Žindymas iš pirmo žvilgsnio atrodo natūralus ir nesudėtingas procesas, tačiau daugelis mamų, ypač susilaukusios pirmojo vaikelio, patiria sunkumų. Šiame straipsnyje aptarsime pieno susidarymą, žindymo padėtis, dažnumą, galimas problemas ir mitybos svarbą žindymo laikotarpiu.
Pieno susidarymas ir žindymo pradžia
Iš pradžių būtų naudinga aptarti aplinkybes, kurios gali lemti, kad po gimimo vaikelis nenori ar negali žįsti. Po ilgų savaičių ir mėnesių laukimo pagaliau susitinkate su savo mažyliu. Rodos, kad visi iki tol patirti vargai ir iššūkiai pasibaigė ir nuo dabar jau prasidės namų idilės metas. Tačiau kartais nutinka, kad dar būnant ligoninėje, vaikelis neima krūties arba yra atskirtas nuo mamos, ir rodos, apie žindymą nėra nė kalbos.
Priežastys gali būti individualios ir būdingos tik vienai ar kitai šeimai arba susijusios su fiziniais bei anatominiais iššūkiais. Pavyzdžiui: cezario operacija, naujagimio patirta gimdymo trauma ar kitos gimimo metu patirtos komplikacijos, hiperbilirubinemija arba fiziologinė naujagimių gelta, mamos ir naujagimio atskyrimas, priešlaikinis gimdymas arba mažas naujagimio gestacinis amžius, mažas gimimo svoris, įdubę/ plokšti ar traumuoti speneliai.
Nurodytos ir aprašytos situacijos nėra nei itin retos, nei negirdėtos. Ligoninėje mama ir vaikeliu besirūpinančios akušerės bei kiti specialistai tikriausiai informuos, jog šiuo atveju svarbiausi yra trys pagrindiniai dalykai, kuriais ir vertėtų vadovautis, susidūrus su žindymo iššūkiais:
- Pamaitinti vaikelį;
- Skatinti ir palaikyti mamos pieno gamybą;
- Išlaikyti dažną glaudimą prie krūties bei oda- oda kontaktą.
Vadovaujantis šiomis trimis taisyklėmis, dažniausiai galima įveikti tą sudėtingą ir daug nerimo keliantį laikotarpį, kai vaikelis nežinda ar neima krūties.
Taip pat skaitykite: Patarimai mamoms
Kaip pamaitinti kūdikį, kai jis nežinda
Atrodo savaime aišku, kad vaikelis turi būti pavalgęs. Todėl itin svarbu sekti mažylio pasisotinimo rodiklius, tokius kaip - svorio priaugimą (per 2 sav. turėtų atgauti gimimo svorį), tuštinimosi ir šlapinimosi dažnį, taip pat mamos priešpienio/ pieno gamybos pokyčius.
Jei vaikelis visai nežinda ar kyla pagrįstas įtarimas, kad naujagimiui reikia pagalbos iš šalies, idealiausiu atveju ypač pirmomis valandomis bei dienomis visas maitinimo poreikis turėtų būti patenkinamas tiesiogiai iš krūties arba primaitinant nusitrauktu mamos pienu. Jei tokių galimybių nėra - Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kaip alternatyvą pasirinkti donorinį pieną. Jei ir šių sąlygų nėra, tik tuomet - dirbtinį pieno mišinį.
Pirmomis dienomis itin svarbu netrikdyti naujagimio kitais dirbtiniais speniais ar žindukais ir, kiek tik galimybės leidžia, visą reikiamą priešpienio normą sumaitinti žindymui draugiškomis priemonėmis, tokiomis kaip taurelė, vamzdelis/ zondukas, pipetė, šaukštelis ar be adatos naudojamas švirkštas.
Buteliukas taip pat gali būti geras pasirinkimas (ypač didėjant išgeriamo pieno kiekiui), tik vertėtų atkreipti dėmesį į 2 svarbius dalykus: žinduko formą bei maitinimo techniką. Šios technikos išskirtinumas tas, kad buteliukas nėra užverčiamas vertikaliai virš burnytės, bet laikomas horizontalioje padėtyje, kas ir leidžia pieno srovei tekėti perpus lėčiau.
Kaip skatinti pieno gamybą
Pagimdžius pirmųjų valandų priešpienio ištraukimas gali turėti tiesioginės įtakos tolesnei pieno gamybai, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas šiam laikotarpiui. Jei mažylis nežinda, stimuliuojant krūtis reikia nusitraukti pieną taip dažnai, kaip žinda vaikelis (ne mažiau kaip 8 kartus per parą). Priešpienio lašus įprastai 2-5-ąją parą keičia gausesnė pieno gamyba, kurią svarbu skatinti dažnais nusitraukimais rankomis, o paskui efektyviu stimuliavimu su pientraukiu. Švelnus masažas ir neskausmingi kompresijos paspaudimai rankomis taip pat gali turėti įtakos nutraukiamo pieno kiekiui, todėl juos patariama atlikti kas kartą stimuliuojant pieno gamybą. Galima pradėti nuo švelnių sukamųjų krūties judesių, paskui tvirtai, bet nesukeliant diskomforto ir skausmo, suėmus krūtį ranka, vis paspausti, taip sustiprinant pieno srovę bei spartesnį ir efektyvesnį pieno ištraukimą.
Taip pat skaitykite: Receptai vaikams: be pieno, be kiaušinių
Naudojant pientraukį taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą gaubtelio dydį bei paties pientraukio specifikacijas. Tyrimai rodo, jog vienu metu stimuliuojant abi krūtis, nusitraukto pieno kiekis bus didesnis, nei naudojant vieną pientraukį. Jeigu reikia skatinti mamos pieno gamybą, kai maitinama vien nutrauktu pienu, dvigubas elektrinis pientraukis gali būti itin efektyvi priemonė.
Gaubtelio dydis, t.y. tas tunelis ar vamzdelis, į kurį įtraukiamas spenelis, turėtų būti parenkamas individualiai. Paprasta liniuote ar specialia matuokle galima pamatuoti spenelio skersmenį (plotį) ties susijungimu su ruduoju laukeliu.
Nusitraukto pieno laikymas
Nusitraukto pieno laikymo sąlygos (siūloma vadovautis keturių taisykle):
- Šviežiai nutrauktas pienas, laikomas 16-29°C kambario temperatūroje, tinkamas maitinti 4 valandas.
- Šaldytuve laikomas pienas tinkamas naudoti iki 4 dienų.
- Šaldiklyje užšaldytas pienas saugus vartoti iki 4 mėnesių.
Net ir vienas mamos meilės pieno lašas yra vertingas ir naudingas vaikeliui.
Oda-oda kontaktas
Oda-oda kontaktas, kai nuogas arba tik su sauskelnėmis vaikelis glaudžiamas prie nuogos mamos krūtinės ar pilvo, yra itin svarbus faktorius šiame etape. Idealiomis sąlygomis vaikelis ir mama neturėtų būti atskirti vienas nuo kito; dažnas laikymas ant krūtinės bei glaudimas prie savęs, išlaikant oda-oda kontaktą, sąlyginai nėra sudėtinga. Kitomis aplinkybėmis, jei mama nėra pasiekiama (pavyzdžiui, įvykus gimdymo komplikacijai ar pooperaciniu laikotarpiu po Cezario operacijos), prie savęs glausti ir laikyti vaikelį gali tėtis ar kitas patikimas artimas žmogus.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir patarimai renkantis ožkos pieno mišinį
Glaudimas prie savęs ne tik suteikia naujagimiui priėjimą prie krūties, aktyvina jo ieškojimo, ropojimo krūties link bei kitus pirminius refleksus, taip pat padeda mažyliui jaustis saugiai, stabilizuoja kūno temperatūrą bei širdies ritmą.
Net jei kūdikis nenori imti krūties ar susiduria su sunkumais, yra svarbu kantriai bandyti vėl ir vėl. Galbūt prireiks laiko, kol mažylis sustiprės, tačiau suteikiant jam visą prieigą ir galimybes paimti krūtį, tai įvyks greičiau. Taip pat šiame procese svarbu kreiptis ir ieškoti pagalbos, nes emocinis artimųjų palaikymas iš šalies, laiku ir vietoje specialisto duoti patarimai gali greičiau padėti pasiekti šeimos tikslų - sėkmingai žindyti savo vaikelį.
Žindymo pozos
Žindymo padėtys gali būti labai įvairios, patartina išbandyti bent keletą, norint suprasti, kuri patogiausia būtent jums ir jūsų kūdikiui, nes jokių taisyklių čia nėra.
- Lopšio padėtis: Mama turi atsisėsti, kūdikį pasiimti į glėbį, pasiguldyti ant sulenktos rankos taip, kad vaikelio galvytė atsidurtų maždaug ties alkūnės linkiu, tos pačios rankos delnu kūdikį dar reikia prilaikyti per nugarą. Kita ranka mažyliui paduodama krūtis.
- Padėtis "po pažastimi" arba iš šono: Jai prireiks vienos didesnės ar kelių mažesnių pagalvėlių. Mama atsisėda vertikaliai, o kūdikis guldomas pilvuku į mamos šoną, prilaikomas pagalvėlių, mamos alkūnės, dilbio ir riešo. Galvą ji prilaiko plaštaka ir pirštais. Galima guldyti kūdikį ir labiau ant nugaros, kad krūtį jis apžiotų iš apačios.
- Žindymas atsigulus ant šono: Mama atsigula ant šono, pasiremia viena ranka, o kita laiko krūtį ar apglėbia kūdikį. Jis prie mamos šono turi būti prisiglaudęs pilvuku, nosis atsidurti ties speneliu. Galima atvirkštinė žindymo atsigulus ant šono poza, kai kūdikis guldomas iš šono taip, kad kojytės būtų nukreiptos priešinga kryptimi nuo mamos kūno.
- Žindymas gulint ant nugaros: Tokiu atveju atsigulama atsirėmus į pagalves, minkštą lovos atkaltę, arba atsisėdama pusiau gulomis. Mažylis guldomas ant mamos pilvo tiesiai arba įstrižai. Krūtis prilaikoma rankomis ir paduodama vaikeliui.
Atkreipkite dėmesį, kad kūdikis žindymo metu turi būti prisiglaudęs prie mamos taip, kad jam nereikėtų pasukti galvos. Pridėjus jį prie krūties, nosis ir spenelis turi būti viename lygyje, galva truputį atlošta atgal. Įsitikinkite, kad mažylis kvėpuoja lengvai, burna plačiai atverta, lūpos, ypač apatinė, išversta į išorę.
Mažylis iš pradžių čiulpia trumpais greitais judesiais, o šiek tiek pasisotinęs lėtai ir giliai. Tam jis naudoja liežuvį ir apatinį žanduką, todėl raumenys aplink ausytes gali judėti, skruostukai būna išsipūtę, girdisi ryjamų gurkšnių garsas. Valgymui tęsiantis pauzės tarp čiulpimų ilgėja.
Ką daryti, kai kūdikis blaškosi žįsdamas?
Kai kurie jų pasukdami galvą nepaleidžia ir traumuoja spenelį. Pajutus tai mama gali švelniai įkišti švarų mažąjį pirštą į burnytės kamputį, ir spenelis išsilaisvins. Kūdikis mažiau blaškysis, jei žindysite prietemoje arba kambaryje, kuriame nėra kitų žmonių, triukšmo.
Neteisingas pridėjimas prie krūties
Reikia stebėti, ar vaikas nevalgo per greitai, negiliai žįsdamas, ar nesigirdi pliaukšėjimo arba spragsėjimo garsai. Neteisingo pridėjimo prie krūties požymiai gali būti šie: Kūdikis čiulpia vien tik spenelį suėmęs lūpomis, dantenomis. Lūpos ir dantenos spaudžia spenelį, o ne areolę. Burna nėra plačiai išžiota, lūpos beveik susiglaudžia. Daugiau krūties pigmentinio laukelio matyti apačioje nei viršuje.
Kūdikiui žįsti gali būti sunkiau, jei pienas teka pernelyg stipriai, tokiu atveju jo šiek tiek reikėtų nuspausti rankomis arba leisti savaime nutekėti. Arba parinkti kitą žindymo padėtį. Pavyzdžiui, pasiguldžius kūdikį ant pilvo. Jei kūdikis moka sėdėti, tokiais atvejais geriausia žindyti jį sėdintį.
Neretai kūdikis nerimsta valgydamas iš kurios nors vienos krūties, taip gali būti todėl, kad kai kurioms moterims iš vienos krūties pienas teka lengviau nei iš kitos. Dažniausiai tai būna susiję su anatominėmis ypatybėmis. Galima pasinaudoti tokia gudrybe: pirma duoti kūdikiui tą krūtį, iš kurios pienas teka sunkiau.
Kaip dažnai reikia žindyti?
Mamos dažnai nerimauja, kaip dažnai reikia žindyti kūdikį, kaip ilgai jis turi žįsti, kad būtų sotus? Reikia žinoti, kad žindant pirmomis dienomis po gimdymo užtenka kelių lašų priešpienio, nes naujagimio skrandis yra labai mažas, o priešpienis kaloringesnis ir sotesnis nei mamos pienas. Kad naujagimis būtų sotus, žindyti reikia ne rečiau kaip kas 2-3 val. dieną ir kas 3-4 val. naktį. Sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 8-12 kartų. Laikantis šių rekomendacijų, pieno gamyba kasdien didėja. Bandant prailginti tarpus tarp maitinimų, nukenčia pieno gamyba.
Pasaulio sveikatos organizacija visose šalyse rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti. Kai kurios mamos klaidingai įsivaizduoja, kad pieno gaminasi pakankamai tik tuo atveju, jei krūtys labai pilnos. Tačiau tai būdinga pirmosiomis žindymo savaitėms, kai organizmas dar tik taikosi prie kūdikio poreikių. Pieno gamybai susireguliavus, tai yra krūtims pradėjus gaminti tiek, kiek kūdikis suvalgo, jos būna gan minkštos, kartais net atrodo tuščios.
Ką daryti, kai kūdikis atsisako krūties?
Kaip išspręsti situaciją, kai kūdikis, iki tol puikiai žindęs, staiga atsisako krūties? Kai mažylis krūties neima, verkia, sukasi nuo jos, reikėtų pirmiausia jį nuraminti - panešioti, pakalbinti, priglausti ir pasūpuoti, o krūtį vėl siūlyti tik tada, kai jis ramus. Geriausia - ką tik prabudusiam ar mieguistam.
Augančio kūdikio poreikiai keičiasi. Normalu, kai jis vieną kartą suvalgo daugiau, kitą kartą mažiau arba krūties prašo įvairiu dažnumu, kitaip tariant, keičiasi laiko tarpas tarp žindymų. Bendra taisyklė - krūtis nesiūloma, kai jos neprašo. Kai kurie kūdikiai gali norėti žįsti tiesiog dėl nusiraminimo, ne tik norėdami pavalgyti.
Pieno trūkumas: ar tikrai?
Nustatyta, kad pieno neturi tik 1-2 iš 10 tūkst. motinų. Didžioji dauguma moterų sugeba vien tik krūtimi išmaitinti kūdikį apie 6 mėnesius, kai jis maitinamas pagal jo poreikius, gerai pridedamas prie krūties, o pieno susidarymas ir išsiskyrimas yra nestabdomas. Prieš pradedant aktyviai traukti pieną pientraukiu ir skatinti laktaciją, būtina įsitikinti, kad pieno tikrai trūksta.
Krūtų suminkštėjimas, tuštumo krūtyse jausmas, ilgas kūdikio „kabėjimas ant krūties“, kūdikio noras daug žįsti naktį, irzlumas ir pan. rodo, kad pieno gali trūkti. Kaip daugeliui jau yra tekę girdėti, mamos pieno gamyba vyksta pasiūlos-paklausos principu.
Pieno gamybą mažinantys faktoriai
- Neteisingas ir/ar retas žindymas. Neištuštinant ir nestimuliuojant krūtų organizmas „supranta“, kad atėjo metas nutraukti pieno gamybą.
- Hormoniniai sutrikimai, ligos. Pieno gamybą (kaip ir kitas mūsų organizmo reakcijas) reguliuoja hormonai, tad endokrininės sistemos ligomis ar diabetu sergančios, įvairių hormoninių sutrikimų turinčios, aukštu kraujo spaudimu besiskundžiančios moterys gali susidurti su pieno sumažėjimu ar dingimu.
- Vaistai, homeopatiniai preparatai. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs krūtimi maitinančioms motinoms ir jų kūdikiams, tačiau kai kuriuose vaistuose esančios cheminės medžiagos (pavyzdžiui, vaistuose nuo peršalimo esantis pseudoefedrinas) gali turėti neigiamos įtakos pieno gamybai. Pastebima, kad pieno gali sumažėti dėl šalavijų, petražolių, pipirmėčių, geriant šių žolelių arbatas ar vartojant homeopatinius preparatus, maisto papildus su jomis.
- Čiulptukai ir buteliukai. Traukti pieną ar pieno mišinį iš buteliuko yra gerokai lengviau, nei iš krūties, be to, valgant iš buteliuko ir krūties kūdikio burnytė, liežuvis ir žandikaulis „dirba“ kiek kitaip. Tad prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai lemia pieno sumažėjimą.
- Stresas. Žindymo pradžioje ar tolimesnio žindymo metu atsirandančios problemos kelia didžiulį stresą, jį sustiprina dažnai pasitaikantis aplinkinių pasmerkimas ar netikę pamokymai.
Jeigu norite atsisakyti buteliuko ir grįžti prie natūralaus žindymo, krūtį paduokite kuo dažniau, kūdikis vėl įpras ją žįsti, o pieno gamyba paspartės. Susidūrusios su bėdomis pasistenkite nesijaudinti, pasikonsultuokite su medikais ar žindymo konsultantais, drauge susidėliokite veiksmų planą ir jo laikykitės. Jokiu būdu nepliekite savęs!
Intensyvus pieno traukimo metodas
Galite pasirinkti ir jums tinkamesnį, patogesnį laiko intervalą, pavyzdžiui, 12 min. pieną traukti, o 8 ilsėtis arba traukti 15 min., o ilsėtis 5 min. Norint taikyti intensyvaus traukimo metodą prireiks galingo dvigubo elektrinio pientraukio. Jei turite viengubą elektrinį pientraukį, retesniam naudojimui užteks ir jo. Tiesiog tuomet paeiliui po 10 min. stimuliuokite abi krūtis atskirai, o po to darykite trumpą 5 min. pertraukėlę, ir taip iš viso 3 kartus (t.y. iš viso užtruksite 1 val. Maždaug savaitę trunkančių traukimo seansų (t. y. 7 d. po 1 val. Jei pieną nusitraukinėjate vien tik pientraukiu (t. y. kūdikis nežinda ir maitinasi vien tik iš buteliuko), tuomet intensyvaus traukimo metodą užteks taikyti 1 kartą per savaitę.
Jei naudodamosi pientraukiu pieno beveik nenutraukiate, krūtis vis tiek stimuliuokite ir toliau. Taikyti intensyvaus pieno traukumo metodą tinkamas bet kuris paros laikas. Tačiau daugelis mamų renkasi vakarą, kai kūdikis jau užmigo nakties miego. Tiesiog tuo metu būna mažiausiai trikdžių.
Prireiks kelių dienų, kol organizmas duos atsaką į padidėjusį pieno poreikį. Pastebėjimas: jei taikote šį metodą, tačiau dar nematyti rezultatų, turėtumėte nenuleisti rankų bei laktaciją stimuliuoti ir toliau. Dr. Fiona Jardine atliko tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 1700 metodą išbandžiusių mamų. Savo tyrime mokslininkė nustatė, kad 82 proc. moterų pajuto teigiamą rezultatą po 7 dienų taikant šį metodą.
Kiti patarimai pieno gamybai skatinti
- Žindykite kai tik vaikas rodo norą žįsti, mažiausiai 8-16 kartų per parą.
- Bent vieną kartą per parą gerai ištuštinkite kiekvieną krūtį.
- Ištuštinkite krūtis kuo dažniau. Pienas gaminamas gretai, kai krūtis tuščia. Kuo pilnesnė krūtis, tuo lėčiau gaminasi pienas. Didelis pieno susikaupimas leidžia susikaupti kritinei masei pieno gamybą stabdančių medžiagų (inhibitoriaus).
- Nedarykite ilgų pertraukų tarp žindymų ar pieno ištraukimų. Penkios valandos yra ilgiausias laiko tarpas, kurį kūdikiai gali išlaukti nuo vieno iki kito žindymo.
- Rinkitės įvarius pieno ištraukimo metodus.
- Rinkitės didesnio skersmens pientraukio antgalį.
- Švelniai masažuokite krūtis.
- Atsisakykite hormoninių vaistų.
- Pasitikrinkite savo endokrininę sistemą.
- Pasitikrinkite, ar nesate nėščia.
- Naudokite pieno gamybą skatinančius vaistus.
Motinos mityba
Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas. Reikėtų žinoti, kad mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą. Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar del to jo gaminsis daugiau.
Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius. Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal.
Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus. Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių.
Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas jaustųsi gerai, o teisinga mamos mityba turi tiesioginės įtakos gerai žindomo kūdikio savijautai. Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, t.y. išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Be to, mamos suvalgytas maistas gali kūdikį alergizuoti.
Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kultūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja. Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį. Geriausia vartoti ekologiškus vaisius, uogas ir daržoves, tai yra užaugintus be jokių cheminių apsaugos medžiagų.
Produktai, galintys alergizuoti kūdikį
Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri.
Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją. Jeigu kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė( iki 4-6 mėn). Tai nėra lengva.
Sudarykite sąrašą jau minėtų produktų, kurie galėtų neigiamai veikti kūdikį. Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai ( bėrimai), vaikas neramus, verkia, atsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt. Jeigu atsirado bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų.
Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai.
Taigi, maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę).
Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą. Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių; nerekomenduotina buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną.
#