Švietimo epochoje iškilęs anglų filosofas Džonas Lokas (John Locke, 1632-1704) padarė didžiulę įtaką pažinimo teorijai ir asmenybės formavimosi supratimui. Jo koncepcija „tabula rasa“ (švari lenta) teigia, kad žmogaus protas gimstant yra tuščias, o žinios ir supratimas įgyjami per patirtį. Ši teorija radikaliai skyrėsi nuo tuo metu vyravusių įgimtų idėjų koncepcijų ir tapo kertiniu akmeniu švietėjiškai ideologijai, pabrėžiančiai aplinkos ir patirties svarbą žmogaus raidai.
Pažinimo teorija: nuo patirties prie idėjų
Lokas atmetė racionalisto R. Dekarto įgimtų idėjų koncepciją, tvirtindamas, kad žmogaus sąmonė iš pradžių yra „tabula rasa“ - neturinti jokio pasaulio vaizdo. Pažinimas, anot Loko, įgyjamas per patyrimą. Idėjos atsiranda arba išoriniams daiktams veikiant jutimo organus (jutiminis arba išorinis pažinimas), arba stebint save (vidinis pažinimas arba refleksija). Iš šių dviejų pažinimo šaltinių kyla visos idėjos, kurios padeda suvokti pirmines (judėjimą, tįsumą, formą) ir antrines (spalvą, kvapą, skonį) kokybes.
Jutiminis pažinimas ir refleksija
Lokas išskyrė du patyrimo aspektus: išorinį patyrimą, kuris remiasi daiktų juslinėmis pagavomis, ir vidinį patyrimą, kurio pagrindas yra mūsų AŠ būsenos ir veiksmai, tokie kaip tikėjimas, abejojimas, mąstymas, kentėjimas ir pan. Siela pažinimo akto metu gali būti orientuota ir išorėn, ir vidujybėn, į save.
Pirminės ir antrinės kokybės
D. Lokas išskyrė pirmines ir antrines daiktų savybes. Pirminės savybės (didumas, forma, tįsumas, judėjimas) priklauso patiems daiktams, o antrinės (spalva, skonis, kvapas, garsas) yra daiktų savybės mumyse. Pažinimo procese antrinės savybės yra tarsi sąmonės veiklos pagrindinė medžiaga, tačiau pirminės savybės yra svarbesnės pažinimo rezultatams gaminti.
Idėjų klasifikacija
Lokas skirstė idėjas į paprastąsias ir sudėtingąsias. Paprastosios idėjos yra pirminiai mūsų pažinimo elementai, gaunami per jutimus ir refleksiją. Sudėtingosios idėjos kuriamos proto veikla, jungiant paprastąsias idėjas. Sudėtingosios idėjos skirstomos į empirinių substancijų ir jų modusų idėjas, santykių idėjas ir visuotines, arba bendrųjų sąvokų, idėjas.
Taip pat skaitykite: Prasmės paieškos gyvenime
Aplinkos įtaka asmenybės formavimuisi
Loko pažinimo teorija, besiremianti patyrimu ir pripažįstanti objektyvų pasaulio egzistavimą, turėjo didelės reikšmės teorijoms apie aplinkos poveikį asmenybės formavimui. Žmogus buvo laikomas aplinkos produktu, kuris negimsta nei tik blogas, nei tik geras. Žmogus tampa toks, kokį jį padaro aplinka, o patirtis formuoja jo moralę.
Vaiką supanti aplinka
Vaiką supanti aplinka apima mokyklinę aplinką, daiktinę aplinką ir dorovinę aplinką. Mokyklinė aplinka formuoja vaiko intelektą ir socialinius įgūdžius, daiktinė aplinka tenkina jo poreikius ir lavina kūrybiškumą, o dorovinė aplinka ugdo vertybes ir moralinius principus.
Tėvų įtaka
Nors Lokas pabrėžė aplinkos svarbą, jis neneigė tėvų įtakos vaikų raidai. Tėvai daro įtaką vaikų elgesiui, politiniams ir religiniams įsitikinimams. Be to, tėvai gali netiesiogiai daryti įtaką vaikams, padėdami jiems pasirinkti kaimynus ir bendraamžius.
Bendruomenės įtaka
Visais gyvenimo tarpsniais mes patiriame grupių įtaką, nes siekiame įsitvirtinti ir būti pripažinti. Vaikų konformistinis elgesys, siekiant prisitaikyti prie įvairių grupių, turi įtakos kasdieniams poelgiams.
Kritika ir reikšmė
Loko „tabula rasa“ teorija susilaukė kritikos iš įvairių pusių. Vieni teigė, kad ji per mažai dėmesio skiria įgimtiems faktoriams, kiti - kad ji per daug supaprastina pažinimo procesą. Nepaisant to, Loko teorija turėjo didžiulę įtaką filosofijos, psichologijos ir pedagogikos raidai. Ji padėjo pagrindus empirizmui, pabrėžė ugdymo ir aplinkos svarbą asmenybės formavimuisi ir paskatino naujus pažinimo tyrimus.
Taip pat skaitykite: Šeteniai: gimę ir susiję
Taip pat skaitykite: Astrologija ir gimimo data