Šis straipsnis skirtas aptarti psichologės ir psichoterapeutės Agnės Matulaitės gyvenimą, šeimą, kūrybą ir išgyvenimus, ypač atsižvelgiant į netektis ir asmeninius iššūkius.
Įvadas
Agnė Matulaitė yra žinoma psichologė-psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė, kurios darbai ir gyvenimas glaudžiai susiję su psichologijos mokslu ir pagalba kitiems. Jos gyvenimo kelias, paženklintas tiek profesinių pasiekimų, tiek asmeninių iššūkių, įkvepia ir verčia susimąstyti apie žmogaus stiprybę, atvirumą ir gebėjimą išgyventi sunkumus. Straipsnyje siekiama atskleisti Agnės Matulaitės asmenybę, remiantis jos patirtimi, kūryba ir viešais pasisakymais.
Agnės Matulaitės Biografija ir Karjera
Agnė Matulaitė gimė 1971 metais. Ji baigė Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą su sidabro medaliu. Mokykloje ji dalyvavo respublikinėse matematikos ir biologijos olimpiadose, jaunųjų literatų ir pianistų konkursuose. Paskutinėse klasėse ji bandė jėgas Lietuvos ir Baltijos šalių moksleivių mokslinėse konferencijose.
1994 m. Vilniaus universitete, Filosofijos fakultete, baigė psichologijos bakalauro studijas, o 1996 m. - klinikinės psichologijos magistro studijas. Psichoterapijos mokslų Agnė sėmėsi Didžiosios Britanijos institutuose, stažavosi Bristolio universitete, dėstė Londono universitete (UCL). Vėliau stažavosi Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje pas žymius šeimos, vaikų, individualios ir grupinės psichoterapijos bei kokybinių tyrimo metodų pradininkus ir psichologijos mokytojus.
Vilniaus universitete ji įgijo psichologės praktikės supervizorės kvalifikaciją, o 2013 m. apgynė socialinių mokslų daktarės vardą. Jos daktaro disertacija „Kai „tavo kūnas tiesiog išprotėja“: įkūnytas nėštumo patyrimas“ buvo pasiūlyta tiek „Lietuvos geriausios disertacijos 2013 konkursui“, tiek ir „Europos geriausių disertacijų 2012-2014 metų apdovanojimams“.
Taip pat skaitykite: A. Bilotaitės karjera
Agnė Matulaitė yra klinikinė psichologė-psichoterapeutė, Europinės kūno psichoterapijos asociacijos (EABP) tikroji narė. Ji yra Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė ir dirba privačiai su suaugusiais, vaikais ir šeimomis. Dėsto ir skaito pranešimus Lietuvos ir kitų šalių universitetuose (Oksfordo, Kembridžo, Londono, Birkbecko, Paryžiaus Decartes). Veda mokymus psichologams, psichoterapeutams ir tyrėjams.
Agnė prisidėjo prie „Vaikų telefono” linijos atsiradimo Lietuvoje, įkūrė ir yra psichologinių konsultacijų vaikams ir šeimoms bei po diplominių mokymų centro „Mažylis ir šeima“ bendrasavininkė. Drauge su kolegėmis parengė Šeimos konsultantų mokymo programą Vilniuje.
Šeima ir Asmeninis Gyvenimas
Agnės Matulaitės gyvenimas neatsiejamas nuo šeimos. Una Beatričė Savona Horwood buvo Agnės Matulaitės dukra iš pirmos santuokos. Iš antrosios santuokos su Remigijumi Šimašiumi ji turi du vaikus - sūnų ir dukrą.
Skyrybos su Remigijumi Šimašiumi
Po 16 metų bendro gyvenimo, iš kurių 11 metų santuokoje, Agnė Matulaitė ir Remigijus Šimašius priėmė sprendimą skirtis. Skyrybos buvo sudėtingas laikotarpis visai šeimai, ypač vaikams. Agnė atvirai kalbėjo apie skyrybų poveikį vaikams, pabrėždama, kad jie reaguoja neutraliau ar palankiai tik tada, kai mato, kad jų tėvai santuokoje gyveno blogai, smurtavo ar kankinosi. Jos teigimu, skyrybos vaikams buvo sunkus išgyvenimas, nes iki tol jie matė mylinčius vienas kitą tėvus.
Agnė prisipažino, kad skyrybos jai buvo didelis sukrėtimas. Ji jautėsi apmeluota ir palikta skausme. Kūniškai jai buvo labai blogai, nuolat jautė metalo skonį burnoje, raumenų virpėjimą, svorio kritimą. Tačiau ji sugebėjo išlikti stipri ir viena išlaikyti vaikus, šunį ir namus.
Taip pat skaitykite: Agnės Juškaitės biografijos apžvalga
Dukros Unos Netektis
Liepos 3 dieną mirė psichologės Agnės Matulaitės dukra Una Beatričė Savona Horwood. Jai buvo vos 21-eri. Kol kas tiksli mirties priežastis nėra žinoma. Žinia apie dukros Unos mirtį savo socialiniuose tinkluose pasidalijo pati Agnė Matulaitė.
Agnė prisiminė, kad dukra buvo meniškos sielos. Taip pat atskleidė, jog mirtis buvo staigi ir netikėta, o jos medicininė priežastis kol kas dar nežinoma. Mama taip pat aprašė Unos nuoširdumą ir gebėjimą sakyti tiesą į akis bei jausti tai, ką iš tikrųjų jaučia. Draugai, su kuriais ji kalba apie Uną, vienbalsiai teigia, kad nebuvo sutikę tokio gyvo ir nelinkusio tuščiažodžiauti žmogaus.
Netektis paliko gilų randą Agnės širdyje. Ji apibūdino Uną kaip žiedais pasipuošusią, sėdinčią ant šaligatvio margame gyvenimo karnavale, savotišką Amy Winehouse. Tik ne dainuojančią, o nuolat kažką piešiančią, tapančią, stebinčią.
Kūryba ir Įžvalgos
Psichologė-psichoterapeutė Agnė Matulaitė visiškai netikėtai kitaip rašo apie tai, ką mes kasdien patiriame, bet dažnai to nepastebime ir nepakankamai įsisąmoniname. Knygoje tiek gėrio ir atradimų, kad jų užteks mėnesiui. Kasdien po kelis atradimus, padedančius pasijusti laimingam.
A. Matulaitė nori paskatinti kiekvieną suprasti, kad jausti įvairiausias emocijas yra normalu bei pabrėžia, kaip svarbu mokytis suprasti iš kur ir kodėl jos kyla, o ne iš karto ieškoti būdų kaip nuo jų pabėgti.
Taip pat skaitykite: Agnė Grigaliūnienė apie savo gyvenimo pokyčius
Knyga "Žali Sausainiai"
A. Matulaitė taip pat išleido knygą „Žali sausainiai". Knygoje „Žali sausainiai“ A. Matulaitė dalinasi išskirtinėmis, jautriomis įžvalgomis apie kasdienybę ir santykius, kūną ir jausmus, baimes ir atvirumą.
Pati autorė teigia: „Tikiuosi, ši ne visai iškepusi, netobula, bet svarbių nesąmonių knyga (iš dalies todėl ir pavadinta žaliais sausainiais) padės kam nors (at)pažinti save. Galbūt apkabins kažką, kas jaučiasi vienišas ar nesuprastas. O gal paskatins pasijausti stipresniam, nes jau yra kažkas kitas, kas dvejoja, nežino ir to nesibaimina. O gal baiminasi, bet vis tiek žengia į priekį. Gal leis atviriau bendrauti mums vienam su kitu realybėje? Daugiau rizikuoti."
Naujas Gyvenimo Etapas
Nepaisant patirtų sunkumų, Agnė Matulaitė sugebėjo atrasti meilę ir laimę iš naujo. Ji ištekėjo už Roberto Daniel McIntosh dykumų karštyje Las Vegase. Po kelių dienų jie abu gavo palaiminimą Vilniuje. Agnė teigė, kad labiausiai jai rūpėjo, kaip šis pasikeitimas bus jos vaikams. Tačiau jie palaikė jos sprendimą ir džiaugėsi jos laime.
Agnė prisiminė savo dukros Unos žodžius prieš mirtį: „Mama, tik jei jau sutiksi kada nors vėl rimtai su kuo nors gyventi, pasistenk, kad šį kartą tas žmogus būtų nemažiau jautrus, šiltas ir gebantis reflektuoti, kaip ir tu“.