Nėštumas - tai nuostabus laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartu ir kupinas naujų patirčių, klausimų bei nerimo. Sužinojus apie nėštumą, svarbu pasirūpinti ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šeimos gydytojas gali padėti užtikrinti sklandų ir sveiką nėštumą, kokie tyrimai ir patikrinimai yra svarbūs, bei kokios rekomendacijos padės pasirūpinti savimi ir mažyliu.
Pirmieji žingsniai sužinojus apie nėštumą
Nėštumo testui parodžius teigiamą rezultatą, apima begalinis džiaugsmas. Sužinojus apie nėštumą, svarbu kuo greičiau kreiptis į šeimos kliniką ar polikliniką, kur moteris yra prisirašiusi. Valstybinė ligonių kasa (VLK) pataria besilaukiančiai moteriai kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje ji yra užsiregistravusi, bei susitarti dėl vizito pas šeimos gydytoją, akušerį arba akušerį-ginekologą. Jei nėščia moteris yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už paslaugas gydymo įstaigoje jai mokėti nereikia, nes už tai sumokama ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Holistinis požiūris į nėštumą
„Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, - sako G. Šukienė.
Vizitai pas gydytoją nėštumo metu
Pirmą kartą šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrėsiantį specialistą kiek galima anksčiau. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 sav., jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu, nepavyko nustatyti gimdymo termino, tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją. Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav.
Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę. Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Vizitų dažnumas pagal nėštumo trimestrus
- I trimestras (iki 13 savaitės): Pirmas vizitas pas prižiūrintį specialistą kuo anksčiau.
- II trimestras (14-28 savaitės): 2 kartus (jei yra indikacijų - dažniau).
- III trimestras (29-40 savaitės): Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2-3 kartus (jei yra indikacijų - dažniau).
- Suėjus 41 nėštumo savaitei Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą.
Ką aptarti su gydytoju vizito metu?
„Savo pacientėms visada patariu apgalvoti ir surašyti visus dominančius klausimus, kuriuos nuodugniai aptariame kiekvieno susitikimo metu. Ypač nerimo gali kilti, jei sužinoma, jog nėštumas yra didelės rizikos“, - pasakoja A.
Taigi sėskite ir sudarykite visų rūpimų klausimų sąrašą, kad ir kokie nereikšmingi jie atrodytų. Pasitikrinkite savo mėnesinių kalendorių ir įsidėmėkite pirmąją paskutinių mėnesinių dieną. Atsineškite visą sąrašą receptinių ir nereceptinių vaistų, kuriuos pastaruoju metu vartojote. Gydytojas peržiūrės ir patikrins, ar galima jų vartojimą tęsti. Galbūt kai kuriems reikės paieškoti saugesnių pakaitalų. Panagrinėkite savo ir vyro šeimos sveikatos istorijas. Paklausinėkite tėvų, brolių, seserų apie lėtines ligas ar potencialius genetinius sutrikimus. Pasiimkite nedidelį buteliuką vandens ir ko nors užkąsti. Kartais laukimas priimamajame gali prailgti, ypač jei gydytojas ne tik konsultuoja nėščiąsias, bet ir priima gimdymus. Be to, visada pasitaiko ir skubių atvejų, kai be eilės tenka užleisti kitas nėščiąsias.
Tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, siekiant užtikrinti motinos ir vaisiaus sveikatą. Visoms nėščiosioms atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra šlapimo takų infekcijos, sifilio, hepatito B ir ŽIV (jei moteris neprieštarauja). Ištyrimas dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės visoms nėščiosioms nerekomenduojamas. Jis atliekamas, jei atsiranda minėtoms ligoms būdingų simptomų. Kasdien skaičiuoti vaisiaus judesių, jei vaisius auga ir vystosi normaliai, nereikia. Atliekami nustatytu laiku (11+0-13+6 sav. ir 18+0-20+6 savaitę). Jie yra labai svarbūs, vertinant nėštumo laiką, vaisiaus raidą, daugiavaisį nėštumą.
„Iki 12 nėštumo savaitės, kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 m., jį reikia atlikti nėštumo pradžioje“, - pasakoja A.
Pagrindiniai tyrimai nėštumo metu
- Bendras kraujo tyrimas
- Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas
- Bendras šlapimo tyrimas
- Šlapimo pasėlis
- Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas
- Tyrimai dėl sifilio, hepatito B ir ŽIV
- Gimdos kaklelio vėžio profilaktinis tyrimas (jei neatliktas per pastaruosius 3 metus)
- Ultragarso tyrimai (11+0-13+6 sav. ir 18+0-20+6 savaitę)
- Gliukozės tolerancijos mėginys (24-28 savaitę)
- Kraujo RhD antikūnams nustatyti (jei RhD faktorius neigiamas, 27-28 savaitę)
Papildomi tyrimai esant rizikos veiksniams
Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė.
Taip pat skaitykite: Kas reikalinga gimdymui?
Genetiniai tyrimai Lietuvoje yra rekomenduojami visoms moterims, kurios yra vyresnės nei 35 metai arba vyrai vyresni nei 42 metai. Taip pat nėščiosioms, kurios artimoje aplinkoje turi paveldimų ligų, nėštumo pradžioje febriliai karščiavo, t.y. kūno temperatūra pakilo iki 38-39 laipsnių, vartojo nesaugius medikamentus, patyrė jonizuojančios spinduliuotės poveikį, pasikartojančius persileidimus, pastojo po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Visoms šioms moterims rekomenduojame kombinuotąjį testą, kai kartu su ankstyvuoju ultragarsiniu tyrimu 11-13 nėštumo savaitę tiriamas nėščiosios kraujas (vertinamas placentos gaminamų hormonų ir baltymų kiekis) ir specialios kompiuterinės programos pagalba skaičiuojama pagrindinių chromosominių trisomijų rizika. Labai svarbu laiku suspėti užsiregistruoti šiems tyrimams, nes jį būtina atlikti iki 13 savaičių 6 dienų.
Sveika gyvensena nėštumo metu
Nėštumo metu svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų, kurie apima tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, kokybišką poilsį ir streso valdymą.
Mityba
Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų.
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Tai 350 g jogurto arba 100 g duonos, arba bananas, kriaušė ir obuolys ir t. Termiškai neapdorotų (t. y. žalių ar blogai išvirtų, iškeptų) mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių, nes jose ar ant jų esantys mikrobai (pvz., salmonelės, toksoplazmos, listerijos) gali sukelti apsinuodijimą maistu, kartais net vaisiaus žūtį. Prie nerekomenduojamų produktų priskiriama saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas. Jūrų žuvų patiekalai rekomenduojami vartoti kartą per savaitę, nes juose gali būti randama sunkiųjų metalų (gyvsidabrio) ir kitų teršalų, neigiamai veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi. Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui.
„Nereikėtų saldumynų, ledų ar kitų mėgstamų produktų atsargomis užpildyti šaldytuvo. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai - nevalgyti lyg už du. Nėštumo metu savęs kankinti nereikia, bet valgant be jokios kontrolės, galima priaugti ir 20-35 kg“, - sako A.
Taip pat skaitykite: Naudinga informacija apie Koperniko centrą
Vitaminai ir mineralai
Per parą patariama vartoti 400 µg folio rūgšties. Jos būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių. Dideli vitamino A kiekiai nepalankiai veikia vaisiaus raidą, todėl reikėtų vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 µg šio vitamino, kepenų produktų, pašteto. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.
„Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto“, - akcentuoja A.
Fizinis aktyvumas
Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui.
Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų, pvz., jojimo, slidinėjimo, čiuožimo. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų, o pirmais nėštumo mėnesiais - net persileidimą.
Poilsis ir miegas
Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti.
Kiti svarbūs aspektai
- Pirmenybę teikti negazuotam vandeniui.
- Vengti kavoje esančio kofeino, kuris mažina geležies pasisavinimą. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną.
- Lytiniai santykiai neturi didelės įtakos nėštumui.
- Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais nepamirškite nusiplauti rankų.
- Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų.
- Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui.
- Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui. Jei to nepavyksta padaryti iki nėštumo, niekada nevėlu atsisakyti cigarečių bet kuriuo nėštumo metu.
Dubens dugno raumenų stiprinimas
Nėštumo ir gimdymo metu dubens dugno raumenys yra labai stipriai įtempiami. Kuo ilgiau trunka gimdymas ir kuo stambesnis kūdikis, tuo didesnė tikimybė, kad moteris nelaikys šlapimo. Dubens dugno raumenys praranda elastingumą, nusilpsta, todėl pasikeičia kampas tarp šlapimtakio kanalų ir šlapimo pūslės, sutrinka įprastinis funkcinis šlapinimosi mechanizmas. Neretai šlapimo nelaiko ir nėščiosios, kai kosėja, čiaudi, juokiasi arba lipa laiptais dėl padidėjusio spaudimo pilvo ertmėje. Stiprindama tarpvietės raumenis, gerinsite savo sveikatos būklę, šlapimo sulaikymą.
Dubens dugno raumenų stiprinimo pratimai
- Sutraukti raumenis aplink makštį taip, tarsi norint sustabdyti šlapimo srovę.
- Sutrauktus raumenis įtraukti aukštyn į vidų.
- Nestumti žemyn kaip šlapinantis.
- Sutraukti tik dubens dugno raumenis.
- Nesutraukti sėdmenų, šlaunis pritraukiančių ir pilvo raumenų.
- Nesitreniruoti pilna šlapimo pūsle.
- Atliekant pratimus galvoti apie juos, įsivaizduoti, kaip susitraukia dubens dugno raumenys.
- Patikrinti susitraukimą pertraukiant šlapimo srovę šlapinimosi metu kas savaitę.
Nėščiųjų priežiūros tikslai ir paslaugų teikėjai
Nėščiųjų priežiūros (antenatalinės priežiūros) tikslas - rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekiant optimalios nėštumo baigties, išvengti motinos ir vaisiaus ligų bei komplikacijų, užtikrinti gerą psichologinę moters būklę, išsamiai supažindinti su gimdymo natūraliu būdu privalumais ir didesne operacinio gimdymo rizika. Nėščiosios sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris. Jei nėštumo metu yra didelės rizikos veiksnių, nėščiąją prižiūri gydytojas akušeris ginekologas.