Šiandieninėje visuomenėje abortų tema išlieka itin aktuali ir dažnai kelia aštrias diskusijas. Lietuvoje, nors abortai nėra uždrausti, tam tikros grupės siekia apriboti moters apsisprendimo laisvę. Šiame kontekste svarbu išnagrinėti įvairius aspektus, susijusius su abortais, įskaitant psichologinę moters sveikatą, asmeninę patirtį ir socialinį spaudimą.
Abortas ir Psichinė Moters Sveikata: Mokslo Duomenys
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių argumentų prieš abortus yra teiginys, kad jie neigiamai veikia moters psichinę sveikatą, didina depresijos riziką. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo ką kita. Marylando universiteto mokslininkų komanda, ištyrusi 400 000 moterų, gimusių 1980-1994 metais, psichinės sveikatos būklę, nustatė, kad abortas nedidina rizikos susirgti depresija.
Tyrimo metu buvo rinkta informacija apie turėtus abortus, vaikų gimimus ir antidepresantų paskyrimus. Rezultatai parodė, kad antidepresantų paskyrimas moterims nepakito nei metus prieš abortą, nei metus po jo.
Dr. Julia R. Steinberg teigia: „Sprendimai, argumentuojami spėjimu, kad abortas kenkia moters psichininei sveikatai, yra visiškai nepagrįsti. Abortas nesukelia depresijos. Mes atradome, kad, jeigu moteris anksčiau neturėjo polinkio į depresiją, tai po aborto šis polinkis taip pat neatsiras.“
Nors tyrimas parodė, kad moterys, nutraukusios nėštumą, dažniau vartojo antidepresantus, dr. Steinberg pabrėžia, kad šis skirtumas buvo toks pat ir tuomet, kai moterys nebuvo pasidariusios aborto. Tai gali būti susiję su kitais veiksniais, tokiais kaip jau egzistuojančios psichologinės problemos ar kitos nemalonios patirtys.
Taip pat skaitykite: Kaip vyrai išgyvena partnerės nėštumą
Asmeninė Patirtis: Laisvo Apsisprendimo Svarba
Abortas - tai ne tik medicininė procedūra, bet ir giliai asmeninis sprendimas, priimamas atsižvelgiant į individualią situaciją, vertybes ir aplinkybes. Skaitytojos laiškas, kuriame ji dalinasi savo patirtimi, atspindi šį sudėtingumą.
Moteris pasakoja, kad jai, kaip ir daugeliui kitų, niekada neatrodė, kad jai teks susidurti su tokia situacija. Būdama 24 metų, ji pastojo ir atsidūrė kryžkelėje. Vienas iš svarbiausių klausimų jai buvo mokslai užsienyje, kurių ji nenorėjo atsisakyti. Be to, ji jautė, kad dar nėra pasiruošusi būti motina.
„Nenoriu įsprausti savęs į rėmus: už ar prieš esu abortus. Aš noriu būti laisva pasirinkti“, - rašo moteris.
Ji pabrėžia, kad svarbu turėti galimybę pačiai nuspręsti, ką daryti su savo kūnu, ir kad tai yra jos laisvas pasirinkimas. Nors ji patyrė spaudimą iš aplinkinių, ji sugebėjo nepalūžti ir priimti sprendimą, kuris jai atrodė teisingas.
„Kai atėjo laikas galutinai apsispręsti, aš vieną rytą pabudau jau žinodama sprendimą: NEGIMDYSIU! Taip, AŠ, ne jūs, ne mano mama, ne močiutė, ne mano vaikinas, ne mes, o AŠ!“ - teigia moteris.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vyrui po vaiko gimimo?
Ji pasakoja apie patirtį klinikoje, kur jautė gailų žvilgsnį, tačiau neabejojo savo sprendimu. Po procedūros ji pajuto palengvėjimą ir suvokė, kad viskas praėjo.
Ši istorija atskleidžia, kad abortas gali būti sunkus, bet kartu ir empowering'as sprendimas, leidžiantis moteriai kontroliuoti savo gyvenimą ir ateitį.
Smerkimas ir Pokyčių Būtinybė
Skaitytojos laiške taip pat atkreipiamas dėmesys į smerkimo problemą, kuri dažnai lydi abortus. Ji teigia, kad smerkimas prasideda nuo artimiausių žmonių rato, šeimos, ir kad norint pokyčių visuomenėje, reikia nustoti smerkti vieni kitus.
„Gal tavo sesė tau nežinant pasidarė abortą ir bijo apie tai tau pasakyti? Gal geriausia draugė slepia šią „paslaptį“! Tai kalbėkime, švieskime! Skatinkime moteris pačias laisvai pasirinkti. Ir čia kalba yra ne pro- ar kontr-, čia kalbame apie galimybę būti laisva asmenybe ir pačiai nuspręsti, ką aš darau su savo kūnu“, - rašo moteris.
Šis raginimas kalbėtis, šviesti ir skatinti laisvą pasirinkimą yra itin svarbus, siekiant sukurti tolerantiškesnę ir palaikančią visuomenę.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai nėštumo metu vyrams
Galimos Traumos: Vaikų Išnaudojimas ir Abortai
Prof. dr. Philipas Ney, vaikų psichiatras, atkreipia dėmesį į sąsają tarp smurto prieš vaikus ir abortų. Jis teigia, kad abortas gali sukelti traumas ne tik moterims, bet ir kitiems šeimos nariams, įskaitant vaikus.
Dr. Marie Peeters, vaikų gydytoja, pabrėžia, kad skubiausias reikalas Europoje yra gydyti aborto ir smurto traumas. Abu autoriai siekia apsaugoti vaikus, kad jie netaptų atpirkimo ožiais dėl savo „šakninių problemų“.
Jie teigia, kad negimusio vaiko praradimas aborto metu daro reikšmingą įtaką ir motinos tėvams, ir jos partneriui, ir kitiems vaikams šeimoje. Aborto metu nužudyto vaiko broliams bei seserims irgi padaromos realios traumos.
Traumos Priežastys
- Reikšmingas praradimas: Egzistuoja tikras palankumas realiam asmeniui, kuris sąmoningai ar nesąmoningai egzistuoja tėvų ir šeimos narių sąmonėje.
- Prieštaravimas: Pas tėvus atsiranda prieštaravimas tarp naikinamo asmens ir metodo, kuris naikina gyvybę.
- Gedėjimo darbas: Anksčiau ar vėliau tėvai turės atlikti gedėjimo darbą dėl savo praradimo, kurį sukėlė abortas. Jeigu jie to nepadarys, pamažu išsivystys simptomai, kurių priežastimi yra jų pačių vidiniai konfliktai.
- Paralyžiuojantys konfliktai: Neišspręsti konfliktai veikia paralyžiuojančiai. Daugybė žmonių yra išvystę daug gynybinių mechanizmų, tačiau šie labai greitai sutrinka, kai žmonės susilpnėja arba yra įtraukiami į konfliktus su kitais žmonėmis.
- Depresija: Kadangi užgniaužto skausmo pasekmė visuomet yra baimė ir pyktis, PAS sukeltas nerimas pasireiškia depresija.
Prieštaringi Jaumes ir Jausmų Svyravimai
Besivystančius konfliktus prieš abortą, aborto metu ir po jo geriausiai galima suprasti, kai stebimas dinamiškas procesas, vedantis prie pastojimo ir prie aborto. Su tokiais pat prieštaringais jausmais pradedama ir nauja gyvybė.
Nėštumo priežastimi gali būti lytiniai santykiai iš meilės ar noro sujaudinti partnerį, iš baimės, kad negalėsi atsispirti aistrai, dėl partnerio spaudimo, arba išprievartavimas. Kartais pastojama dėl to, kad norima išgelbėti santykius su partneriu.
Kadangi dabar motinos įsčiose yra nuo jos priklausantis vaikelis, ji tampa pretenzinga ir reikalauja paramos. Jos elgesys sukelia atitinkamus pokyčius pas atsakomybės jausmą turintį, rūpestingą vyrą.
Nors instinktai ir jausmai dažniausiai yra nulemti organiškai, vis dėlto veikia spaudimas iš išorės. Todėl jausmai, susiję su nėštumu, labai dažnai yra persipynę. Jie yra prieštaringi ir dažnai svyruoja.
Konfliktai, Veda prie Aborto
- Asmeniniai ir tarpasmeniniai konfliktai: „Mano motina manęs tikrai nemylėjo, kaipgi aš galėčiau mylėti savo kūdikį?“, arba: „Mūsų santykiai vis tiek jau įtempti.
- Materialinio ir emocinio nepakankamumo jausmas: „Aš negalėsiu ir maitinti kūdikį, ir jį prižiūrėti. Aš pati ne visuomet gaudavau sočiai pavalgyti“, arba: „Galbūt, kai aš maitinsiu kūdikį, būsiu laiminga, nes nebesijausiu tokia vieniša ir palikta.
- Meilės praradimo grėsmė: „Atsikratyk vaisiaus.
- Retorika visuomenėje: „Moteris turi pasirinkimo teisę. Pilvas priklauso jai. Neleisk, kad tave išnaudotų vyrai. Tai vis tiek ne kūdikis.
- Materializmas: „Man būtinai dar reikia suremontuoti šį namą, o paskui nusipirkti automobilį.
- Egoizmas: „Visų pirma man reikia padaryti karjerą, o paskui gauti gerą darbą.
- Nėštumo nutraukimo legalumas: „Aš manau, abortas yra OK.
Sprendimo Priėmimas ir Pasyvumas Klinikoje
Gavus jums pateiktą medžiagą, jūs turite priimti sunkų sprendimą. Jums reikia patarimo, geriausia iš to žmogaus, kurį jūs pažįstate ir kuriuo pasitikite. Vis dėlto labai dažnai jūs nežinote, kaip paklausti.
Kai sprendimas „palankus abortui“, ateina nuožmus ryžtingumas. Jis pasireiškia tuo, kad nebesiklausoma jokio kito patarimo. Kai tik sprendimas priimtas, viskas paklūsta aborto procedūrų eigai klinikoje.
„Dabar aš jau nieko nekontroliuoju. Man viskas atgrasu, bet juk aš negaliu dabar sukelti sumaišties, apversdama viską aukštyn kojomis. Jos ateina į kliniką lyg apsvaigusios ir visiškai pasyvios. Šis pasyvumas panašus į pasidavimą lytinių santykių metu ir kai kuriais atvejais yra tarsi jų aidas.
Jausmų Užgesinimas ir Nužmoginimas
Norint pasidaryti abortą, visų pirma reikia užgesinti savo natūralius jausmus ir instinktus. Tuomet vaikas, kurį norima sunaikinti, yra nužmoginamas. Kai jau tai atlikta, prasideda racionalizacijos procesas prieš vidinę moralę - prieš bet kokį žinojimą ir vidinius prigimties dėsnius.
Aborto metu pateikiamas klausimas: „Ar tai vyksta iš tikrųjų? Ar niekas negali to sustabdyti? Aš negaliu suprasti, ką aš darau!“ Aborto metu labai jautriai įsimenamos visos smulkmenos. Moterys prisimena garsus, patalpų spalvas, iš baldų sklindantį šaltį ir t.
Abejingumas ir Emocijų Malšinimas po Aborto
Po paaštrėjusių jutimų paskutinėje aborto stadijoje ateina laikas, kai visi, dalyvavę aborto procese, tampa visiškai abejingi. Kiekvienas norėtų pabūti vienas, bet ne visiškoje vienatvėje. Tvyro nuotaika, kad esi nugalėta.
Norint išlikti normaliu ir veiksmingu, geriausia visiškai nieko nejausti. Po jausmų sąstingio aborto darytojai visomis priemonėmis stengiasi vėl mėgautis gyvenimu. Šiuo metu neigimas, racionalizacija ir emocijų malšinimas yra pagrindiniai gynybiniai mechanizmai.
Savigynos Mechanizmų Sutrikimai
Kai tik sutrinka savigynos mechanizmai, nukentėjusiąją gali apimti liūdesys, liguistos nuotaikos, kankinti nemiga. Taip pat kamuoja košmariški sapnai, prarandamas apetitas arba atsiranda per didelis apetitas, sutrinka bioritmai, prasideda nekontroliuojamas verkimas, nuotaikų kaita, pykčio priepuoliai ir t. t.
Gali pasireikšti ir psichosomatinės ligos, t. y. galvos, pilvo skausmai, vėmimas ir t. t. Gali pasireikšti ir psichologiniai sutrikimai - dėmesio stoka santykiuose, visuomenės atsitraukimas arba priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio.
Gedėjimas ir Atleidimas
Jeigu šiuo metu yra įmanomas problemos nagrinėjimas, tai nukentėjusiosios gali dar kartą pergyventi savo karčią patirtį, išmokti suprasti konflikto esmę ir kurti gyvenimą iš naujo, bet tam reikia pergyventi gedėjimą dėl prarasto kūdikio.
Dažniausiai šie žmonės kovoja vieni, be profesionalų pagalbos ir dažnai tampa paniurę ir agresyvūs. Neįmanoma iš tiesų rimtai gedėti, nesuteikiant savo gyvenimui naujos reikšmės. Šiuo momentu reikia prašyti kūdikio, vyro, tėvų ir Dievo atleidimo.
Reiktų įtraukti motyvų, kurie vedė prie kūdikio nužudymo, atmetimą ir išreikšti ryžtą daryti viską, kad ateityje būtų užkirstas kelias negimusios gyvybės nutraukimui.
Kaltės Jaumes ir Depresija
Netektis visuomet turi būti apverkta, bet gedėjimas yra sunkus darbas. Visa tai reikalauja laiko ir energijos, o žmonės, susiję su abortu, tiesiog neskiria tam nei laiko, nei energijos, arba tiesiog nesusimąsto, kad tai reiktų padaryti.
Jeigu bus nepakankamai gedima, nukentėjusioji dėl neįprastai didelio skausmo taps apatiška, baikšti, įsitempusi, dirgli ir pavargusi. Nenumalšintas skausmas dažnai veda į depresiją. Depresija gali sutrikdyti imuninę sistemą, todėl išauga infekcijų ir vėžio rizika. PAS gali būti sunkios depresijos priežastimi.
Kai kaltė nepripažįstama ir problema nesprendžiama, pabunda vidinis impulsyvaus pirkimo, karštligiškos veiklos noras arba polinkis vartoti alkoholį ir narkotikus.
Agresija ir Susvetimėjimas
Viena psichologinio konflikto, kaip aborto liekamojo reiškinio, dalis yra tai, kad pastebima agresija sau. Primityvus mirties troškimas aborto metu vėl įgyja išraišką ir vėl gali būti pažadintas. Baimė dėl to gali būti tokia didelė, kad nuslopinamos visos saviraiškos formos.
Kadangi visa aborto tema dažniausiai sukasi aplink vieną problemą: ar tai buvo trokštamas kūdikis, ar ne, tėvai dažniausiai į pirmą planą iškelia šį klausimą. Kai su tuo susiję suaugusieji apsvarsto visus „už“ ir „prieš“, dažnai atpažįstamas susvetimėjimo jausmas.
Kiti Simptomai ir Pasekmės
- Padidėjęs krūties vėžio rizika (dėl hormonų proceso nutraukimo)
- Jausmas, kad esi aborto auka
- Skausmai apatinėje pilvo dalyje
- Skubus noras pakeisti prarastą kūdikį kitu
- Nepasitikėjimas kitais žmonėmis
- Miego sutrikimai ir košmariški sapnai
- Sunaikinta savimonė kaip moters
- Problemų paimant ant rankų kūdikį ir nuraminant jį
- Tragedijos pasikartojimas (antras abortas)
Moters Patirtis: Sunki Dilema ir Palaikymo Trūkumas
Sveikos, būsimos ir esamos mamytės… bandysiu kuo trumpiau aprašyti savo situaciją, nes baigiu išprotėti, naktimis nebeužmiegu nuo minčių… Turiu draugą, jau 1,5m esame kartu, santykiai buvo labai gražūs, mylėjome vienas kitą labai, kurį laiką vis pasvajodavom apie vaikus ir šeimą.. gyvenome kartu.. aišku, kaip ir pas visus manau būna visko ir juodo ir balto, pasipykdavom, susitaikydavom… bet laikui bėgant pradėjo labai stipriai ryškėti jo blogiausia savybė - egoizmas ir abejingumas… su juo tapo labai sunku susikalbėti, vos kas jis trenkdavo durimis ir tiesiog išeidavo iš namų.
Praliejau daug ašarų, bet vis tiek laikiausi ir stengiausi išsaugoti santykius. Bet vienai man buvo tiesiog per sunku. Atėjo ta diena, kai mano kantrybės taurė persipildė ir aš jį palikau. Buvo labai skaudu, bet kelias dienas gerai išsiverkus vėl kabinausi į gyvenimą po truputį. Praėjus 3savaitėms, pagaliau pajaučiau kažkokį palengvėjimą ir tada jis kaip perkūnas iš giedro dangaus atsirado mano gyvenime VĖL.. maldaudamas atleisti už jo klaidas, kad viską suprato, koks durnas buvo ir, kad tada vertinti to ką turi nemokėjo, kad padarys viską, kad mane susigrąžintų ir t.t, daug kalbėmes… ir.. susitaikėm (šioje vietoje prašau labai nesmerkti, nesakyti, kad pati kalta, pati durna, kad antrą kartą bridau į tą pačią balą..
Susitaikius viskas buvo nuostabu, jaučiausi tarsi pasakoje, atrodo žmogus pasikeitė į gerą pusę 180 laipsnių. Net pati pradėjau tikėt, kad vis dėlto, kai žmonės labai nori - gali pasikeisti. Abu buvome beproto laimingi, įsimylėję, kaip paaugliai.. neužilgo vėl atsikrausčiau pas jį ir.. po mėnesio sužinojau, kad laukiuosi… tą akimirką, kai jis sužinojo apie nėštumą, atrodo viskas ir apaivertė. Ne iš karto žinoma, bet po truputį. Po truputį pradėjau jausti kaip jis atšąla.. nustoja stengtis.. kreipt į mane dėmesį, vis rečiau būna namie ir t.t.. aš beproto buvau laiminga, kad pastojau, nes jau labai ilgai svajojau apie vaikelį ir šeimą.. tačiau iš jo to nemačiau.. ir šiuo laiku, kai man labiausiai reikėjo jo šilumos ir palaikymo jis nuo manes tik tolo… visiškai manęs nepalaikė, nesuprato.. prasidėjo pykčiai net dėl to, kad mažiau noriu mylėtis…🤦♀️
galų gale ne kartą bandžiau su juo apie tai kalbėtis, kad suprasti kaip jis jaučiasi, kad ir jis suprastų kaip jaučiuosi aš.. galvojau, gal jis pasimetė, gal kažkokia ta panika atsirado sužinojus apie artėjančią tėvystę.. bet vos bandydavau kalbėt jis pradėdavo atkirtinėt, kad aš jį užknisau su savo "priekaištais", kad man trūksta palaikymo, meilės, šilumos ir t.t. žodžiu… esmę supratote, nelabai noriu išsiplėst.
Pradėjau jausti daug streso namuose, vis pykdavomes… susikalbėti tapo nebeįmanoma… kol prieš savaitę jis man pareiškė, kad iš vis nebenori būti su manim! Tada man kilo klausimas - tai KAM tu iš viso grįžai pas mane tada?? KODĖL taip neatsakingai žadi meilę, ateitį ir gražų gyvenimą, o "užstatęs" vaiką pareiški, kad iš viso nenori būti kartu! Man tai tikrai nesuvokiama… galų gale jis pareiškė, kad aš turiu darytis abortą… nes jis tikrai tikrai nebus su manim, nes IŠPROTĖS…
Praėjo savaitė, o iš jo vis dar jokių žinių… tik mačiau, kad iš karto kitą dieną jau lėkė į barus ir į klubus su draugais.. man plyšo širdis… visą savaitę kankinuosi ir esu apmąstymuose, kaip man elgtis. Dėl ko esu apmąstymuose… Taip pat jau pusę metų esu bedarbė.. nes iš savo buvusio darbo liepė išeiti draugas, kadangi jam nepatiko darbo specifika ir pažadėjo kol baigsiu mokslus mane išlaikyti, kad tada galėčiau susirasti rimtą darbą pagal specialybę… taigi, jokių pajamų aš neturiu… kur gyventi taip pat neturiu… tėčio, giminių neturiu, tik mamą, kuri yra bedarbė (dėl tam tikrų priežasčių negali dirbti) ir gyvena nuomojamam būste, kurį visada apmokėdavau aš, jos pragyvenimui taip pat padedu aš… man beproto sunku dabar suvokti ką man daryti šioje situacijoje… man 9sav ir 3dienos… laikas bėga… o man galva sprogsta…. nežinau ar aš sugebėčiau pasidaryti abortą…. bet taip pat neįsivaizduoju ar aš sugebėčiau vieną užauginti vaikelį, išlaikyti jį ir dar mamytę… žodžiu, verkiu ir ką rašau nebematau.. prašau, neteiskite, būkite supratingos, tiesiog PATARKITE, nes sprendimo aš dar nepriėmiau.
Ši skaudi istorija atskleidžia, kokią didelę įtaką moters apsisprendimui dėl aborto turi partnerio elgesys ir palaikymas. Moteris jaučiasi pasimetusi, nes neturi finansinio stabilumo, kur gyventi ir palaikymo iš artimųjų. Ji abejoja, ar sugebės viena užauginti vaiką ir pasirūpinti savo mama.
Šioje situacijoje svarbu, kad moteris kreiptųsi pagalbos į specialistus, kurie galėtų jai suteikti psichologinę, socialinę ir materialinę paramą. Taip pat svarbu, kad ji prisimintų, jog nėra viena ir kad yra žmonių, kurie nori jai padėti.
Palaikymas ir Pagalba Krizę Išgyvenančioms Moterims
Z. Tomilinienė teigia, kad krizę išgyvenančioms moterims pirmiausia labai trūksta emocinės ir psichologinės pagalbos. Jos teigimu, dažniausiai krizė ištinka tuomet, kai šlubuoja poros santykiai.
„Jei moteris nesijaučia mylima ir saugi, dėl to ir nenori arba bijo gimdyti, - tvirtino centro vadovė. - Su santykiais reikia dirbti, bet kai kurie žmonės neranda kalbos, dėl to reikia pagalbos ir asmeninės psichologinės konsultacijos.“
Z. Tomilinienė tvirtina, kad svarstant klausimą „darytis abortą ar gimdyti“, svarbiausias vyro vaidmuo. Jos teigimu, krizių centro slenksčio dar neperžengė nė viena, turinti mylintį ir palaikantį vyrą.
Centro vadovė įvardijo, kad jų duris buvo pravėrusi ir septintą mėnesį nėščia moteris, kuri iki tol nebuvo apsilankiusi pas gydytoją. Ji taip pat nebuvo pranešusi apie nėštumą nei vyrui, nuo kurio laukėsi, nei savo šeimai.
tags: #vyras #norejo #kad #pasidaryciau #aborta