Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai vyksta daugybė fiziologinių pokyčių. Vienas iš svarbių rodiklių, leidžiančių stebėti nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi, yra gimdos dugno aukštis. Šis matavimas atliekamas reguliariai, pradedant maždaug nuo antrojo nėštumo trimestro, ir padeda įvertinti, ar vaisius auga pagal numatytą laiką.
Kas yra gimdos dugno aukštis?
Gimdos dugno aukštis - tai atstumas centimetrais nuo gaktinės sąvaržos (gaktikaulio viršaus) iki gimdos viršaus (dugno), matuojamas per nėščiosios pilvo paviršių. Gimdos dugnas iškyla iš mažojo dubens virš gaktinės sąvaržos ir čiuopiamas per priekinę pilvo sieną nuo 12-os nėštumo savaitės.
Kodėl ir kada matuojamas gimdos dugno aukštis?
Pagrindinis tikslas - stebėti vaisiaus augimo tempus ir įvertinti, ar jie atitinka nėštumo laiką. Tai paprastas, neinvazinis būdas preliminariai įvertinti, ar vaisius auga gerai. Visoms nėščiosioms gimdos dugno aukštis matuojamas nuo 18-20 nėštumo savaitės per kiekvieną apsilankymą.
Gimdos dugno aukščio matavimo metodika
Ant nugaros gulinčiai nėščiajai centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktinės sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus ašį. Matuojama kas 1-4 savaites.
Gimdos dugno aukščio normos
Maždaug tarp 20-24 ir 36-37 nėštumo savaitės galioja paprasta taisyklė: gimdos dugno aukštis centimetrais apytiksliai atitinka nėštumo savaičių skaičių. Pavyzdžiui, jei Jums yra 28 nėštumo savaitės, tikėtinas gimdos dugno aukštis bus apie 28 cm. Normalia laikoma paklaida yra +/- 2 centimetrai. Tai reiškia, kad jei 28 savaitę Jūsų gimdos dugno aukštis yra tarp 26 ir 30 cm, tai greičiausiai yra visiškai normalu.
Taip pat skaitykite: Kas yra dviragė gimda?
Konkrečios gimdos dugno aukščio reikšmės skirtingomis nėštumo savaitėmis:
- 20-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas yra per du pirštus žemiau bambos.
- 24-ąją savaitę - siekia bambą.
- 28-ąją - esti per du pirštus virš jos.
- 36-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas siekia kardinę krūtinkaulio ataugą.
Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį (g).
Gimdos dugno aukščio kreivė ir jos interpretacija
Gauti gimdos dugno aukščio matmenys yra žymimi specialioje diagramoje Jūsų nėščiosios kortelėje (forma Nr. 113/a). Šioje diagramoje paprastai būna nubrėžtos trys kreivės, rodančios apatinę normos ribą, vidurkį ir viršutinę normos ribą konkrečiai nėštumo savaitei. Gydytojui svarbu ne tiek pavienis matmuo, kiek augimo tendencija laikui bėgant. Žymėdamas Jūsų rezultatus diagramoje, jis mato, ar gimda auga tolygiai ir ar augimo kreivė atitinka normos ribas.
Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje.
Kai kreivė kyla greitai, įtariama:
- Daugiavaisis nėštumas.
- Polihidramnionas (padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis).
- Didelis vaisius.
- Gimdos navikas.
Kai gimdos dugnas kyla per lėtai (nepakankamai), įtariama:
- Sulėtėjęs vaisiaus augimas.
- Oligohidramnionas (sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis).
- Žuvęs vaisius.
Nustačius patologinę gimdos dugno aukščio kreivę, atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas. Gimdos dugno aukščio kreivė gali būti įvertinta netiksliai, kai yra netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje, gimdos navikai, nėščioji nutukusi.
Taip pat skaitykite: Gimdos kaklelio būklė po ovuliacijos
Ką daryti, jei matmuo neatitinka normos?
Kartais pasitaiko, kad išmatuotas gimdos dugno aukštis yra mažesnis ar didesnis nei tikėtasi pagal nėštumo savaitę, arba kad jis neauga taip sparčiai, kaip turėtų.
Nesijaudinkite per anksti: Nedideli nukrypimai nuo vidurkio yra dažni ir nebūtinai reiškia problemą. Gimdos dugno aukščio matavimas nėra labai tikslus metodas, o jo rezultatus gali veikti įvairūs veiksniai:
- Moters kūno sudėjimas ir svoris (ypač turint antsvorio).
- Vaisiaus padėtis gimdoje.
- Vaisiaus vandenų kiekis (daugiau ar mažiau nei įprasta).
- Daugiavaisis nėštumas.
- Pilna šlapimo pūslė matavimo metu.
- Matavimo technikos ypatumai.
Papildomi tyrimai: Jei Jūsų matmuo ženkliai nukrypsta nuo normos ribų (yra žemiau apatinės arba aukščiau viršutinės kreivės) arba jei pastebima, kad gimda nustojo augti ar auga per lėtai, gydytojas paskirs papildomų tyrimų. Dažniausiai tai būna ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia tiksliai įvertinti vaisiaus dydį, augimo tempus, vaisiaus vandenų kiekį ir bendrą vaisiaus būklę.
Pasitikėkite gydytoju: Tik gydytojas, įvertinęs visus veiksnius ir tyrimų rezultatus, gali pasakyti, ar yra pagrindo nerimauti.
Kiti nėštumo priežiūros aspektai
Be gimdos dugno aukščio matavimo, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs tyrimai bei procedūros, padedančios užtikrinti sveiką nėštumo eigą.
Taip pat skaitykite: Nėštumo komplikacijos: kraujavimas
Ultragarsinis tyrimas (echoskopija)
Nėščiosioms rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus, jei nėra papildomų indikacijų. Lietuvoje ultragarsinė nėščiųjų patikra atliekama 18-20 savaitę.
Pirmojoje nėštumo pusėje, 16-20-ąją savaitę, nustatoma:
- Nėštumo lokalizacija.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Nėštumo laikas.
- Nėštumo raida.
- Apsigimimai.
- Gimdos ir kiaušidžių navikai.
Antroje nėštumo pusėje, 32-34-ąją savaitę, nustatoma:
- Vaisiaus padėtis, pirmeiga, gyvybingumas.
- Vaisiaus biometrija, svoris.
- Placentos lokalizacija, storis, sandara.
- Vaisiaus vandenų tūris.
- Apsigimimai.
- Vaisiaus augimo sutrikimai.
- Kraujavimas iš gimdos.
Vaisiaus judesių skaičiavimas
Nėščia moteris pajunta vaisiaus judesius 20- ąją pirmojo nėštumo savaitę, o kartotinio nėštumo - 18-ąją savaitę. Vaisiaus judesiai skaičiuojami nuo 30-osios nėštumo savaitės. Gulėdama ant šono, nėščioji skaičiuoja visus vaisiaus judesius per 30 min. 1-3 kartus per dieną. Normalu, kai jų būna 5 ir daugiau. Kai judesių mažiau, skaičiuojama iki 1 val. Jei ir tada būna mažiau kaip 5 judesiai, reikia kreiptis į akušerę ar gydytoją. Vaisiaus judesių dažnis ir jų pobūdis atspindi vaisiaus būklę gimdoje. Aktyvūs judesiai rodo gerą būklę. Judesiai būna reti, silpni ar visai išnyksta dažniausiai dėl įvairių patologinių nėščiosios ar vaisiaus būklių, vaisiaus hipoksijos.
Kardiotokografija (KTG)
Kardiotokografija (KTG) - tai vaisiaus širdies ritmo (kardiotachograma) ir gimdos aktyvumo (tokograma) registravimas. KTG gali būti registruojama nuo 26-28-osios savaitės, tačiau daugiausia informacijos gaunama nuo 32-osios nėštumo savaitės.
Mityba nėštumo metu
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui.