą terminą.
Įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui arba, jeigu skundą pateikė paciento atstovas, - paciento atstovui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo įstaigoje dienos. Skundo trūkumų šalinimo laikas, nurodytas šiame skyriuje, į šį terminą neįskaičiuojamas.
Pacientas ar kitas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo.
Pacientas gali pareikšti nuomonę, padėką, nusiskundimus, pateikdamas įstaigos interneto svetainėje www. Skundai, pareiškimai, gauti be pareiškėjo asmens duomenų, tiriami priklausomai nuo išdėstytų faktų reikšmingumo. Sprendimą tirti ar ne priima įstaigos vadovas.
Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Visa informacija apie paciento buvimą įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyti tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mąstą ir terminus.
Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiam paciento atstovui, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.
Gydytojas gali neteikti nurodytos informacijos tik tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas nustatyta tvarka atsisako šios informacijos. Sprendimą neteikti pacientui šiame punkte nurodytos informacijos priima gydantis gydytojas. Tais atvejais, kai pranešimas būtų prielaida žalai pacientui atsirasti, visa nurodyta informacija pateikiama paciento atstovui ir tai prilyginama informacijos pateikimui pacientui. Informacija pacientui pateikiama, kai išnyksta žalos atsiradimo pavojus.
Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui teikiama prieš jo valią. Telefonu informacija apie pacientą neteikiama. Pacientui (paslaugos gavėjui) pageidaujant, asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įstaiga privalo padaryti ir išduoti įstaigoje tvarkomų medicinos dokumentų kopijas. Pacientas ar jo įgaliotas įstatyminis atstovas, norėdamas gauti įstaigoje tvarkomų medicinos dokumentų (išrašų) kopijas, žodžiu arba raštu kreipiasi į įstaigos raštinę.
Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiam valstybės institucijoms, kurioms teisės aktai suteikia teisę gauti konfdencialią informaciją aie pacientą. Konfdenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas.
Įstaigos direktoriui, direktoriaus pavaduotojui socialiniams reikalams, direktoriaus pavaduotojui bendriesiems ir ūkio reikalams, raštinės administratoriui, buhalterinės apskaitos padalinio darbuotojams, socialinio darbo padalinio darbuotojams, išskyrus socialinio darbuotojo padėjėjams atliekantiems budėtojo funkcijas, vyriausiajam virėjui ir buities ir ūkio padalinio darbuotojams nustatyta 40 val. Šių taisyklių 100 punkte nurodytų darbuotojų pirmadienį-ketvirtadienį darbo laiko pradžia - 8.00 val., darbo laiko pabaiga - 17.00 val., penktadienį darbo laiko pradžia - 8.00 val., darbo laiko pabaiga - 15.45 val., šeštadienis ir sekmadienis - poilsio dienos. Įstaigos pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.45 val. Socialinio darbo (socialinio darbuotojo padėjėjai atliekantys budėtojo funkcijas), Sveikatos priežiūros (bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojo padėjėjai) ir Maisto ruošimo (virėjai, virtuvės darbininkai) padalinių specialistams ir darbuotojams, kuriems yra nustatyta suminė darbo laiko apskaita, darbo dienos (pamainos) laikas, darbo pradžia, pabaiga ir pertraukos nustatomos darbo grafikuose, kurie paskelbiami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo.
Atvykus pacientui (paslaugos gavėjui) į įstaigą, pacientas (paslaugos gavėjas) gali brangius daiktus bei pinigus perduoti saugoti įstaigai arba prisiimti asmeninę atsakomybę ir laikyti savo gyvenamoje vietoje. Prieš perduodant saugoti, sudaromos brangių daiktų sąrašas dviem egzemplioriais. Kiekvieną egzempliorių pasirašo darbuotojai ir pats pacientas (paslaugos gavėjas) arba jo atstovas. Pacientui (paslaugos gavėjui) visam laikui išvykstant iš įstaigos ar pacientui (paslaugos gavėjui) pareikalavus brangūs daiktai grąžinami pacientui (paslaugos gavėjui). Pastarasis darbuotojų akivaizdoje atplėšia voką, patikrina vertybes pagal sąrašą ir pasirašo sąraše, jog vertybes gavo.
Taisyklės įsigalioja nuo jų patvirtinimo dienos, skelbiamos įstaigos interneto svetainėje www.
tags: #asmens #sveikatos #prieziura #seneliu #globos #namuose