Šiandien, kai mokslas žengia į priekį, o nevaisingumas paliečia vis daugiau porų, pagalbinio apvaisinimo tema tampa itin aktuali. Lietuvoje, kur įstatyminė bazė šioje srityje vis dar vystosi, svarbu išnagrinėti ne tik pačias pagalbinio apvaisinimo procedūras, bet ir alternatyvius nevaisingumo gydymo būdus, etinius bei moralinius šios srities aspektus.
Pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje: dabartinė situacija
Kol įstatymų leidėjai diskutuoja dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo, šalies medikai yra įvaldę šiuolaikines nevaisingumo gydymo metodikas, o įstaigos aprūpintos modernia aparatūra. Tačiau nepasiturinčioms nevaisingoms poroms pagalbinis apvaisinimas neprieinamas. Kai kurios pasaulyje įprastos pagalbos, pavyzdžiui, lytinių ląstelių donorystės, mūsų medikai negali taikyti, nes tai nereglamentuota teisės aktais. Lietuvoje dirbtinį apvaisinimą reglamentuoja dar 1999 metais patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymas.
Paraginta Europos Komisijos, Lietuva vėl atvertė pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą. Tiksliau, du. Vienas jų - konservatyvesnis, ribojantis sukuriamų embrionų skaičių iki 3 ir draudžiantis juos šaldyti. Taip pat pasisakantis prieš asmenų, kurių nesieja santuokos ar oficialūs partnerystės ryšiai, lytinių ląstelių donorystę. Seimo sveikatos reikalų komitetas pritarė neriboti embrionų skaičiaus, leisti juos šaldyti, taip pat pasisakė už spermos ir lytinių ląstelių donorystę.
Pagalbinio apvaisinimo metodai
Pagalbinis apvaisinimas - tai sąmoningas spermatozoidų įvedimas į moters gimdos kaklelį ar gimdos ertmę, siekiant susilaukti vaiko. Pagalbinio apvaisinimo eiga:
- Iš moters organizmo paimama kiaušialąstė.
- Vyras duoda spermos.
- Sperma yra įleidžiama šalia kiaušinėlio.
- Įvykus apvaisinimui, kiaušinėliai yra laikomi tam tikroje terpėje.
- Po dviejų parų embrionai yra įdedami į moters gimdą.
Kol kas tai yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas: atlikus šią procedūrą, 25 - 30 proc. moterų iškart pastoja. Jeigu dirbtinį apvaisinimą atlikus keturis kartus moteris vis tiek nepastoja, vėliau tikimybė pastoti tokiu būdu lieka tik 1 - 2 proc. Šeimai pageidaujant, likę embrionai užšaldomi ir saugomi. Vėliau, šeimai nusprendus, jų embrionai atšildomi ir specialiu kateteriu įsodinami į gimdą. Tokiu būdu išvengiama pakartotinio moters gydymo hormoniniais preparatais, sutaupomos lėšos ir žymiai sutrumpinamas gydymo laikas.
Taip pat skaitykite: Progesterono žvakutės po IVF
Viena dažniausiai atliekamų procedūrų yra intrauterininė inseminacija (IUI) - spermos sušvirkštimas į gimdą. Vadinamojo apvaisinimo in vitro (IVF) metu kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje. Jeigu spermoje nėra daug spermatozoidų, atliekama sudėtingesnė ICSI procedūra - intracitoplazminė spermatozoidų injekcija. Pasak G. Bogdanskienės, dabar padėti galima ir vyrams, kurių spermoje visiškai nėra spermatozoidų. Jiems taikomas vienas sudėtingiausių metodų, testikulinė spermatozoidų aspiracija (TESA). Spermatozoidai paimami tiesiai iš sėklidžių, atliekant jų punkciją.
Alternatyvūs nevaisingumo gydymo būdai
Europoje ir kitose pasaulio šalyse plačiai taikomi kompleksiniai nevaisingumo diagnostikos ir gydymo būdai, apjungiantys terapinį, chirurginį gydymo būdus ir vaisingumo pažinimo metodus. Vienas tokių - JAV mokslininko prof. Tomo W. Hilgerso moksliškai pagrįstas ir užpatentuotas nevaisingumo gydymo metodas - Naprotechnologija (natūrali prokreacinė technologija, NaPro), kurio integrali dalis yra Kreitono vaisingumo pažinimo modelis.
Prieš keletą metų teko lankytis Romos Sacro Cuore katalikiško universiteto medicinos fakultete esančiame Pauliaus VI Tarptautiniame žmogaus vaisingumo ir nevaisingumo atsakingai prokreacijai mokslinių tyrimų institute. Jame gydomi vaisingumo sutrikimų turintys sutuoktiniai, diagnostikai ir gydymui taikant kitą, nei NaPro, vaisingumo pažinimo - Billingso - metodą. Gydytojų komandoje yra vidaus ligų specialistas, ginekologas, endokrinologas, psichoterapeutas ir chirurgas. Ten gydomi sutuoktiniai iš viso pasaulio.
Dr. Phil Boyle, vienas iš nevaisingumo gydymo NaPro metodu lyderių Europoje, teigia: „Nevaisingumas nėra diagnozė, bet dažnai keleto atskirų sveikatos sutrikimų išraiška, kuriuos nustačius ir pritaikius teisingą gydymą, galima atstatyti normalią vaisingumo funkciją. Tai nėra ūmus susirgimas, todėl klaidinga taikyti trumpalaikes medicinines intervencijas (tokias kaip PAB) ligos, kurios „prigimtis“ yra lėtinė, pašalinimui ir ligonio būklės pagerinimui“.
Etiniai ir moraliniai aspektai
Dėl moralinių, medicininių, religinių, teisinių nuostatų verda aštrios, principinės diskusijos. Vienoje barikadų pusėje - Bažnyčia ir politikai, kitoje - medikai ir pacientai. Diskusijų taikinys - embrionas. Dirbtinio apvaisinimo metu iškyla sudėtingiausi etiniai klausimai:
Taip pat skaitykite: Nevaisingų porų teisės po veto
- Nuo kada prasideda gyvybė?
- Ar embrionas - tai jau žmogus ir embrionų sunaikinimas - tai žmogžudystė?
- Ką daryti su nesunaudotais embrionais?
- Kas turi teisę nuspręsti, gyventi ar negyventi?
Taikant reprodukcines technologijas, svarbi yra ir embriono statuso moralinė - etinė problema, tai yra nuo kokio momento į embrioną reikia žiūrėti kaip į asmenybę, turinčią teisę gyventi ir teisę būti apgintam įstatymiškai. Būtent dėl tokių skirtingų požiūrių kyla ir įvairios dirbtinio apvaisinimo etinės problemos.
Katalikų bažnyčios pozicija
Žmogaus vaisingumas - tai Dievo dovana jam. Bažnyčia įspėja, kad „įvairios dirbtinės reprodukcijos technikos…Šis požiūris į žmogų visiškai priešingas Bažnyčios mokymui. Reprodukcinis požiūris į žmogų. Bažnyčiai nepriimtina lytinių ląstelių donorystė, kai donorais yra tretieji asmenys, nes iš vaikų atimama galimybė žinoti savo biologinius tėvus.
Gydytojo išsilavinimą turintis kunigas, profesorius, daktaras Andrius Narbekovas tikina, kad Bažnyčia nėra prieš pagalbinį apvaisinimą. „Ankstesnis įstatymo projektas šiuo atžvilgiu buvo geresnis nei tas, kurį dabar siūlo dabartinis sveikatos apsaugos ministras ir jo kolegos, - sako A. Narbekovas. - Pavyzdžiui, leidimas sukurti neribotą skaičių embrionų ir juos šaldyti reiškia, kad nepanaudoti embrionai tiesiog žus. A. Narbekovas pritaria dalies Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikų nuomonei, kad embrionų atranka ir sunaikinimas, siekiant atsikratyti potencialiu ligoniu, užuot suteikus jam pagalbą, labiausiai prieštarauja moralei ir Hipokrato priesaikai. Bažnyčiai visiškai nepriimtina ir mirusių asmenų lytinių ląstelių donorystė.
Pagalbinio apvaisinimo prieinamumas
Pagalbinis apvaisinimas ne kiekvienam prieinamas dėl kainos. Vaistai kainuoja nuo 500 iki 1,5-2 tūkst. eurų. Apvaisinimo procedūra - nuo 1,4 iki 2,5 tūkst. Jeigu bus priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas, lietuviai dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo galės kreiptis ne tik į privačias gydymo įstaigas, bet ir į Santariškių klinikas.
Taip pat skaitykite: Pagalbinis apvaisinimas: pataisos ir nuomonės
tags: #pagalbinio #apvaisinimo #alternatyvos