Kraujo tyrimas yra vienas iš dažniausiai atliekamų tyrimų vaikams, kuris padeda įvertinti jų sveikatos būklę. Jis gali būti skiriamas ne tik sergant, bet ir profilaktiškai, siekiant anksti nustatyti galimas ligas ar sveikatos sutrikimus. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie vaikų kraujo tyrimų normas, pagrindinius rodiklius ir jų reikšmes, taip pat patarimai, kaip tinkamai paruošti vaiką šiam tyrimui.
Kada Reikia Atlikti Kraujo Tyrimą Vaikui?
Sveikam, gerai besijaučiančiam vaikui kraujo tyrimus rekomenduojama atlikti kartą per metus. Išsamūs kraujo tyrimai geriausiai atskleidžia vaiko fiziologinę būklę, nes kraujas - tarytum veidrodis, atspindintis viską, kas vyksta organizme. Tyrimai padeda nustatyti, ar nėra mažakraujystės, uždegimo, inkstų, kepenų ar skydliaukės veiklos sutrikimų, taip pat įvertinti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Ypač svarbu atlikti išsamesnius kraujo tyrimus tiems vaikams, kurie dažnai serga.
Pasiruošimas Kraujo Tyrimui
Laikas ir Mityba
Kraujo tyrimą geriausia atlikti ryte, nevalgius, praėjus 8-12 valandų po paskutinio valgymo. Jei vaikas neištvėrė ir kažką suvalgė, kraujo tyrimą galima atlikti praėjus dviem valandoms po valgio. Vaikų hematologės Justinos Klimaitės teigimu, jei atliekamas bendras kraujo tyrimas, maistas ir skysčiai, ypač vanduo, neiškreipia galutinių rezultatų. Tačiau, jei tikrinama, ar vaikas neserga cukriniu diabetu, valgyti prieš tyrimus nereikėtų, bet vandens atsisakyti nebūtina.
Psichologinis Pasiruošimas
Vaikų hematologė Justina Klimaitė pabrėžia, kad tėvai turi tinkamai paruošti vaiką kraujo tyrimo procedūrai, nesvarbu, ar bus imamas kraujas iš piršto (kapiliarinis), ar iš venos (veninis). Svarbu prisiminti, kad vaikas nėra mažas suaugusysis, todėl ir elgtis su juo reikia atitinkamai. Hematologė pataria:
- Negąsdinti vaikų, nes gydytojai nori jiems padėti.
- Nemeluoti, bet kalbėti su vaiku ir pasakoti, kas jo laukia, nepaisant jo amžiaus.
Skysčių Vartojimas
Vaikai yra judrūs ir nemažai prakaituoja, todėl svarbu, kad jie gertų pakankamai skysčių. Jei vaikui trūksta skysčių, kraujas yra tirštesnis, todėl tyrimams reikalingą jo kiekį paimti sunkiau.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Pagrindiniai Kraujo Tyrimo Rodikliai ir Jų Normos
Bendras kraujo tyrimas (BKT) skirtas nustatyti kraujo ląstelių kiekį kraujyje ir daugybę svarbių rodiklių, susijusių su kraujo ląstelėmis. Pagrindiniai tyrimo rodikliai yra kraujo ląstelės, o informacija pateikiama nurodant jų kiekį absoliučiais skaičiais. Leukocitų kiekis pateikiamas ir procentais. Kiti rodikliai - papildoma informacija apie šias ląsteles, įskaitant jų dydį, spalvą, funkcijas ir subrendimą.
Kraujo Ląstelės ir Jų Funkcijos
Kraujas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: plazmos ir kraujo ląstelių. Plazma yra kraujo skystoji dalis, leidžianti kraujui lengvai tekėti. Kita jo dalis yra kraujo ląstelės:
- Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai): tai kraujo ląstelės, kuriose yra hemoglobino. Pagrindinė eritrocitų funkcija - deguonies pernešimas iš plaučių į audinius ir anglies dvideginio pernešimas iš audinių į plaučius. Norma 2-6 metų vaikams: 3,7 - 4,9 *10^12/l.
- Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai): tai imuninės sistemos ląstelės, kurios užtikrina apsaugą nuo virusų ir bakterijų. Baltosios kraujo ląstelės arba leukocitai yra svarbus imuninės sistemos komponentas, kovojantis su infekcinėmis ligomis. Jie gaminami kaulų čiulpuose. Padidėjęs leukocitų kiekis paprastai rodo tam tikrą infekciją ar uždegimą organizme. 2-4 metų vaikams norma: 5 - 15,5 *10^9/l.
- Trombocitai: kraujo elementai, kurie stabdo kraujoplūdį. Trombocitai - svarbi kraujo krešėjimo sistemos dalis. Tai nėra pilnos ląstelės, bet didelių ląstelių, vadinamų megakariocitais, fragmentai. Trombocitai prisijungia prie audinių, kai susižalojama ir kraujuojama. Jie aptinkami kraujavimo vietoje, padėdami susidaryti kraujo krešuliui. Norma vaikams ir suaugusiems: 150 - 400 mln/ml.
Leukocitų Diferenciacija
Leukocitų (WBC) diferenciacija parodo įvairių baltųjų kraujo kūnelių kiekį kraujyje. Kiekvienas iš leukocitų diferencijoje esančių ląstelių tipų turi specifines funkcijas, į kurias svarbu atkreipti dėmesį analizuojant bendro kraujo tyrimo rezultatus. Leukocitai skirstomi į penkias grupes:
- Neutrofilai (NEUT): paprastai parodo bakterinę infekciją.
- Limfocitai (LYMPH): padidėjimas siejamas su virusine infekcija.
- Monocitai (MONO): gali rodyti virusinį uždegimą, tačiau jų gali padaugėti sveikstant po ligos.
- Eozinofilai (EOS): įprastai atskleidžia alergines organizmo reakcijas.
- Bazofilai (BASO): kiekio pokytis dažniausiai pastebimas sergant retesnėmis ligomis.
Tyrimo atsakyme kartais būna pastaba: kairys poslinkis (poslinkis į kairę), o tai reiškia, kad yra padidėjęs neutrofilų kiekis.
Hemoglobinas (HGB)
Hemoglobinas - baltymas, kurio yra kraujo eritrocituose, ir kuris tiekia deguonį į visas organizmo ląsteles. Hemoglobino molekulė yra sudėtinga baltymų struktūra, kuri egzistuoja eritrocitų viduje ir yra fizinis deguonies nešiklis iš plaučių į visas kūno dalis. Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių ir (ar) hemoglobino kiekis gali sutrikdyti deguonies pernešimą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Hemoglobino normos vaikams pagal amžių (g/l):
- 1 diena: 152-235
- 2-6 dienos: 150-240
- 14-23 dienos: 127-187
- 24-37 dienos: 103-179
- 40-50 dienų: 90-103
- 2-2,5 mėnesio: 92-150
- 5-7 mėnesių: 101-129
- 8-10 mėnesių: 105-129
- 11-13,5 mėnesių: 107-131
- 1,5-3 metų: 108-128
- 5 metai: 111-143
- 10 metų: 119-147
- 12 metų: 118-150
Hemoglobino rodiklis gali būti didesnis dėl organizmo dehidratacijos, viduriavimo, stipraus vėmimo, nudegimų, įgimtos širdies ydos ir kai kurių kitų susirgimų. Mažas hemoglobino rodiklis parodo anemiją (mažakraujystę, kai organizme trūksta geležies).
Trombocitų Kiekis
Trombocitai yra kraujo elementai, kurie stabdo kraujoplūdį. Kai šios medžiagos organizme trūksta, traumų atveju kraujoplūdžio ilgai neįmanoma sustabdyti. Norma vaikams ir suaugusiems: 150 - 400 mln/ml. Jų gali padaugėti, kai organizme yra uždegiminių procesų. Sumažėti - kai sergama virusinėmis ligomis (vėjaraupiai, gripas).
Eritrocitų Nusėdimo Greitis (ENG)
Labai svarbus rodiklis yra eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) - tai ant mėgintuvėlio dugno per valandą nusėdusių eritrocitų kiekis. Šiam punktui gydytojai skiria ypatingą dėmesį. Eritrocitų nusėdimo greitis yra svarbus tik esant lėtinei ligai: onkologinei arba lėtinėms infekcijoms. Esant ūmiam uždegimui, ypač jei susirgo vaikas, reikia daryti C-reaktyvaus baltymo tyrimą (CRB), kuris ypač greitai reaguoja į uždegiminius procesus.
Kaip Atliekamas Kraujo Tyrimas?
Kraujo mėginys yra analizuojamas medicinos laboratorijoje. Daugelyje jų automatinės mašinos dažniausiai patikimai atlieka išsamią kraujo analizę. Kartais kraujo ląstelių tyrimas atliekamas mikroskopavimo metodu, kraujo tepinėlį įvertinant vizualiai. Tai daro kvalifikuoti laboratorijos specialistai. Šis metodas naudojamas siekiant patvirtinti tam tikras ligas, kai bendro kraujo tyrimo rezultatai turi „nenormalias“ vertes. Taip pat jis taikomas, kai gydytojas nori pamatyti, kaip atrodo kraujo ląstelės mikroskopuojant.
Kada Skiriamas Kraujo Tyrimas?
Kraujo tyrimas atliekamas vietoje įprastinio sveikatos patikrinimo arba paties patikrinimo metu. Taip pat užsakomas, jei įtariama infekcija, anemija ar kiti susirgimai. Leukocitų kiekio padidėjimas ar diferenciacijos pakitimai gali reikšti infekciją arba uždegimą. Anemija diagnozuojama, kai nustatomas mažas hemoglobino ir (ar) hematokrito kiekis.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Jei diagnozuojama anemija, dažniausiai vertinami ir pagalbiniai rodikliai, tokie kaip MCV, MCH, MCHC ir RDW. Nustačius trombocitopeniją (sumažėjusį trombocitų kiekį), galima įtarti kaulų čiulpų problemas, pernelyg didelį alkoholio vartojimą, imunologines ar genetines problemas, pažengusią kepenų ligą, taip pat pokyčiai gali būti vartojant kai kuriuos vaistus. MPV gali parodyti, kaip greitai trombocitai yra pagaminami kaulų čiulpuose ir kokiu greičiu patenka į kraują.
Kiti Svarbūs Tyrimai Vaikams
Be bendro kraujo tyrimo, vaikams rekomenduojama atlikti ir kitus svarbius tyrimus:
- C-reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas: esant uždegimui, šis tyrimas ypač greitai reaguoja į uždegiminius procesus.
- Cukraus kiekio kraujyje nustatymas: svarbu atkreipti dėmesį, ypač jeigu vaikas labai daug geria ir daug šlapinasi.
- Kepenų fermentų tyrimas: padeda įvertinti kepenų funkciją.
- Inkstų funkcijos tyrimas: padeda įvertinti inkstų funkciją.
- Skydliaukės tyrimas: rekomenduojama atlikti nuo 11-12 metų (ir berniukams, ir mergaitėms).
- Tuberkuliozės infekcijos Quantiferon-TB-Gold tyrimas (kvantiferono tyrimas): atliekamas iš veninio kraujo, siekiant nustatyti, ar žmogus neserga slaptąja tuberkuliozės forma. Užtenka patikrinti kartą per trejus metus.
- Vitamino D kiekio nustatymas: svarbu žinoti, kiek šio vitamino yra organizme, ypač duodant vaikui vitamino D papildus.
Kraujo Tyrimo Rezultatų Interpretavimas
Net jei vaiko bendro kraujo tyrimo rezultatai jums pasirodė nelabai geri, nereikia iš anksto nerimauti. Bet kokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas įvertins visus kraujo tyrimo rodiklius, atsižvelgs į vaiko amžių, savijautą, ligos istoriją ir kitus veiksnius, kad nustatytų tikslią diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą. Svarbu prisiminti, kad kraujo tyrimo normos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos, todėl visada reikia vadovautis laboratorijos pateiktomis normomis.