Sužinojus naujieną apie nėštumą, dažniausiai susirūpinama būsimos mamos savijauta, tačiau retai pagalvojama apie vyrą, kurio laukia ne mažesnis tėvystės išbandymas. Moterys kartais patiria nusivylimą, kai jų mylimieji žinią apie nėštumą priima ne taip, kaip jos tikėjosi. Tačiau atidžiau pažiūrėjus, tampa akivaizdu, kad naujiena ir pateikta buvo ne taip, kaip derėtų. Taigi, kaip jaučiasi vyras, kai jo partnerė nėščia, ir ko jis tikisi iš šio naujo etapo?
Nėštumo naujiena: kaip ją priimti ir pranešti?
Pirmas dalykas yra nuostata. Pokalbis skirtas ne tikrinti vyro reakciją, o pranešti jam žinią. Ir ne bet kokią, o džiugią, „dailiai supakuotą“, tarsi dovaną. Paruoškite romantišką vakarienę, pasidžiaukite vienas kito draugija ir po intymių akimirkų „įteikite dovaną“. Būtent šiuo momentu vyras jaučia ypatingą buvimo su jumis palaimą, tad žinią apie palikuonis yra linkęs priimti daug geranoriškiau. Jo pasąmonėje yra stipriai susiję „meilės aktas“ ir giminės pratęsimas. Žinoma, jei vaikelio ilgai laukta ir žinote, kad vyras labai jo nori, galima pasakyti tai ir paprastai, be jokių papildomų „dekoracijų“. Kuo vyras labiau laukė vaikelio, tuo jam tas įvykis svarbesnis. O jei dar tą žinią gražiai pateiksite - vyras jausis devintame danguje. Griežtai draudžiama žinią apie nėštumą pranešti barnio metu ir „mesti kaip kozirį“.
Jeigu vis dėlto pirmoji reakcija neatitiktų jūsų lūkesčių, nenusiminkite. Pagalvokite apie du dalykus: pirma, kaip jūs pati reagavote ir ar tikrai buvo vien džiaugsmo jausmas, o galbūt nerimavote, išsigandote? Tad vaikelio tėtis taip pat turi teisę pereiti visus adaptacijos etapus. Reakcija, visų pirma, priklauso nuo to, kaip vyras priima žinią - kaip pavojų ar kaip galimybę. Jei kaip pavojų („Siaubas, aš nieko rimto su ja neplanavau“, „Ė, sauskelnių mano dienotvarkėje nėra“), tuomet užplūsta noras bėgti. Kita vertus, tai žinia apie pokytį. O reakcijoms į tokias žinias galioja savi dėsniai, kuomet vidinę būseną galima palyginti su amerikietiškaisiais kalneliais: daug įvairių emocijų vienu metu, kurie akimirksniu keičia vienas kitą ir pačiam sunku susigaudyti, koks konkrečiai jausmas užplūdo. Beje, kaip ir minėjau, kiekvienas žmogus turi savitą reagavimo į žinias stilių. Vieni, naujienas priima pamatydami pozityvias pokyčio puses (pavyzdžiui, „Gerai, būsim jaunais tėvais“, „Seniai buvo laikas subręsti“), o kiti - pirmiau pastebėdami negatyvias puses (pavyzdžiui, „O tai kaip tavo mokslai?“, „Bet kaip aš vienas mus išlaikysiu?“). Vieni išsigąsta, kiti - supyksta, treti - apsidžiaugia. Pagal pirminę žmogaus reakciją negalima spręsti apie jo požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Reakcija rodo reagavimo stilių.
Vyro vaidmuo nėštumo metu: režisierius, scenos darbininkas ar žiūrovas?
Vyro situaciją ir jausmus, kai jo moteris laukiasi, palyginčiau su teatru. Kai moteris laukiasi, vyras jaučiasi kaip režisierius („Viską suorganizuosiu, viskuo pasirūpinsiu, pagalvosiu apie tai ir tai, dar padarysiu tą ir aną…“), kaip scenos darbininkas („Ką pasakys, tą ir padarysiu, neprašo - reiškia nereikia“), arba kaip žiūrovas („Na, ką spektaklis prasidėjo - pasėdėsiu, pažiūrėsiu, nepatiks - išeisiu, patiks - pasiliksiu, o gal ir gėlių dar nunešiu…“).
Ar moteris turi teisę reikalauti išskirtinio dėmesio nėštumo metu? Ar turi teisę reikalauti - klausimas. Ar turi teisę gauti? Tikrai taip. Moteris nėštumo metu yra dvigubai jautresnė nei įprastai. Todėl ir elgesys su ja turėtų būti atsargesnis, dėmesingesnis ir atidesnis. O moterims svarbu nepamiršti, kad projekte „Nėštumas“ dalyvauja ir vyras, kuriam taip pat reikalinga suteikti tam tikras pareigas ir paskirti funkcijas, kad jis nesijaustų „gelbėjimosi ratu“, o jaustųsi „valtimi“.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Vyro patirtis: pozityvumas, atsakomybė ir pokyčiai
Trijų vaikų tėtis, fizikas Vytenis Barkauskas įsitikinęs - pozityvumas yra bene svarbiausias dalykas, kurio tikisi vyras iš moters. Vytenis prisimena, kad pirmą kartą sužinojęs apie nėštumą, jo reakcija buvo santūrus džiaugsmas. Sužinojus, kad laukiamasi dvynių, sutrikimas buvo gerokai didesnis, tačiau šis netikėtumas išmokė nuolankumo gyvenimo pokštams. Vyro teigimu, moters pasaulis pradeda keistis nuo pat pirmos pastojimo minutės, bet vyras savo moters fizinių pokyčių ilgai dar nejunta, o psichologiniams niuansams pajusti irgi reikia laiko. Ir tai procesas, nes pokytis yra nuolatinis: pirmą mėnesį - vienoks, ketvirtą - kitoks, devintą - dar kitoks, o kai gimsta kūdikis, vėl viskas kitaip. Nuolat turi būti lankstus ir mokėti adaptuotis, nes kažkas vis keičiasi.
Vytenis pastebi, kad moters abejonės ir nepasitikėjimas, kylantis nėštumo metu, išduoda jos nerimą prieš pokytį. Ateities pokyčiai sukelia tam tikrą įtampą, panašūs klausimai savaime kyla kaip gynybinė reakcija. Moteriai reikia ne jos grožio įrodymo, o kad palaikytų, patvirtintų, kad viskas yra ir bus gerai. Mes keičiamės, bet viskas yra gerai. Pokyčio akivaizdoje norisi laikytis kažko stabilaus.
Žvelgiant iš laiko perspektyvos, atrodo, kad abu turi užauginti atsakomybę ir kantrybės jausmą priimti pokyčius. Abu ištinka akimirka, kai pajunta pasiilgstantys prieš tai buvusio laiko, tų malonių studentavimo laikų, kai nebuvo atsakomybės, visas laikas buvo laisvas. Nostalgija yra nuostabus jausmas, tačiau supranti, kad atgal negrįši, taip mes augame. O tada ima ir įvyksta lūžis, susitaikai su tuo, kas yra dabar ir bus dar vėliau.
Moters nėštumas ir vaiko gimimas vyrui yra nauji slėpiniai, naujos užduotys, neaiškios, nesuprastos. Vyrui nėštumas ir gimdymas yra tam tikro stabilumo praradimas, pokyčių metas, pati žinia apie tai yra sukrečianti, kaustanti ir lemianti nepasitikėjimą, todėl pozityvumas yra bene svarbiausias dalykas, kurio tikisi vyras iš moters. Abipusis poreikis yra vienam iš kito išgirsti: „Tu viską sugebėsi, viskas bus gerai. Tu sugebėsi būti geras tėvas, o aš - gera mama.“
Svarbiausi dalykai vyrui po gimdymo
Vytenis, dvejus metus buvęs vaiko priežiūros atostogose, įsitikinęs, kad labai svarbios yra pirmos savaitės po gimdymo. Jis nepateisina vyrų, kurie pirmą mėnesį neina tėvystės atostogų, taip pat tų, kurie tai daro formaliai. Tos atostogos yra skirtos susipažinti su kūdikiu, pažinti naują struktūrą, kurioje dabar teks gyventi. Vyrui, kuris grįžta po mėnesio į darbą, privaloma tą mėnesį skirti mamai ir kūdikiui. Tai teikia saugumo moteriai. Du dalykai yra svarbiausi: dalyvauti gimdyme ir pirmą mėnesį būti prie kūdikio ir savo moters. Tai nieko ypatinga - paprastas komandinis darbas ir vienas kito parama. Tai yra tai, kas abiem padeda. Mat moteris, kuri paliekama viena su kūdikiu, išeina į kitą pasaulį ir po dviejų mėnesių grįžęs vyras gali jos ir nepažinti.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Vyro dalyvavimas gimdyme: už ir prieš
Vytenis anksčiau turėjo nepagrįstų išankstinių nuostatų, manė, kad nereikėtų gimdyti kartu, bet dabar jos radikaliai priešingos. Vaiko laukimas moteriai yra nepažinta nežinomybė ir ji pasirinko ten eiti dar tada, kai buvo nuspręsta turėti vaiką, taigi, vyro buvimas šalia gimdant yra mažiausia, ką jis gali padaryti.
Kai moteris pastoja, visas aplinkinių dėmesys nukrypsta tik į ją, į jos nuotaikas, į jos užgaidas ir poreikius, o vyras lieka kažkur nuošalyje visų pamirštas. Niekam neberūpi nei tai, kaip jis jaučiasi, nei tai, ko jis nori. O juk jis taip pat turi jausmus, jam lygiai taip pat rūpi.
Gydytojos ginekologės genetikės patarimai
Gydytoja Ingrida Kravčenkienė teigia, kad nėštumas - tai bendras šeimos projektas, kuriame dalyvauja ne vienas asmuo. Moteris - projekto vykdytoja, vyras - koordinatorius ir finansų direktorius, kaip patarėjas ir pagalbininkas, dar dalyvauja gydytojas, jeigu šeimoje jau yra vaikų, jie taip pat turi savo vaidmenis. Gydytoja visada prašo, kad pas ją lankytųsi abu. Moteris būna taip emociškai susijaudinusi, dažnai ką nors pamiršta, susipainioja, informaciją priima labai jautriai, gali ką nors ne taip suprasti, todėl vyro reikia kaip šalto proto atstovo, viską analizuojančio, pasveriančio ir vertinančio blaiviai. Vyrai paprastai, kadangi vadovaujasi logika, turi konkrečių, esminių klausimų, kurie absoliučiai skiriasi nuo tų, kuriuos užduoda moteris.
Kai moteris - „du už vieną”
Gydytoja Ingrida Kravčenkienė teigia, kad vyrui, kai moteris pastoja, reikia paramos. Nėra lengva išsaugoti tuos pačius švelnius ir dalykiškus santykius su moterimi, kurią pažinai iki nėštumo. Ji pasikeičia, galų gale, vaizdžiai tariant, ji dabar „du už vieną”. Būsimoji mama labai atsakingai žiūri į kūdikį, kurį nešioja, o vyrui tenka atsakyti ir už būsimą savo vaiką, ir dar už moterį. Taip yra visada, kad ir kokia šeima būtų. Vyras galbūt neparodo savo tikrųjų jausmų, bet jam mylimos moters nėštumas - didžiulis gyvenimo įvykis. Jis lygiai taip pat išgyvena kaip ir jo moteris, galbūt net daugiau, nes nuo jos priklauso viskas.
Nėščioji - svarbiausias „bosas”. Vyras tai turi suprasti nuo pat pirmųjų nėštumo dienų. Nuo besilaukiančiosios norų, jos nuotaikų priklauso projekto eiga. Vyras jaudinasi, nes jis puikiai suvokia, kad bendrauti su savo būsimu kūdikiu jis kol kas gali tik per jo mamą, t. y. savo moterį. Tai sunku, nes stiprioji lytis iš prigimties yra vadovai, linkę vyrauti ir kontroliuoti. Ir staiga jų norams užsidega raudona šviesa, toks didelis STOP ženklas, kontrolę savo rankose dabar laiko moteris. Jis priklausomas nuo jos nuotaikų kaitos, nuo jos „noriu - nenoriu”, „bijau” ir pan. Moteris dėl hormono progesterono dabar apimta įvairiausių jausmų ir prie viso to reikia išmokti prisitaikyti.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Nėštumas kaip tarnyba kariuomenėje
Gydytoja Ingrida Kravčenkienė kartais ramina vyrą, kad nėštumo laikotarpį reikėtų priimti kaip tarnybą kariuomenėje - sukandi dantis, vykdai nurodymus ir lauki, kol visa tai baigsis. Nėštumas trunka 280 dienų, pasikabini kalendorių ir brauki dienas… Vyrui reikia turėti labai labai daug kantrybės, kad išliktų nuolankus ir tuo pačiu metu supratingas. Labai sunku, bet būtina išmokti išklausyti moterį ir jokiu būdu neduoti jai patarimų, kaip yra pratęs. Ne tam moteris kalba savo vyrui, kad jai patarinėtų, tiesiog reikia išsikalbėti, ji prašo užuojautos ir supratimo. Tai viskas, ko jai reikia šiuo periodu! Patarimų ji gauna iš savo gydytojo, vyro užduotis - užjausti, suprasti ir palaikyti. Jeigu kiekvienas projekto dalyvis supranta savo uždavinius, tie devyni mėnesiai neprailgsta.
Žmona, mama ir uošvė: kurios klausyti?
Vyrą dažnai tas bejėgiškumo jausmas, kai nuo jo mažai kas priklauso, kad jis negali problemų spręsti, kaip yra pratęs, tiesiog kankinte kankina. Įsivaizduokite, pirmas nėštumas šeimoje, būsimas tėtis, prisiklausęs labiau patyrusių draugų istorijų apie tai, kaip reikės kartu gimdyti, jau yra sutrikęs. Nepamirškime, kad šeimoje dar yra Jo mama ir Jos mama, uošvė. Tai galinga jėga, duodanti visiškai skirtingus patarimus. Jo mama sako: „Ką čia išsigalvojai? Jokiu būdu net kojos nekelk į gimdyklą.” Jos mama tuo klausimu, beje, linkusi pritarti. Šiuolaikiška būsima mamytė reikalauja, kad baigiant projektą vyras būtų gimdykloje: „Eisi kartu, aš viena bijau.” Vyras tarp tų trijų moterų visiškai pameta galvą, jis pakliūva į tokią padėtį, į kurią dar nebuvo papuolęs, ir nežino, kaip jam pasielgti.
Kitas pavyzdys: moteris skundžiasi, kad jai kažkur skauda. Vyras susijaudina ir siūlo skubiai kreiptis į gydytoją. Skambina Jo mama, jis guodžiasi, kad žmona blogai jaučiasi, ir ką jis girdi? „Nesąmonė, nieko jai nėra, prisigalvoja, visos taip jaučiasi, man dar ne taip buvo, o pagimdžiau tave sveiką ir dangus nesugriuvo. Maža to, ir tavo brolį prižiūrėjau, nekreipk dėmesio.” Tada skambina jos mama, uošvė: „Kodėl tu sėdi rankas sudėjęs, daryk ką nors! Aš taip ir maniau, kad tu niekam tikęs…” Vargšas vyras, spaudžiamas trijų moterų, visiškai sutrinka ir nebežino, ką daryti. Jam jo motina - motinystės ekspertė, jis linkęs pasitikėti ja. Uošvė - žmogus, toks keistas ir nelabai reikalingas, kuris nuolat priekaištauja ir visada palaiko dukters pusę. Vyrui tokiais atvejais visada reikėtų klausyti tik savo moters, nes ji dabar yra jo „bosas”, visi kiti gali būti tik mandagiai išklausomi. Idealu, žinoma, būtų paklausti gydytojo, paskambinti ar atėjus su moterimi apžiūros užduoti rūpimus klausimus. Šiais laikais, ačiūdie, jau galima rūpimus klausimus ir „išgūglinti.”
Kai „bosas” emociškai nestabilus
Įsivaizduokite, kaip vyrui sunku, kai „bosas” toks nestabilus emociškai. Tai ji nenori to ar šito, o dabar staiga jau nori. Gaminti nebegali, nes vien pagalvojusią apie maistą supykina, namų tvarkyti nebeturi sveikatos, nes labai greitai pavargsta, viskas erzina ir niekas nebedžiugina. Ypač pirmą nėštumo trimestrą, nes karaliauja progesteronas - savitas ramybės ir apsnūdimo hormonas. Buitis gula vyrui ant pečių, o jam nėra taip paprasta susitvarkyti su šia užduotimi, ypač jei to nedarė prieš tai. O jeigu šeimoje jau yra kitų vaikų? O jei žmona visiškai nebenori mylėtis? Vyrui tai sunku suprasti. Nors dažniausiai vyrai linkę paisyti moters pageidavimų ir norų. Klaidingai manoma, kad vyrai labai klauso labiau patyrusių savo draugų patarimų. Neklauso jie, dažniausiai net nedrįsta paklausti. Nors tie draugai greičiausiai turėtų patarimų, o ypač nevedę. Pabandykite įlįsti į tokio vyro kailį… Jo buvusi meilutė, gražutė žmona, kuri viskuo pasirūpindavo, staiga tapo visiškai kitu žmogumi. Vyrą reikia užjausti ir suprasti, bet jis ir pats turi suvokti, kad tai laikina, kūdikiui gimus prasidės nauji rūpesčiai.
„Tu - man, aš - tau”
Ką jam daryti? Pirmiausia užsirašyti žmonos skundus ir atėjus pas gydytoją išsiaiškinti, ar tai buvo rimta, ar šiaip hormonų šėlsmas, kuris nesukelia jokių rimtų sveikatos sutrikimų nei jai, nei jos būsimam kūdikiui. Tuomet vyras turės argumentų kitą kartą: „Brangioji, nieko čia baisaus, juk gydytoja sakė, kad taip gali būti.” Vyras gali pasielgti labai protingai dėl savo ir jos šventos ramybės, pasiūlydamas jai kokią malonią SPA procedūrą: masažą, kirpyklą ir pan. Galima sakyti, kad taip vyras nusiperka ramybę nors trumpam. Jis jaučiasi, nors truputį galintis kontroliuoti padėtį, o tai jam taip pat labai svarbu. Nedidelis niuansas: taip pamaloninta, atsipalaidavusi žmona galbūt panorės ir mylėtis. O meilės aktas naudingas abiem. Ir tai nėra jokia gudrybė, tai natūralus elgesys, galima tai pavadinti savitais mainais: „Tu - man, aš - tau.” Nieko smerktina čia nėra. Moteris nešioja jo kūdikį, už tai galima kažkaip atsidėkoti.
Įlįskite į žmonos kailį
Gydytoja Ingrida Kravčenkienė dažnai prašo vyro įsivaizduoti: jo moteris nėščia 30 savaičių, tokiu metu ji būna priaugusi maždaug 10 kg svorio, o kad būtų paprasčiau suvokti jos būseną, pasiūlo užsidėti ant pilvo kuprinę su tokiu svoriu ir panešioti savaitgalį. Paprastai užtenka vienos dienos, kad vyras suprastų, kaip jaučiasi žmona nešiodama jųdviejų kūdikį. Ji negali to svorio padėti į šoną, kad pailsėtų, negali nusiimti nakčiai. Vyrui tai atveria akis, jis kitaip pradeda žiūrėti ir į „nenuginčijamos motinystės ekspertės” - savo mamos patarimus, kad ji pati „vaikščiojo kaip tankas”. Jis pradeda suvokti, kad kiekvienas žmogus yra kitoks, kad kiekvieno poreikiai skiriasi.
Vyrai turi ir baimių, ir nerimo, tik dėl tam tikrų stereotipų, priimtų visuomenės normų, nedrįsta jų išsakyti ir daro didžiulę klaidą. Jis irgi žmogus su savo jausmais, kuriuos reikia kažkaip išlieti. Kai jausmai „nukišami” gilyn, atsiranda ir perteklinė taurė viskio, ir dažnas futbolo žiūrėjimas su draugais, ilgas sėdėjimas darbe ir dar bala žino kas. Vyriškiui reikia kalbėtis ir išsikalbėti, jis turi nuolat prisiminti, kad yra lygiateisis ir lygiavertis projekto dalyvis. Jo lūkesčiai turi atitikti tikrovę, tuomet visiems bus ramiau. Baimes visada pasėja nežinia.
Minkštų žaisliukų ir skanumynų!
Yra keli būdai, kaip vyras elgiasi, kai žmona nėščia - nusišalina, girdi, čia moterų reikalas, toks problemos sprendimas prie nieko gera neprives, arba dalyvauja ir dalyvauja protingai, tariasi su gydytoju, palepina žmoną, ją išklauso. Paprastai besilaukiančiajai pats pokalbis su vyru yra geriausi vaistai nuo visų negalavimų. Moteris tuo laikotarpiu jaučiasi atliekanti labai didelę ir svarbią misiją, sunkų darbą, už kurį ji nori būti pagirta ir paskatinta. Būsimam tėvui juk nieko nereiškia kas valandą atsiųsti mielą žinutę: „Aš tave myliu” ar „Galvoju apie tave.” Jeigu jis negalės darbe atsiliepti kokias tris valandas, taip pat būtina ją įspėti. Anksčiau trys ar keturios valandos be žinios jai nieko nereiškė, dabar tai gali atrodyti pasaulio pabaiga. Iki nėštumo ji galvodavo: „Tu dingai, nekeli ragelio, na, ir gerai, aš irgi galiu išeiti su draugėmis į barą”, bet dabar pasąmoningai jaučiasi kitokia, negraži, nebegalinti sudominti jokio kito vyro. Jai kažkur įsižiebia raudona lemputė: „O kur mano vyras, juk jis yra mano? Gal jis jau rėžia sparną apie kitą, lieknesnę ir gražesnę?” Todėl vyrui būtina rodyti dėmesį nors smulkmenomis - minkštu žaisliuku, skanėstu ir pan.
Kaip ištrūkti?
Tas stiprus ir visada viską žinantis vyras taip pat pavargsta, jis irgi norėtų atitrūkti nuo rutinos, susitikti su draugais ir užsimiršti. Jam to reikia. Tik reikėtų gerai pamąstyti, kaip tą žinią pranešti savo moteriai. Viena supras tiesmuką pasakymą, kad jis nori išeiti į barą, ir neprieštaraus, o kitai reikia tai pateikti gudriau, pavyzdžiui, „Mieloji, tu taip seniai buvai susitikusi su savo drauge, ar nenorėtumėte kartu nueiti į filmą?” Išeičių visada yra, tik reikia norėti ir mokėti kalbėtis. Visos moterys linkusios pasinaudoti tuo specialiu statusu, kurį suteikia nėštumas. Ką ten moterys - visi! Pažiūrėkite į mūsų valdžios žmones, juk jie galėtų važinėti ir visuomeniniu transportu, bet visi važiuoja tarnybinėmis mašinomis, o kai kurie ir su „švyturėliais”, mat statusas taip leidžia… Lygiai taip pat elgiasi ir nėščioji: „Aš nešioju mūsų vaiką, mane pykina, man tinsta kojos, tai būk malonus, suteik man kokių privilegijų.”
„Nėščias” vyras
Gydytoja I.Kravčenkienė teigia, kad teko matyti tokių, kurie susitapatina su žmonos atliekamomis funkcijomis. Nemalonus vaizdelis: ją pykina - ir jį ima pykinti, ji priauga svorio - ir jis iš paskos. Tai nėra normalu, kiekvienas šeimoje atlieka savo funkcijas, o tokiems itin jautriems vyrams jau reikėtų psichologo ar net psichiatro pagalbos.
Į ką atsiremti vyrui?
Vyro nerimas susijęs ir su pasikeitusiu socialiniu statusu visuomenėje: dabar jis bus jau ne koks laisvas bernelis, o tėvas. Jeigu vaikas lauktas ir planuotas, vyras jau galvoja, kaip jis su tuo vaiku visur eis: į baseiną, į parką, į žaidimų aikštelę. O tai reiškia, kad vyras laukia gimstant sveiko kūdikio, dėl to taip pat kaip ir moteris nerimauja. Vyras lygiai taip pat giriasi ir savo vaiko laimėjimais. O kad jis būtų sveikas, šeimos galva puikiai supranta, kad reikia investuoti į žmoną - ir materialiai, ir psichologiškai.
Į ką vyrui atsiremti, kam pasiguosti? O jam ramstytis į nieką nereikia, tai, kad jis yra tas, į kurį galima atsiremti, ir teikia jam stiprybės.
Nėštumas kartu: supratimas ir bendravimas
Nėštumo metu moters kūnas ir psichika patiria didžiulius pokyčius. Ji tampa jautresnė, gali jausti nerimą dėl kūdikio sveikatos, artėjančio gimdymo. Atsiranda didesnis bendravimo, supratimo ir palaikymo poreikis. Moteris nori kalbėti apie tai, kas jai svarbiausia - būsimą kūdikį.
Partneriui (dažniausiai vyrui) kartais sunku įsitraukti į šias temas - jis gali jaustis neišmanantis, sutrikęs, todėl renkasi neutralesnius pokalbius. Moteris tokią reakciją gali klaidingai interpretuoti kaip abejingumą ar nepasiruošimą tėvystei („Jis niekuo nesidomi!“). Idealizuotas vaizdinys - tėtis, glaudžiantis ausį prie pilvo ir kalbinantis mažylį - realybėje pasitaiko rečiau, nes vyrai kartais tiesiog nedrįsta ar nežino, kaip elgtis.
Taip pat svarbu suprasti, kad keičiasi ne tik moters kūnas, bet ir poros santykiai, įskaitant intymumą. Natūralus lytinio susilaikymo periodas vieniems partneriams nesukelia problemų, kitiems gali kelti įtampą.
Svarbiausia šiame etape - atviras bendravimas. Moteris turėtų neslėpti savo jausmų ir poreikių, o partneris - stengtis suprasti, palaikyti ir įsitraukti. Kartais moteriai tenka švelniai „pakviesti“ partnerį į šį naują pasaulį, padėti jam priimti būsimą tėvystę.
Dalyvauti gimdyme: „Už“ ir „Prieš“
Klausimas, ar partneriui dalyvauti gimdyme, yra labai individualus ir priklauso nuo abiejų pusių norų bei lūkesčių. Vienoms moterims gyvybiškai svarbu jausti artimo žmogaus palaikymą šalia, jo buvimas suteikia saugumo. Kitos, priešingai, mano, kad geriau atsipalaiduos ir susikoncentruos būdamos vienos su medikais, o partnerio buvimas gali blaškyti ar kelti papildomą įtampą. Vienus vyrai labai nori būti šalia, pamatyti vaiko gimimą, palaikyti partnerę. Kitus ši mintis gąsdina, jie bijo kraujo, nežino, kaip reaguoti į skausmą, jaudinasi, kad trukdys.
Partnerio buvimas gali suteikti emocinį ir fizinį palaikymą moteriai, stiprinti poros ryšį, paversti gimdymą bendru išgyvenimu. Kai kurie tyrimai ir specialistų pastebėjimai rodo, kad labai nerimaujantis, išsigandęs ar nežinantis kaip elgtis partneris gali ne padėti, o trukdyti. Jo nerimas gali persiduoti gimdyvei, didinti jos įtampą.
Svarbu suprasti, kad galutinį sprendimą turi priimti pati pora, atvirai aptarusi savo lūkesčius, baimes ir norus, gerbdami vienas kito jausmus. Nėra vieno teisingo atsakymo - svarbiausia, kas geriausia konkrečiai moteriai ir porai.
Ruošiamės gimdymui kartu: patarimai partneriui
Jei nusprendėte, kad partneris dalyvaus gimdyme, labai svarbu tam tinkamai pasiruošti. Partnerio vaidmuo - būti aktyviu pagalbininku, o ne tik stebėtoju.
- Rinkite informaciją: Skaitykite knygas, straipsnius, žiūrėkite filmus apie gimdymą.
- Lankykite kursus poroms: Rinkitės gimdymo ruošimo kursus, skirtus abiem partneriams.
- Kalbėkitės su kitais: Pasikalbėkite su draugais ar pažįstamais vyrais, kurie dalyvavo gimdyme.
- Apsilankykite gimdymo vietoje: Jei įmanoma, kartu su partnere apsilankykite ligoninėje ar gimdymo namuose, kur planuojate gimdyti.
- Kalbėkitės su partnere: Atvirai aptarkite savo jausmus, baimes ir lūkesčius. Išklausykite, ko ji tikisi iš jūsų. Būkite jautrūs - jūsų baimę ji gali palaikyti abejingumu. Svarbu sutarti dėl jūsų vaidmens ir veiksmų gimdymo metu.