Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime, kupinas ne tik fiziologinių pokyčių, bet ir emocinių iššūkių. Dažnai pabrėžiame fiziologinį vaisiaus vystymąsi, o kur kas mažiau kreipiame dėmesį į tai, kaip moteris jaučiasi, ką išgyvena. Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologinio pasiruošimo nėštumui svarbą, aptarsime dažniausiai kylančias baimes ir nerimus, vyrų vaidmenį šiame procese ir praktinius patarimus, kaip pora gali kartu ruoštis vaikelio atėjimui.
Nėštumas - Laikas Išgirsti Save
Psichologė, perinatalinės raidos konsultantė Inga Drupienė teigia, kad nėštumas yra pats geriausias laikas, kai moteris gali išmokti girdėti save labiau nei bet kada. Tai puiki galimybė pamatyti savo kūno stipriąsias ir silpnąsias vietas, tiek fiziologine, tiek psichologine prasme. Tai gyvybiškai būtina ne tik nėščiajai, bet ir jos mažam vaikeliui.
"Vaiko pasaulį mama sudėlioja po gabalėlį. Tai tarsi mozaika, kurios spalvingumas priklauso nuo mamos ir kūdikio ryšio kontakto tamprumo", - sako psichologė I. Drupienė.
Vaisiaus Emocinis Jautrumas
Vaisius jaučia mamos nuotaikas. Įrodyta, kad besikeičiančios mamos nuotaikos tiesiogiai veikia būsimojo vaikučio širdelės veiklą, jo judesius. Motina yra tarpininkė tarp išorinio pasaulio ir vaiko. Vaikas įsčiose nesuvokia pasaulio tiesiogiai, tačiau jis be perstojo sugauna pojūčius, jausmus, mintis, kuriuos sukelia motinai aplinkinis pasaulis. Tai dar kartą primena, kokios švarios ir skaidrios privalo būti būsimos mamos mintys. Kai būsima mama yra apsupta šiluma ir rūpesčiu, moters smegenys aktyviai gamina vaikui vertingas medžiagas endorfinus - „laimės hormonus“.
Psichologinio Pasiruošimo Etapai
Nėštumą galima vertinti kaip krizinę situaciją. Suprasti nėščią moterį ir padėti jai įsisąmoninti mamos vaidmenį - rimtas ir atsakingas uždavinys. Visos moterys pastebi, kad nėštumas visiškai nepanašus į jokias kitas būsenas, tai labai specifinė patirtis. Nėščia moteris patiria ypatingą psichologinio susikaupimo būseną. Ši susikaupimo būsena savo viršūnę pasiekia gimdymo metu ir po to tęsiasi per visą maitinimą krūtimi. Per nėštumą moteris išgyvena keletą išreikštų psichologinės asmenybės transformacijos etapų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Pirmasis etapas: Nėštumas dar nepastebimas
Gana dažnai moteris apie savo nėštumą sužino ne iš karto. Net jeigu visi nėštumo reiškiniai akivaizdūs, jai dar tenka išgyventi pirmąjį etapą - savęs, kaip nėščios, įsisąmoninimo, pajautimo etapą. Ypač jeigu nėštumas buvo neplanuotas, neretai tenka spręsti dilemą: „Būti ar nebūti…“ Tas laikas, kai priimamas sprendimas - vienas iš pačių svarbiausių ir jaudinančių nėštumo etapų. Būsimos mamos galvoje atsiranda daug klausimų, susijusių su atsakomybės baime, stresu dėl nelaukto nėštumo: ar ne per anksti turėti vaikų? Ar ne vėlu? Kaip reikės gyventi? Ir t.t. Šiems klausimams išspręsti neretai susirenka visų artimųjų konsiliumas.
Jeigu galutinis nuosprendis bus teigiamas arba bandymas atsikratyti vaisiumi nepavyko, vaiko gyvenimas vis tiek bus aptemdytas nemalonumų. Visos moters instinktyvios baimės ir stresai suspėja stipriai paveikti mažylį įsčiose. Juk ląstelės, iš kurių vėliau formuosis vaiko smegenys, atsiranda jau praėjus kelioms valandoms nuo apsivaisinimo. Toks mažylis gali gimti su mirties baime ir gyvens su ja visą gyvenimą. Ir jeigu jau taip įvyko, būtina kasdien apsupti vaiką šiluma ir meile, nuolat įtikinėti, jog jis šioje šeimoje yra laukiamas. Įsčiose besivystantis mažylis puikiai jaučia aplinkinių žmonių požiūrį į jį.
Pirmos savaitės - pačios paslaptingiausios: kažkur ten, pilvo apačioje, vyksta greitas ląstelių dalijimasis, auga organai, plaka mažytė širdelė. Tačiau pati moteris dar nejaučia savyje vaiko, nejaučia, kaip diena po dienos jis auga ir vystosi, nors hormoninė sistema dabar jau dirba už du. Todėl būsima mama patiria daug jai neįprastų pojūčių: rytais pykina, kamuoja nuovargis, vos kas nors - tuoj akys pilnos ašarų ir t.t. Tačiau laikini negalavimai ir netolygus elgesys turi ir teigiamų bruožų: lėtai, žingsnis po žingsnio, jie ugdo moters atsargumą, taip reikalingą apsaugoti save ir vaisių. Ypač dabar, kad ir kaip būtų sunku, ji privalo prisiversti lakytis sveiko gyvenimo būdo principų, teisingai maitintis, pakankamai judėti ir t.t.
Kiek vėliau pradeda ryškėti būsimojo vaiko įvaizdis. Mama savo dėmesį perkelia nuo savęs į būsimąjį vaikelį. Mėnuo po mėnesio vaiko paveikslas motinai tampa vis ryškesnis, jo suvokimas labai keičiasi: jis sustiprėja, patikslėja.
Antrasis etapas: Nėštumas jau matomas
Pagaliau, po kurio laiko, nėštumas tampa pastebimas. Ir čia ateina tikro džiaugsmo minutės. Tuo metu dauguma moterų jaučiasi normaliai, jos pilnos energijos. Vaisius dar mažutėlis, bet tai jau žmogus, švelniai stuksenantis į mamos pilvelį. Tačiau kad ir koks būtų džiaugsmingas vaiko laukimas, visad kartu ateina ir nelaukta baimė - ar jis bus sveikas? Per daug nereikia savęs kamuoti tokiomis mintimis. Jos visiškai normalios, būtinos nėščios moters palydovės. Dėl tokių dvejonių būsima mama sąmoningai vengia to, kas galėtų pakenti vaikui, stengiasi kuo daugiau sužinoti apie neįprastą savo būseną, apie tai, kaip jai reikia elgtis, kas jos laukia netolimoje ateityje. Liūdesys ir džiaugsmas, baimė ir pasitikėjimas savo jėgomis, laimė ir abejonės - visi šie jausmai natūralūs nėštumo metu. Todėl nereikia susilaikyti, jeigu dažnai norisi paverkti. Tai būdinga daugeliui nėščiųjų. Geriau atsipalaiduokite, paklausykite ramios muzikos, jei norisi - duokite valią ašaroms. Vaikui kur kas lengviau bus ateiti į pasaulį, jeigu mama sugebės atsipalaiduoti, ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Trečiasis etapas: Pasiruošimas gimdymui
Kuo arčiau gimdymas, tuo geriau atidi mama supranta savo mažylį. Ji žino, kada jis miega, kokie garsai jį gąsdina. Ji pastebi, kaip gerai jis sugeba klausyti, kai su juo kalbasi. Moteris nekantriai laukia tos minutės, kai bus galima paimti vaiką į savo rankas! Bet jos džiaugsmą vėl aptemdo baimė: kaip pavyks gimdymas? Tačiau ir šis nerimas reikalingas būsimai motinai: jis ruošia ją minčiai, kad gimdymo momentu ji gali susidurti su tuo, apie ką ji dabar neturi aiškaus supratimo. Todėl ji būsimų mamų mokykloje kaupia žinias ir ruošiasi sutikti šį nepaprastai atsakingą jai ir jos mažyliui įvykį.
Baimės Nėštumo Metu: Kaip Jas Įveikti?
Nėštumas daugumai nėščiųjų išprovokuoja begales baimių. Būsimos mamos bijo ne tiek paties gimdymo, kiek galimo skausmo ar net kančios gimdant. Psichologė I. Drupienė patvirtina, kad skausmo jutimas glaudžiai susijęs su baimės jausmu. Anot specialistės, baimė - tai impulsai, įspėjantys apie pavojų susižeisti, kuris smegenyse asocijuojasi su skausmu. Atsiranda atsakomoji organizmo reakcija - stresas, kurio metu nervinė sistema suaktyvina impulsus, padidinančius raumenų įsitempimą ir pristabdančius vidaus organų funkcijas.
"Vadinamieji siaubingi skausmai sąrėmių metu dažniausiai būna sukelti įsitempimo, kuris neleidžia gimdai laisvai susitraukinėti. Stresas ir baimė veikia vegetacinę nervų sistemą, o ši - dubens srities organus, tad pojūčiai gimdoje priklauso nuo psichinės moters būsenos, - tvirtina psichologė. - Norint gebėti įveikti baimę ir patirti lengvą, neskausmingą gimdymą, reikia pasiruošti iš anksto."
Psichologė Sigita Valevičienė, 10 metų besigilinanti į nėštumo ir gimdymo psichologiją, ruošianti šeimas gimdymui ir tėvystei, tinklaraščio www.sigita.eu autorė, teigia, kad dažniausiai moterys bijo:
- Nenumatomumo ir nekontroliuojamumo.
- Skausmo.
- Dėl mažylio ir savo sveikatos.
- Komplikacijų.
- Pasimetimo ir nežinojimo, ką daryti.
- Nepalaikančių žmonių šalia.
- Vyro reakcijos į gimdymą.
- Nežinojimo, ką daryti su gimusiu mažyliu.
Svarbu suvokti, kad tam tikras nerimas yra normalus - jis verčia mus pasiruošti, mobilizuotis gimdymui. Tačiau jei nerimas yra labai intensyvus, svarbu pažvelgti, kas yra giliau.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Kaip Kovoti su Skausmo ir Komplikacijų Baime?
Skausmas yra subjektyvus patyrimas. Tyrimais nustatyta, kad tikintis skausmo, jis patiriamas intensyviau, tuo tarpu, jei žmogus moka atsipalaiduoti, nukreipti dėmesį, turėti pozityvų nusistatymą, skausmas gali būti ne toks stiprus.
Štai keletas patarimų, kaip moteriai atsipalaiduoti paskutinį nėštumo trimestrą:
- Atraskite teigiamas gimties patirtis. Stengtis atrasti tas istorijas, tas moteris, kurios gali papasakoti ir atskleisti teigiamą gimties patyrimą. Jei nėščioji važiuos į gimdymą kaip į gimtadienį, jei ji tikės savimi, didesnė tikimybė, kad tai bus gražus susitikimas su savo vaikeliu.
- Nusiteikimas veikia kūną. Sportininkų, kurie ne tik treniruojasi, bet ir mintyse kuria vaizdinius, kaip jie pasieks geriausią rezultatą - realybėje pasiekimai yra geresni. Su gimdymu yra tas pats. Nusiteikimas turi įtakos, kaip jis vyks ir kaip moteris priims šį procesą.
- Priimkite nenuspėjamumą. Išmokti priimti ne tik gimdymo, bet ir gyvenimo nenuspėjamumą - tikra pamoka, ypač reikalinga tėvams. Svarbu padaryti tai, ką galime, ir priimti tai, ko neįmanoma pakeisti.
- Pasitikėkite savo kūnu. Vis sau priminti, kad mūsų kūnai sugeba užauginti naują žmogutį savyje ir jie turi labai daug išminties ir galių, kurios padės mažyliui atkeliauti į šį pasaulį.
- Mokykitės atsipalaiduoti ir nusiraminti. Dirbti su kvėpavimu - tai, ką galima daryti viso nėštumo metu, kas tikrai padeda ir mamai, ir vaikeliui ramiau jaustis. Tai padeda ir gimdymo metu, ypač jei vyksta kažkas neplanuoto.
Psichologinis nėštumas
Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Tikslios psichologinio nėštumo priežastys nėra aiškios, tačiau tai siejama ir su fiziologiniais, ir su psichologiniais veiksniais. Manoma, kad daugiausia įtakos turi psichologiniai veiksniai, kai moters smegenys gautus signalus interpretuoja kaip nėštumą ir skatina hormonų estrogeno ir prolaktino išsiskyrimą. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui. Norėdami nustatyti, ar moteris patyrė psichologinį nėštumą, gydytojai paprastai įvertins simptomus, atliks dubens organų ir ultragarso tyrimą. Kai moterys mano, kad yra nėščios, joms sužinoti tiesą - labai nemalonu. Gydytojai šią žinią turėtų pranešti labai švelniai ir suteikti visą būtiną psichologinę paramą. Psichologinį nėštumą gali išgyventi ir vyrai, susitapatinę su nėščiomis partnerėmis. Vyrų psichologinio nėštumo simptomai panašūs į moterų: pykinimas, svorio priaugimas, nugaros skausmai ir kt. Dažniausiai psichologinį nėštumą išgyvena jauni iki 30 m.
Vyro Vaidmuo Nėštumo Metu
Nėštumas - pats tinkamiausias laikotarpis ir būsimiems tėveliams. Galima pasiruošti, suprasti savo lūkesčius. Kuo anksčiau bei intensyviau vyras įsitraukia į nėštumą, tuo ankščiau tarp tėvo ir negimusio kūdikio pradeda formuotis emocinis ryšys, kuris nėra vien tik tėvystės pradžia. Svarbiausia, jog šis ryšys daro didelę įtaką ryšiui tarp tėvo ir jo vaiko ateityje. Po gimdymo be vyro pagalbos taip pat labai sunku išsiversti. Tėčiai - labai švelnūs vaiko globėjai, kurių pagalba reikalinga ne tik maudant, einant pasivaikščioti, bet ir keliantis prie mažylio naktį. Atminkite, jog laiminga ir rami mama - tai laimingas ir ramus kūdikis.
Kaip Vyras ir Moteris Gali Drauge Ruoštis Gimdymui?
Pirmiausia - labai svarbu ruoštis ne tik gimdymui, bet ir vaikelio atėjimui į šeimą. Tam ruoškitės kartu (net jei vyras nedalyvaus gimdyme). Kūdikis yra ne tik džiaugsmas, bet ir didelis išbandymas porai. Vienas tyrimas parodė - tik 17 proc. porų santykiai pagerėjo po vaikelio gimimo. Tai patirtis, kuri gali tiek suartinti, tiek atitolinti. Jei pora sugeba konfliktuoti konstruktyviai, atsisakyti savo poreikių dėl bendrų tikslų, mato situaciją vienas kito akimis, tai didelė tikimybė, kad vaikelis atneš daug bendrumo jausmo.
Ruošiantis gimdymui, porai reikėtų pasidalinti savo įsivaizdavimais, mintimis, lūkesčiais, jausmais. Neretai pastebima, kad vyrai nelabai supranta gimdymo procesą ir savo vietą jame. Jie dažnai turi daug klaidingų įsivaizdavimų ir mitų apie gimdymus. Kartais jie į gimdyklą eina kaip į karą, kurį reikia ištverti, ir savo nerimą bei baimes neigia. Kartais jie įsivaizduoja, kad ten reikės tik palaikyti už rankos ir visą kitą pasakys akušerės. Taip jie nusivilia patys ir nepateisina savo antrosios pusės lūkesčių. Pasiruošimas kartu, kalbant apie savo lūkesčius, gali padėti porai atrasti bendrumą ir tapti tam tikra prasme komanda, kuri gali patirti gražų susitikimą su vaikeliu.
Ko Vyras Turėtų Išmokti?
Patirtis rodo, kad vyrams kartais elementari gimdymo fiziologija gali būti naujiena (pavyzdžiui, jog jis gali trukti 18 valandų ir tai nėra tik filmuose rodomas stūmimas). Kitas svarbus momentas - tai suvokti gimdymo psichologiją: kas darosi su moters psichika, kaip moteris jaučiasi ir reaguoja į gimdymą, kaip tai veikia gimdymo procesą. Tyrimai rodo, kad neišmanantys gimdymo vyrai neretai daro veiksmus, trukdančius gimdymo procesui - mažai liečia moterį, kalbina ją tada, kai reikėtų leisti jai būti tyloje ir ramybėje, asmeniškai bei skaudžiai priima jos reakcijas, žodžius.
Vyrams svarbu žinoti ir konkrečius dalykus - kaip galima moterį laikyti per sąrėmius, kaip masažuoti, kaip jai padėti judėti, kvėpuoti, kaip pasirūpinti jos poreikiais, kad ji jaustųsi saugiai, patogiai ir galėtų susitelkti į save, savo pojūčius bei gimdymo procesą.
Svarbiausia - tai pasikliauti moters kūnu ir padėti jai patikėti savo galiomis. Pamatyti jos stiprybę, grožį, ištvermę ir padėti jai atrasti tai savyje. Tada, kai vyras suvokia proceso prasmingumą, jam lengviau priimti ir nebandyti moters „išgelbėti” ar visko kontroliuoti.
Kaip Moteris Gali Padėti Sau Gimdymo Metu?
Svarbu prisiminti, kad gimdymas yra natūralus ir fiziologinis procesas. Gimdymo intensyvumas, skausmas - labai svarbi šio proceso dalis ir šis patyrimas nėra į nieką kitą panašus. Moters kūnas labai daug daro ir padeda. Jei nėščioji yra jautri skausmui gyvenime, tai nereiškia, kad ji sunkiai ištvers gimdymą. Kiekvieno sąrėmio metu, jei aplinka yra saugi ir palaikant, jei moteris rami, jos smegenys išskiria hormonus - oksitociną bei beta-endorfinus, kurie ne tik yra natūralūs nuskausminamieji, bet ir suteikia palaimos jausmą. Dėl to gimdymas gali būti su visa amplitude jausmų - nuo „aš negaliu” iki nenusakomos euforijos. Klausydama savo kūno, moteris gali labai daug kuo padėti. Skausmas verčia moterį judėti ir ieškoti tinkamos pozos - tokiu būdu ji padeda vaikeliui įsistatyti į gimdymo takus. Kai moteris atranda tinkantį judesį, garsą ar pozą, jai dažnai skauda kitaip ir daug mažiau. Tikėjimas savo kūnu gali padėti jausti mažiau baimės.
Klaidos, Stabdančios Sklandų Gimdymą
Gimdymo procesą trikdo patys įvairiausi dalykai. Pirma, nusiteikimas, kad tai bus baisi patirtis arba nusistatymas, jog personalas bus priešiškai nusiteikęs, nepadės sukurti jaukios, ramios aplinkos gimdymo metu. Kai kurioms moterims gimdymo procesas vyksta puikiai ir be didesnių pasiruošimų, tačiau daugumai reikia susivokti ir pasiruošti, tam, kad galėtume sau padėti. Gimdymo patirties nuvertinimas (galvojimas, kad tai tik diena, kurią reikia ištverti) neleidžia sukaupti pakankamai „įrankių", kad priimtume gimdymą pozityviai. O nuo subjektyvios šio proceso patirties, kaip rodo tyrimai, iš tiesų labai priklauso ir tolimesnis mamos bei kūdikio ryšys, mažylio vystymasis.
Kaip Moteris Sau, Savo Kūnui Gali Padėti Paties Gimdymo Metu?
Gimdymo procesą trikdo patys įvairiausi dalykai. Pirma, nusiteikimas, kad tai bus baisi patirtis arba nusistatymas, jog personalas bus priešiškai nusiteikęs, nepadės sukurti jaukios, ramios aplinkos gimdymo metu. Kai kurioms moterims gimdymo procesas vyksta puikiai ir be didesnių pasiruošimų, tačiau daugumai reikia susivokti ir pasiruošti, tam, kad galėtume sau padėti. Gimdymo patirties nuvertinimas (galvojimas, kad tai tik diena, kurią reikia ištverti) neleidžia sukaupti pakankamai „įrankių”, kad priimtume gimdymą pozityviai. O nuo subjektyvios šio proceso patirties, kaip rodo tyrimai, iš tiesų labai priklauso ir tolimesnis mamos bei kūdikio ryšys, mažylio vystymasis.
Gimdymo procesas yra reguliuojamas hormonų. Vienas iš esminių hormonų, nuo kurio priklauso gimdos susitraukimai - tai hormonas oksitocinas, dar vadinamas meilės ar ryšio hormonu. Mes jį patiriame mylėdamiesi, apkabindami mums artimą žmogų. Ir šis hormonas yra labai jautrus stresui. Dėl to tiek kalbame apie saugios ir ramios aplinkos sukūrimą gimdymo metu. Hormonai išsiskiria mūsų senosiose smegenyse - limbinėje sistemoje. Kuo moteris labiau „išjungia” savo pilkųjų smegenų „neocortex” dalį (atsakingą už sprendimus, kalbą, planavimą), tuo labiau aktyvuojasi jos senosios smegenys. Šį procesą skatina išsiskiriantys hormonai (melatoninas ir endorfinai), tačiau mes galime sau padėti arba sutrikdyti šį „atsijungimą”. Kad galėtų moteris atsipalaiduoti, „išsijungti” ir nugrimzti, jai gali padėti tyla, saugumas ir privatumas, fizinis komfortas, prieblanda, ramybė. Padėti sau moteris gali judėdama, gerdama vandenį, klausydamasi muzikos, skleisdama garsus, kvėpuodama, naudodama įvairius relaksacijos būdus. Dažnai labai padeda masažas ir prisilietimai.
Svarbu suvokti kelis aspektus: gimdymas yra labai neprognozuojama, nenuspėjama kelionė. Ji nepaklūsta mūsų planams ir „prisirišimams”. Tiek šeimoms, tiek specialistams čia reikia daug lankstumo ir išminties, pasirinkti tinkamai. Ir tas pasirinkimas yra geriausias, kai sprendžiama, kas tinkamiausia tai konkrečiai moteriai, esančiai toje konkrečioje situacijoje. Ir visuotinių receptų čia nėra. Medicinos sistemoje sprendimą priima pats žmogus. Gydytojų pareiga yra suteikti informaciją, aptarti intervencijų privalumus ir rizikas, tačiau galutinį sprendimą priima žmogus, nes tai yra jo kūnas ir jo gyvenimas.
Pasiruošimas Žindymui
Žindymas dažnai suvokiamas kaip natūralus ir savaime suprantamas procesas, tačiau realybėje ne viena mama susiduria su iššūkiais, kurie gali nustebinti ar net sukelti abejonių savo jėgomis. Ypač jautrus laikas yra pati pradžia. Ne veltui sakoma: „Gera pradžia - pusė darbo“. Ar įmanoma žindymui pasiruošti dar prieš gimdymą? Atsakymas - dažniausiai taip. Pirmosios dienos po gimdymo dažnai būna kupinos emocijų, nuovargio, fizinių pojūčių ir naujovių, todėl išankstinis pasiruošimas gali tapti tvirtu pagrindu, padedančiu lengviau priimti sprendimus ir išvengti bereikalingo streso.
Jei domimės ir kaupiame žinias apie žindymą dar iki vaikelio gimimo, turėsime labai svarbų resursą, kurį galėsime pasitelkti čia ir dabar. Dažniausiai vaikeliui gimus lieka mažai laiko (o kartais ir jėgų) ieškoti reikalingos informacijos. Mūsų laiko investicija į žinių kaupimą tikrai bus labai vertinga. Taigi nėštumo metu rekomenduojama skaityti patikimus šaltinius apie žindymą.
Besikeičiantis Kūnas ir Savivertė
Svarbu, koks moters santykis jos šeimoje ir artimiausioje aplinkoje. Problemų dėl besikeičiančio kūno dažniausiai turi nebrandžios moterys, t.y. tos, kurios nėra pasiruošusios motinystei, kurios išgyvena dėl kiekvieno priaugto kilogramo, dėl besikeičiančių kūno proporcijų net ima paslapčia laikytis dietų. Tai yra pačios moters savivertės problema, jai kažko trūksta, galbūt nepatyrė šilumos ir meilės savo šeimoje. Dėl to ją ir kamuoja nerimo epizodai, netenkina vaizdas veidrodyje, nes galbūt šalia jos esantis žmogus neskiria pakankamai dėmesio, neištransliuoja aiškiai, jog ji yra pati gražiausia.
Artėjant Gimdymui
Nesvarbu, ar tai būtų pirmas, ar antras nėštumas, visada moterys jaudinasi, nerimauja ir tie devyni kūdikio laukimo mėnesiai kaskart yra kitokie. Keisčiausia yra tai, jog mes ruošiamės tuos mėnesius, daug kalbame, bet kai jau ateina tas metas, pvz. Visuomet raminama, kad akušerijoje niekas neįvyksta staiga. Žinoma, yra tam tikrų situacijų, kai būtina skubiai vykti į gimdymo įstaigą, t.y. staiga atsiradęs kraujavimas iš gimdymo takų arba nubėgę žali vaisiaus vandenys. Dar būsimi tėvai klausia, ar būtina kviesti greitąją, ar galima vykti savo automobiliu ir net nėščiajai vairuoti. Žinoma, galima ir savarankiškai vykti, jei jaučiatės gerai. Svarbiausia atlikti „namų darbus“, t.y. sužinoti, kur gimdysite, kaip atvykti, ar gimdyme dalyvaus vyras ir pan.
Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Dažnai gali aplankyti mintis apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo. Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą, „kaip pasikeis mūsų santykiai?“, „ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?“, „ar jis mane mylės, kai būsiu mama?“ Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas, pažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys.
Pogimdyvinis Laikotarpis
Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Kaip moteriai nepamesti savęs? Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius.
Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.
Melancholija ir Depresija Po Gimdymo
Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei.
Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).
#
tags: #kaip #psichologiskai #pasiruosti #nestumui