Kova dėl nevaisingų porų teisių Lietuvoje tęsėsi daugiau nei dešimtmetį. Seimo nariai buvo pasidaliję į dvi stovyklas, o prieš balsavimą Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė nesiryžo prognozuoti, kokį verdiktą parlamentas bus linkęs priimti dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Pasak jos, Seimas iš esmės buvo pasidalinęs į dvi dalis dėl šio įstatymo.
„Šį įstatymą mes priiminėjome ne vieną kadenciją, kadencijos keitėsi, bet proporcijos Seime buvo panašios, ir tik šią kadenciją pavyko priimti tą naują įstatymą, kadangi nedidele persvara priėmėme konservatyviųjų variantą. Prezidentė vetavo ir dabar labai sunku spręsti, ar bus 71 balsas atmesti Prezidentės veto. Bet, kiek aš girdėjau iš Seimo narių, tie, kurie balsavo turėdami tvirtą nuomonę, tikrai nekeis savo nuomonės, todėl galbūt priklausys nuo to, iš kurios pusės šalininkų gali neateiti į Seimo posėdį (…). Tai pažiūrėsime, kaip seksis“, - interviu „Žinių radijui“ trečiadienio rytą sakė L. Graužinienė.
Tuo tarpu Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienio rytą buvo nusprendęs siūlyti parlamentui pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Už tai, kad Seime Pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtų priimamas su šalies vadovės pateiktomis pataisomis, balsavo šeši komiteto nariai, trys buvo prieš ir vienas susilaikė.
Seimo debatai: kaltinimai ir pasiūlymai
Svarstymo pradžioje jokiai partijai nepriklausantis Seimo narys Povilas Urbšys pareiškė, kad manipuliuojant duomenimis, siekiama apkvailinti Seimo narius. Pasak jo, nėra statistikos, kiek iš tiesų naudos atneša pagalbinis apvaisinimas lietuviams, mat privačios šalies įstaigos jos net nerenka.
„Tai - tik priemonė pasipelnyti. Prieš du mėnesius esu girdėjęs kalbas apie sanderį, kuriuo siekiama įtvirtinti pagalbinį apvaisinimą, kaip verslą. Moterys taps kiaušialąsčių ir embrionų fabrikais“, - prieš prezidentės veto pasisakė P.Urbšys.
Taip pat skaitykite: Prezidentų biografijos
Konservatorė Vida Marija Čigirienė agitavo Seimo narius liautis diskriminuoti nevaisingas poras ir palaikyti prezidentės veto. „Negalėjimas realizuoti tėvystės ar motinystės yra liga, kuri turi būti gydoma tinkamomis priemonėmis. Reikia išsklaidyti mitus, sklandančius apie pagalbinį apvaisinimą. Apie jokią prekybą negali būti nė kalbos! Tai draudžia įstatymas“, - teigė Seimo narė, kuri turi akušerės ginekologės išsilavinimą.
Jai prieštaravo partijos kolega Rimantas Jonas Dagys. „Niekas nesiginčija, kad pagalbinis apvaisinimas reikalingas, tačiau klausimas, kaip tą padaryti. Kalbėsiu, kaip gamtos mokslų daktaras. Kai mokėmės biologijos 7 dešimtmetyje, mums aiškino, kad kol atsiranda žmogus, jis praeina net žuvies stadiją. Jei mokslininkui pasakytumėte, kad gyvybė atsiranda vėliau nei susiliejus dviem lytinėms ląstelėmis, jums pasakytų, kad jūs gyvenate akmens amžiuje. Stebiuosi, kad taip teigiančių medikų atsiranda, gal kurą reikėtų pasikartoti?“ - kalbėjo J.P.Dagys. Jo teigimu, prezidentės veto įteisintų „perteklinių žmonių gamybą“.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Petras Gražulis buvo nustebęs, kad konservatoriai iškėlė kandidatę į prezidentus, o ši vetavo vertybiškai svarbų įstatymą. „Jos vertybinės nuostatos labiau deklaruojamos. Ar konservatoriai nepadarė klaidos iškėlę šią kandidatę?“ - svarstė Seimo narys. Pasak jo, pagalbinis apvaisinimas nėra gydymas. Taip pat jis pasiūlė užsišaldyti Vidai Marijai Čigrijienei ir Aušrinei Marijai Povilionienei. „Kodėl norite šaldyti kitus? Užsišaldykite pačios“, - klausė P.Gražulis. Jis taip pat ragino kunigus kalbėti garsiau ir daugiau kištis į Seimo narių darbą.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė pasisakė, kad geriau jokio įstatymo nei toks, koks svarstomas dabar. Užjautė jaunas šeimas, kurios bus pasmerktos bevaikystei, pabrėždama, kad tai - socialinė problema.
Liberalė Dalia Kuodytė taip pat buvo už prezidentės veto. Ji pristatė peticiją, kuri ragino nepalaikyti konservatyviojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto. Po ja pasirašė 77 universitetų atstovai, 27 pacientų ir nevyriausybinės organizacijos bei 8300 piliečių. Ji priminė ir Italijos pavyzdį. Toks įstatymas ten jau buvo priimtas, tačiau vėliau atšauktas, kaip prieštaraujantis žmogaus teisėms. „Seimas priimdamas šį įstatymą Seimas atima galimybę apsispręsti, kokį gydymo būdą pasirinkti. Taip pat diskriminuojamos įvairios pacientų grupės, pavyzdžiui, onkologiniai ar genetinėmis ligomis sergantys pacientai“, - kalbėjo ji.
Taip pat skaitykite: Progesterono žvakutės po IVF
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad Seimas pasmerkė nevaisingas šeimas skausmui ir paneigė mokslo pažangą. „Seimas peržengė padorumo kriterijus, grubiai kišdamasis į privatų šeimos gyvenimą. 50 tūkst. nevaisingų porų buvo 2007 metais. Šiandien jų, ko gero daugiau“, - kalbėjo ji. Taip pat pabrėžė, kad konservatyviuoju įstatymu valstybė įteisina brangias, bet neefektyvias procedūras.
Socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė skundėsi, kad dėl šio įstatymo buvo „apšiukšlintas“ jos kompiuteris. Pasak jos, kai kurie Seimo nariai inicijavo ataką prieš kitus seimūnus, kurie pasisako už prezidentės veto. Pasirodo, vyksta tyrimas dėl Seimo narių elektroninio pašto dėžutes pasiekusių laiškų.
Konservatorius Egidijus Vareikis pabrėžė, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas turi moralės, dorovės ir etikos prasmę. Taip pat, kad pagalbinis ir dirbtinis apvaisinimas yra skirtingi dalykai. O priimtas įstatymas leidžia natūraliai susilaukti vaikų, todėl prezidentės veto nereikėtų palaikyti. Kalbas apie progresyvumą jis palygino viduramžiams, kai progresyvu atrodė nuleisti kraują. „Tai, ką šiandien vadinate mokslo pasiekimais, po keliasdešimt metų bus naiviai juokingi dalykai, o moralinės vertybės nesensta“, - kalbėjo jis. Pasak jo, priimtas konservatyvus Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nėra tobulas, bet ir nėra blogas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Algimantas Dumbrava apeliavo į Seimo narių tikėjimą ir katalikiškas vertybes. „Šie metai - gailestingumo metai. Labai nesimbloliška, kad šiuo įstatymu leidžiame žudyti embrionus. Jei esame katalikai, nepažeiskime penkto Dievo įsakymo: „Nežudyk“, - ragino Seimo narys.
Pirmojo balsavimo metu įstatymas be prezidentės veto nepriimtas. Seimo narių dauguma nutarė pritarti šalie vadovės nuomonei.
Taip pat skaitykite: Vaikų susilaukimas be pagalbinio apvaisinimo
Specialistų pasipriešinimas konservatyviam sprendimui
Konservatyvusis pagalbinio apvaisinimo įstatymas sulaukė didelio, mokslu besiremiančių medikų pasipriešinimo, mat toks įstatymas įstatymas būtų surišęs rankas medicinos genetikams, galintiems padėti nevaisingos šeimoms susilaukti sveikų vaikų. Į Vilnių dėl to praėjusią savaitę net buvo atskridę užsienio ekspertai kartu su šalies medikais diskutavo, kokių pasekmių gali sukelti mūsų parlamentarų trumparegystė ir nepasitikėjimas šiuolaikinėmis technologijomis.
Anot vaisingumo specialistų, konservatyvaus įstatymo palydovais būtų tapusi emigracija ir sumažėjęs gimstamumas. „Skaičiuojama, kad nevaisingų porų Lietuvoje yra 10-15 proc. - į šią statistiką įtraukiamos ir tos poros, kurioms bent metus nepavyksta pastoti. Kiek yra tokių porų, kurios nebepastoja po pirmojo naujagimio, nėra žinoma, - problemos mastą patvirtino „InMedica“ klinikos akušerė-ginekologė Reda Verbickienė. - Nesulaukdamos pagalbos gimtinėje, poros renkasi emigraciją į šalis, kuriose nevaisingoms šeimoms teikiamos ne tik visos pagalbinio apvaisinimo galimybės, bet ir finansinė parama. Tokių pavyzdžių savo darbo praktikoje turiu nemažai.“
Pasak Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovo dr. Arūno Liubšio, bet kokie apribojimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo procedūromis, yra nehumaniški. „Aš, kaip medikas, suprantu, kad pagalbinis apvaisinimas - tai savotiškas kišimasis į gamtą. Tačiau esant dabartinėms technologijoms, visiškai pritariu, kad tos šeimos, kurioms natūraliu būdu nepavyksta susilaukti vaikų, pasinaudotų mokslo pažanga ir turėtų galimybę džiaugtis taip laukiamu kūdikiu. Mano manymu, bet kokie apribojimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo procedūromis, yra nehumaniški. Ypač žinant, kad neretai tokie sprendimai yra priimami Seimo narių, kuriems nemažą įtaką daro Bažnyčios atstovai, bandydami įteigti mintį, jog „viskas, kas vyksta nenatūraliai, ne nuo Dievo, yra draudžiama“. Taip mąstydami ir elgdamiesi mes galime labai smarkiai atsilikti nuo viso likusio pasaulio. Naujųjų technologijų ir galimybių atsiradimas suteikia žmonėms papildomas galimybes išspręsti nevaisingumo problemas ir džiaugtis savo naujagimiu. Daug metų vadovaudamas naujagimių intensyvios terapijos skyriui, o dabar būdamas centro vadovu, matau, kiek džiaugsmo ir laimės atneša kūdikio gimimas bet kuriai šeimai, o ypač toms, kurios vaikelio susilaukia tik po pagalbinio apvaisinimo ir daugybės laukimo metų. Bendraujant su tais žmonėmis, nekyla nė menkiausios abejonės, kad šis gydymo būdas yra reikalingas ir pateisinamas iš žmogiškosios pozicijos. Juk turėti laimingą šeimą - natūralus žmonių noras“, - pasakojo ilgametę patirtį turintis specialistas.
Prezidentės dekreto esmė
Seimas birželio 28 d. priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriuo nustatytos moters pagalbinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir tvarka. Juo nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles; embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau kaip trys.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį įstatymą vetavo. Šalies vadovės dekrete teigiama, kad priimtas įstatymas neva užkerta kelią nevaisingoms poroms pasinaudoti medicinos mokslu pagrįstais nevaisingumo gydymo metodais. Prezidentė teigia, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Pagal D.Grybauskaitės projektą, galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priimtų sutuoktiniai, o neperkelti embrionai galėtų būti šaldomi - laikomi lytinių ląstelių banke. Projekte numatyta, kad embrionų saugojimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Paprastai užšaldyti ir nepanaudoti embrionai sunaikinami praėjus penkeriems ar daugiau metų.
Jame taip pat kritikuojamas draudimas neleisti atlikti genetinės diagnostikos pasirenkant embrioną dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Tokio draudimo šalininkai teigia, kad embrionas jau yra žmogus, kuris turi būti gydomas, o ne naikinamas.
Seimas buvo numatęs, kad pagalbiniame apvaisinime būtų leidžiama naudoti tik sutuoktinio arba įregistruoto partnerio lytines ląsteles - spermą ar kiaušialąstes. Jie argumentuoja, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus. D.Grybauskaitės dekrete teigiama, kad tokiu būdu užkertamas kelias nevaisingoms poroms susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas. Dekrete nurodoma, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą. Pagal prezidentės projektą, lytinių ląstelių donorystė būtų leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą. Projekte numatyta, kad donoro tapatybė liktų neatskleidžiama, nebent kitaip nuspręstų teismas dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.
Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas mėgintuvėlyje dalinai finansuojamas valstybės. Kaimyninės Lenkijos valdžia, palaikanti artimus ryšius su Bažnyčia, pernai gruodį paskelbė apribosianti pagalbinio apvaisinimo procedūrų finansavimą. Italija prieš dešimtmetį priėmė labai panašų į Lietuvos įstatymą, tačiau tarptautiniai ir nacionaliniai teismai pareiškė, kad jo nuostatos pažeidžia žmogaus teises. Anot prezidentės dekreto, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų.
Įstatymo priėmimo aplinkybės ir interesų grupės
Pagalbinio apvaisinimo įstatymą numatė dar 2001 m. įsigaliojęs Civilinis Kodeksas. Seimui nesutariant dėl tokio įstatymo nuostatų, sritis liko menkai reglamentuota. Negana to, sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos ir kitų socialdemokratų pastangomis, siekta pagalbinį apvaisinimą reglamentuoti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, apeinant Seimą ir sukuriant prielaidas neskaidriems, nuo viešumo paslėptiems sprendimams, nors tai sulaukė didelės šalies teisininkų kritikos. Kaip rašte Seimo komitetams pažymėjo VDU Teisės fakulteto dekanas Tomas Berkmanas, „[y]ra akivaizdu, kad pagalbinio/ dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas yra susijęs su viso spektro konstitucinių žmogaus teisių [..] įtvirtinimu.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas pagaliau prieš savaitę buvo priimtas, taip sudarant prielaidas nevaisingoms šeimoms tikėtis valstybės paramos tūkstančius eurų kainuojančioms procedūroms. Iš karto po įstatymo priėmimo, viešą erdvę užplūdo jį palaikiusių politikų demonizavimo vajus, kurį palaikė Liberalų sąjūdžio ir socialdemokratų partijų politikai, ypatingai ministras J. Požėla.
Esminis susikirtimas įvyko, kadangi Seimo priimtas įstatymas leidžia išvengti perteklinių manipuliacijų su žmogaus embrionais bei jų nepateisinamo naikinimo, nustatydamas galimybę šaldyti kiaušialąstes pagal pažangesnę pagalbinio apvaisinimo technologiją, tačiau neleidžia šaldyti bei sunaikinti embrionų. Kaip Lietuvos ryto televizijos eteryje pripažino J. Požela, tai itin nepalanku Lietuvoje šiuo metu veikiantiems privatininkams: „Tą, ką dabar [Lietuvoje] daro privačios klinikos, jos negalės daryti dėl to, kad jos taiko kitas technologijas - jos taiko liberalesnes technologijas.
Sveikatos apsaugos ministras nutylėjo, jog šaldytų kiaušialąsčių technologija ne tik leidžia išvengti bereikalingo žmogiškos gyvybės - embriono - sunaikinimo, tačiau yra ne ką mažiau efektyvi procedūra. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto embriologai nustatė, jog pasaulio praktikoje šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas nenusileidžia šaldytų embrionų panaudojimo efektyvumui, o tam tikrais atvejais jį netgi viršija.
Verta pažymėti, kad šis įstatymas buvo nepalankus ne tik finansiškai suinteresuotoms privačioms vaisingumo klinikoms, tačiau ir tiems liberalams, kurie iš idėjos kovoja su bet kokiais verslo apribojimais ir etišku požiūriu į negimusią gyvybę. Jų pastangomis vieša erdvė visą savaitę mirgėjo klaidinančiais teiginiais - dažniausiai apeliuota į moters kančias arba paslaugų neprieinamumą.
Prieš dvejus metus pakartotinai kandidatuodama į Prezidento postą D. Grybauskaitė žadėjo, jog embrionų naikinimą „laikytų labai neetišku dalyku ir tikrai nepritartų“, o spręsdama pagalbinio apvaisinimo klausimą ieškotų „balanso tarp to, kaip padėti šeimoms, ir tarp etikos“ - būtent tai ir buvo sėkmingai pasiekta priimtu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu.
Prezidentės veto argumentai ir galimos pasekmės
Oficialiame Prezidentūros pranešime išdėstyti teiginiai yra abstraktūs ir kelia daugybę klausimų. Pavyzdžiui, visiškai neaišku, kuo konkrečiai įstatymas „neatitinka pažangios ir etiškos medicinos normų“. Vadovaujantis progreso argumentu, kurį pateikė D. Grybauskaitė, nesuprantama, kodėl Lietuvai pavyzdžiu nurodomos šalys, priėmusios atitinkamą įstatymą gerokai seniau.
D. Grybauskaitės sprendimas grąžinti įstatymą Seimo tobulinimui greičiausiai baigsis tuo, jog dėl pagalbinio apvaisinimo reguliavimo vėl bus ilgai ir aršiai diskutuojama - galbūt dar ne vienerius metus. Visą šį laiką nevaisingoms šeimoms nebus galima tikėtis valstybės pagalbos, o vaisingumo klinikose galės vykti neetiška, žmogaus gyvybes paminanti veikla.
Prezidentė pabrėžia, kad Konstitucija įpareigoja valstybę rūpintis žmonių sveikata ir draudžia diskriminuoti pagal ligą. Prazidentės nuomonė, dabar valstybė vėžiu ir kardiologinėmis ligomis sergantiems pacientams suteikia pažangiausią gydymą, o vaikų susilaukti nutarusiems asmenims tokias galimybes kažkodėl apriboja. „Pasiūlytos nuostatos taikomos tik dviejose Europos valstybėse - Airijoje ir Maltoje. Todėl įsiklausius į žmonių ir medikų balsą turi būti nustatytas moters ir vaiko sveikatą tausojantis, tarptautinę patirtį, Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas ir pažangių šalių praktiką atitinkantis teisinis pagalbinio apvaisinimo reguliavimas”, - teigia šalies vadovė.
Seimo Statutas numato, kad prezidentei vetavus teisės aktą, apie tai pranešama artimiausiame Seimo posėdyje. Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su visomis prezidentės siūlomomis pataisomis balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 40, susilaikė 8 parlamentarai. Įdomu tai, kad tik dvi Seimo frakcijos turėjo vieningą nuomonę dėl šio įstatymo. Tai vieningai už prezidentės pataisas balsavę liberalai ir visi prieš nubalsavę Lenkų rinkimų akcijos atstovai Seime. Visų kitų frakcijų narių nuomonės buvo įvairios. Dauguma konservatorių balsavo prieš prezidentės siūlytas pataisas arba susilaikė, tačiau Kęstutis Masiulis, Antanas Matulas ir Pranas Žeimys nubalsavo „už“. Panašiai elgėsi ir „tvarkiečiai“.
Esminiai klausimai ir skirtingos nuomonės
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas klausimų kėlė dėl embrionų šaldymo ir lytinių ląstelių donorystės. Priimtas įstatymas yra konservatyvus: jis uždraudė embrionų šaldymą, embrionų pagal jį gali būti sukuriama ne daugiau nei vienu metu gali būti perkeliama į moters organizmą - jų skaičius negali viršyti 3.
V.M.Čigriejienės teigimu, prezidentės pateiktos pataisos net nėra moderniausios, jos esą labai nuosaikios. Palaikyti prezidentės veto stojo šįkart stojo net nuolatinis D.Grybauskaitės kritikas, Žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys.
R.J.Dagys teigė: „Motinos puikiai supranta, kad tai yra žmogus ir su juo kalbasi. Tai ką mes svarstome - perteklinių embrionų gamybą? Perteklinių žmonių gamybą“. P.Gražulis klausė: „Kas mes, Dievai, kad galėtume nuspręsti kam gyventi? Kodėl mes nepasisiūlome užsišaldyti ir ant mūsų eksperimentuoti?".
B.Vėsaitė teigė: „Jūs pagalvokite apie tas šeimas, kurios neturėdamos pakankamai lėšų, yra pasmerktos bevaikystei. Tai yra socialinė problema. Ne tik politinė, demografinė, bet ir socialinė. Pasak jos, Maltoje, kurioje vienintelėje Europoje dar draudžiama šaldyti embrionus, pagalbinio apvaisinimo rezultatai yra labai prasti - apie 40 proc. Mes kalbame apie demografijos problemas, bet 50 tūkst. „:Ar mes šito norime, šito linkime Lietuvos šeimoms, kurios nori susilaukti vaikų? Mes kalbame apie demografijos problemas, bet 50 tūkst.". D.Kuodytė akcentavo: „Tai vertybinė, žmogaus teisių problema, ne tik medicininė".
J.Požėla teigė: „Aš manau, kad per šitą laikotarpį, kai Seime buvo priimtas įstatymas iki kol buvo vetuotas prezidentės, visuomenėje buvo diskutuojama smarkiai šia tema, pasisakė žymiausi universitetų profesoriai, mokslininkai, pacientų organizacijos. Aš labai tikiuosi, kad Seimo nariai atsižvelgs į motyvus, kurie buvo išsakyti. (…) Priimami įstatymai turi tarnauti pacientų interesams, o ne kažkokioms atskiroms grupėms“.
tags: #prezidente #vetavo #pagalbinio #apvaisinimo #istatyma