Nėštumas - tai nepakartojamas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime, kupinas didelių pokyčių, džiaugsmo ir rūpesčių. Šiuo metu ypatingai svarbu rūpintis savimi ir savo kūnu, suprasti, kokie požymiai būdingi nėštumui ir kas vyksta su organizmu laukiantis kūdikio. Vienas iš svarbių rodiklių, leidžiančių stebėti nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi, yra gimdos dugno aukštis.
Pirmieji žingsniai sužinojus apie nėštumą
Vos tik įtarus nėštumą, moteris turėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai paskirs reikiamus tyrimus, o antrojo apsilankymo metu aptars jų rezultatus. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Vos tik sužinojus apie nėštumą, rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių gydytojas išduos nėščiosios kortelę, kurioje žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą patariama visada turėti su savimi. Neskubėkite vartoti nėščiosioms skirtų vitaminų, nebent specialistai juos rekomenduoja dėl komplikuoto ankstesnio nėštumo ar nesubalansuotos mitybos. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Nėštumo požymiai ir savijauta
Nėštumo metu moteris gali patirti įvairių pojūčių ir simptomų. Dažniausi iš jų:
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas: Šie simptomai dažniausiai pasireiškia 4-7 nėštumo savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir išnyksta iki 12-16 savaitės. Priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje ir sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
- Krūtų jautrumas: Padidėjęs krūtų jautrumas yra vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas: Šiuos pojūčius gali lemti padidėjęs progesterono lygis.
- Nuotaikos pokyčiai: Nėštumo metu dažnai pasitaiko nuotaikos svyravimai.
- Dažnas šlapinimasis: Padidėjęs poreikis šlapintis yra dar vienas dažnas nėštumo simptomas.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas: Šie pojūčiai taip pat gali varginti nėštumo metu.
Vaisiaus vystymasis trimestrais
Nėštumas skirstomas į tris trimestrus, kurių kiekvienas pasižymi tam tikrais vaisiaus vystymosi etapais ir moters savijautos pokyčiais.
Pirmasis trimestras (1-12 savaitės)
Šiuo laikotarpiu susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - vos 0,12 mm, tačiau jo genetinėje medžiagoje jau užkoduota lytis, akių spalva ir kiti požymiai. Po keturių valandų gemalas ima dalytis, o penktą dieną ląstelių gumuliukas keliauja į gimdą ir įsitvirtina gimdos gleivinėje. Penktąją savaitę pradeda plakti vaikučio širdis, formuojasi rankytės ir kojytės, o vėliau atsiranda visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
Taip pat skaitykite: Gimdos dugno aukščio matavimai
9-12-oje savaitę mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis ir juos šalina, taip treniruodamas plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Po apvaisinimo praėjus dešimčiai savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylikai, prasideda ketvirtas nėštumo mėnuo. Pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi, o persileidimo rizika ženkliai sumažėja.
Antrasis trimestras (13-28 savaitės)
Šiuo laikotarpiu moteris dažniausiai jaučiasi geriausiai, pykinimas ir vėmimas praeina, nuovargis mažėja. Pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją metu matuojama pilvo apimtis ir kūno svoris. Vieną dieną moteris pajunta vaisiaus judesius, kurie panašėja į kylančius dujų burbuliukus, o vėliau pereina į aiškius spyrius. Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį.
Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.
Trečiasis trimestras (29-40 savaitės)
Trečiasis nėštumo trimestras - tai paskutinis etapas prieš susitikimą su kūdikiu. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti.
Taip pat skaitykite: Kas yra dviragė gimda?
Gimdos dugno aukščio matavimas
Lankantis pas nėštumą prižiūrintį gydytoją ar akušerę, maždaug nuo vidurio nėštumo Jums reguliariai bus matuojamas gimdos dugno aukštis. Kas tai per matavimas, kodėl jis atliekamas ir ką rodo jo rezultatai?
Kas yra gimdos dugno aukštis?
Gimdos dugno aukštis - tai atstumas centimetrais nuo gaktinės sąvaržos (gaktikaulio viršaus) iki gimdos viršaus (dugno), matuojamas per nėščiosios pilvo paviršių. Šis matmuo padeda gydytojui spręsti apie tai, kaip auga Jūsų gimda ir joje besivystantis vaisius. Gimdos dugnas iškyla iš mažojo dubens virš gaktinės sąvaržos ir čiuopiamas per priekinę pilvo sieną nuo 12-os nėštumo savaitės.
Kodėl ir kada jis matuojamas?
Pagrindinis gimdos dugno aukščio matavimo tikslas - stebėti vaisiaus augimo tempus ir įvertinti, ar jie atitinka nėštumo laiką. Tai paprastas, neinvazinis būdas preliminariai įvertinti, ar vaisius auga gerai. Visoms nėščiosioms gimdos dugno aukštis matuojamas nuo 18-20 nėštumo savaitės per kiekvieną apsilankymą.
Kaip atliekamas matavimas?
Procedūra yra labai paprasta, greita ir visiškai neskausminga:
- Jūs atsigulsite ant kušetės (dažniausiai pusiau gulomis arba ant nugaros, šiek tiek sulenkus kojas per kelius).
- Gydytojas ar akušerė švelniai apčiuops Jūsų pilvą, kad surastų gaktikaulio viršų ir gimdos dugną (viršutinę jos dalį).
- Specialia matavimo juostele bus išmatuotas atstumas tarp šių dviejų taškų, vedant juostelę per pilvo išlinkimą.
- Gautas matmuo centimetrais bus užrašytas Jūsų nėščiosios kortelėje.
Gimdos dugno aukščio matavimo metodika: ant nugaros gulinčiai nėščiajai centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktinės sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus ašį. Matuojama kas 1-4 savaites.
Taip pat skaitykite: Gimdos kaklelio būklė po ovuliacijos
Ką reiškia matavimo rezultatai?
Maždaug tarp 20-24 ir 36-37 nėštumo savaitės galioja paprasta taisyklė: gimdos dugno aukštis centimetrais apytiksliai atitinka nėštumo savaičių skaičių. Pavyzdžiui, jei Jums yra 28 nėštumo savaitės, tikėtinas gimdos dugno aukštis bus apie 28 cm. Normalia laikoma paklaida yra +/- 2 centimetrai. Tai reiškia, kad jei 28 savaitę Jūsų gimdos dugno aukštis yra tarp 26 ir 30 cm, tai greičiausiai yra visiškai normalu.
Konkrečios gimdos dugno aukščio reikšmės skirtingomis nėštumo savaitėmis:
- 20-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas yra per du pirštus žemiau bambos.
- 24-ąją savaitę - siekia bambą.
- 28-ąją - esti per du pirštus virš jos.
- 36-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas siekia kardinę krūtinkaulio ataugą.
Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį (g).
Augimo sekimas diagramoje
Gauti gimdos dugno aukščio matmenys yra žymimi specialioje diagramoje Jūsų nėščiosios kortelėje (forma Nr. 113/a). Šioje diagramoje paprastai būna nubrėžtos trys kreivės, rodančios apatinę normos ribą, vidurkį ir viršutinę normos ribą konkrečiai nėštumo savaitei. Gydytojui svarbu ne tiek pavienis matmuo, kiek augimo tendencija laikui bėgant. Žymėdamas Jūsų rezultatus diagramoje, jis mato, ar gimda auga tolygiai ir ar augimo kreivė atitinka normos ribas. Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje.
- Kai kreivė kyla greitai, įtariama:
- Daugiavaisis nėštumas.
- Polihidramnionas (padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis).
- Didelis vaisius.
- Gimdos navikas.
- Kai gimdos dugnas kyla per lėtai (nepakankamai), įtariama:
- Sulėtėjęs vaisiaus augimas.
- Oligohidramnionas (sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis).
- Žuvęs vaisius.
Nustačius patologinę gimdos dugno aukščio kreivę, atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas.
Ką daryti, jei matmuo neatitinka normos?
Kartais pasitaiko, kad išmatuotas gimdos dugno aukštis yra mažesnis ar didesnis nei tikėtasi pagal nėštumo savaitę, arba kad jis neauga taip sparčiai, kaip turėtų.
Nesijaudinkite per anksti: Nedideli nukrypimai nuo vidurkio yra dažni ir nebūtinai reiškia problemą. Gimdos dugno aukščio matavimas nėra labai tikslus metodas, o jo rezultatus gali veikti įvairūs veiksniai:
- Moters kūno sudėjimas ir svoris (ypač turint antsvorio).
- Vaisiaus padėtis gimdoje.
- Vaisiaus vandenų kiekis (daugiau ar mažiau nei įprasta).
- Daugiavaisis nėštumas.
- Pilna šlapimo pūslė matavimo metu.
- Matavimo technikos ypatumai.
Papildomi tyrimai: Jei Jūsų matmuo ženkliai nukrypsta nuo normos ribų (yra žemiau apatinės arba aukščiau viršutinės kreivės) arba jei pastebima, kad gimda nustojo augti ar auga per lėtai, gydytojas paskirs papildomų tyrimų. Dažniausiai tai būna ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia tiksliai įvertinti vaisiaus dydį, augimo tempus, vaisiaus vandenų kiekį ir bendrą vaisiaus būklę.
Pasitikėkite gydytoju: Tik gydytojas, įvertinęs visus veiksnius ir tyrimų rezultatus, gali pasakyti, ar yra pagrindo nerimauti.
Gimdos dugno aukščio matavimas yra paprastas ir naudingas būdas stebėti Jūsų ir Jūsų mažylio būklę nėštumo metu. Tai vienas iš daugelio įrankių, padedančių užtikrinti sklandžią nėštumo priežiūrą.
Kiti svarbūs nėščiųjų tyrimai
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, kurie padeda stebėti motinos ir vaisiaus sveikatą. Štai keletas svarbiausių:
- Pirmas apsilankymas pas odontologą: Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Atliekamas pirmo apsilankymo metu, vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val.
- Rezuso (Rh) faktoriaus tyrimas: Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Tyrimas kartojamas 27-28 sav.
- Šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje.
- Tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų (Sifilis, ŽIV, Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum): Šie tyrimai yra svarbūs, nes lytiškai plintančios ligos gali būti perduodamos kūdikiui nėštumo metu.
- Pirmas ir antras trimestro patikros testai: Atliekami 11-13 sav. ir 14-22 sav. Atliekant pirmjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu.
- Amniocentezė: Jei chromosomų patpologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų.
- Choriono gaurelių biopsija (CGB): Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną.
- Tyrimai dėl infekcinių ligų (Citomegalovirusas, Raudonukė, Toksoplazmozė, Hepatitas B): Šios infekcijos gali būti pavojingos vaisiui.
- Vaisiaus judesių skaičiavimas: Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Pirmiausiai paimamas kraujas nevalgius, po to duodama išgerti 75 g vandenyje (rekomenduojama 200 ml) ištirpintos gliukozės (išgerti per 5 min), tada po 1 val. imamas kraujas ir dar po 1 val.
- Makšties pasėlis dėl B grupės streptokoko (BGS): Pasėlis imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės. B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.
- Tyrimai dėl Herpes simplex viruso (HSV): Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.
Kiti svarbūs aspektai nėštumo metu
- Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): Nėščiosioms rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus, jei nėra papildomų indikacijų.
- Kardiotokografija (KTG): Kardiotokografija (KTG) - tai vaisiaus širdies ritmo (kardiotachograma) ir gimdos aktyvumo (tokograma) registravimas. KTG gali būti registruojama nuo 26-28-osios savaitės, tačiau daugiausia informacijos gaunama nuo 32-osios nėštumo savaitės.
- Mityba nėštumo metu: Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo.
- Fizinis aktyvumas nėštumo metu: Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika.