Daugiavaisis nėštumas, kai moters organizme auga du ar daugiau vaisių, nėra dažnas reiškinys, tačiau pastaraisiais metais jo atvejų daugėja. Šiame straipsnyje aptariamos daugiavaisio nėštumo priežastys, eiga, galimos komplikacijos, diagnostika, gydymas ir profilaktika, siekiant suteikti visapusišką informaciją būsimoms mamoms ir sveikatos priežiūros specialistams.
Daugiavaisio nėštumo paplitimas ir priežastys
Daugiavaisiai nėštumai sudaro apie 0,7-1,6 proc. visų gimdymų. Dvynukai pasitaiko maždaug vieną kartą iš 80 gimdymų, trynukai - vieną kartą iš 6400, o ketvertukai - vieną kartą iš 512000 gimdymų. Apie 95 procentai visų daugiavaisių nėštumų yra dvynukų nėštumai.
Pastebima, kad daugiavaisio nėštumo tikimybę didina keletas veiksnių:
- Paveldimumas: Polinkis į daugiavaisį nėštumą gali būti paveldimas.
- Dirbtinis apvaisinimas: Daugiavaisis nėštumas dažnai pasitaiko po dirbtinio apvaisinimo procedūrų, kai į gimdą įsodinami keli gemalai.
- Vaisingumo skatinimas: Gydymas vaistais, skatinančiais ovuliaciją, gali padidinti tikimybę apvaisinti kelias kiaušialąstes vienu metu.
- Motinos amžius ir nėštumų skaičius: Vyresnėms moterims ir moterims, kurios jau yra gimdžiusios, tikimybė susilaukti daugiavaisių nėštumo yra didesnė.
- Mityba: Gera ir pilnavertė mityba taip pat gali padidinti daugiavaisio nėštumo tikimybę.
Dvynių tipai
Yra du pagrindiniai dvynių tipai:
- Dizigotiniai (nevienakiaušiai) dvyniai: Šie dvyniai susidaro apvaisinus dvi atskiras kiaušialąstes dviem skirtingais spermatozoidais. Dizigotiniai dvyniai visada turi atskiras placentas (nors placentos kartais gali būti labai susiglaudusios), atskiras vaisiaus vandenų pūsles ir atskirus vandenų pūslės dangalus. Jie gali būti vienos arba skirtingų lyčių, jų kraujo grupės gali būti vienodos arba skirtingos, ir jie nebūtinai yra panašūs vienas į kitą labiau nei kiti broliai ir seserys. Dizigotiniai dvyniai sudaro du trečdalius visų dvynių atvejų.
- Monozigotiniai (vienakiaušiai) dvyniai: Šie dvyniai susidaro, kai viena apvaisinta kiaušialąstė pasidalija į dvi genetiškai identiškas dalis. Monozigotiniai dvyniai visada yra vienos lyties, labai panašūs vienas į kitą ir turi tą pačią kraujo grupę. Priklausomai nuo to, kada įvyksta kiaušialąstės pasidalijimas, monozigotiniai dvyniai gali turėti skirtingas placentas ir vaisiaus vandenų pūsles (jei pasidalijimas įvyksta per pirmąsias dvi savaites po apvaisinimo), vieną placentą ir atskiras vaisiaus vandenų pūsles (jei pasidalijimas įvyksta tarp 4 ir 8 dienos po apvaisinimo) arba vieną placentą ir vieną vaisiaus vandenų pūslę (jei pasidalijimas įvyksta po 8 dienos po apvaisinimo). Retais atvejais, kai kiaušialąstė pasidalija po 13 dienos po apvaisinimo, dvyniai gali būti suaugę (Siamo dvyniai).
Daugiavaisio nėštumo eiga ir simptomai
Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka didesnis krūvis, todėl nėštumo eiga dažnai būna sudėtingesnė. Tik 15-30 proc. moterų daugiavaisis nėštumas praeina be komplikacijų.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymas: aukštas kraujo spaudimas kūdikiams
Tipiški daugiavaisio nėštumo simptomai:
- Gimda didesnė, negu turėtų būti pagal nėštumo laiką.
- Pilvo apimtis didesnė, negu turėtų būti pagal nėštumo laiką.
- Vaisiaus judesiai jaučiami tuo pačiu metu priešingose pilvo pusėse.
- Skirtingose pilvo vietose tuo pačiu metu išklausomi vaisių širdies tonai.
Apie 90 proc. atvejų abu dvynukai gimdoje guli išilgai, 45 proc. - abu galvutėmis žemyn, 5 proc. - abu sėdynėlėmis žemyn ir 40 proc. - vieno pirmeiga galvinė, kito - sėdyninė. Labai retai (0,5 proc.) abu dvynukai guli skersai, 5,5 proc. atvejų - vienas skersai, kitas - išilgai. Trynukų ar ketvertukų atveju vaisių padėtis gimdoje yra įvairi.
15-20 proc. nėščiųjų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu atsiranda kraujingų išskyrų iš lytinių takų dėl žuvusio vieno iš embrionų. Jeigu nors vienas vaisius lieka gyvas, nėštumas tęsiamas.
Daugiavaisio nėštumo komplikacijos
Daugiavaisis nėštumas yra susijęs su didesne rizika patirti įvairių komplikacijų tiek nėštumo, tiek gimdymo metu. Dažniausios komplikacijos:
- Priešlaikinis gimdymas: Daugiavaisiai nėštumai dažnai baigiasi priešlaikiniu gimdymu (iki 50 proc. atvejų).
- Nėščiųjų mažakraujystė: Dėl padidėjusio geležies poreikio moteriai gali išsivystyti mažakraujystė.
- Nėštumo hipertenzinės būklės: Padidėja rizika susirgti preeklampsija (aukštas kraujospūdis, pabrinkimai, baltymo atsiradimas šlapime).
- Netaisyklingos vaisių pirmeigos ir padėtys gimdoje: Dažniau pasitaiko atvejų, kai vaisiai gimdoje guli netaisyklingai.
- Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas.
- Gimdymo veiklos silpnumas ir užtrukęs gimdymas.
- Priešlaikinis placentos atsiskyrimas: Ypač po pirmojo vaisiaus gimimo.
- Visų vaisių augimo atsilikimas (hipotrofija) arba netolygi vaisių raida.
- Įgimti sklaidos trūkumai ir anomalijos.
- Vaisių deguonies stygius (hipoksija).
- Gimdos hipotonija: Po gimdymo gimda nesugeba susitraukti ir iš jos kraujuoja.
- Lėtesnis grįžimas iki normos dydžio pogimdyminiame laikotarpyje.
- Pogimdyminės infekcijos.
- Didelis naujagimių mirtingumas: Ypač tų dvynių, kurie vystosi iš vieno kiaušinėlio, turi vieną placentą ir vieną vaisiaus vandenų pūslę.
- Gimdymas dažniau užbaigiamas įvairiomis operacijomis.
- Siamo dvyniai: Apvaisintam kiaušinėliui nevisiškai pasidalijus, gali gimti Siamo dvyniai, suaugę įvairiomis kūno dalimis.
- Asimetrinė placentinė kraujotaka: Vaisiams tenka skirtingas deguonies bei maisto medžiagų kiekis, todėl vienas vaisius gali vystytis normaliai, o kito augimas gali atsilikti, jis gali turėti apsigimimų, žūti.
- Dviejų stambių vaisių kūnų dalių sukibimas gimdymo metu: Ši komplikacija šiais laikais reta, nes yra laiku nustatoma, atliekama Cezario pjūvio operacija, ir abu dvynukai gimsta gyvi.
- Širdies priepuoliai ir venų trombozės: Moterims, nešiojančioms dvynukus, trynukus ar ketvertukus net 13 kartų dažniau pastebėti širdies priepuoliai ir 2,5 kartų dažniau pastebėtos venų trombozės.
Daugiavaisio nėštumo diagnostika
Daugiavaisį nėštumą galima diagnozuoti keliais būdais:
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
- Klinikinis tyrimas: Čiuopiant nustatoma, kad gimdos didumas neatitinka nėštumo trukmės, išmatuojamas didesnis negu turėtų būti gimdos dugno aukštis ir labai padidėjusi pilvo apimtis ties bamba. Gimdos forma būna kitokia negu esant vienvaisiam nėštumui. Per priekinę pilvo sieną apčiuopiamos trys ir daugiau stambios vaisių dalys, skirtingose vietose išklausomi dviejų vaisių skirtingo dažnio širdies tonai.
- Kardiomonitorija: Visų vaisių širdies veiklos kreivės užrašomos kardiomonitoriumi, pridėjus daviklį skirtingose nėščiosios pilvo vietose, ir palyginamos tarpusavyje.
- Ultragarso tyrimas: Patikimiausiai daugiavaisį nėštumą galima nustatyti ultragarsu (nuo 6 nėštumo savaitės), vėliau juo galima stebėti, kaip vaisiai auga.
Daugiavaisio nėštumo gydymas ir priežiūra
Svarbu kuo ankščiau diagnozuoti daugiavaisį nėštumą ir atidžiai stebėti nėščiąją. Ginekologas reguliariai tikrina nėščiosios gimdos kaklelio būklę, kad laiku būtų diagnozuotas gimdos kaklelio nepakankamumas arba gresiantis priešlaikinis gimdymas.
Prasidėjus gimdymui, gimdymo veiklos silpnumas koreguojamas nedidelėmis gimdymą skatinančių vaistų dozėmis. Skatinama labai atsargiai, atsižvelgiant į sąrėmių stiprumą, nes pertempta gimda gali plyšti.
Gimdymas nuskausminamas opioidinių receptorių agonistų injekcijomis į veną ar į raumenis, spazmolitikais, epidurine nejautra.
Užgimus pirmajam vaisiui, tuoj pat perspaudžiama jo virkštelė, gimdyvė ištiriama per makštį, nustatoma antrojo vaisiaus padėtis, jo pirmaujanti dalis. Jeigu antrasis vaisius guli išilgai, praplėšiama jo vaisiaus vandenų pūslė, nuleidžiami vandenys, kad prieš laiką neatsiskirtų placenta; nuleisti vaisiaus vandenys skatina gimdą susitraukinėti. Jeigu antrasis vaisius guli skersai, tai jis gimdoje paverčiamas ir ištraukiamas už kojų. Jeigu vaisiaus apgręžti nepavyksta, atliekama Cezario pjūvio operacija antram vaisiui išgelbėti.
Stengiamasi, kad antrasis ar trečiasis vaisius gimtų kuo greičiau, geriausia - per 10 min. po pirmojo vaisiaus gimimo. Tai sumažina gimdymo komplikacijų ir naujagimių mirtingumo riziką. Per visą gimdymo laikotarpį kardiomonitoriumi stebima vaisių būklė.
Taip pat skaitykite: Vaikų kraujo tyrimų normos
Visuomet naujagimiams ir motinai geriau, jei gimdymas vyksta natūraliu būdu, tačiau kai kuriais atvejais to padaryti neįmanoma ir gimdymas užbaigiamas Cezario pjūvio operacija.
Cezario pjūvio operacija atliekama tada, kai pirmojo vaisiaus pirmeiga sėdyninė, o antrojo - galvinė (norint išvengti „susirakinimo” galvutėmis gimdymo metu), kai abu vaisiai gimdoje guli skersai, kai gimdymo veikla silpna ir nesustiprinama medikamentais, kai vaisiai jaučia ūmų deguonies stygių, kai auga trynukai ar ketvertukas.
Siekdamos išvengti komplikacijų, 38-40 nėštumo savaitę moterys planine tvarka guldomos į ligoninę ir nėštumas užbaigiamas.
Patarimai ir profilaktika
Nėra patarimų, kurie padėtų moteriai susilaukti tik vieno arba dviejų, trijų, keturių naujagimių. To neįmanoma numatyti, koreguoti, išvengti ar keisti. Tai yra gamtos paslaptis ir gamtos dovana.
Nėščiosios turi ypatingai saugotis kritiniais nėštumo nutrūkimo momentais (20-21, 26-28, 32-34 nėštumo savaitę), viso nėštumo metu reguliariai tikrintis pas gydytoją akušerį - ginekologą, laiku atlikti visus paskirtus tyrimus ir vartoti jo nurodytą gydymą, nerūkyti, neturėti kontakto su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. Ji turi kasdien sekti vaisiaus judesius, o jiems susilpnėjus ar išnykus, tučtuojau kreiptis pas gydytoją, tinkamai maitintis, vengti stresų ir svarbiausia - džiaugtis savo tikrai nepaprastu nėštumu.
Rezus faktorius ir daugiavaisis nėštumas
Jei nėščiosios kraujo grupė yra neigiama, o kūdikio tėčio - teigiama, nėštumo metu gali kilti rezus konfliktas, ypač ne pirmojo nėštumo metu. Rezus konfliktas įvyksta, kai rezus neigiamos moters organizme auga rezus teigiamas vaisius. Motinos imuninė sistema atpažįsta vaisiaus eritrocitus kaip svetimkūnius ir pradeda gaminti antikūnus prieš rezus D faktorių. Šie antikūnai gali praeiti pro placentą ir naikinti vaisiaus eritrocitus, sukeldami vaisiaus mažakraujystę, vidaus organų pažeidimus ir kitas komplikacijas.
Siekiant išvengti rezus konflikto, rezus neigiamoms nėščiosioms skiriamas anti-D imunoglobulinas, kuris sunaikina vaisiaus eritrocitus motinos kraujyje ir apsaugo nuo antikūnų susidarymo. Anti-D imunoglobulinas paprastai skiriamas 28-32 nėštumo savaitę ir po gimdymo, jei naujagimis yra rezus teigiamas.
Kraujo grupės ir nėštumas
Kraujo grupės yra keturios: O (I), A (II), B (III) ir AB (IV). Šalia kraujo grupės visuomet žymimas ir rezus faktorius, kuris gali būti teigiamas arba neigiamas.
Kraujo grupės yra nulemtos genetiškai ir nesikeičia visą gyvenimą. Rezus faktorius taip pat yra paveldimas. Jei tėčio kraujas yra rezus teigiamas, o mamos - neigiamas, yra apie 50 proc. tikimybė, kad vaisius paveldės teigiamą rezus faktorių.
Serologinio konflikto rizika yra tik tuo atveju, kai mama turi rezus neigiamą faktorių (Rh-), o tėtis - rezus teigiamą (Rh+).