Įvadas
Vikrusis driežas ( Lacerta agilis) - vienas iš trijų Lietuvoje gyvenančių driežų rūšių. Šis roplys, priklausantis driežinių ( Lacertidae) šeimai, pasižymi ryškia išvaizda ir specifiniu gyvenimo būdu. Straipsnyje apžvelgsime vikriojo driežo apvaisinimo ypatumus, paplitimą, buveines, mitybą ir apsaugos būklę Lietuvoje, taip pat paliesime kitų Lietuvos roplių ir varliagyvių įvairovę.
Vikriojo Driežo Apvaisinimas ir Dauginimasis
Vikrieji driežai dauginasi kiaušiniais. Poravimosi sezonas prasideda balandžio-gegužės mėnesiais, kai patinai įgauna ryškią žalią spalvą, išskyrus rudą liniją išilgai nugaros. Patelės sudeda 4-14 kiaušinių gegužės-birželio mėnesiais.
Kiaušinių Dėjimas ir Inkubacija
Kiaušiniai užkasami šiltame, sausame smėlyje. Inkubacinis periodas trunka apie 60 dienų, po kurių išsirita jaunikliai. Saulės šildomų smėlynų buvimas yra būtinas šios rūšies išlikimui.
Vikriojo Driežo Išvaizda ir Gyvenimo Trukmė
Vikrusis driežas yra rudas, išmargintas išilginėmis juostomis. Patinai poravimosi sezono metu (balandį - gegužę) spalvą keičia į ryškiai žalią, ruda lieka tik linija išilgai nugaros. Šie driežiukai gali išgyventi iki 12 metų. Vikriojo driežo ilgis (su uodega) gali būti daugiau nei 20 cm.
Paplitimas ir Buveinė
Vikrieji driežai gyvena ten, kur yra užtektinai saulės. Lietuvoje jie aptinkami ant smėlėtų šlaitų, akmenų krūvų, retuose pušynuose. Mėgsta saulėtas, sausas vietas. Ypač dažni pamiškėse, sausuose pušynuose, prie pelkių, durpynuose. Aktyvus dieną, dažnai galima aptikti besiilsintį ant akmenų.
Taip pat skaitykite: Progesterono žvakutės po IVF
Žiemojimas
Rugsėjo-kovo mėnesiais vikrieji driežai žiemoja žemėje, urvuose, plyšiuose. Paplitęs didžiojoje Europos dalyje, vakarų Azijoje.
Mityba
Vikrusis driežas minta vabzdžiais, vorais, kitais smulkiais bestuburiais.
Kiti Lietuvos Ropliai ir Varliagyviai
Be vikriojo driežo, Lietuvoje gyvena ir kitų įdomių roplių bei varliagyvių rūšių:
- Europinė medvarlė
- Raudonpilvė kūmutė
- Nendrinė rupūžė
- Žalioji rupūžė
- Paprastoji česnakė
- Gluodenas ( Anguis fragilis)
- Gyvavedis Driežas ( Zootoca vivipara)
- Paprastasis Žaltys ( Natrix natrix)
- Geltonskruostis Žaltys ( Zamenis longissimus)
- Paprastoji Angis ( Vipera berus)
- Balinis Vėžlys ( Emys orbicularis)
Lietuvoje gyvena 12 rūšių varliagyvių: dviejų rūšių tritonai ir 10 rūšių beuodegės varlės. Kiekvieną pavasarį į kūdras, seklius ežerėlius susirenka neršti sausumoje peržiemoję paprastieji ir skiauterėtieji tritonai. Visi jie 10-14 cm ilgio, patinėlis ant nugaros ir uodegos turi po skiauterę, kuri per nerštą padidėja. Patelės ant uodegos irgi turi skiauterę, tik mažesnę.
Iš 3 driežų rūšių gluodenas labiausiai primena gyvatę, kartais jis vadinamas varine gyvate. Apie pusės metro ilgio rusvos bronzinės spalvos gluodenas yra pusiau gyvavedis: jaunikliai gimsta jjau išsirišę iš kiaušinių. Gyvavedis ir vikrusis driežai dažni, ypač pamiškėse, sausuose pušynuose, prie pelkių, durpynuose.
Taip pat skaitykite: Nevaisingų porų teisės po veto
Kai kuriuose Pietų Lietuvos sausuose miškuose, jų aikštelėse galima išvysti lygiažvynį žaltį. Geltonskruostis žaltys gyvena ne bet kur. Geltonskruostis žaltys - iki 1,2 m ilgio užaugantis roplys, kurį sunku supainioti su kita rūšimi. Viršutinė jo pusė pilka, alyviškai pilka ar net juoda, žvilganti, apatinė matinė balta su netaisyklingos formos dėmėmis. Pasitaiko ir visai juodų ar šviesių žalčių. Ryškiausias geltonskruosčio žalčio skiriamasis bruožas - geltonos ((oranžinės) dėmės galvos šonuose.
Lietuvoje tai įprastos rūšies roplys, įsikuriantis prie vandens telkinių, pelkių, kūdrų. Puikiai plaukioja ir nardo. Mielai apsigyvena prie sodybų, slapstosi pamatų plyšiuose, malkų rietuvėse, ūkinių atliekų krūvose. Komposto, mėšlo, įvairių puvenų krūvose patelės deda kiaušinius. Žiemoja po kelmais, giliuose graužikų urvuose.
Gegužės mėn. nesunku aptikti jų sankaupas, vadinamuosius kamuolius, kuriuose gali būti dešimt ir daugiau žalčių. Vasaros pradžioje patelė sudeda iki 30 kiaušinių, kurie drėgnoje ir šiltoje aplinkoje inkubuojasi apie 60 dienų. Žalčio grobis - varliagyviai, graužikai, vabzdžiai, driežai. Grobį visada ryja gyvą.
Lietuvoje gyvena tik vienos nuodingos rūšies ropliai. Tai paprastoji angis, dažnai vadinama marguole. Paprastoji angis gali būti pilkos, rusvos ar net visai juodos spalvos. Per nugarą vingiuoja ruda ar tamsiai pilka (kartais juoda) juostelė. Mūsų angys būna iki 80 cm iilgio.
Raudonpilvė kūmutė
Raudonpilvė kūmutė paprastai neužauga didesnė nei 4 cm ilgio. Ji puikiai prisitaikiusi slėptis gamtoje - nugaros oda šviesiai ar tamsiai ruda, kartais žalia, dažnai su tamsesnėmis dėmelėmis. Pilvinė pusė išmarginta juodais ornamentais su baltomis dėmelėmis, tarp kurių įsiterpia ryškios raudonos arba oranžinės dėmės. Gąsdindama plėšrūnus kūmutė stengiasi parodyti savo ryškiaspalvį pilvą.
Taip pat skaitykite: Vaikų susilaukimas be pagalbinio apvaisinimo
Atšilus orui, balandžio mėnesį, kūmutės išlenda iš žiemojimo slėptuvių ir patraukia į vandens telkinius. Kūmučių patinų kūmavimas - tai specifinis garsas, primenantis gegutės kukavimą „uu uu uu“. Už tai kūmutės kartais vadinamos balų gegutėmis. Šitas garsas skirtas privilioti patelėms ir pažymėti teritoriją.
Kūmučių kaip ir kitų beuodegių varliagyvių, tai yra varlių ir rupūžių, apvaisinimas yra išorinis. Patinui priviliojus patelę, pora kurį laiką plaukioja apsikabinusi. Vėliau sekliose, žolėmis apaugusiose vietose porcijomis išneršiami ikreliai. Jie pritvirtinami prie povandeninių augalų.
Grėsmės ir Apsauga
Vikrusis driežas yra saugotinas. Pagrindinė grėsmė - buveinių nykimas dėl žmogaus veiklos, ypač smėlynų apaugimas krūmais ir medžiais.
Apsaugos Priemonės
Siekiant išsaugoti vikriojo driežo populiaciją, būtina:
- Saugoti ir tvarkyti smėlynus, reguliariai šalinant krūmus ir medžius.
- Riboti žmogaus veiklos poveikį driežų buveinėms.
- Šviesti visuomenę apie driežų svarbą ekosistemai.
Varliagyvių ir Roplių Biologija
Varliagyviai yra primityviausi keturkojai, kurie dauginasi gėlame vandenyje. Pasaulyje yra apie 5000 rūšių. Varliagyvių oda plika, tačiau epidermyje esančios liaukos išskiria gleives ir drėkina odą, tuo apsaugodamos nuo išdžiuvimo, arba yra labai svarbios reguliuojant osmosinį slėgį. Kai kurie varliagyviai odoje išskiria nuodingas medžiagas, kurias gamina serozinės liaukos. Varliagyvių odos spalva priklauso nuo sugeriamų spindulių spektro.
Varliagyvių stubure skiriama kaklinė, krūtininė, juosmeninė, kryžmeninė ir uodeginė dalys. Pirmasis kaklo slankstelis vadinamas atlantu. Kryžmens slanksteliai jungiasi su dubeniu. Užpakalinės kojos gerokai ilgesnės ir stipresnės už priekines, jos yra svarbiausios judant.
Varliagyvių priekinės smegenys stambesnės negu žuvų ir turi 2 pusrutulius. Judesius reguliuoja smegenėlės. Varliagyviai turi dvi dideles iššokusias akis, pridengtas vokais. Virškinimo sistema prasideda burna, kurioje yra stambūs dantys (išskyrus rupūžes) ir minkštas lipnus liežuvis.
Suaugę kvėpuoja plaučiais bei visu kūno paviršiumi, lervos - žiaunomis ir per odą. Varliagyviai poruojasi vandenyje. Jie išleidžia kiaušinius ir spermatozoidus į vandenį, kur vyksta išorinis apvaisinimas. Kiaušialąstę dengia drebutinis dangalas.
Mitai ir Tikrovė
Daugelis žmonių varles ir roplius laiko šlykščiais, glitūs, šaltais ir atstumiančiais gyviais. Tačiau tai yra nekalti ir labai naudingi gyvūnėliai. Rupūžių odos liaukos pavojaus akimirką išties išskiria nuodingas medžiagas, tačiau jos yra per silpnos, kad galėtų pakenkti žmogui. O ir angis, vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje, nėra tokia jau baisi. Josios nuodai - vieni silpniausių tarp visų nuodingų gyvačių, ir įkastam žmogui laiku suteikus pagalbą, jis tikrai išgyvens.
Gluodenas - bekojis driežas, kurį nepažįstantys neretai apšaukia geležine gyvate yra dažnas mūsų krašto gyvūnėlis, nukenčiantis nuo žmonių turbūt stipriausiai.
Šeimos Tradicijos Gyvūnų Pasaulyje
Tarp pačių primityviausių gyvių nerasit nei tradicijų, nei šeimų. Ten arba visi dauginasi su visais, arba išvis vyrų nėra, arba vienu metu yra ir moteriškės, ir vyrai. Bet vabzdžių pasaulyje jau randame šeimų ir net vadiname jas šeimomis. Taip, kalbu apie bites. Na, tik ta šeima vien iš nuolat triūsiančių moteriškių, kurios šokinėja apie vieną amžinai nėščią gimdyvę. Tranai gimsta trumpam su vienu tikslu - apvaisint būsimą karalienę.
Žuvų tėčiai rūpinasi savo damomis (ne viena), ruošia joms lizdus ir vėliau juos kartu su ikriukais kurį laiką saugo (dyglės, starkiai, lašišos). Kai kurių rūšių mamos išvis ikrelius tėčiams į burną sudeda arba į sterblę (jūrų arkliukas). Varlių pasaulyje apie šeimas nekalbama. Po grupinės pavasarinės orgijos, kur moteriškės ant kupros savo patinus atsineša, kiaušinėliai ir vaikai paliekami likimo valiai, o orgijos dalyviai vėl susitiks toje pačioje baloje po metų. Driežai ir gyvatės į monogamiją žiūri kreivai. Ten irgi visokių orgijų galima prisižiūrėti, o vaikų auginimas yra vaikų reikalas. Tiesa yra keletas driežų rūšių, kur patinas su viena patele gyvena.
Taip, yra ištikimų šeimų, kur varge ir laimėje kartu gyvena, vaikais rūpinasi bei kartu atostogauja (gervė, jūrinis erelis). Vaikų auginimo klausimais jie irgi turi savo tradicijas - nėra maisto, sergi, tai skrisi iš lizdo žemyn galva ir jokios vaikų teisės čia nepadės.
Žinduolių pasaulyje vėl dažniausiai šeimos židinio palaikytoja, rūpintojėlė yra tik mama. Ir ta šeima dažniausiai iš mamos ir vaiko. Va ir bebras su bebriene kartu draugiškai gyvena ir atžalas augina. Tai tokios tos tradicinės šeimos gyvūnijos pasaulyje.
Žvejyba ir Gamta
Žūklėje įvairios sistemėlės beveik nekinta. Taip, atsiranda naujų, bet klasikinės išlieka jau daugiau nei pusė šimtmečio. Šapalų viliojimas spininginiais masalais yra labai azartiškas užsiėmimas. Rugpjūtis - dosniausias vasaros mėnuo. Suprantama, kad turiu omenyje ne uogavimą ar grybavimą, tačiau žvejybą. Rugsėjis baigiasi, tačiau šiltos, o kartais net ir tvankios dienos neskuba trauktis, toks įspūdis, kad vadinamoji bobų vasara tarsi susijungė su tikrąja vasara.
Prieš keletą dienų bespiningaudamas buvau labai maloniai nustebintas - ant upės kranto sutiktas septynmetis bamblys, pamatęs driežą, ėmė pasakoti to roplio biologiją. Jis netgi žinojo, kad tai vikrusis driežas, jo patinėlis yra žalias, o patelė - ruda.
Kadangi žuvys yra šaltakraujai gyvūnai, tai jų elgsena, mityba, dauginimasis ir visa, kas susiję su žvynuotųjų gyvenimu tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, t. y. vandens telkinio temperatūros.
tags: #vikrusis #driezas #apvaisinimo #budas