Sergant vaiku, tėvai susiduria su iššūkiais, kaip suderinti vaiko priežiūrą ir finansinį stabilumą. Lietuvoje yra numatytos įvairios socialinės garantijos ir išmokos, padedančios tėvams šiuo sunkiu laikotarpiu. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios išmokos priklauso bedarbiui, slaugančiam sergantį vaiką, ir kokios sąlygos turi būti įvykdytos norint jas gauti.
Ligos išmoka slaugant vaiką: bendra informacija
Sergantys gyventojai turi teisę gauti ligos išmoką, kol pasveiks ir vėl galės grįžti į darbus. Išmoka skiriama, siekiant kompensuoti prarastas pajamas dėl laikino nedarbingumo. Tačiau, norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam, tai yra tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius bei pirmajai ligos dienai turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka bedarbiams: ar tai įmanoma?
Bedarbiams, slaugantiems sergantį vaiką, galimybė gauti ligos išmoką priklauso nuo kelių veiksnių. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar asmuo yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir ar gauna nedarbo draudimo išmoką.
Nedarbo draudimo išmoka ir laikinas nedarbingumas
Bedarbiams, gaunantiems nedarbo draudimo išmoką, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka. Tai reiškia, kad jei bedarbis suserga slaugydamas vaiką, jam ir toliau mokama nedarbo draudimo išmoka.
Ligos išmoka neturint stažo
Ligos išmoką, anot „Sodros“, taip pat gali gauti žmonės, kurie nesukaupė reikalingo stažo, tačiau atitinka vieną iš šių sąlygų:
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
- Yra jaunesni nei 26 metai ir iki ligos pradžios neįgijo reikiamo ligos socialinio draudimo stažo dėl to, kad pastaruosius metus ar dvejus metus mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą arba studijavo aukštosiose mokyklose pagal studijų programą, o laikinasis nedarbingumas prasidėjo (laikinojo nedarbingumo pažymėjimas išduotas) per 6 mėnesius nuo bendrojo ugdymo programos, profesinio mokymo programos arba aukštojo mokslo studijų programos baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą) dienos;
- Iki ligos pradžios neįgijo reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus buvo draudžiamas kaip privalomosios karo tarnybos karys, ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, o laikinasis nedarbingumas prasidėjo (nedarbingumo pažymėjimas išduotas) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos;
- Iki ligos pradžios neįgijo reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, nes pastaruosius dvejus metus jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, kurių metu negavo vaiko priežiūros išmokos, todėl ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai darbdavys buvo suteikęs atostogas, sukako dveji metai.
Nedarbo draudimo išmokos dydis ir mokėjimo trukmė
Nedarbo draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis asmens turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2025 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1294,56 EUR. Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių.
Nedarbo draudimo išmoka bedarbiams pradedama mokėti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui nustatyti ar išsaugoti, gavimo dienos.
Nedarbo draudimo išmokos dalys
Nedarbo draudimo išmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių:
- Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro 30 proc.
- Kintamoji dalis priklauso nuo išmokos mokėjimo trukmės:
- Pirmą-trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį - 50 proc.
- Ketvirtą-šeštą mėnesį - 40 proc.
- Septintą-devintą mėnesį - 30 proc.
Mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc.
Nedarbo draudimo išmokos pratęsimas
Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija pagal LR socialinio draudimo pensijų įstatymą nuo 2018 m.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Kaip kreiptis dėl išmokų?
Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti bet kada. Susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, daugiau nieko nebereikės daryti. Prašymas galioja taip pat buvusiems ligos atvejams. Tačiau „Sodra“ išmokas skiria už ne ilgesnį nei 12 mėnesių praėjusį laikotarpį nuo kreipimosi dienos.
Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje.
Kitos galimos paramos formos
Be ligos ir nedarbo draudimo išmokų, bedarbiams, auginantiems sergančius vaikus, gali būti prieinamos ir kitos paramos formos.
Valstybės remiamas sveikatos draudimas
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Tai apima:
- Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
- Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
- Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.
Parama žmonėms su negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
- Vaikai su negalia
- Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
- Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
- Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
- Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę. Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.